Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-62-565/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-11
Bylos Nr.: e2A-62-565/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19293-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
Ieškovas: A. N.
Atsakovas: P. J., E. J.

Kategorijos

2.2.1.8Fizinio asmens garbės ir orumo gynimas
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-62-565/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19293-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISlietuvos respublikos vardu2022 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovams P. J. ir E. J. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. S. ir uždaroji akcinė bendrovė „Delfi“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas A. N. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo P. J. 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš atsakovės E. J. – (buvusi pavardė L.) 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Ieškovas nurodė, jog 2020 m. sausio 22 d., 05:30 val. uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ (toliau – ir Delfi) valdomame interneto naujienų portale delfi.lt buvo publikuotas žurnalisto E. S. straipsnis „Po verslo partnerių dūrio pats kreipėsi į FNTT, bet viską vainikavo žmonos išdavystė“ (toliau – Straipsnis). Ieškovas teigia, kad Straipsniu atsakovai siekė ne informuoti visuomenę apie ieškovo veiklą, bet pakenkti ieškovui ir jo valdomoms įmonėms, sumenkinti ieškovo gerą vardą, visuomenės, verslo partnerių ir klientų pasitikėjimą ieškovu. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieškovo garbę ir orumą, paskleidimu. Dėl tokių atsakovų veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą – jis išgyveno ir dabar išgyvena dėl paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos, dėl viešo užgaulaus pažeminimo pablogėjo jo šeimos ir jo gyvenimo kokybė, pablogėjo ieškovo reputacija, socialiniai ryšiai.

3. Ieškovas nurodo, jog Straipsnyje atsakovai nurodė šiuos ieškovo garbę ir orumą žeminančius teiginius:

3.1. ieškovas vykdė nusikalstamą veiklą – pinigų plovimą. Straipsnio pradžioje skaitytojui pateikiamas apibendrinimas, jog atsakovai kalbės apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir 2019 metų rudenį paviešintą ikiteisminį tyrimą apie milijonines pajamas nuslėpusią grupuotę. Straipsnis pradedamas nurodant, kad: „P. J. ir E. L. sausį patys kreipėsi į Delfi su pasiūlymu išklausyti jų istorijos pusę. Interviu metu jie atskleidė, kad 2018 metų žiemą „(duomenys neskelbtini)“ vykusios kratos susijusios su 2019 metų rudenį paviešintu ikiteisminiu tyrimu apie milijonines pajamas nuslėpusią grupuotę“, kas aiškiai parodo, kad Straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimą inicijavo patys atsakovai. Straipsnyje pateikiama internetinė nuoroda į kitą delfi.lt portale 2019 m. spalio 30 d., 12:09 val. publikuotą straipsnį „Milijonines pajamas nuslėpusioje grupuotėje – „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir buvusi (duomenys neskelbtini) kontora“. Šiame straipsnyje pateikti teiginiai apie vykdomą ikiteisminį tyrimą: „Spalio pradžioje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė, kad Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai atskleidė 13 asmenų bendrininkų grupę, kuri, pasinaudojusi 10 turizmo paslaugas teikiančių įmonių, įtariama, nuslėpusi ne mažiau kaip 2 mln. eurų pajamų.“ Straipsnyje P. J. nurodo tokius teiginius: „Tai susiję ir su pernai rudenį paskelbta istorija apie 13 asmenų bendrininkų grupę, kurie įtariami nuslėpę 2 mln. eurų pajamų. Kas iki manęs buvo „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai ir vadovai? Tai yra A. N. ir A. S., kuris iki šiol yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (tik jis buvo kito asmens vardu). Jiems buvo didelė grėsmė, kad duomenys apie pinigų plovimą gali pasiekti viešumą“; „(duomenys neskelbtini) įsigijau 2016 metais. Tuomet naudojausi „(duomenys neskelbtini)“ domenu, kuris priklausė įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Atsirado nesutarimų dėl jo nesugrąžinimo man. Prasidėjo aibė konfliktų su A. N.. Jis dėjo visas pastangas, kaip bet kokiomis priemonėmis „užlenkti“ „(duomenys neskelbtini)“; „A. S. užkulisiniai dalykai yra žinomi ir jo bei A. N. pastangos dėtos tam, kad įvykiai pinigų plovimo tema nepasiektų viešumos“. Tai, kad P. J. teigė, jog ieškovas plovė pinigus, patvirtina ir žurnalisto klausimas: „Sakėte, kad A. N. pinigus plovė, o dabar jau nieko neberado“. Į žurnalisto klausimą P. J. atsako teiginiu: „Visi plovimo dalykai vyko nuo 2012 iki 2015 metų, kai įmonė priklausė man, A. N., ir A. S.. Būtent A. S. organizavo visą pinigų plovimo schemą per Latvijos kelionių agentūras. Man tai nebuvo žinoma. Išaiškėjo tada, kai agentūrą įsigijome“. Šie P. J. teiginiai neatitinka tikrovės, nes ieškovui nėra ir niekada nebuvo pareikšti įtarimai ne tik dėl pinigų plovimo, bet ir dėl jokios kitos nusikalstamos veikos padarymo;

3.2. ieškovas piktnaudžiavo teisminiu procesu. Straipsnyje atsakovė E. J. nurodo: „E. L.: Per kratas paimti telefonai, kompiuteriai, visi duomenys, tada turėjome 21 A. N. iškeltą bylą. Dabar dauguma jų jau baigtos, pripažinta, kad jos „iškeltos iš oro“, reikalautos sumos nepriteistos. Tikslas buvo iškelti bylas. Tuo metu dar buvo labai patogu paprašyti laikinųjų apsaugos priemonių – jos būdavo taikomos. Visos visų įmonių ir mūsų asmeninės sąskaitos buvo areštuotos stambioms sumoms“. Atsakovės E. J. teiginiai apie tai, kad ieškovas, neva, buvo pareiškęs daugybę niekuo nepagrįstų („iš oro“) ieškinių, pareikštų vien tik tikslu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, žemina ieškovo garbę ir orumą, nes sudaro įspūdį, kad ieškovas piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, sąmoningai siekdamas pakenkti atsakovams ar sužlugdyti jų valdomas įmones. Tokie teiginiai daro neigiamą poveikį ieškovo kaip verslininko reputacijai – ieškovui ateityje gali būti sunkiau palaikyti verslo santykius su verslo partneriais. Dėl tokių teiginių patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 500 Eur;

3.3. ieškovas turėjo artimus santykius su P. J. sutuoktine. Straipsnyje P. J. teigia: „taip, ir gana svari. Grįžti namo, tam tikrais dalykais pasidaliji, kas, kaip ir kur. Pasirodo, kad ji turėjo ne mažiau artimus santykius su A. N.. Kažkokiu būdu turėjo santykius su S. F.. Jos santykis su mano verslo partneriais buvo artimesnis nei mano“. P. J. melagingi teiginiai apie ieškovo artimus ryšius su buvusia jo sutuoktine žemina ieškovo garbę ir orumą, nes sudaro įspūdį, kad jis pasinaudojo buvusia P. J. sutuoktine informacijai gauti, sužlugdė jų santuokinį gyvenimą, taip pat yra neištikimas savo sutuoktinei. Ieškovas visuomet buvo pavyzdingas ir šeimai ištikimas vyras, ieškovas jokių ryšių su atsakovo buvusia sutuoktine nepalaikė. Straipsnio publikavimas ir anoniminio laiško gavimas sukėlė įtampą ieškovo šeimoje, nes ieškovui teko teisintis prieš savo sutuoktinę (vaikų motiną).

4. Ieškovas nurodė, jog 2020 m. sausio 23 d. kreipėsi į Delfi redakciją su reikalavimu dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo. 2020 m. sausio 31 d. Delfi internetiniame portale buvo išspausdintas paneigimas dėl dalies Straipsnyje nurodytų teiginių, taigi, pati visuomenės informavimo priemonė iš esmės pripažino, kad joje viešai paskleista informacija apie ieškovą neatitinka tikrovės.

Atsiliepimas

5. Atsakovas P. J. su pareikštu ieškiniu nesutiko.

6. Atsakovas nurodė, jog su ieškovu bendravo ir bendradarbiavo iki 2017 metais kilusių asmeninių nesutarimų. P. J. ir A. N. pradėjus konfliktiškus santykius, A. N. kviesdavo P. J. į susitikimus aiškintis santykius ir visaip provokuodavo, nepagrįstų ieškinių pagrindu inicijavo daugybę civilinių bylų, pradėjo kryptingą P. J. verslų žlugdymą. Vieno iš ieškovo inicijuoto susitikimo metu jis pareiškė P. J., kad P. J. tuometinė sutuoktinė L. J. yra neištikima, kadangi palaiko itin artimus santykius su ieškovu, taigi ši informacija atsakovui tapo žinoma iš paties ieškovo. Tai, kad FNTT vykdomas tyrimas dėl turizmo sektoriuje veikiančių įmonių pinigų plovimo schemos, patvirtina 15min.lt publikuotas straipsnis (duomenys neskelbtini). Straipsnio publikavimo metu P. J. turima informacija sudarė prielaidas išvadoms apie A. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai nusikalstamus veiksmus. A. N. dėl savo aktyvios ir nuolatos spaudoje viešinamos veiklos laikytinas viešuoju asmeniu – A. N., kaip turizmo versle veikiančių įmonių konsultantas, teikia įvairias išvadas turizmo (kelionių) klausimais. A. N., veikdamas kaip viešasis asmuo, sukuria visuomenei pagrįstą interesą žinoti informaciją apie galimai neteisėtus A. N. ir (ar) jo valdomos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus. Todėl Straipsnio turinys patvirtina ginčo publikacijos tikslą – plėtoti visuomenei aktualią problemą, pateikti duomenis, kurie tenkintų viešąjį interesą.

7. Atsakovė E. J. su ieškiniu nesutiko.

8. Atsakovė nurodė, jog, prasidėjus P. J. nesutarimams su A. N., A. N. ir (ar) UAB „(duomenys neskelbtini)“ inicijavo daug skirtingų civilinių bylų P. J. (įskaitant P. J. kontroliuojamų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš A. N. per susijusius asmenis įgytos UAB „(duomenys neskelbtini)“) atžvilgiu bei E. J. (įskaitant E. J. kontroliuojamų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) atžvilgiu, taip vykdydamas kryptingą P. J. ir E. J. verslų žlugdymą. Pagal iš esmės panašaus pobūdžio reikalavimus, reiškiamus skirtingose civilinėse bylose, A. N. ir (ar) UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei susiję asmenys laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo areštavę visas P. J. (įskaitant kontroliuojamų įmonių) ir E. J. (įskaitant kontroliuojamų įmonių) sąskaitas bei turtą. Dalis bylų vyksta iki šiol, areštas 139 326 Eur sumoje pritaikytas civilinėje byloje e2-542-943/2018 vis dar galioja, kadangi byloje dar nėra priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo. E. J. išsakyta pozicija, kad A. N. inicijavo daugybę civilinių bylų, turi faktinį pagrindą, ši nuomonė nebuvo išsakyta nepadoria, neetiška, įžeidžiančia forma. Vien nepalankios nuomonės apie A. N. pateikimas nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti jo garbės ir orumo pažeidimo faktą.

9. Tretieji asmenys Delfi ir E. S. prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, portalo Delfi žurnalistai nepalaiko nei vienos iš ginčo pusių. Žurnalistas E. S., siekdamas patikrinti atsakovų išsakytus teiginius, kreipėsi į jų paminėtus asmenis. A. N. teisės atsakyti atsisakė, nurodydamas, jog: „tarp manęs ir P. J. yra daug bylų, net nelabai norėčiau santykių aiškintis per žiniasklaidos priemones. Nuo komentarų susilaikyčiau“, tai nurodoma ir publikacijoje. Žurnalistas nežinojo, ką atsakovai susitikimo metu papasakos, todėl gyvo pokalbio metu klausė ir perklausė įvairių klausimų, kurių negalima vertinti kaip teiginių. A. N. jau pasirodžius publikacijai kreipėsi į redakciją su prašymu kai kuriuos P. J. teiginius paneigti. Buvo kreiptasi i? P. J. atstovą, kuris perdavė, kad tam tikrų A. N. užginčytų teiginių įrodyti negali, todėl buvo publikuotas paneigimas: (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė; pripažino 2021 rugpjūčio 12 d. į bylą pateiktą Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2021 m. liepos 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (DOK – 1506864) nevieša bylos medžiaga; priteisė valstybei iš ieškovo A. N. 7,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

10.1. 2020 m. sausio 22 d., 05:30 val. Delfi valdomame interneto naujienų portale delfi.lt buvo publikuotas žurnalisto E. S. straipsnis „Po verslo partnerių dūrio pats kreipėsi į FNTT, bet viską vainikavo žmonos išdavystė“. Ieškovo teigimu, straipsnyje atsakovas P. J. paskleidė tokią tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę ir orumą žeminančią žinią: ieškovas padarė nusikaltimą finansų sistemai – plovė pinigus; ieškovas turėjo artimus santykius su P. J. sutuoktine. Atsakovė E. J., ieškovo teigimu, paskleidė tikrovės neatitinkančią žinią, kad ieškovas piktnaudžiauja teisminiu procesu;

10.2. 2020 m. sausio 31 d. Delfi internetiniame portale buvo išspausdintas Straipsnyje nurodytos informacijos paneigimas dėl dalies Straipsnyje nurodytų teiginių, t. y. „Informuojame, kad 2020 m. sausio 22 d. 5:30 val. portalo DELFI publikacijoje „Po verslo partnerių dūrio pats kreipėsi į FNTT, bet viską vainikavo žmonos išdavystė“ buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys apie A. N.: „[A. N.] buvo didelė grėsmė, kad duomenys apie pinigų plovimą gali pasiekti viešumą.“ „Pasirodo, kad ji (buvusi P. J. žmona – past.) turėjo ne mažiau artimus santykius su A. N..“ Atkreipiame dėmesį, kad A. N. niekada nebuvo teistas, jam nėra ir niekada nebuvo pareikšti įtarimai dėl jokios nusikalstamos veikos padarymo. A. N. niekada nepalaikė ir šiuo metu nepalaiko jokių, tuo labiau – artimų, santykių su buvusia P. J. sutuoktine.“;

10.3. Dėl P. J., ieškovo A. N. vertinimu, paskleistos žinios, kad ieškovas A. N. vykdė nusikalstamą veiklą – pinigų plovimą:

10.3.1. interviu su atsakovais pradedamas žurnalisto teiginiais apie tai, kad 2018 m. sausį Valstybinio turizmo departamento turizmo veiklos skyriaus vedėjas papasakojo apie įtarimus „(duomenys neskelbtini)“, kad įmonei panaikinta kelionių organizatoriaus licencija, kad pardėtas ikiteisminis tyrimas, atliktos kratos. Atsakovo klausiama, ar galėtų tai pakomentuoti. P. J. pradeda pasakojimą, kad tai susiję ir su pernai rudenį paskelbta istorija apie 13 asmenų bendrininkų grupę, kurie įtariami nuslėpę 2 mln. eurų pajamų. Vėliau paprašytas atsakovas išvardija visus bendrininkus, tiek juridinius, tiek fizinius asmenis, tarp kurių ieškovas nėra minimas;

10.3.2. atskiri atsakovo teiginiai turi konstatuojamojo pobūdžio toną, jais skelbiama žinios, kad: 13 asmenų bendrininkų grupė įtariami nuslėpę 2 ml. eurų pajamų, iki atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais ir vadovais buvo A. N. ir A. S., kuris iki šiol yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jiems buvo didelė grėsmė, kad duomenys apie pinigų plovimą gali pasiekti viešumą, prasidėjo aibė konfliktų su A. N., jis dėjo visas pastangas, kaip bet kokiomis priemonėmis „užlenkti“ „(duomenys neskelbtini)“, A. S. užkulisiniai dalykai yra žinomi ir jo bei A. N. pastangos dėtos tam, kad įvykiai pinigų plovimo tema nepasiektų viešumos. Tačiau šie teiginiai nei kartu, nei atskirai nesuponuoja išvados, kad A. N. kartu su bendrininkų grupe dalyvavo vykdant nuskalstamą veiką. Frazės ir posakiai gali turėti keletą reikšmių, jų turinys priklauso nuo aplinkybių, todėl turi būti įrodinėjamas, t. y. turi būti įrodyta, kad konkrečiu atveju konkreti frazė turėjo būtent tokią reikšmę. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepaaiškino ir neįrodinėjo, kokios nusikalstamos veikos padarymu atsakovas jį apkaltino. Iš atsakovo teiginių nėra aišku, kokius neteisėtus veiksmus atliko A. N. ir kokio nusikaltimo padarymu jį kaltina atsakovas. Žodžio „užlenkti“ vartojimas bendrinėje kalboje turi tam tikrą neigiamą aspektą, jis gali būti suprantamas kaip veikti prieš įmonės interesus, pakenkti įmonei, tačiau nėra siejamas, nesuponuoja išvados apie padarytą kriminalinį nusikaltimą. Ieškovas neįrodinėjo, kad konkretus teiginys – „A. N. dėjo visas pastangas, kaip bet kokiomis priemonėmis „užlenkti“ „(duomenys neskelbtini)“, žemina ieškovo garbę ir orumą;

10.3.3. dėl teiginių, kad iki P. J. „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai ir vadovai buvo A. N. ir A. S. ir jiems buvo didelė grėsmė, kad duomenys apie pinigų plovimą gali pasiekti viešumą, teismas pažymėjo, kad jais taip pat nėra teigiama ar užsimenama apie A. N. nusikalstamas veikas. Teiginys „A. S. užkulisiniai dalykai yra žinomi ir jo bei A. N. pastangos dėtos tam, kad įvykiai pinigų plovimo tema nepasiektų viešumos“, teismo vertinimu, yra labai abstraktus. Iš sakinio konstrukcijos neaišku, nei kokie dalykai yra žinomi, nei kas konkrečiai buvo atliekama, nei kokie įvykiai nepasiektų viešumos. Formuluotė „įvykiai“ pinigų plovimo tema nevertintina kaip pats vykdomas pinigų plovimas. Tokiems teiginiams negali būti taikomas tiesos kriterijus, tokio teiginio negalima patikrinti. Tokia informacija negali būti vertinama kaip paskleista žinia, įvykęs konkretus faktas, todėl vertintinas kaip atsakovo nuomonė. Teismas nenustatė pagrindo, kad nuomonė išsakyta neetiškai ar pažeidžia ieškovo garbę ir orumą;

10.3.4. duodamas interviu, atsakovas nurodė, kad A. N. buvo „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Ieškovas į bylą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą, sudarytą 2010 m. rugsėjo 30 d., iš kurio matyti, kad įmonės akcininke nuo 2009 m. balandžio 16 d. buvo Ž. Š.-N., jos santuoka su A. N. sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. akcijas ji įgijo iki santuokos sudarymo ir valdė jas asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgus į tai, ši atsakovo paskleista žinia neatitinka tikrovės. Tačiau ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo, kad ši žinia kaip nors pažeidė jo garbę ir orumą;

10.3.5. pasak ieškovo, tai, kad atsakovas P. J. teigė, jog ieškovas plovė pinigus, patvirtina ir žurnalisto klausimas: „Sakėte, kad A. N. pinigus plovė, o dabar jau nieko neberado.“ Teismas su šiais ieškovo argumentais nesutiko. Visų pirma, kaip nurodė trečiasis asmuo E. S. dėl užduoto klausimo, kad jis nežinojo, ką atsakovai susitikimo metu jam papasakos, todėl gyvo pokalbio metu klausė ir perklausė įvairių klausimų, kurių negalima vertinti kaip teiginių. Žurnalistas stengėsi suprasti, ką atsakovai nori papasakoti. Antra, žurnalistui pasitikslinus, ar gerai suprato atsakovų teiginius „sakėte, kad A. N. pinigus plovė, o dabar jau nieko neberado“, P. J. trečiojo asmens E. S. padarytos išvados nepatvirtino. Priešingai, atsakovas paaiškino, kad „visi plovimo dalykai vyko nuo 2012 iki 2015 metų, kai įmonė priklausė man, A. N. ir A. S.. Būtent A. S. organizavo visą pinigų plovimo schemą per Latvijos kelionių agentūras. Man tai nebuvo žinoma. Išaiškėjo tada, kai agentūrą įsigijome“.

10.4. Dėl atsakovės E. J. nurodytų teiginių:

Atsiliepimas

10.4.1. atsakovės teiginiuose „tada turėjome 21 A. N. iškeltą bylą“, „daugumą jų baigtos, pripažinta, kad jos „iškeltos iš oro“, „reikalautos sumos nepriteistos“, „tikslas buvo iškelti bylas“ vartojama konstatuojamojo pobūdžio leksika, sakiniai lakoniški, suformuluoti kaip teigimas (tvirtinant, įrodinėjant), informacija pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, atsakovės kalboje nevartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai. Atsakovės teiginiuose nėra dvejonių, jie nepateikti tokia forma, kuri teiktų pagrindą kvalifikuoti juos kaip atsakovės subjektyvią nuomonę. Byloje nėra įrodymų, kad asmeniškai A. N. iniciatyva buvo iškelta 21 byla, tačiau atsakovė su atsiliepimu į ieškinį išsamiai nurodė teismuose iškeltas bylas (teisminius procesus), su kuriomis šios bylos šalys tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijusios. Ieškovo atstovė teismo posėdžių metu neginčijo aplinkybės, kad ieškovas ir jo sutuoktinė yra susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), o atsakovas P. J. susijęs su įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs (duomenys neskelbtini), kuris pavadinimą buvo pakeitęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Trečiasis asmuo E. S. teisme paaiškino, kad, siekdamas patikrinti P. J. ir E. L. išsakytus teiginius, kreipėsi į straipsnyje paminėtus asmenis, tačiau ieškovas A. N. teisės atsakyti atsisakė, tai nurodoma ir publikacijoje;

10.4.2. bylos nagrinėjimo metu šalių atstovai taip pat neginčijo aplinkybės, kad tarp šalių susiklostę itin konfliktiški santykiai. Vykstant teisminiams ginčams, tarp šalių esanti konfliktinė situacija leidžia kalboje vartoti didesnį emocinį krūvį išreiškiančius žodžius. Atsakovės teiginiai dėl ieškovo inicijuotų bylų ir jų baigties galėjo būti hiperbolizuoti, tačiau jie nelaikytini ieškovo teisių ir laisvių pažeidimu, t. y. nesąžiningų (melagingų) žinių paskleidimu. Atsakovės teiginiai, kad iškelta 21 bylų, kad jos pripažintos iškeltomis „iš oro“, kad tikslas buvo iškelti bylas savaime nėra negatyvus ir nežemina to asmens garbės ir orumo;

Šalies argumentai

10.4.3. ieškovo argumentus, jog atsakovės E. J. teiginiai padarė neigiamą poveikį jo, kaip verslininko reputacijai, dėl šių teiginių paskleidimo ieškovui ateityje gali būti sunkiau palaikyti verslo santykius ir užmegzti juos su naujais verslo partneriais, teismas vertino kaip ieškovo nuomonę, bei pažymėjo, jog ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kaip konkrečiai atsakovės paskleista žinia pažemino ieškovo garbę ir orumą.

10.5. Dėl atsakovo P. J. paskleistų teiginių apie ieškovo artimus santykius su P. J. sutuoktine:

10.5.1. iš Straipsnio turinio matyti, kad atsakovė nurodė, kad „kalbant apie bylas, - pasiruošdavome strategiją, bet A. N. visą laiką būdavo 1 ar 2 žingsniais priekyje. Paskui išsiaiškinome, kad P. žmona sėkmingai išnešdavo iš namų visus dokumentus. Siekdamas suprasti paskleistą informaciją, žurnalistas uždavė klausimą – „Čia dar ir tokia asmeninė dimensija yra?“ Teismo vertinimu, atsakydamas į žurnalisto klausimą, P. J. antrino atsakovei E. J. ir pateikė savo subjektyvų vertinimą apie prieš tai atsakovės pateiktą informaciją duomenų perdavimo buvusiems verslo partneriams tema. Atsakovo vartojamos tekste frazės „<..> artimesnis nei mano“, „kažkokiu būdu <..>“, „ne mažiau artimus“ yra vertinamojo pobūdžio, jų negalima patikrinti. Teismo vertinimu, atsakovas išreiškė savo požiūrį bei asmeninę kritinę nuomonę apie tai, kaip jo buvę verslo partneriai gaudavo tam tikrą informaciją, kuria disponavo pats atsakovas, šių teiginių atsakovas nepateikė kaip žinios;

10.5.2. iš paties ieškinio turinio ir ieškovo atstovės argumentų teismo posėdžio metu matyti, kad, ieškovo įsitikinimu, jo garbę ir orumą pažeidė būtent žinios, kad ieškovas buvo neištikimas, paskleidimas. Šią aplinkybę ieškovas grindžia ir tuo, kad pati informavimo priemonė pripažino faktą, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti žinia. Tačiau aplinkybė, kad UAB „Delfi“ paskelbė paneigimą dėl ieškovo santykių su atsakovo sutuoktine, nėra prima facie (patikimas, akivaizdus) įrodymas, kad atsakovas paskelbė tikrovės neatitinkančias žinias – A. N. neištikimybės žmonai faktą. Ieškovas taip pat teigia, kad ieškovo neištikimybės fakto paskleidimą patvirtina tai, kad po straipsnio ieškovo sutuoktinė gavo elektroninį laišką. Ieškovo į bylą pateiktas elektroninis laiškas, kurį gavo jo sutuoktinė Ž. Š.-N., teismo vertinimu, nepatvirtina, kad būtent P. J. paskleidė žinią apie A. N. neištikimybę su paties P. J. sutuoktine. Elektroniniame laiške laiško autorius dėsto mintis apie tai, kad A. N. jau seniai yra ne tik rūpestingas kitai moteriai iš artimo rato, bet ir slepia pinigus. Atsakovas į bylą pateikė į jo facebook.com paskyrą gautą žinutę, kurioje nurodoma, kad žinutės autoriaus žiniomis, braška A. N. šeimos reikalai, yra didelių nesutarimų šeimoje, artimųjų aplinkoje, A. N. buvo neištikimas žmonai. Iš šios žinutės turinio galima spręsti, kad, priešingai nei teigia ieškovas, ne ieškovas paskleidė žinią apie A. N. neištikimybę, o po straipsnio publikacijos facebook.com paskyros vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ informavo apie galimą A. N. neištikimybę;

10.5.3. teismas taip pat nesutiko su ieškovo atstovės argumentais, kad žurnalisto klausimas apie asmeninę dimensiją suponuoja išvadą apie ieškovo, kaip sutuoktinio, neištikimybę. Visų pirma, trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad klausimus užduodavo siekdamas geriau suprasti atsakovų žodžius, nes iš anksto jam nebuvo žinoma, ką atsakovai norėjo pasakyti ir prašė jo užduodamų klausimų nelaikyti teiginiais. Antra, iš prieš tai išsakytų atsakovės teiginių matyti, kad kalba vyko apie pasiruošimą bylų nagrinėjimui, kad nors jie pasiruošdavo strategiją, A. N. visada būdavo žingsniu priekyje, vėliau, atsakovės teigimu, jie išsiaiškino, kad dokumentus iš namų išnešdavo P. J. sutuoktinė. Atsižvelgus į žodžio dimensija reikšmę (sinonimus) – aspektas, dydis, mastas, matmuo, žurnalisto klausimas „čia dar ir asmeninė dimensija?“ vertintinas kaip pasitikslinimas apie asmeninį aspektą vykstančiuose ginčuose. Atsakovo atsakymas: taip, grįžti namo, tam tikrais dalykais pasidaliji <...>, pasirodo, kad turėjo ne mažiau artimus santykius su A. N.. Kažkokiu būdu turėjo santykius su S. F.. Jos santykiai su mano verslo partneriais artimesni, nei mano“ nevertinti kaip atsakovo paskleista nuomonė apie tai, kad A. N. yra būtent neištikimas savo žmonai. Atsakovas, teismo vertinimu, išsakė nuomonę apie tai, kad ieškovui galimai buvo perduodama tam tikra informacija, kas suteikė jam pranašumą teisme nagrinėjant bylas, nes jis turėjo artimesnių santykių su atsakovo sutuoktine;

10.5.4. ginčo, kad buvusių verslo partnerių santykiai yra itin konfliktiški, nėra. Byloje nustatyta, kad P. J. ir L. J. santuoka yra nutraukta dėl P. J. kaltės, todėl nekyla abejonių, kad jų, kaip sutuoktinių, santykiai taip pat buvę konfliktiški. Kaip nurodė E. J. dėl nagrinėjamų bylų – jie pasiruošdavo strategiją, bet A. N. visą laiką būdavo priekyje. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad A. N. ir P. J. santykiams tapus konfliktiškiems, A. N. siekė įskaudinti P. J., kadangi susitikimo metu pareiškė, kad P. J. sutuoktinė L. J. palaiko artimus santykius su pačiu A. N.. Teismas parengiamųjų teismo posėdžių metu šalių atstovų klausė, ar šalys pageidauja dalyvauti bylos nagrinėjime ir duoti teismui paaiškinimus dėl visų bylos aplinkybių, tačiau tokia teise šalys atsisakė pasinaudoti. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas galėjo susidaryti nuomonę, kad jo buvusi žmona perduoda informaciją jo verslo partneriams. Ieškovas byloje neįrodinėjo ir neįrodė, kaip nuomonė dėl artimų santykių, neištikimybės sutuoktinei pažeidė jo garbę ir orumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

2. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimus tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

11.1. teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo P. J. per visuomenės informavimo priemonę paskleisti teiginiai apie ieškovo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje (schemoje) buvo tik subjektyvi nuomonė, nesukelianti jokių pasekmių. Straipsnyje buvo pateikta informacija apie tai, jog ieškovas vykdė nusikalstamą veiką – pinigų plovimą, dalyvaudamas su tuo susijusiose finansinėse schemose. Vertinant Straipsnio kontekstą, bet kokiam vidutiniškai atidžiam vartotojui aišku, kad kalbama apie pinigų plovimą baudžiamosios teisės prasme. Tą patvirtina teiginiai apie 13 bendrininkų grupę, kurie įtariami nuslėpę 2 mln. Eur pajamų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareikštus įtarimus, siekį paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, P. J., kaip pranešėjo, statusą ir kita Straipsnyje vartojama terminologija. Straipsnyje P. J. išdėstytos aplinkybės atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, požymius. Nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį priskirtinos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Be to, Straipsnyje paminėtinas žodis „neskaidrus“, nors ir nėra priskiriamas baudžiamajai teisei ir atitinkamam veikos kvalifikavimui pagal BK, tačiau vis tiek kenkia reputacijai ir sudaro neigiamą įspūdį apie ieškovą, neva, jis verčiasi „nešvariomis“ (neskaidriomis) veiklomis. Dalyvavimas nusikalstamoje veikloje nebūtinai turi būti susijęs su betarpišku nusikalstamos veikos vykdymu. Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Straipsnyje pateikiamas ieškovo veiklos apibūdinimas: informacijos apie kitų bendrininkų veiklą slėpimas, įmonės „užlenkimas“, siekiant, kad duomenys apie pinigų plovimą nepatektų į viešumą, atitinka padėjėjo sąvoką. Atsakovo P. J. paskleisti teiginiai apie ieškovo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje neatitinka tikrovės ir pripažintini žeminančiais asmens garbę ir orumą. Teismo pozicija, kad tokie atsakovų argumentai nelaikytini įžeidžiančiais ir buvo teikiami kaip subjektyvi nuomonė, savaime yra nelogiška, nes būtent atsakovai sąmoningai ir tyčia kreipėsi į žiniasklaidos portalą ir siekė apkaltinti, pažeminti ieškovą, kaip verslininką, pateikdami apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją;

11.2. net ir darant prielaidą, kad Straipsnyje buvo išsakyta tik subjektyvi atsakovo P. J. nuomonė, o ne paskleista žinia ir atitinkami faktai, tai savaime nereiškia, kad nuomonė negali žeminti asmens garbės ir orumo. Straipsniu atsakovai siekė ne informuoti visuomenę apie ieškovo veiklą, bet tik pakenkti ieškovui ir jo valdomoms įmonėms, sumenkinti ieškovo gerą vardą, visuomenės, verslo partnerių ir klientų pasitikėjimą ieškovu, galbūt, atkeršyti už nesėkmingai atsakovams pasibaigusius teisminius procesus. Ieškovas ir jo valdomos įmonės veikia turizmo srityje, t. y. siauroje bendruomenėje, kuri verčiasi turizmo paslaugų teikimu. Šioje bendruomenėje informacija (tiek teigiama, tiek neigiama) greitai sklinda ir ja dalinamasi plačiai. Be papildomo įrodinėjimo aišku, kad vieši teiginiai dalyvavus organizuotoje grupėje, darant sunkius nusikaltimus, sudaro neigiamą įspūdį apie ieškovą, kaip patikimą verslininką, partnerį. Po Straipsnyje nurodytų tikrovės neatitinkančių teiginių paskleidimo ieškovui tenka nuolat patirti atsiradusį aplinkinių nepasitikėjimą bei įtarumą: ieškovas yra klausinėjamas kolegų, artimųjų, kaimynų, pažįstamų, dėl ko ieškovas turi nuolat teisintis ir aiškintis, kad buvo paskleista melaginga, tikrovės neatitinkanti informacija. Ieškovas, nors ir nėra viešas asmuo, tačiau jo reputacija yra reikšminga turizmo verslu užimančioje bendruomenėje. Iš kartu su ieškiniu pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad Straipsnį komentuojantys asmenys identifikuoja ieškovą ir susieja jį su Straipsnyje nurodoma informacija. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai konstatavo, kad P. J. S. išsakyti teiginiai, susiję su ieškovo dalyvavimu pinigų plovimo schemoje, negali būti vertinami kaip žeminantys ieškovo garbę ir orumą;

Atsiliepimas

11.3. atsakovės E. J. teiginiai apie ieškovo nepagrįstai inicijuotus teisminius procesus ir jos asmeninėms lėšoms pritaikytus areštus, taip pat neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, nes sudaro įspūdį, kad ieškovas piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą. Teismas ne tik sutiko, kad atsakovės teiginiai nebuvo pateikti tinkama forma ir leksika, kad nekeltų jokių nepagrįstų abejonių skaitytojams, bet taip pat sutiko, kad byloje nėra įrodymų, kad asmeniškai A. N. iniciatyva buvo iškelta 21 byla, taip pat, kad ieškovo pareikšti ieškiniai buvo pripažinti nepagrįstais. Byloje nustatyta, kad ieškovas asmeniškai į teismą kreipėsi vieną kartą. Didesnę dalį teisminių ginčų inicijavo būtent atsakovai ir jų valdomos įmonės. Teisminiai procesai, kuriuos inicijavo ieškovas ar jo valdomos įmonės, buvo inicijuoti siekiant apginti pažeistas teises. Atsakovės E. J. teiginiai padarė neigiamą poveikį ieškovo, kaip verslininko reputacijai, dėl šių teiginių paskleidimo ateityje gali būti sunkiau palaikyti verslo santykius ir užmegzti juos su naujais verslo partneriais. Viešoje erdvėje perskaitę (Straipsnis vis dar yra ir bus pasiekiamas internete) apie tai, kad konfliktus su verslo partneriais ieškovas sprendžia darydamas jiems spaudimą per nepagrįstų bylų inicijavimą, nepagrįstų prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimą, potencialūs partneriai tikrai kels klausimą, ar su tokiu asmeniu verta užmegzti verslo santykius;

11.4. teismas nepagrįstai įvertino atsakovo P. J. teiginius apie ieškovo ir jo sutuoktinės santykius tik kaip asmeninę kritinę nuomonę. Straipsnyje pateikti atsakovo P. J. tikrovės neatitinkantys teiginiai apie ieškovo artimus ryšius su buvusia P. J. sutuoktine žemina ieškovo garbę ir orumą, nes sudaro įspūdį, kad jis pasinaudojo buvusia P. J. sutuoktine informacijai gauti, sužlugdė jų santuokinį gyvenimą, taip pat yra neištikimas savo sutuoktinei. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad P. J. teiginys, kad ieškovas turėjo artimus santykius su P. J. sutuoktine, neatitinka tikrovės, nes P. J. ir jo buvusios sutuoktinės santuokos metu ieškovas nepalaikė ne tik artimų, bet apskritai jokių santykių su P. J. sutuoktine. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. daliniame sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-303-989/2020 konstatuota, kad atsakovo P. J. ir jo sutuoktinės santuoka nutrūko dėl P. J. kaltės, jam išsikrausčius gyventi pas kitą moterį (E. J.);

11.5. teismas neįvertino bendro Straipsnio konteksto. Straipsnio pavadinime naudojama skambi frazė apie „žmonos išdavystę“, vartojama sąvoka „asmeninė dimensija“, priešpastatant jas kaltinimams pinigų plovimu, parodo, kad turimi omenyje ne tik dalykiniai verslo santykiai, bet ir asmeniniai ryšiai. Tokiame kontekste skaitytojams susidaro nuomonė apie tariamą „romaną“. Tokį vertinimą parodo po Straipsniu atskirų skaitytojų pateikti komentarai, kurie įvertina ieškovą kaip neištikimą, abejotinos reputacijos asmenį ir vyrą. Ieškovas yra vedęs, nuo (duomenys neskelbtini) gyvena santuokoje su Ž. Š.-N., su kuria susilaukė trijų vaikų: sūnaus T. (gim. (duomenys neskelbtini)), sūnaus J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir dukros A. (gim. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas visuomet buvo pavyzdingas ir šeimai ištikimas vyras. Paskleista informacija sukėlė ieškovui tiek nemalonumus, tiek dvasinius išgyvenimus, net sąlygojo jo asmeninių santykių krizę (anoniminių laiškų gavimas ir pan.). Tad akivaizdu, kad P. J. teiginiai apie „žmonos išdavystę“, „artimus ryšius su ieškovu“ sukėlė ieškovui neigiamus išgyvenimus dėl įtampos šeimoje, aplinkinių susidomėjimo, dėl to iš esmės pablogėjo jo reputacija, socialiniai ryšiai. Pats faktas, kad 2020 m. sausio 31 d. Delfi internetiniame portale buvo išspausdintas Straipsnyje nurodytos informacijos paneigimas suponuoja išvadą, kad paneigime nurodomi atsakovų pateikti faktai neatitinka tikrovės. Tokiu atveju įrodinėjimo našta turėtų būti perkeliama atsakovams, kurie turėtų byloje įrodyti, jog paskleista informacija atitinka tikrovę. Net ir sutinkant su teismo pozicija, kad P. J. išreiškė „asmeninę kritinę nuomonę“, toks nuomonės reiškimo būdas taip pat netoleruotinas. Nuomonė taip pat turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai. Ginčo nėra, kad buvusių verslo partnerių santykiai yra itin konfliktiški, o nustačius, kad P. J. ir L. J. santuoka yra nutraukta dėl P. J. kaltės, nekyla abejonių, kad jų, kaip sutuoktinių, santykiai taip pat buvo konfliktiški. Dėl šios priežasties aiškūs P. J. nuomonės paskleidimo tikslai – diskredituoti tiek buvusią žmoną, tiek savo buvusį verslo partnerį (ieškovą), Straipsnyje pateikiant ne tik jo verslui, bet ir jo šeimyniniams ryšiams jautrią informaciją.

3. Atsakovas P. J. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. aplinkybė, kad Delfi paskelbė paneigimą dėl ieškovo santykių su atsakovo sutuoktine, nėra prima facie įrodymas, kad atsakovas paskelbė tikrovės neatitinkančias žinias, tai yra A. N. neištikimybės žmonai faktą;

12.2. ieškovo ir atsakovo, kaip buvusių verslo partnerių, santykiai yra itin konfliktiški. P. J. išreiškė savo požiūrį bei asmeninę kritinę nuomonę apie tai, kaip jo buvę verslo partneriai gaudavo tam tikrą informaciją, kuria disponavo atsakovas, šių teiginių P. J. nepateikė kaip žinios. Iš Straipsnio turinio matyti, kad P. J. nurodė, jog nors P. J. pasiruošdavo strategiją, A. N. visada būdavo žingsniu priekyje, vėliau P. J. išsiaiškino, kad dokumentus iš namų išnešdavo būtent P. J. sutuoktinė;

12.3. A. N. neneigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdoma A. N., buvo įsitraukusi į pinigų plovimo schemas. P. J. S. pradeda pasakojimą, kad tai susiję ir su pernai rudenį paskelbta istorija apie 13 asmenų bendrininkų grupę, kurie įtariami nuslėpę 2 mln. Eurų pajamų. Vėliau paprašytas, atsakovas išvardija visus bendrininkus, tačiau tarp jų A. N. nėra minimas. P. J. S. išsakyti teiginiai nesuponuoja išvados, kad A. N. kartu su bendrininkų grupe dalyvavo vykdant nuskalstamą veiką. Ieškovas net nepaaiškino ir neįrodinėjo, kokios būtent nusikalstamos veikos padarymu P. J. jį apkaltino. Apeliaciniame skunde pateikiamas sąrašas BK straipsnių, kurių pažeidimu P. J. tariamai apkaltino A. N., o ne kokia nors konkreti norma, t. y. pats A. N. tiksliai net nežino, kokios nusikalstamos veikos vykdymu jį tariamai apkaltino P. J.. Be to, žurnalistui pasitikslinus, ar gerai suprato atsakovų teiginius „sakėte, kad A. N. pinigus plovė, o dabar jau nieko neberado“, P. J. trečiojo asmens E. S. padarytos išvados nepatvirtino. Priešingai, P. J. paaiškino, kad „visi plovimo dalykai vyko nuo 2012 iki 2015 metų, kai įmonė priklausė man, A. N. ir A. S.. Būtent A. S. organizavo visą pinigų plovimo schemą per Latvijos kelionių agentūras. Man tai nebuvo žinoma. Išaiškėjo tada, kai agentūrą įsigijome“.

4. Atsakovė E. J. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:

13.1. E. J., įvertinusi A. N. ir / ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ E. J. ir P. J. bei jų kontroliuojamų įmonių atžvilgiu iškeltas civilines bylas ir jų eigą, Straipsnyje išsakė savo subjektyvią nuomonę, jog buvo inicijuota daugybė nepagrįstų bylų, ką patvirtina byloje pateikti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai. Tokiai nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, o nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas;

13.2. E. J. išsakyta pozicija, kad A. N. inicijavo daugybę civilinių bylų, turi faktinį pagrindą, be to, nėra menkinanti A. N. garbę ar orumą. A. N., valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, priėmė sprendimą pateikti ieškinius, visose bylose reikalavo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant E. J. ir susijusių asmenų turtą. E. J. išsakyta nuomonė apie A. N. inicijuotas bylas nebuvo išsakyta nepadoria, neetiška, įžeidžiančia forma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

6. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

7. Ieškovas teigė, kad Delfi valdomame interneto naujienų portale delfi.lt publikuotame žurnalisto E. S. straipsnyje „Po verslo partnerių dūrio pats kreipėsi į FNTT, bet viską vainikavo žmonos išdavystė“ (Straipsnis), atsakovas paskleidė apie ieškovą šias tikrovės neatitinkančias ir ieškovo garbę bei orumą žeminančias žinias: kad ieškovas vykdė nusikalstamą veiką – pinigų plovimą; kad ieškovas turėjo artimus santykius su atsakovo sutuoktine, o atsakovė paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę bei orumą žeminančią žinią, kad ieškovas piktnaudžiavo teisminiu procesu.

8. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ar neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

9. Garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127/2018).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394/2016).

11. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas arba dar kitokia forma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2019). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 51744/99).

Dėl atsakovo teiginių, kad ieškovas vykdė nusikalstamą veiką – pinigų plovimą

12. Ieškovas nurodė, kad Straipsnyje žinia, jog ieškovas vykdė nusikalstamą veiką – pinigų plovimą, paskleista šiuose atsakovo teiginiuose: 1) „ – Tai susiję ir su pernai rudenį paskelbta istorija apie 13 asmenų bendrininkų grupę, kurie įtariami nuslėpę 2 mln. eurų pajamų. Kas iki manęs buvo „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai ir vadovai? Tai yra A. N. ir A. S., kuris iki šiol yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (tik jis buvo kito asmens vardu). Jiems buvo didelė grėsmė, kad duomenys apie pinigų plovimą gali pasiekti viešumą“; 2) „(duomenys neskelbtini)“ įsigijau 2016 metais. Tuomet naudojausi „(duomenys neskelbtini)“ domenu, kuris priklausė įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Atsidaro nesutarimų dėl jo nesugrąžinimo man. Prasidėjo aibė konfliktų su A. N.. Jis dėjo visas pastangas, kad bet kokiomis priemonėmis užlenkti „(duomenys neskelbtini)“; 3) „A. S. užkulisiniai dalykai yra žinomi ir jo bei A. N. pastangos dėtos tam, kad įvykiai pinigų plovimo tema nepasiektų viešumos“; 4) „ – Sakėte, kad A. N. pinigus plovė, o dabar jau nieko nebedaro.“ „Visi pinigų plovimo dalykai vyko nuo 2012 iki 2015 metų, kai įmonė priklausė man, A. N. ir A. S.. Būtent A. S. organizavo visą pinigų plovimo schemą per Latvijos kelionių agentūras. Man tai nebuvo žinoma. Išaiškėjo tada, kai agentūrą įsigijome“.

13. Straipsnis yra parašytas trečiojo asmens E. S. (Delfi žurnalisto) interviu su atsakovais forma. Straipsnis pradedamas trečiojo asmens E. S. informacija, kad prieš du metus kelionių organizatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ savininkas P. J. (atsakovas) ir direktorė E. L. (atsakovė) buvo patekę į skandalo sūkurį – Valstybinio turizmo departamento turizmo veiklos priežiūros skyriaus vedėjas T. Ž. papasakojo apie įtrimus „(duomenys neskelbtini)“, neilgai trukus įmonei buvo panaikinta kelionės organizatoriaus licencija, o atsakovams buvo uždrausta 5 metus verstis kelionių organizavimu. Atsakovai Straipsnyje komentuoja šią situaciją.

14. 1-3 teiginiuose vartojama sąvoka „pinigų plovimas“, tačiau tai nepatvirtina ieškovo teiginio, kad taip ieškovas buvo apkaltintas padaręs nusikalstamą veiką – pinigų plovimą, nes BK jokia nusikalstama veika neapibrėžiama formuluote „pinigų plovimas“.

15. 1-3 teiginiuose nenurodoma, kad ieškovas tiesiogiai dalyvavo atsakovo minimame pinigų plovime. Kad ieškovas vykdė pinigų plovimą, nepatvirtina ir 4 teiginiu nurodytas trečiojo asmens E. S. klausimas: „ – Sakėte, kad A. N. pinigus plovė, o dabar jau nieko nebedaro.“ Kaip paaiškino trečiasis asmuo E. S. dėl šio jo užduoto klausimo, jis nežinojo, ką atsakovai pasakos interviu metu, todėl pokalbio metu užduodavo įvairius klausimus, kad suprastų, ką būtent norėjo pasakyti atsakovai. Atsakydamas į šį klausimą, atsakovas nepatvirtino, nei kad ieškovas dalyvavo pinigų plovime, nei kad dabar jau to nebedaro. Atsakovas atsakė: „Visi pinigų plovimo dalykai vyko nuo 2012 iki 2015 metų, kai įmonė priklausė man, A. N. ir A. S.. Būtent A. S. organizavo visą pinigų plovimo schemą per Latvijos kelionių agentūras. Man tai nebuvo žinoma. Išaiškėjo tada, kai agentūrą įsigijome“.

16. Trečiojo asmens E. S. paprašytas išvardinti, kokie asmenys yra tarp įtariamų 13 asmenų bendrininkų grupės, kurie įtariami nuslėpę 2 mln. eurų pajamų: „ – Pernai rudenį paskelbta apie 13 asmenų bendrininkų grupė, jie įtariami nuslėpę 2 mln. eurų pajamų. Ar jūs ir E. L. esate tarp jų?“, atsakovas atsakė“ „Galiu drąsiai pasakyti, kad tai, kas įvyko su „(duomenys neskelbtini)“, įvyko būtent dėl to. Kad įvykę pinigų plovimo dalykai nepaaiškėtų, A. S., vadovavęs „(duomenys neskelbtini)“, vykdė pinigų plovimą dar būdamas netiesioginiu akcininku agentūroje „(duomenys neskelbtini)“. Trečiajam asmeniui E. S. patikslinus: „ – Kas dar yra tarp tų 13 asmenų?“, atsakovas išvardina: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Iš fizinių asmenų: A. S., A. G., D. K., S. P., G. G., S. F., M. S. ir L. K..“ Taigi, trečiajam asmeniui E. S. paprašius išvardinti konkrečius asmenis, kurie įtariami dalyvavę bendrininkų grupėje, nuslėpusioje 2 mln. eurų pajamų (kas ieškovo įvardinama pinigų plovimu), atsakovas išvardino konkrečias asmenis, bet tarp jų nenurodė ieškovo.

17. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas Straipsnyje nepaskelbė žinios, jog ieškovas vykdė nusikalstamą veiką – pinigų plovimą.

18. Iš sprendimo 21 punkte nurodytų atsakovo teiginių galima padaryti išvadą atsakovą teigiant ieškovą žinojus apie Straipsnyje minimą pinigų plovimą, tačiau šių teiginių ieškovas nenurodė kaip neatitinkančių tikrovės, žeminančių ieškovo garbę ir orumą. Neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą ieškovas nurodė atsakovo teiginius, kad ieškovas vykdė nusikalstamą veiką – pinigų plovimą.

Dėl atsakovo teiginių, kad ieškovas turėjo artimus santykius su atsakovo sutuoktine

19. Ieškovas nurodė, kad Straipsnyje žinia, jog ieškovas turėjo artimus santykius su atsakovo sutuoktine, paskleista šiuose atsakovo teiginiuose: „Taip, ir gana svari. Grįžti namo, tam tikrais dalykais pasidaliji, kas, kaip ir kur. Pasirodo, kad ji turėjo ne mažiau artimus santykius su A. N.. Kažkokiu būdu turėjo santykius su S. F.. Jos santykiai su mano versto partneriais buvo artimesni nei mano.“ Ieškovas teigia, kad melagingi atsakovo teiginiai apie artimus ieškovo santykius su buvusia atsakovo sutuoktine pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, nes sudaro įspūdį, kad ieškovas pasinaudojo buvusia atsakovo sutuoktine informacijai gauti, sužlugdė atsakovo santuokinį gyvenimą, taip pat ieškovas yra neištikimas savo sutuoktinei.

20. Šiuo atveju svarbus ieškovo nurodytų atsakovo teiginių kontekstas. Prieš tai atsakovė kalba apie ieškovo ir (ar) UAB „(duomenys neskelbtini)“ inicijuotas bylas atsakovams ir (ar) jų kontroliuojamoms įmonėms: „Dar įdomu, kalbant apie bylas, - pasiruošdavome strategiją, bet A. N. visą laiką būdavo 1 ar 2 žingsnius priekyje. Paskui išsiaiškinome, kad P. žmona sėkmingai išnešdavo iš namų visus dokumentus“. Trečiasis asmuo E. S. užduoda klausimą“ „ – Čia dar ir kokia asmeninė dimensija yra?“ Į šį klausimą atsakovas atsako sprendimo 28 punkte nurodytais teiginiais.

21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo teiginiai apie artimus jo buvusios sutuoktinės ir ieškovo santykius yra atsakovo nuomonė, subjektyvus vertinimas, kaip ieškovui tapdavo žinoma atsakovų sukurta strategija bylose su ieškovu ir (ar) jo kontroliuojamomis įmonėmis, kuria atsakovas pasidalindavo su buvusia sutuoktine, tačiau šių teiginių negalima vertinti kaip žinios. Tai patvirtina ir atsakovo vartojamos vertinamojo pobūdžio sąvokos: „< ... > ne mažiau artimus santykius < ... >“, „ Kažkokiu būdu < ... >“, < ... > artimesni nei mano < ... >“, kurių tikrumo negalima patikrinti.

22. Be to, ieškovas nurodė, kad jo garbę ir orumą pažeidžia ne pats teiginių apie artimus ieškovo santykius su buvusia atsakovo sutuoktines paskelbimas, o tai, kad šiais teiginiais susidarė įspūdis, jog ieškovas pasinaudojo buvusia atsakovo sutuoktine informacijai gauti, sužlugdė atsakovo santuokinį gyvenimą, taip pat ieškovas yra neištikimas savo sutuoktinei.

23. Straipsnyje nėra pateikta daugiau jokių teiginių nei apie tai, kaip būtent ieškovas gaudavo informaciją iš buvusios atsakovo sutuoktinės apie atsakovų sukurtą strategiją bylose su ieškovu ir (ar) jo kontroliuojamomis įmonėmis, nei apie atsakovo santuokos iširimo priežastis, nei apie kokius nors kitus ieškovo ir atsakovo buvusios sutuoktinės santykius, todėl sprendimo 28 punkte nurodytų teiginių nėra pagrindo vertinti kaip sudarančių įspūdį, kad ieškovas pasinaudojo buvusia atsakovo sutuoktine informacijai gauti, kad ieškovas sužlugdė atsakovo ir jo buvusios žmonos santuokinį gyvenimą ar kad ieškovas yra neištikimas savo sutuoktinei. Sprendimo 28 punkte ieškovo nurodyto atsakovo teiginio paskutinis sakinys „Jos santykiai su mano versto partneriais buvo artimesni nei mano“ leidžia teigti, kad atsakovas vertino buvusios savo sutuoktinės santykius su savo verslo partneriais kaip dalykinius, verslo santykius.

Dėl atsakovės teiginių, kad ieškovas piktnaudžiavo procesu

24. Ieškovas nurodė, kad Straipsnyje žinia, jog ieškovas piktnaudžiavo procesu, paskleista šiuose atsakovės teiginiuose: „Per kratas paimti telefonai, kompiuteriai, visi duomenys. Tada turėjome 21 A. N. iškeltą bylą. Dauguma jų jau baigtos, pripažinta, kad jos „iškeltos iš oro“, reikalautos sumos nepriteistos. Tikslas buvo iškelti bylas. Tuo metu dar buvo labai patogu prašyti laikinųjų apsaugos priemonių – jos būdavo taikomos. Visos mūsų įmonių ir mūsų asmeninės sąskaitos buvo areštuotos stambioms sumoms“.

25. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pateikė išsamius duomenis apie ne vieną jai, su ja susijusioms įmonėms, taip pat atsakovui ir su juo susijusioms įmonėms ieškovo ar su juo susijusių įmonių iškeltą civilinę bylą, apie bylose pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat duomenis, kad dalyje bylų pareikšti ieškiniai buvo atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, t. y. neperžengdamas Konvencijos 10 str. 2 d. nustatytų šios teisės ribų. Teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006).

27. Atsakovė pateikė duomenis apie mažiau nei 21 jai, su ja susijusioms įmonėms, taip pat atsakovui ir su juo susijusioms įmonėms iškeltą civilinę bylą, taip pat duomenis, kad tik kelios iš nurodytų civilinių bylų buvo iškeltos tiesiogiai ieškovo, tačiau atsakovės pateikti duomenys, kad atsakovės nurodytas civilines bylas inicijavusios įmonės yra susijusios su ieškovu ir jo kontroliuojamos, nebuvo ieškovo paneigti.

28. Aplinkybės, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis jai, su ja susijusioms įmonėms, taip pat atsakovui ir su juo susijusioms įmonėms buvo iškelta mažiau nei 21 byla, kad tik kelios iš atsakovės nurodytų bylų buvo iškeltos tiesiogiai ieškovo, sprendimo 33 punkte paskelbtos atsakovės žinios, kad „Tada turėjome 21 A. N. iškeltą bylą“, nesudaro pagrindo vertinti kaip paskleistos nesąžiningai, piktnaudžiaujant teises skleisti informaciją – visgi, pagal atsakovės pateiktus duomenis jai, su ja susijusioms įmonėms, taip pat atsakovui ir su juo susijusioms įmonėms ieškovo ar su juo susijusių įmonių buvo iškelta ne viena, o keletas civilinių bylų. Žinia, kad „Dauguma jų jau baigtos, pripažinta, kad jos „iškeltos iš oro“, reikalautos sumos nepriteistos“, taip pat iš esmės atitinka tikrovę.

29. Atsakovės teiginys, kad „Tikslas buvo iškelti bylas“ vertinamas kaip atsakovės nuomonė, subjektyvus situacijos, kai, esant konfliktiškiems ieškovo ir atsakovų santykiams, atsakovei, su ja susijusioms įmonėms, taip pat atsakovui ir su juo susijusioms įmonėms ieškovo ar su juo susijusių įmonių buvo iškelta ne viena civilinė byla, dalis kurių baigėsi atmetus pareikštus ieškinius, vertinimas.

30. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl asmens naudojimasis šiomis procesinėmis teisėmis, nors vėliau pareikštas ieškinys ir buvo atmestas, negali būti laikomas netinkamu asmens elgesiu.

31. Nėra pagrindo suteikti su ieškovo teiginiais, jog atsakovės paskleista žinia apie ieškovo inicijuotas civilines bylas padarė neigiamą poveikį ieškovo, kaip verslininko reputacijai, nes potencialūs verslo partneriai nenorės užmegzti santykių su asmeniu, kuris sprendžia konfliktus kreipdamasis į teismą ir reikšdamas nepagrįstus ieškinius. Visų pirma, atsakovės paskleista žinia apie ieškovo ir su juo susijusių įmonių inicijuotas civilines byla ir atmestus šiose bylose pareikštus ieškinius iš esmės atitinka tikrovę. Antra, ieškinio, kuris buvo atmestas, pareiškimas negali būti laikomas netinkamu asmens elgesiu. Trečia, ieškovo verslo partneriai turi teisę savo nuožiūra vertinti jiems prieinamas žinias apie ieškovą

32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai nepateikė įrodymų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rūta BurdulienėRosita PatackienėNeringa Švedienė