- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- e2-1243-931/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19293-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Ieškovas
- A. N.
- Trečiasis asmuo
- E. S., uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“
- Atsakovas
- P. J., E. J.
- Advokatai
- Nerijus Stukas, Olga Siomina, Andžejaus Čaikovskis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. patikslintą ieškinį atsakovams P. J. ir E. J. dėl garbės ir orumo bei neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje nepareiškę savarnakiškų reikalavimų – E. S. ir uždaroji akcinė bendrovė „Delfi“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas A. N. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams P. J. ir E. J. (buvusi E. L.), prašydamas priteisti iš atsakovo P. J. ieškovo naudai 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš atsakovės E. J. ieškovo naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) UAB „Delfi“ (toliau – Delfi) valdomame interneto naujienų portale delfi.lt buvo publikuotas žurnalisto E. S. straipsnis pa-vadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Straipsnis). Atsakovai tyčia, viešai paskelbė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą, t. y. 1) ieškovas dalyvavo organizuotoje grupėje (buvo vienas iš bendrininkų), kuri įtariama padarius sunkias nusikalstamas veikas, tokiu būdu nuslėpusi ne mažiau kaip (duomenys neskelbtini) pajamų; 2) ieškovas turėjo artimus santykius su P. J. buvusia sutuoktine; 3) ieškovas nuolat inicijuodavo nepagrįstas bylas prieš atsakovus ir jų vadovaujamas įmones, piktnaudžiaudamas procesu.
Ieškovui nėra ir niekada nebuvo pareikšti jokie įtarimai ne tik dėl pinigų plovimo, bet ir dėl jokios kitos nusikalstamos veikos padarymo. Melagingi kaltinimai padarius nusikaltimą neabejotinai žemina ieškovo garbę ir orumą, žlugdo visuomenės pasitikėjimą juo tiek kaip verslininku, tiek ir kaip visuomenės nariu.
Straipsnyje atsakovės E. J. teiginiai, kad ieškovas, neva, buvo pareiškęs daugybę niekuo nepagrįstų („iš oro“) ieškinių, pareikštų vien tik tikslu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, žemina ieškovo garbę ir orumą, nes sudaro įspūdį, kad ieškovas piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, sąmoningai siekdamas pakenkti atsakovams ar sužlugdyti jų valdomas įmones.
Šalies argumentai
P. J. melagingi teiginiai apie ieškovo artimus ryšius su buvusia jo sutuoktine žemina ieškovo garbę ir orumą, nes sudaro įspūdį, kad jis pasinaudojo buvusia P. J. sutuoktine informacijai gauti, sužlugdė jų santuokinį gyvenimą, taip pat yra neištikimas savo sutuoktinei.
Pati visuomenės informavimo priemonė, išspausdindama informacijos paneigimą, iš esmės pripažino, kad joje viešai paskleista informacija apie ieškovą neatitinka tikrovės.
Straipsniu atsakovai siekė ne informuoti visuomenę apie ieškovo veiklą, bet tik pakenkti ieškovui ir jo valdomoms įmonėms, sumenkinti ieškovo gerą vardą, visuomenės, verslo partnerių ir klientų pasitikėjimą ieškovu, galbūt atkeršyti už nesėkmingai atsakovams pasibaigusius teisminius procesus. Todėl net ir tuo atveju, jei teismas laikytų, kad atsakovai Straipsnyje teikia savo nuomonę, tokia nuomonė, kaip akivaizdžiai peržengianti leistinos kritikos ribas, turėtų būti pripažinta žeminančia ieškovo garbę ir orumą. Nurodytu atveju atsakovams Straipsnyje konkrečiai nurodant ieškovo vardą ir pavardę, nekyla abejonių, kad duomenys paskleisti būtent apie ieškovą.
Ieškovas pažymėjo, kad ieškovas niekada nebuvo „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, šios įmonės akcininkė buvo ieškovo sutuoktinė. Tikrovės neatitinkantys teiginiai padarius sunkius nusikaltimus žemina ieškovo garbę ir orumą, žlugdo visuomenės pasitikėjimą juo tiek kaip verslininku, tiek ir kaip visuomenės nariu.
Atsiliepimas
Atsakovės E. J. teiginiai apie ieškovo, neva, nepagrįstai inicijuotus teisminius procesus ir jos asmeninėms lėšoms pritaikytus areštus taip pat neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą. Pirma, nors laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų tarp ieškovo, atsakovų ir jų valdomų įmonių vyko daug teisminių procesų, tačiau teiginys, jog ieškovas būtų inicijavęs (duomenys neskelbtini) bylą prieš atsakovus akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Ieškovas kreipėsi į teismą savo vardu tik vieną kartą, pareiškęs ieškinį P. J. valdomai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinis pavadiniams – UAB „(duomenys neskelbtini)“). Jo valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareiškusi atsakovams ir jų valdomoms įmonėms vos keletą ieš-kinių, apie kuriuos nurodoma toliau. Priešingai, didesnę dalį teisminių bylų iniciavo būtent atsakovai ir jų valdomos įmonės, o ieškovas ir jo valdomos įmonės buvo priverstos gintis nuo jiems teismuose pareikštų reikalavimų.
Šalies argumentai
P. J. teiginiai, kad A. N. turėjo artimus santykius su P. J. sutuoktine, neatitinka tikrovės. Tokie teiginiai sudaro įspūdį, neva, ieškovas pasinaudojo buvusia P. J. sutuoktine informacijai gauti, sužlugdė jų santuokinį gyvenimą, taip pat yra neištikimas savo sutuoktinei. Ieškovas yra vedęs, nuo (duomenys neskelbtini) gyvena santuokoje su Ž. Š.-N., su kuria yra susilaukė trijų vaikų. Ieškovas visuomet buvo pavyzdingas ir šeimai ištikimas vyras. P. J. teiginys, kad ieškovas turėjo artimus santykius su P. J. sutuoktine, neatitinka tikrovės, nes P. J. ir jo buvusios sutuoktinės santuokos metu ieškovas nepalaikė ne tik artimų, bet apskritai jokių santykių su P. J. sutuoktine (jie nebendravo jokiais klausimais). Tik vykstant santuokos nutraukimo procesui ieškovas, atstovaujamas advokato, įstojo į bylą kaip besiskiriančių sutuoktinių kreditorius. Be šio formalaus bendravimo per atstovą teisme jokių kitų santykių su buvusia P. J. sutuoktine ieškovas nepalaikė ir šiuo metu nepalaiko. Sutuoktinių neištikimybė visuomenėje yra vertinama kaip neigiamas ir morališkai smerktinas elgesio modelis. Teisiniu požiūriu, neištikimybės faktas yra pagrindas preziumuoti, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis). P. J. buvo žinoma ir suprantama, kad Straipsnyje pateikti jo teiginiai apie ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės artimus ryšius neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą. Straipsnyje taip pat pateikiamos asmeninio atsakovų gyvenimo detalės, teigiant, kad šiuo metu jie gyvena kartu (t. y. kad yra pora). Akivaizdu, kad P. J. jo santuokos iširimo priežastys žinomos ir suprantamos, o vieši teiginiai dėl buvusios sutuoktinės neištikimybės su ieškovu yra neatitinkantys tikrovės ir nepagrįsti. Po Straipsnio publikavimo delfi.lt portale ieškovo sutuoktinė Ž. Š.-N. 2020 m. vasario 11 d. iš nežinomo asmens kurio el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), gavo el. laišką tema „trumpai apie jūsų vyrą“. Siųstame laiške teigiama apie tariamą sutuoktinio neištikimybę („romaną“).
Po Straipsnyje nurodytų tikrovės neatitinkančių teiginių paskleidimo, ieškovui tenka nuolat patirti atsiradusį aplinkinių nepasitikėjimą bei įtarumą: ieškovas yra klausinėjamas kolegų, artimųjų, kaimynų, pažįstamų, dėl to ieškovas turi nuolat teisintis ir aiškintis, kad buvo paskleista melaginga, tikrovės neatitinkanti informacija. Ieškovas, nors ir nėra viešas asmuo, tačiau jo reputacija yra reikš-minga (duomenys neskelbtini) verslu užimančioje bendruomenėje. Iš pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog Straipsnį komentuojantys asmenys identifikuoja ieškovą ir susieja jį su Straipsnyje nurodoma informacija. Ieškovui iki šiol tenka verslo partneriams ir artimiems, pažįstamiems teisintis dėl Straipsnyje nurodomų melagingų teiginių, t. y. tiek dėl šmeižimo dalyvavus darant nusikalstamas veikas, tiek dėl neištikimybės šeimoje. Straipsnio išpublikavimas ir anoniminio laiško gavimas sukėlė įtampą ieškovo šeimoje, nes pastarajam teko teisintis prieš savo sutuoktinę (jo vaikų motiną), kad Straipsnyje pateikti teiginiai neatitinka tikrovės, o siunčiami el. laiškai yra dar viena provokacija. Tiek ieškovui, tiek jo sutuoktinei, teko teisintis prieš artimuosius ir pažįstamus dėl melagingų teiginių apie neištikimybę, jausti nepatogumo, gėdos jausmą. P. J. teiginiai apie neištikimybę sukėlė ieškovui neigiamus išgyvenimus dėl įtampos šeimoje, aplinkinių susidomėjimo, dėl to iš esmės pablogėjo jo reputacija, socialiniai ryšiai.
Dėl interneto tinklalapyje Delfi paskelbtos tikrovės neatitinkančios ieškovo garbę ir orumą žeminančios informacijos paskelbimo ieškovas patyrė pažeminimą, buvo pakirstas pasitikėjimas juo kaip asmeniu ir kaip sąžiningu verslininku, dėl to iš esmės pablogėjo jo reputacija, socialiniai ryšiai, padaryta žala jo reputacijai. Dėl garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos pažeidimo ieškovas patyrė neturtinę žalą. Atsakovas turi būti įpareigotas ją atlyginti. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieškovo garbę ir orumą paskleidimu, t. y. pažeidus CK 1.114 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą nekenkti asmens garbei ir orumui. Dėl atsakovų veiksmų viešai paskelbiant tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis pastarasis patyrė neturtinę žalą – jis išgyveno ir dabar išgyvena dėl paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos, dėl viešo užgaulaus pažeminimo, pablogėjo jo šeimos ir jo gyvenimo kokybė, dėl to iš esmės pablogėjo ieškovo reputacija, socialiniai ryšiai. Nėra abejonių, kad informacija apie tai, jog kitas asmuo padarė nusikaltimą, buvo neištikimas šeimoje, savaime yra įžeidžiamo, garbę žeminančio pobūdžio, todėl akivaizdu, kad dėl atsakovų veiksmų A. N. patyrė neturtinės žalos. Tikrovės neatitinkantys teiginiai sukėlė ilgalaikę žalą ieškovo reputacijai. Ieškovas ir jo valdomos įmonės veikia turizmo srityje, t. y. siauroje bendruomenėje, kuri verčiasi turizmo paslaugų teikimu. Šioje bendruomenėje informacija (tiek teigiama, tiek neigiama) greitai sklinda ir dalinamasi plačiai. Vieši teiginiai dalyvavus organizuotoje grupėje, darant sunkius nusikaltimus, piktnaudžiaujant teise į teisminę gynybą, siekiant susidoroti su oponentais, sudaro neigiamą įspūdį apie ieškovą, kaip patikimą verslininką, partnerį. Vien tai, kad ieškovui teko ir vis dar tenka teisintis dėl atsakovų teiginių nepagrįstumo, parodo, kad asmenys iš Straipsnyje paskleistų teiginių susidarė išankstinę (neigiamą) nuomonę apie ieškovą. Ikiteisminis tyrimas, apie kurį atsakovas P. J. Straipsnyje pateikė duomenis, nėra baigtas. Dėl to visi ateityje galimi vieši straipsniai apie „(duomenys neskelbtini)“ gali toliau būti asociacija su ieškovu, nors tai ir nebūtų nurodoma. Taigi, nors ir be pagrindo viešai apkaltinus asmenį esant nusikaltėliu, reikia daug laiko ir pastangų, kad asmuo „nusiplautų“ jam „prisegtą etiketę“. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas išvadai, jog atsakovų veiksmais sukelti neigiami padariniai, dėl ieškovo reputacijos pažeidimo yra sunkūs ir ilgalaikiai.
Nagrinėjamu atveju ieškovo garbę ir orumą žeminančios žinios buvo paskelbtos itin dideliu mastu, Lietuvoje populiariausiame žinių interneto portale Delfi. Straipsnis sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo, daugelio komentarų ir peržiūrų, ilgą laiką Delfi portale buvo vienas iš skaitomiausių. Ieškovo garbės ir orumo žeminimas tęsiasi ilgą laiką. Šią informaciją sužino bet kuris asmuo, internete ieškantis informacijos apie ieškovą. Atliekant paiešką pasaulyje populiariausioje Google paieškos sistemoje pagal žodžius „A. N.“ ir „Delfi“, interneto svetainė randama kaip vienas iš pirmųjų ir reikšmingiausių paieškos rezultatų. Daugelis internete informacijos ieškančių žmonių nuomonę apie ieškovą gali sudaryti pagal Straipsnyje skelbiamą informaciją, kuriame jis kaltinamas pinigų plovimu, piktnaudžiavimu procesu bei neištikimybe. Sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, būtina atsižvelgti į atsakovų nesąžiningumą. Ieškovo ir atsakovų santykiai yra priešiški, nors ankščiau ieškovas ir P. J. buvo verslo partneriai. Atsakovai ne kartą buvo viešai pareiškę apie savo ketinimus sužlugdyti ieškovą ir jo verslą. 2018 m. rugsėjo 2 d. ieškovo inicijuoto susitikimo su atsakovais prekybos centre „Panorama“ metu, kuriame jis tikėjosi rasti būdą susitaikymui, E. L. pokalbio metu konkrečiai nurodė, kad ji nepagailės jėgų ir pinigų, siekdama sužlugdyti ieškovo verslą ir reputaciją, nurodžiusi, kad: „aš sunaikinsiu tavo reputaciją ir įmonę, jei nebus nutraukti teisminiai ginčai“.
Atsiliepimas
Atsakovas P. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašoma atmesti ieškovo ieškinį.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad A. N. ir P. J. glaudžiai bendravo ir bendradarbiavo iki 2017 m. kilusių asmeninių nesutarimų. P. J. ir A. N. pradėjus konfliktiškus santykius, A. N. kviesdavo P. J. į susitikimus aiškintis santykius ir visaip provokuodavo P. J., nepagrįstų ieškinių pagrindu inicijavo daugybę civilinių bylų P. J. ir (ar) su juo susijusių asmenų atžvilgiu pradėjo kryptingą P. J. verslų žlugdymą. Šalių ginčai tęsiasi dar nuo 2017 m. pradžios, o šis A. N. ieškinys yra A. N. plano žlugdyti P. J. ir susijusius asmenis, dalis.
Atsakovas nurodė, kad A. N. inicijuoto susitikimo metu, kuriuo neva buvo siekiama dar kartą aiškintis pašlijusius santykius, A. N. pareiškė P. J., kad P. J. tuometinė sutuoktinė L. J. yra neištikima, kadangi palaiko itin artimus santykius su A. N. P. J. informacija, kad L. J. yra neištikima ir artimai bendrauja būtent su A. N. tapo žinoma iš paties A. N., todėl pats A. N. yra pirminis šios informacijos šaltinis. P. J. Straipsnyje paminėjo informaciją, kurią P. J. pateikė A. N., nors A. N. ieškinyje neigia tokį informacijos perdavimo faktą.
P. J. Facebook paskyroje taip pat yra gavęs iš vartojo (duomenys neskelbtini) žinutę apie A. N. ir Ž. Š. pašlijusius santykius.
Šiuo metu FNTT vykdomas tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) sektoriuje veikiančių įmonių pinigų plovimo schemos, vykdymo, ką patvirtina 15min.lt publikuotas straipsnis (duomenys neskelbtini). A. N. ieškinyje neneigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdoma A. N. buvo įsitraukusi į pinigų plovimo schemas. A. N. valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodydavo, kam, kada ir kokias sąskaitas išrašyti, nepriklausomai nuo paslaugų pagal išrašomą sąskaitą, suteikimo fakto, todėl tokie veiksmai vykdavo su A. N. žinia ir pavedimu. Ką patvirtina ir vėlesnis susirašinėjimas. Straipsnio publikavimo metu P. J. turima informacija sudarė prielaidas išvadoms apie A. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai nusikalstamus veiksmus.
A. N. dėl savo aktyvios ir nuolatos spaudoje viešinamos veiklos laikytinas viešuoju asmeniu. P. J. teikia daugybę straipsnių, inicijuotų paties A. N., kuriuose A. N., kaip (duomenys neskelbtini) versle veikiančių įmonių konsultantas teikia įvairias išvadas (duomenys neskelbtini) klausimais. A. N. nuolatos inicijuodamas ir spaudoje publikuodamas straipsnius su savo komentarais pats pristato save kaip viešąjį asmenį.
A. N. veikdamas kaip viešasis asmuo sukuria visuomenei pagrįstą interesą žinoti informaciją apie galimai neteisėtus A. N. ir (ar) A. N. valdomos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus. Todėl Straipsnio turinys patvirtina ginčo publikacijos tikslą – plėtoti visuomenei aktualią problemą, pateikti duomenis, kurie tenkintų viešąjį interesą.
Atsiliepimas
Atsakovė E. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašoma atmesti ieškovo ieškinį.
Atsiliepime nurodė, kad prasidėjus P. J. nesutarimams su A. N., A. N. ir (ar) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamas advokatų kontoros PRIMUS (atskirose bylose UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamas advokatų kontoros JUREX) inicijavo daugybę skirtingų civilinių bylų P. J. (įskaitant P. J. kontroliuojamų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš A. N. per susijusius asmenis įgytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu), E. J. (įskaitant E. J. kontroliuojamų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) bei ėmė vykdyti kryptingą P. J. ir E. J. verslų žlugdymą. Pagal iš esmės panašaus pobūdžio reikalavimus reiškiamus vis skirtingose civilinėse bylose A. N. ir (ar) UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei susiję asmenys laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo areštavę visas P. J. (įskaitant kontroliuojamų įmonių) ir E. J. (įskaitant kontroliuojamų įmonių) sąskaitas bei turtą. Toliau atsiliepime teikiama lentelė, kurioje matoma kokiai sumai ir kokioje byloje A. N. pavyko areštuoti P. J. ir susijusių įmonių turtą.
A. N. neužteko vien P. J. ir susijusių įmonių arešto, tačiau susidorojimas buvo nukreiptas ir P. J. verslo partnerės E. J. atžvilgiu areštuojant itin didelėmis sumomis jos asmeninį ir susijusių įmonių turtą. Pagrindinis A. N. taikinys buvo P. J., kurio atžvilgiu A. N. pavyko pritaikyti didžiausio masto turto areštą (bendrai net 209 326 EUR sumai). Bet kurios įmonės atveju pritaikius kelių šimtų tūkstančių areštą veikla yra paralyžiuojama, ko būtent ir siekė ieškovas. Planas pateikus daugybę nepagrįstų ieškinių keliant turtinius reikalavimus ir siekiant sužlugdyti P. J. ir E. J. pavyko pakankamai sėkmingai. Dalis bylų vyksta iki šiol, areštas 139 326 Eur sumoje pritaikytas civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) vis dar galioja, kadangi byloje iki kol kas nėra priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo.
E. J. išsakyta pozicija, kad A. N. inicijavo daugybę civilinių bylų turi faktinį pagrindą, nėra niekaip menkinanti A. N. garbę ir (ar) orumą. Pats A. N. valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė sprendimą pateikti ieškinius (atskirais atvejais pats atsisakydavo savo inicijuotų bylų), visose bylose reikalavo taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant E. J. ir susijusių asmenų turtą, samdėsi daugybę profesionalių teisininkų, jiems mokėjo už suteiktas teisines paslaugas ir pan. Visų bylų inicijavimas P. J. ir (ar) E. J. atžvilgiu buvo sąmoningas ir valingas A. N. sprendimas. Pagrindinis asmens elgesio vertinimo kriterijus turi būti teisės normos, kurios daugeliu atveju ne tik nustato elgesio taisykles, bet ir smerkia žalingą bei skatina visuomenei naudingą elgesį. Nagrinėjamu atveju E. J. išsakyta nuomonė apie A. N. daugybę inicijuotų bylų nebuvo išsakyti nepadoria, neetiška, įžeidžiančia forma, komentare apie ieškovą moralės požiūriu nėra užfiksuota akivaizdžiai ieškovą diskredituojanti informacija. Vien nepalankios nuomonės apie A. N. pateikimas nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti jo garbės ir orumo pažeidimo fakto. Asmens garbė ir orumas, reputacija gali būti pažeisti tiek paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis (žinias), tiek subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą), kai jie nesąžiningi, neturi objektyvaus faktinio pagrindo. Tuo tarpu E. J. Straipsnyje paskleista informacija turi objektyvų faktinį pagrindą. Atsižvelgiant į tai, kad E. J. neatliko jokių neteisėtų veiksmų A. N. atžvilgiu, A. N. nepatyrė jokios žalos.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Delfi“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad E. S. siekdamas patikrinti atsakovų išsakytus teiginius, kreipėsi į jų paminėtus asmenis. Tačiau, A. N. teisės atsakyti atsisakė. A. N. nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, tai nurodoma ir publikacijoje.
Žurnalistas nežinojo, ką atsakovai susitikimo metu papasakos, todėl gyvo pokalbio metu klausė ir perklausė įvairių klausimų, kurių negalima vertinti kaip teiginių. Klausimą apie pinigų plovimą uždavė siekdamas pasitikslinti, ar teisingai suprato tai, ką pašnekovai nori pasakyti.
Žemesnės instancijos teismas
Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija išaiškino, kad reikia vertinti ne pavienį straipsnį, o visą straipsnių ciklą. Taigi jeigu straipsnių cikle atsispindi įvairios nuomonės ir straipsniai tarpusavyje nėra pernelyg nutolę laike, tai leidžia konstatuoti visumoje subalansuotą žinių pranešimą (Bladet Troms and Stensaas v. Norway [GC], no. 21980/93, § 63, judgment of 20 May 1999). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad straipsnių ciklas yra neabejotinai subalansuotas, o portalo DELFI žurnalistai nepalaiko nei vienos iš ginčo pusių.
Žurnalistas E. S. pažymėjo, kad rengdamas ginčo straipsnį inter alia kreipėsi į Ieškovą, kad straipsnyje jo pozicija atsispindėtų.
Trečiasis asmuo pabrėžė, kad teismų praktika orientuoja į tai, kad pinigų plovimo sąvoka turi būti atidžiai tiriama, ypač kai šią sąvoką pavartojęs asmuo nėra teisininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3/2012, Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-160-221/2017).
Šioje byloje nustatyta, kad vyko ir tebevyksta daug bylų, su kuriomis šios bylos šalys tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios. Vykstant teisminiams ginčams, tarp šalių esanti konfliktinė situacija leidžia kalboje vartoti didesnį emocinį krūvį išreiškiančius žodžius (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A- 530-866/2020).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Pabrėžė, kad reikia vertinti ne atskirus sakinius, o visą straipsnį ir straipsnio pavadinimą bei įžanginę dalį. Straipsnis buvo publikuotas ne kaip žurnalistinis turimas, o atsakovai patys kreipėsi , siekdami atskleisti tiesą. Ikiteisminis tyrimas pardėtas P. J. pranešimu. Visi teiginiai pateikti ne kaip nuomonė, o kaip faktai. Akcentavo tokias atsakovo išsakytas frazes – „jiems buvo grėsmė“, „jis dėjo visas pastangas“, „užkulisiniai dalykai“, visa atsakovo išsakyta pastraipa leidžia suprasti, kad ieškovas veikė kaip bendrininkų grupės narys. Atsakovas net neneigia, kad jo nuomone ieškovas dalyvavo „plaunant pinigus“.
Ieškovas yra verslininkas, tačiau negali būti vertinamas kaip viešas asmuo. Atsakovo paskleistos žinios sugadino ieškovo reputaciją, santykius, įvedus į google.com paieškos sistemą ieškovo duomenis, iškart pateikiama nuoroda į straipsnį. Visuomenė sureagavo į straipsnį, buvo daug komentarų. Paneigimų niekas neskaito. Dėl asmeninės dimensijos pažymėjo, kad nors atsakovas atsiliepime teigia, kad pats ieškovas informavo atsakovą apie atsakovo sutuoktinės neištikimybę, tačiau P. J. santuoka nutraukta būtent dėl pateis atsakovo kaltės.
Ieškovo atstovė į klausimą ar ieškovas pažinojo atsakovo sutuoktinę ir su ja bendravo, konkrečiai atsakyti negalėjo, darė prielaidą, kad pažinojo kaip verslo partnerio sutuoktinę, tačiau nebendravo. A. N. yra pavyzdingas vyras ir P. J. paskleista žinia diskredituoja jį kaip sutuoktinį. Po straipsniu esantys komentarai patvirtina, kad paskleista žinia pažemino ieškovo garbę ir orumą.
Šalies argumentai
Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad ieškovas dalyvavo pinigų judėjimo schemose. Duomenys yra teisingi. Atsakovas tiesiogiai (konkrečiai) nepasakė jokio teiginio, kad ieškovas plovė pinigus. Pabrėžė, kad atsakovams keista, kad ieškovui nebuvo pareikšti įtarimai, tačiau tai prokuratūros sprendimas. Straipsnyje nėra pasakyta, kad ieškovas padarė nusikaltimą. Atsakovų atstovas palaikė trečiojo asmens atsiliepime išdėstytą poziciją dėl „pinigų plovimo“.
Dėl asmeninės dimensijos pažymėjo, kad atsakovas kalbėjo apie verslo ryšius.
Atsiliepimas
Dėl atsakovės pavartotos frazės bylos „iš oro“, tai yra tik jos nuomonė. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pagrindė, kad didžioji dalis ieškinių buvo atmesti. Ieškovas nesugeba atskirti neigiamos informacijos ir pažeidimo.
Trečiasis asmuo E. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nežinojo, ką atsakovai susitikimo metu papasakos, todėl gyvo pokalbio metu klausė ir perklausė įvairių klausimų, kurių negalima vertinti kaip teiginių. Toks žurnalisto darbas, taip stengiasi suprasti, ką atsakovai nori papasakoti. Minimą klausimą E. S. uždavė siekdamas pasitikslinti, ar teisingai supratau tai, ką pašnekovai nori pasakyti. Visas pokalbis iššifruotas ir publikuotas taip, kaip įvyko, siekiant neiškraipyti pašnekovų minčių ir kad jos neprarastų autentiškumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu prašė jo klausimų nelaikyti teiginiais, pažymėjo, kad straipsnio antraštę parinko jis.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens UAB „Delfi“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu paneigti tikrovės neatitinkančias žinias. Vertino, kad buvo paskleistos žinios ir pakako duomenų, kad tarp šalių yra daug bylų, todėl atsakovės teiginiai nebuvo paneigti.
Pabrėžė, kad už juridinio asmens visuomet yra konkretus fizinis asmuo (akcininkas ar vadovas), akcentavo, kad „pinigų plovimas“ nebūtinai teigia apie padarytą nusikaltimą, gali būti kalbama tiesiog apie neskaidrias operacijas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) UAB „Delfi“ valdomame interneto naujienų portale delfi.lt buvo publikuotas žurnalisto E. S. straipsnis pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“.
Straipsnio pradžioje skaitytojui pateikiamas apibendrinimas, jog atsakovai kalbės apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) paviešintą ikiteisminį tyrimą apie milijonines pajamas nuslėpusią grupuotę. Straipsnis pradedamas nurodant, kad: „(duomenys neskelbtini)“, kas aiškiai parodo, kad Straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimą inicijavo patys atsakovai. Straipsnyje pateikiama internetinė nuoroda į kitą delfi.lt portale (duomenys neskelbtini) publikuotą straipsnį, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Šiame straipsnyje pateikti teiginiai apie vykdomą ikiteisminį tyrimą: „(duomenys neskelbtini).“
Ieškovo teigimu, straipsnyje atsakovas P. J. paskleidė tokią tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę ir orumą žeminančią žinią:
ieškovas padarė nusikaltimą finansų sistemai – plovė pinigus;
ieškovas turėjo artimus santykius su P. J. sutuoktine.
Atsakovė E. J. ieškovo teigimu paskleidė tikrovės neatitinkančią žinią, kad ieškovas piktnaudžiauja teisminiu procesu.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2020 m. sausio 23 d. ieškovo atstovai kreipėsi į Delfi redakciją su reikalavimu dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo. (duomenys neskelbtini) Delfi internetiniame portale buvo išspausdintas Straipsnyje nurodytos informacijos paneigimas dėl dalies Straipsnyje nurodytų teiginių, t. y. „(duomenys neskelbtini).“
Ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio pagrindu, pagal kurį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka atlyginti neturtinę žalą, kuri buvo padaryta atsakovams paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir neatitinkančius tikrovės duomenis.
Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Įstatymų leidėjas nurodė, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla (CK 2.24 str. 6 d.).
Garbė ir orumas yra ginami, jeigu yra nustatoma civilinei atsakomybei atsirasti būtinų faktų visuma: 1) duomenų paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleisti duomenys yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleisti duomenys pažeidžia asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Pirmųjų trijų aplinkybių buvimą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas privalo paneigti CK 2.24 str. 1 d. įtvirtintą prezumpciją, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės.
Tarp šalių kilo ginčas dėl visų keturių faktų egzistavimo, t. y. ar buvo paskleisti būtent apie ieškovą jo nurodomi duomenys (kaip juo vertina pats ieškovas), ar teiginiuose yra paskelbta žinia ar išsakyta nuomonė, taip pat dėl paskleistų duomenų atitikimo tikrovei ir dėl ieškovo garbės ir orumo pažeminimo fakto, keliami neturtinės žalos fakto ir dydžio bei atleidimo nuo atsakomybės paskelbus žinias, neatitinkančias tikrovės, apie viešą asmenį klausimai.
Teisminė praktika dėl žinios ir nuomonės suvokimo ir atskyrimo pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas arba dar kitokia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-219/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir kt.).
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Kwiecien prieš Lenkiją, peticijos Nr. 51744/99). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 39 punktas).
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais (pvz., aptariami vykstantys teisminiai procesai), turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., mutatis mutandis 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28871/95). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. C., A. C. v. UAB „Tele-3“, UAB „TV PRO media“, bylos Nr. 3K-3-481/2012, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Dėl P. J., ieškovo A. N. vertinimu, paskleistos žinios, kad ieškovas A. N. vykdė nusikalstamą veiklą – pinigų plovimą.
Ieškovas A. N. teigia, kad šioje pastraipoje paskleista žinia, kad ieškovas padarė nusikaltimą finansų sistemai – plovė pinigus.
Teismas pažymi, kad tiek siekiant nustatyti, ar autorius paskleidė žinią ar nuomonę, tiek nustatyti ar žinia paskleista būtent apie ieškovą, būtina vertinti visą straipsnio kontekstą, o ne atskirus atsakovo teiginius, teiginių formuluotes, pateikimo aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį, kad interviu su atsakovais pradedamas žurnalisto teiginiais apie tai, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinio (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas papasakojo apie įtarimus „(duomenys neskelbtini)“, kad įmonei panaikinta (duomenys neskelbtini) licencija, kad pardėtas ikiteisminis tyrimas, atliktos kratos. Atsakovo klausiama ar galėtų tai pakomentuoti.
P. J. pradeda pasakojimą, kad tai susiję ir su pernai (duomenys neskelbtini) paskelbta istorija apie (duomenys neskelbtini). Vėliau paprašytas atsakovas išvardija visus bendrininkus, tiek juridinius, tiek fizinius asmenis, tarp kurių ieškovas nėra minimas.
Sutiktina su ieškovo argumentais, kad atskiri atsakovo teiginiai turi konstatuojamojo pobūdžio toną, jais skelbiama žinios, kad: (duomenys neskelbtini) bendrininkų grupė įtariami nuslėpę (duomenys neskelbtini) pajamų, iki atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais ir vadovais buvo A. N. ir A. S., kuris iki šiol yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jiems buvo didelė grėsmė, kad duomenys apie pinigų plovimą gali pasiekti viešumą, prasidėjo aibė konfliktų su A. N., jis dėjo visas pastangas, kaip bet kokiomis priemonėmis „užlenkti“ „(duomenys neskelbtini), A. S. užkulisiniai dalykai yra žinomi ir jo bei A. N. pastangos dėtos tam, kad įvykiai pinigų plovimo tema nepasiektų viešumos.
Tačiau šie teiginiai nei kartu, nei atskirai nesuponuoja išvados, kad A. N. kartu su bendrininku grupe dalyvavo vykdant nuskalstamą veiką.
Taip pat pažymėtina, kad kasdienės kalbos terminologijoje išsireiškimas „plaunami pinigai“ yra suvokimas kaip galima neskaidrus, neaiškus pinigų panaudojimas, o ne audžiamosios teisės terminas, nes BK jokiai nusikalstamai veikai apibūdinti nevartojama formuluotė „pinigų plovimas“ (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-160-221/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-/2012 yra išaiškinęs, kad frazės ir posakiai gali turėti keletą reikšmių, jų turinys priklauso nuo aplinkybių, todėl turi būti įrodinėjamas, t. y. turi būti įrodyta, kad konkrečiu atveju konkreti frazė turėjo būtent tokią reikšmę. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepaaiškino ir neįrodinėjo kokios nusikalstamos veikos padarymu atsakovas jį apkaltino.
Iš atsakovo teiginių nėra aišku, kokius neteisėtus veiksmus atliko A. N. ir kokio nusikaltimo padarymu jį kaltina atsakovas.
Dėl atskirų atsakovo teiginių, pažymėtina, kad žodžio „užlenkti“ vartojimas bendrinėje kalboje turi tam tikrą neigiamą aspektą, jis gali būti suprantamas kaip veikti prieš įmonės interesus, pakenkti įmonei, tačiau nėra siejamas nesuponuoja išvados, apie padarytą kriminalinį nusikaltimą. Ieškovas neįrodinėjo, kad konkretus teiginys – „A. N. dėjo visas pastangas, kaip bet kokiomis priemonėmis „užlenkti“ „(duomenys neskelbtini)“ žemina ieškovo garbę ir orumą. Nors tokio pobūdžio bylose ieškovas turi įrodyti, garbės ir orumo pažeidimo faktą.
Dėl teiginių, kad iki P. J. „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai ir vadovai buvo A. N. ir A. S. ir jiems buvo didelė grėsmė, kad duomenys apie pinigų plovimą gali pasiekti viešumą, teismas pažymi, kad jais taip pat nėra teigiama ar užsimenama apie A. N. nusikalstamas veikas.
Dėl teiginio „(duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu šis sakinys yra labai abstraktus. Iš sakinio konstrukcijos neaišku, nei kokie dalykai yra žinomi, nei kas konkrečiai buvo atliekami, nei kokie įvykai nepasiektų viešumos. Formuluotė įvykiai pinigų plovimo tema nevertintina kaip pats vykdomas pinigų plovimas. Teismo nuomone, tokiems teiginiams negali būti taikomas tiesos kriterijus, tokio teiginio negalima patikrinti. Jokia informacija negali būti vertinama kaip paskleista žinia, įvykęs konkretus faktas, todėl vertintinas kaip atsakovo nuomonė. Teismas nenustatė pagrindo, kad nuomonė išsakyta neetiškai ar pažeidžiančia ieškovo garbę ir orumą.
Duodamas interviu atsakovas nurodė, kad A. N. buvo „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Ieškovas į bylą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą, sudarytą 2010 m. rugsėjo 30 d., iš kurio matyti, kad įmonės akcininke nuo (duomenys neskelbtini) buvo Ž. Š.-N., jos santuoka su A. N. sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. akcijas ji įgijo iki santuokos sudarymo ir valdė jas asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgus į tai, teismas konstatuoja, kad ši atsakovo paskleista žinia neatitinka tikrovės. Tačiau ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo, kad ši žinia kaip nors pažeidė jo garbę ir orumą.
Pasak ieškovo, tai, kad atsakovas P. J. teigė, jog ieškovas plovė pinigus, patvirtina ir žurnalisto klausimas: „(duomenys neskelbtini)“ Teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Visų pirma, kaip nurodė trečiasis asmuo E. S. dėl užduoto klausimo, kad jis nežinojo, ką atsakovai susitikimo metu jam papasakos, todėl gyvo pokalbio metu klausė ir perklausė įvairių klausimų, kurių negalima vertinti kaip teiginių. Žurnalistas stengėsi suprasti, ką atsakovai nori papasakoti.
Antra, žurnalistui pasitikslinus ar gerai suprato atsakovų teiginius „(duomenys neskelbtini)“ P. J. trečiojo asmens E. S. padarytos išvados nepatvirtino. Priešingai, atsakovas paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“.
Atsižvelgus į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, kad P. J. paskleidė žinią apie tai, kad A. N. plovė pinigus, ar kartu su kitais (duomenys neskelbtini) asmenų, kuriems ikiteisminiame tyrime buvo pareikšti įtarimai, atliko kokius nors veiksmus prieštaraujančius įstatymams, reglamentuojantiems mokesčių apskaitymą ir mokėjimą.
Dėl atsakovės E. J. nurodytų teiginių.
Byloje nustatyta, kad Straipsnyje atsakovė E. J. (E. L.) nurodė: „(duomenys neskelbtini).“
Ieškovo nuomone, atsakovės teiginiai, kad ieškovas, pareiškė daugybę niekuo nepagrįstų („iš oro“) ieškinių vien tik tikslu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą.
Atsakovė tuo tarpu teigia, kad ji išsakė savo nuomonę, vertinimą apie pareikštus ieškinius.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartyje 3K-3-1-219/2015 nurodė, kad siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ir ieškovo elgesys bei pateiktos informacijos vertinimas. Kasacinis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartyje 3K-3-97/2011 nurodė, kad kiekvienas asmuo gali skirtingai suvokti skelbiamos informacijos prasmę, tačiau iš skelbiamos informacijos pobūdžio turėtų būti aiškiai matyti, kad tai yra asmens skleidžiami samprotavimai ir (ar ) įsitikinimai.
Atsakovės teiginiuose „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ vartojama konstatuojamojo pobūdžio leksika, sakinai lakoniški, suformuluoti kaip teigimas (tvirtinant, įrodinėjant), informacija pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, atsakovės kalboje nevartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai. Atsakovės teiginiuose nėra dvejonių, jie nepateikti tokia forma, kuri teiktų pagrindą kvalifikuoti juos kaip atsakovės subjektyvią nuomonę.
Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad frazė „iš oro“ negali būti patikrinta, jai netaikomas tiesos kriterijus, todėl šios frazės vartojimas suponuoja išvadą, kad atsakovė išreiškė savo subjektyvią nuomonę.
Teismas su tokiais argumentais nesutinka. Visuotinai žinoma, kad bendrinėje kalboje frazė „iš oro“ vartojama kaip „nepagrįstas“ sinonimas. Nurodytas atsakovės teiginys, turi baigto veiksmo konstatuojamojo pobūdžio toną – juo viešai skelbiama žinia, kad daugumą ieškovo inicijuotų bylų yra baigtos, pripažinta, kad jos iškeltos nepagrįstai.
Nagrinėjamu atveju, vien frazės „iš oro“ vartojimas neleidžia paskleistų teiginių vertinti kaip autorės dvejonės, abejonės ar nuomonės. Toks atsakovės teiginių pareiškimas lemia skaitytojo supratimą, kad toks faktas yra įvykęs.
Kaip jau buvo minėta, žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas.
Ieškovas teigia, kad ieškovės paskleista žinia yra nepagrįsta, neatitinka tikrovės. Ieškovas teigia, kad asmeniškai jis į teismą kreipėsi vieną kartą. Priešingai, didesnę dalį teisminių ginčų iniciavo būtent atsakovai ir jų valdomos įmonės teisminiai procesai, kuriuos inicijavo ieškovas ar jo valdomos įmonės, buvo inicijuoti siekiant apginti pažeistas teises. Aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę turi įrodyti juos paskleidęs asmuo.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 95 straipsnį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba pateikė kitą procesinį dokumentą (prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų, kad ieškovo pareikšti ieškiniai buvo pripažinti pareikšti nepagrįstais, nepateikė.
Sutiktina, kad byloje nėra įrodymų, kad asmeniškai A. N. iniciatyva buvo iškelta (duomenys neskelbtini) byla. Tačiau atsakovė su atsiliepimu į ieškinį išsamiai nurodė teismuose iškeltas bylas (teisminius procesus), su kuriomis šios bylos šalys tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijusios. Ieškovo atstovė teismo posėdžių metu neginčijo aplinkybės, kad ieškovas ir jo sutuoktinė yra susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), o atsakovas P. J. susijęs su įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs (duomenys neskelbtini), kuris pavadinimą buvo pakeitęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamu atveju vertintinas ir pats ieškovo elgesys. Tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. S. paaiškino, kad siekdamas patikrinti P. J. ir E. L. išsakytus teiginius kreipėsi į straipsnyje paminėtus asmenis. Tačiau, ieškovas A. N. teisės atsakyti atsisakė, paaiškino, kad „tarp jo ir P. J. yra daug bylų, net nelabai norėtų santykių aiškintis per žiniasklaidos priemones, nuo komentarų susilaikytų. Tai nurodoma ir publikacijoje. Bylos nagrinėjimo metu šalių atstovai taip pat neginčijo aplinkybės, kad tarp šalių susiklostę itin konfliktiški santykiai.
Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A- 530-866/2020 yra pabrėžęs, kad vykstant teisminiams ginčams, tarp šalių esanti konfliktinė situacija leidžia kalboje vartoti didesnį emocinį krūvį išreiškiančius žodžius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama „teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą) (2003 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003). Taigi hiperblizacija nėra draudžiama pateikiant žinias, tačiau turi neperžengti teismų praktikoje suformuluotų ribų (LVAT 2018 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1458-442/2018.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio civilines bylas, yra nurodęs, ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, t. y. neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės ribų. Teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. S. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2003).
Taigi, atsakovės teiginiai dėl ieškovo inicijuotų bylų ir jų baigties, galėjo būti hiperbolizuoti, tačiau jie nelaikytini ieškovo teisių ir laisvių pažeidimu, t. y. nesąžiningų (melagingų) žinių paskleidimu.
Žeminančiomis garbę ir orumą laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens gerbę ir orumą, vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę - ūkinę, komercinę veiklą ir pan. ar paskleistos žinios yra žeminančios, įrodinėja ieškovas.
Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovės teiginiai, kad iškelta (duomenys neskelbtini) bylų, kad jos pripažintos iškeltomis iš oro, kad tikslas buvo iškelti bylas savaime nėra negatyvus ir nežemina to asmens garbės ir orumo.
Ieškovas nurodė, kad atsakovės E. J. teiginiai padarė neigiamą poveikį jo, kaip verslininko reputacijai, dėl šių teiginių paskleidimo ieškovui ateityje gali būti sunkiau palaikyti verslo santykius ir užmegzti juos su naujais verslo partneriais. Potencialūs partneriai gali kelti klausimą, ar verta užmegzti santykius su tokiu verslo partneriu, kuris sprendžia konfliktus kreipdamasis į teismą reikšdamas nepagrįstus ieškinius ir taip darydamas spaudimą. Šie argumentai teismo vertintini kaip ieškovo nuomonė, kad ateityje gali būti sunkiau užmegzti verslo santykius, tačiau kaip konkrečiai atsakovės paskleista žinia pažemino ieškovo garbę ir orumą teismui nenurodė ir nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl atsakovo P. J. paskleistų teiginių apie ieškovo artimus santykius su P. J. sutuoktine.
Byloje nustatyta, kad atsakovas P. J. paskleidė tokius žodžius: „(duomenys neskelbtini)“.
Kaip jau buvo minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo aplinkybes ir pan.
Iš Straipsnio turinio matyti, kad atsakovė nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)?
Teismo vertinimu, atsakydamas į žurnalisto klausimą, P. J. antrino atsakovei E. J. ir pateikė savo subjektyvų vertinimą apie prieš tai atsakovės pateiktą informaciją duomenų perdavimo buvusiems verslo partneriams tema. Atsakovo vartojamos tekste frazės „<..> artimesnis nei mano“, „kažkokiu būdu <..>“, „ne mažiau artimus“ yra vertinamojo pobūdžio, jų negalima patikrinti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).
Teismo vertinimu, atsakovas išreiškė savo požiūrį bei asmeninę kritinę nuomonę apie tai, kaip jo buvę verslo partneriai gaudavo tam tikrą informaciją, kuria disponavo pats atsakovas, šių teiginių atsakovas nepateikė kaip žinios.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nors patikslintame ieškinyje ieškovas teigia, kad teiginys, jos A. N. turėjo artimus santykius su P. J. iš paties ieškinio turinio ir atstovės argumentų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovo įsitikinimu, jo garbę ir orumą pažeidė būtent žinios, kad ieškovas buvo neištikimas paskleidimas. Šią aplinkybę ieškovas grindžia ir tuo, kad pati informavimo priemonė pripažino faktą, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti žinia. Tačiau aplinkybė, kad UAB „Delfi“ paskelbė paneigimą dėl ieškovo santykių su atsakovo sutuoktine, nėra prima facie įrodymas, kad atsakovas paskelbė tikrovės neatitinkančias žinias – A. N. neištikimybės žmonai fakto.
Ieškovas taip pat teigia, kad ieškovo neištikimybės fakto paskleidimą patvirtina tai, kad po straipsnio ieškovo sutuoktinė gavo elektroninį. Ieškovo į bylą pateiktas elektroninis laiškas, kurį gavo jo sutuoktinei Ž. Š.-N. teismo vertinimu nepatvirtina, ieškovo teiginio, kad būtent P. J. paskleidė žinią apie A. N. neištikimybę su paties P. J. sutuoktine. Elektroniniame laiške laiško autorius dėsto mintis apie tai, kad A. N. jau seniai yra ne tik rūpestingas kitai moteriai, iš artimo rato, bet ir slepia pinigus.
Atsakovas į bylą pateikė į jo facebook.com paskyrą gautą žinutę, kurioje nurodoma, kad žinutės autoriaus žiniomis, braška A. N. šeimos reikalai, yra didelių nesutarimų šeimoje, artimųjų aplinkoje, A. N. buvo neištikimas žmonai. Iš šios žinutės turinio galima spręsti, kad priešingai nei teigia ieškovas, ne ieškovas paskleidė žinią apie A. N. neištikimybę, o po straipsnio publikacijos, facebook.com paskyros vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ informavo apie galimą A. N. neištikimybę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat nesutinka su ieškovo atstovės argumentais, kad žurnalisto klausimas apie asmeninę dimensiją suponuoja išvadą apie ieškovo kaip sutuoktinio neištikimybę. Visų pirma, trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad klausimus užduodavo siekdamas geriau suprasti atsakovų žodžius, nes iš anksto jam nebuvo žinoma ką atsakovai norėjo pasakyti ir rašė jo užduodamų klausimų nelaikyti teiginiais.
Antra, iš prieš tai išsakytų atsakovės teiginių matyti, kad kalba vyko apie pasiruošimą bylų nagrinėjimui, kad nors jie pasiruošdavo strategija, A. N. visada būdavo žingsniu priekyje, vėliau atsakovės teigimu jie išsiaiškinu, kad dokumentus iš namų išnešdavo P. J. sutuoktinė.
Atsižvelgus į žodžio dimensija reikšmę (sinonimus) – aspektas, dydis, mastas, matmuo, žurnalisto klausimas „čia dar ir asmeninė dimensija?“ vertintinas kaip pasitikslinimas apie asmeninį aspektą vykstančiuose ginčuose. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo, atsakovo tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamų įmonių. Tačiau atsakovo atsakymas: (duomenys neskelbtini)“ nevertinti kaip atsakovo paskleista nuomonė apie tai, kad A. N. yra būtent neištikimas savo žmonai. Atsakovas teismo vertinimu išsakė nuomonę apie tai, kad ieškovui galimai buvo perduodama tam tikra informacija, kas suteikė jam pranašumą teisme nagrinėjant bylas, nes jis turėjo artimesnių santykių su atsakovo sutuoktine.
Sutiktina, kad nuomonė taip pat turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-30/2014). Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą. Nuomonės pagrįstumas ir atitiktis etikos normų reikalavimams, kaip ir žinios ir nuomonės atskyrimas, yra fakto klausimas, todėl kilus ginčui atsakovas privalo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie leido jam susidaryti viešai išreikštą nuomonę ir jos išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Savo ruožtu teismas, nagrinėdamas tokį ieškinį, privalo tirti ir vertinti, pirma, ar tekste, kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys, atsakovo teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo išreikštai nuomonei susiformuoti, antra, kad nuomonė išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-1-219/2015).
Ginčo byloje, kad buvusių verslo partnerių santykiai yra itin konfliktiški, nėra. Byloje nustatyta, kad P. J. ir L. J. santuoka yra nutraukta dėl P. J. kaltės, todėl nekyla abejonių, kad jų, kaip sutuoktinių santykiai taip pat buvę konfliktiški. Kaip nurodė, E. J. dėl nagrinėjamu bylų – jie pasiruošdavo strategiją, bet A. N. visą laiką būdavo priekyje. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad A. N. ir P. J. santykiams tapus konfliktiškiems, A. N. siekė įskaudinti P. J., kadangi susitikimo metu pareiškė, kad P. J. sutuoktinė L. J. palaiko artimus santykius su pačiu A. N. Teismas parengiamųjų teismo posėdžio metu šalių atstovų klausė ar šalys pageidauja dalyvauti bylos nagrinėjime ir duoti teismui paaiškinimus dėl visų bylos aplinkybių, tačiau tokia teise šalys atsisakė pasinaudoti. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, atsakovas galėjo susidaryti nuomonę, kad jo buvusi žmona perduoda informaciją jo verslo partneriams.
Taip pat konstatuotina, kad ieškovas byloje neįrodinėjo ir neįrodė, kaip nuomone dėl artimų santykių, ne neištikimybės sutuoktinei, pažeidė jo garbę ir orumą, nors faktą, kad dėl atsakovo pasakytų žodžių buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša
Ieškovo atstovė į bylą pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir prašo šią bylos medžiagos dalį pripažinti nevieša.
Remiantis CPK 10 straipsnio 1 dalimi, visa išnagrinėtos bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą viešame teismo posėdyje teismas turi teisę motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša.
Teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis ikiteisminio tyrimo duomenys yra riboto naudojimo, nėra vieša, su ja gali susipažinti tik siauras ratas asmenų, privalantys tą padaryti pagal savo užimamas pareigas (tyrėjas, prokuroras) ar būdami baudžiamojo proceso dalyviais (kaltinamasis, nukentėjusieji).
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. I-278 patvirtintų Ikiteisminio turimo duomenų skelbimo rekomendacijų 24 punktas numato, kad apie sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nurodant motyvus, paprastai skelbiama, jeigu apie tyrimo pradėjimą ar proceso aplinkybes buvo skelbta visuomenės informavimo priemonėse arba tokia informacija gali būti svarbi visuomenei. Nutrauktų ikiteisminių tyrimų duomenims taikomas toks pats teisinės apsaugos režimas kaip ir ikiteisminio tyrimo duomenims. Sprendimą dėl tokių duomenų skelbimo rekomenduojama priimti tik tada, kai yra priimtas galutinis procesinis sprendimas, patvirtinantis prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą. Šiems duomenims, išskyrus bendro pobūdžio informaciją apie nusikalstamos veikos įvykį, skelbti taip pat būtinas rašytinis prokuroro leidimas. Atsižvelgus į išdėstytą, ieškovo atstovo į bylą pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažintina nevieša bylos medžiaga – duomenimis. ((duomenys neskelbtini)).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos siekia 7,26 Eur. Ieškinį atmetus šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo A. N. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Pripažinti (duomenys neskelbtini) į bylą pateiktą Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ((duomenys neskelbtini)) nevieša bylos medžiaga.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.