- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-24
- Bylos Nr.
- A-1458-442/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06026-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- G. Ž.
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Alfa Media“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Ž. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Alfa Media“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2015 m. lapkričio 24 d. priimto sprendimo Nr. (SK-90, 103) SPR-117 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) dalį, kurioje buvo nuspręsta nepagrįstais pripažinti pareiškėjo skundus dėl publikacijoje „Ar bepiločius orlaivius Lietuvai galės gaminti su Rusijos saugumo generolu dirbantis verslininkas“ (www.alfa.lt, 2015 m. kovo 5 d.) ir dėl publikacijoje „Ž. norima užtrenkti dar vienus aerodromo vartus“ (www.alfa.lt, 2015 m. gegužės 8 d.) paskelbtos informacijos; 2) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2015 m. gruodžio 2 d. priimto sprendimo Nr. (SK-107, 122) SPR-122 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) dalį, kurioje buvo nuspręsta nepagrįstu pripažinti pareiškėjo skundą dėl publikacijoje „Tiesia rankas į strategiškai svarbius Lietuvos objektus“ (www.alfa.lt, 2015 m. gegužės 11 d.) paskelbtos informacijos.Pareiškėjas paaiškino, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alfa Media“ informaciniame portale www.alfa.lt (toliau – ir Informavimo priemonė) buvo paskelbtos publikacijos: „Ar bepiločius orlaivius Lietuvai galės gaminti su Rusijos saugumo generolu dirbantis verslininkas“, „Ž. norima užtrenkti dar vienus aerodromo vartus“, „Tiesia rankas į strategiškai svarbius Lietuvos objektus“, kuriomis paskelbta tikrovės neatitinkanti ir pareiškėjo garbę ir orumą žeminanti informacija. Pareiškėjas su minėtais sprendimais nesutinka, teigia, kad visa informacija, įskaitant tą, kuri tariamai yra viešojo intereso objektas ir su kuria visuomenė privalėtų būti supažindinta, privalo būti skelbiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Pabrėžė, kad būtent šių pareigų buvo nesilaikyta paskelbiant straipsniuose esančius teiginius. Dirbtinius mėginimus pareiškėją susieti su Rusijos Federacijos valdžia ir/ar žvalgybos pareigūnais ir taip pažeisti garbę ir orumą akivaizdžiai atspindi straipsniuose naudojamų teiginių formuluotės. Teiginiuose naudojamos ne hipotetinės, o konstatuojamojo pobūdžio formuluotės, t. y. cituojami teiginiai pateikiami kaip žinios. Konstatuojamojo pobūdžio teiginiais skleidžiama tikrovės neatitinkanti žinia, kad pareiškėjas tariamai yra susijęs su aukščiausia Rusijos valdžia, saugumo generolais ir neva tarnauja jų interesams bei veikia priešingais Lietuvos Respublikos interesams tikslais. Pažymėjo, kad ryšiai su Rusijos valdžia ar jos pareigūnais Lietuvoje apskritai turi neigiamą konotaciją, t. y. vertinami negatyviai, ir todėl kelia didelės visuomenės dalies nepasitenkinimą, priešiškumą pareiškėjui. Jokių asmeninių verslo ryšių su S. C. pareiškėjas neturi. Tikėtina, kad Inspektorius buvo suklaidintas gavęs pažymą, kurioje įvardyti verslininko ryšiai su Kremliumi. Atkreipė dėmesį, kad Inspektorius savo sprendimus grindžia UAB „Alfa Media“ pateikta ir neaišku iš kokių šaltinių gauta Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2014 m. gruodžio 3 d. pažyma Nr. 18-3068 (toliau – ir VSD pažyma). Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1195-756/2015 akcentuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo turinys nurodant, jog jame Konstitucinis Teismas, be kita ko, pabrėžė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Pareiškėjas nesutinka su teiginiais esą komerciniai santykiai yra susiklostę tarp bendrovių AB „Avia Solutions Group“ (toliau – ir ASG) ir „Rostec“ (o ne ASG ir bendrovės „TVK Rossija“), dėl ko prieinama prie neteisingų ir visiškai nepagrįstų išvadų, esą pareiškėjas yra susijęs su Rusijos saugumo generolais ar aukščiausiai Rusijos valdžiai artimais verslininkais. Nei realūs faktiniai ASG komerciniai santykiai su bendrovėmis Rusijos Federacijoje, nei VSD pažyma, nenurodo pareiškėją turint ryšių su S. C. Savo ruožtu, Inspektoriaus motyvai, kuriais vadovaujamasi teiginiams apie pareiškėjo ryšius su S. C. ir artimiausiais V. P. aplinkos žmonėmis pagrįsti, yra faktiškai klaidingi ir tokių pareiškėjo ryšių neįrodo. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas papildomai pateikė lingvistikos mokslų daktarės V. D. parengtą specialistės išvadą „Lingvistinė tekstų (teiginių) analizė Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-5269-1047/2016“, prašė vadovautis specialistės išvadoje pateiktas argumentais ir išaiškinimais.Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas paaiškino, kad, atlikus išsamų visos ginčo informacijos tyrimą, įvertinus ginčo teiginius publikacijų, kuriose jie paskelbti, kontekste, buvo pagrįstai nustatyta, jog ginčo teiginiuose pareiškėjas nėra siejamas su Rusijos Federacijos aukščiausiais pareigūnais ar saugumo tarnybomis ir nėra kaltinamas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams priešinga veikla. Atliekant tyrimą ginčo informacija buvo įvertinta ne tik bendrine ir teisine prasme, bet atsižvelgta į kiekvienos publikacijos turinį, kontekstą, tekstinę konstrukciją, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdą, logines duomenų sąsajas, taip pat įvertinta publikacijose paskelbtų aplinkybių visuma, skundžiamo turinio teiginių kontekstas ir jų formuluotės. Iš ginčo teiginių loginės sekos yra akivaizdu, kad pareiškėjas su Rusijos Federacija yra siejamas tiek, kiek tai yra nulemta jo plėtojamo verslo bei Lietuvos Respublikoje vienareikšmiškai neigiamai vertinamo verslo partnerio reputacijos. Sprendimuose buvo pažymėta, jog kiekvienas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo turi teisę bei laisvą valią nuspręsti dėl savo privačių bei verslo interesų įgyvendinimo, plėtros ir partnerių pasirinkimo, tačiau tai nenulemia šių interesų prioritetinio ir absoliutaus gynimo prieš nacionalinio saugumo bei visos visuomenės interesus, ypatingai tuomet, kai kalbama apie tarptautiniu mastu neigiamai vertinamus Rusijos Federacijos veiksmus. Atsakovas pažymėjo, kad nei VSD pažymos turinyje, nei ant paties dokumento nėra jokių požymių, rodančių šios pažymos įslaptinimą ir slaptumo žymos dokumentui suteikimą. Todėl skunde teismui pateikta VSD pažymos vertinimo interpretacija yra nulemta pareiškėjo subjektyviu savo pozicijos pateikimu, tačiau nelaikytina pagrįstu teisiniu argumentu. Atkreipė dėmesį, kad AB „Avia Solutions Group“ yra Lietuvoje registruotas ir vykdantis veiklą bei plėtros interesų turintis verslo subjektas, todėl atsižvelgiant į jo veiklą ir verslo ryšius Rusijos Federacijoje buvo svarbu įvertinti AB „Avia Solutions Group“ atitikties nacionalinio saugumo interesams požiūriu. Pareiškėjas yra šios kompanijos valdybos pirmininkas. Taigi nepaisant to, kad pats pareiškėjas minėtoje pažymoje nėra minimas, tačiau visuomenės informavimo priemonėje paskleidžiant informaciją apie pareiškėjo vadovaujamos kompanijos verslo plėtros interesus Lietuvoje, siekiant detalesnio informacijos ir sutampančių veiklos tikslų bei interesų atskleidimo, AB „Avia Solutions Group“ verslo ryšiai Rusijos Federacijoje pagrįstai tapatinami su pareiškėjo dalykiniais ryšiais. Dėl specialistės išvados teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad specialistė vargu ar buvo susipažinusi su publikacijų kontekstu, nėra aiškus išvados tikslas. Išvadoje specialistė nustatė, kad teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio, tačiau tą patį savo sprendimuose yra nurodžiusi ir Tarnyba.Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alfa Media“ atsiliepime į skundą su skundu nesutiko.Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Inspektoriaus tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių ar net leidžiančių įtarti, jog UAB „Alfa Media“ sąmoningai iškraipė informaciją, skelbė nešališką informaciją bei nuomones ir panaudojo ją savanaudiškiems tikslams, rengė žurnalistines kampanijas pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus. Priešingai – tyrimo metu nustatyta, kad paskelbtuose straipsniuose nagrinėta tema yra itin aktuali visuomenei ir trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo ne tik įstatymo garantuojamą teisę, tačiau ir profesinę pareigą ją skelbti. Pareiškėjas ignoruoja tą aplinkybę, kad juridinis asmuo, kurio valdybos pirmininku jis yra, turi verslo ryšių su juridiniu asmeniu, vadovaujamu buvusio KGB pareigūno S. C. Pareiškėjas negali tikėtis, kad informacija apie Lietuvos bendroves, turinčias verslo ryšius su Rusijos Federacijos juridiniu asmeniu, kuriam vadovauja buvęs KGB pareigūnas, įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriems taikomos Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos sankcijos, nebus paskelbta visuomenei bei nebus jos vertinama ir galimai kritikuojama. Pareiškėjo skundo teiginiai, kuriuose nurodoma, kad straipsniuose jis buvo kaltinamas padaręs ar ketinęs padaryti nusikalstamas veikas, yra tik subjektyvi ir niekuo nepagrįsta pareiškėjo interpretacija, kuri buvo Inspektoriaus tinkamai ir objektyviai įvertinta. Priešingai nei teigia pareiškėjas, straipsnių paskelbimu buvo įvykdyta profesinė pareiga skelbti visuomenei aktualią informaciją. Tokios informacijos paskelbimo reikalavo viešas interesas – tai reiškia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo veikė sąžiningai. Trečiasis suinteresuotas asmuo sąmoningai neiškraipė ir nenutylėjo informacijos, nesiekė įžeisti ar pažeminti pareiškėjo, nesiekė pažeisti jo garbės ir orumo ir jo nepažeidė. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad VSD pažyma nėra įslaptinta teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas neprašė pateikti VSD pažymos ar patvirtinti/paneigti jos įslaptinimo faktą. VSD 2015 m. vasario 20 d. raštu Nr. 18-1188 nurodė, kad paklausime pageidaujama gauti informacija apie VSD vykdomus tyrimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos bei Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų nuostatomis, yra neteiktina. Tačiau toks VSD atsakymas nesudaro pagrindo spręsti, kad VSD pažyma yra įslaptinta. Dėl specialistės išvados teismo posėdžio metu pažymėjo, kad buvo vertinami tik konkretūs sakiniai, o kartais net konkretūs žodžiai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad 2015 m. kovo 5 d. UAB „Alfa Media“ valdomame internetiniame portale www.alfa.lt buvo paskelbta A. G. publikacija pavadinimu „Ar bepiločius orlaivius Lietuvai galės gaminti su Rusijos saugumo generolu dirbantis verslininkas“, 2015 m. gegužės 8 d. G. P. publikacija pavadinimu „Ž. norima užtrenkti dar vienus aerodromo vartus“, 2015 m. gegužės 11 d. nežinomo autoriaus publikacija pavadinimu „Tiesia rankas į strategiškai svarbius Lietuvos objektus“. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 23 d., 2015 m. gegužės 19 d. ir 2015 m. gegužės 28 d. Žurnalistų etikos inspektoriui pateikė skundus dėl internetinio dienraščio www.alfa.lt publikacijų, prašydamas įvertinti UAB „Alfa Media“ ir šios bendrovės leidžiamo internetinio dienraščio www.alfa.lt žurnalisto A. G., žurnalisto G. P., nežinomo autoriaus bei internetinio dienraščio vyriausiojo redaktoriaus T. M. veiksmus. UAB „Alfa Media“ 2015 m. gegužės 25 d., 2015 m. birželio 19 d. pateikė paaiškinimus, nurodydama, kad iš esmės nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais. Byloje keliamas ginčas dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. (SK-90, 103) SPR-117 ir 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (SK-07, 122) SPR-122 dalių, kuriose buvo nuspręsta pripažinti pareiškėjo skundus nepagrįstais, teisėtumo ir pagrįstumo.Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 50 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais (2015 m. spalio 1 d. redakcija), 3 straipsnio 3 dalimi, 19 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 41 straipsniu. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsniu, ir pažymėjo, kad teismai, nustatydami duomenų paskleidimo faktą, turi nustatyti du dalykus: kas buvo paskleista: duomenys ar nuomonė; ar duomenys tikrai buvo paskleisti. Pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Pagal CK 2.24 straipsnio l dalį, preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Taigi tai, kad paskleistos žinios atitinka tikrovę, turi įrodyti atsakovas. Nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę–ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Ar paskleistos žinios yra žeminančios, įrodinėja ieškovas.Teismas rėmėsi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir dėl jų suformuota Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (sprendimai Handyside prieš Jungtinę Karalystę, 1976 m.; Obsertver ir Guardian prieš Jungtinę Karalystę, 1991 m.; De Haes ir Gijsels prieš Belgiją, 1997 m.; Lingens prieš Austriją, 1986 m.).Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjo teigimu, jo teises pažeidė publikacijose minimi teiginiai: „Ar bepiločius orlaivius Lietuvai galės gaminti su Rusijos saugumo generolu dirbantis verslininkas?“; „Lygiai tuo pat metu bepiločių verslo nusprendė imtis ir ryšių su Rusijos saugumiečiais turinčio G. Ž. įmonė „Avia Solutions Group“; „Sutapimas? Bepiločius panoro gaminti su Rusijos saugumo generolu dirbanti kompanija“; „Naujienų portalas Alfa.lt jau skelbė, kad G. Ž. Lietuvoje pareikšti įtarimai dėl to, kad jis galimai sukčiaudamas sužlugdė nacionalines avialinijas. Negana to, šis verslininkas turi šimtus milijonų dolerių siekiančių verslo interesų Rusijoje ir yra artimas už Krymo aneksiją atsakingiems Rusijos pareigūnams“; „Kiek anksčiau „Avia Solutions Group“ buvo nusitaikiusi remontuoti lėktuvus Zoknių oro uoste, kur dislokuoti ir NATO naikintuvai. Tačiau Šiaulių miesto savivaldybė neleido G. Ž. kompanijai plėtoti verslo, kadangi iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gavo pažymą, kurioje įvardyti verslininko ryšiai su Kremlium“; „VSD atsakyme Šiaulių savivaldai nurodoma, kad buvusio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) V. Ž. sūnaus įmonė „Avia Solutions Group“ statys ir plėtos IV Maskvos oro uostą su bendrove „Rostec“. Jos vadovas S. Č. – Rusijos prezidento V. P. artimas bendražygis“; „siūlomomis investicijomis aerodromo vadovybė nesusidomėjo ir bedė pirštu į G. Ž. ryšius Rusijoje?“; „pateikti neigiamą atsakymą investuoti į objektą panorusiai „Avia Solutions Group“ jį paskatino įmonės vadovo G. Ž. ryšiai Rusijoje“; ,,Dėl tokio E. R. elgesio G. Ž. atstovai jau spėjo pasiskųsti naujajai Kauno valdžiai“; „Anksčiau dėl G. Ž. ryšių su Rusija „Avia Solutions Group“ jau buvo neleista kurtis Zoknių oro uoste“; „Su Rusijos aukščiausiais saugumo sluoksniais siejami veikėjai tiesia rankas į Lietuvos gynybai strategiškai svarbius oro uostus ir aerodromus“; „Dariaus ir Girėno oro uostą investuoti nori Baltijos aviacijos akademija, priklausanti „Avia Solutions“ grupei, o jos valdybos pirmininkas G. Ž. siejamas su Rusijos prezidentui V. P. artimais verslininkais“; „Dėl šių ryšių – bendrų projektų su G. Ž. verslu šiemet atsisakė Šiaulių savivaldybė. Apie G. Ž. įmonių ryšius su V. P. artimais verslininkais pranešė Valstybės saugumo departamentas (VSD)“; „Man regis, tam tikrų neaiškumų yra su šios akademijos veikla, o ir p. Ž. sąsajos su Rusijos verslo grupuotėmis, atsižvelgus į dabartinę situaciją, tai pavojingi dalykai“, - pastebi Seimo narys R. K.“; „Krašto apsaugos ministras J. O. kaip visada pranešimams, kad valstybinės reikšmės strateginius objektus galimai bando pasiekti Kremliaus čiuptuvai, abejingas“; „Tiesia rankas į strategiškai svarbius Lietuvos objektus“. Teismas akcentavo, kad byloje nevyksta ginčas, jog minėtais teiginiais buvo paskleistos žinios – taip nurodoma pareiškėjo skunde, tai patvirtino atsakovo atstovė teismo posėdyje. Byloje ginčas vyksta šiais aspektais: 1) dėl ginčo teiginių atitikimo VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, VIĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimams, 2) dėl hiperbolizavimo teisėtumo, 3) dėl subjekto/subjektų, kuris/ie turi ryšių, identifikavimo, 4) dėl AB „Avia Solutions Group“ ir UAB „BAA Training“ tapatinimo, 5) dėl VSD pažymos ne/slaptumo ir turinio vertinimo, 6) dėl kitų pareiškėjo nurodytų argumentų. Dėl ginčo teiginių atitikimo VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, VIĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimams teismas nurodė, kad vertinant pareiškėjo dalykinius ryšius buvo vadovaujamasi VSD pažyma, kurioje nurodoma, jog „AB „Avia Solutions Group“ (toliau – ir ASG) pasirašė sutartį dėl ketvirtojo Maskvos oro uosto statybų ir vystymo, Ramenskoje oro uosto pagrindu, su Rusijos įmone „Rostec“. Investicijos į oro uostą siekia 10 mlrd. rublių (apie 713 ml. litų). ASG kartu su „Rostec“ įsteigė bendrą įmonę „Ramport Aero“, kurios 25 proc. plius viena akcija priklauso transporto parodų kompleksui „Rusija“ (kuris yra „Rostec“ dalis), 75 proc. plius viena akcija – ASG įmonei „Airport Management“. Rusų investicijos sudaro virš 300 ml. eurų rublių (21 mln. litų), ASG – 1 mlrd. rublių (69 mln. litų)“. Pareiškėjas VSD pažymoje pateiktos informacijos neginčija, ryšius su minimomis bendrovėmis nurodo skundo priede Nr. 19 pateiktoje schemoje. Nors VSD pažymoje pareiškėjo vardas ar pavardė nėra minimi, laikytina, kad bendrovės AB „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininko pareigos yra pakankamas pagrindas konstatuoti pareiškėjo ir įmonės AB „Avia Solutions Group“ ryšį ir taip susieti žinias, pateikiamas apie bendrovę AB „Avia Solutions Group“ su pareiškėjo verslo veikla. Teismas pažymėjo, jog VSD pažymoje teigiama, kad „Rostec“ vadovas S. V. Ch. yra vienas iš žinomų Rusijos prezidento V. P. artimų bendražygių. Straipsniuose atskleidžiant ryšius su asmenimis, kurie yra susiję su Rusijos Federacijos vadovais, ir šiai informacijai esant patvirtintai VSD pažymoje, nėra pagrindo teigti, kad nurodyti teiginiai dėl pareiškėjo, kaip verslininko, dalykinių ryšių su VSD pažymose nurodytais subjektais neatitinka tikrovės ar pažeidžia pareiškėjo garbę bei orumą. Teismas nesirėmė pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 26 d. vykusiame teismo posėdyje pateikta 2016 m. rugsėjo 23 d. atlikta specialisto išvada, kurią atliko dr. V. D., nes: 1) išvadoje nurodoma, kad tai lingvistinis tyrimas, tuo metu nagrinėjamai bylai svarbus ne tik lingvistinis, bet ir teisinis vertinimas; 2) išvadoje nurodoma, kad tiriami buvo tiek teiginiai, tiek straipsniai, tačiau formuluojamų atsakymų turinys ir pateikimo būdas įrodo, jog specialistė tik deklaruoja atsižvelgimą į visą kontekstą, tačiau konkrečiai neįrodo, kaip atsižvelgta į kontekstą. Teismas, pasisakydamas dėl hiperbolizavimo teisėtumo, nurodė, kad vadovaujantis Konvencijos 10 straipsniu viešosios informacijos rengėjams nedraudžiamas vaizduojamo objekto savybių padidinimas, perdėjimas, perkeltinės reikšmės pasakymas (hiperbolizavimas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje pripažįstama „teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą)“ (2003 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria remiasi ir pats pareiškėjas „perdėta ar provokuojanti informacija gali būti skleidžiama tik tokiu atveju, kai tokia informacija iš esmės nepažeidžia asmens teisių ir kai viešosios informacijos rengėjas tokios informacijos skelbimu siekia teisėtų ir pagrįstų tikslų“ (2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1569/2014). Todėl nagrinėjamoje byloje teismas vadovavosi pateiktais aktualiais išaiškinimais – hiperbolizacija nėra draudžiama pateikiant žinias, tačiau turi neperžengti teismų praktikoje suformuluotų ribų. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas pagrįstai nenustatė tokio ribų peržengimo: egzistavo pagrįstas viešasis visuomenės interesas sužinoti paskleistą informaciją, hiperbolizacija buvo nustatyta tik kai kurių teiginių atžvilgiu (pvz., 1 straipsnio 2 teiginio, 2 straipsnio 3 teiginio atveju), vartojami žodžiai yra įprasti žurnalistiniame stiliuje, pareiškėjas verslo srityje veikdamas su atitinkamais galbūt neigiamai vertinamais asmenimis prisiima riziką būti kritikuojamam ar vertinamam siejant jį su šiais asmenimis, visas straipsnių turinys buvo tik apie pareiškėjo verslo ir dalykinius ryšius, o apie asmeninius nebuvo nurodoma – tai aiškiai pabrėžiama ir skundžiamuose sprendimuose, ir atsakovo bei trečiojo suinteresuotojo asmens atstovės teismo posėdyje. Teismas pažymėjo, kad tiek atskiros frazės („verslininkas“, „G. Ž. įmonė“, valdybos pirmininkas ir t. t.), tiek visas straipsnio kontekstas patvirtina, kad straipsnyje kalbama apie dalykinius pareiškėjo ryšius. Taigi nagrinėjamu atveju teismas nenustatė teisės aktų pažeidimų nagrinėjamu aspektu. Teismas, pasisakydamas dėl subjekto/subjektų, kuris/ie turi ryšių, identifikavimo, nurodė, kad nors VSD pažymoje pareiškėjo vardas ar pavardė nėra minimi, laikytina, jog bendrovės AB „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininko pareigos yra pakankamas pagrindas konstatuoti pareiškėjo ir įmonės AB „Avia Solutions Group“ ryšį ir taip susieti žinias, pateikiamas apie bendrovę AB „Avia Solutions Group“ su pareiškėjo verslo veikla. Teismas pažymėjo, kad straipsniuose aiškiai buvo nurodoma, kokias pareigas AB „Avia Solutions Group“ užima pareiškėjas, tai atitinka tikrovę ir rodo pareiškėjo sąsajumą su VSD pažymoje įvardinta bendrove. Subjektai yra ne tapatinami, o siejami. Ne bet kokį sąsajumą, o tokį, kurį nulemia valdybos pirmininko pareigos. Taigi teismas šiuo aspektu nenustatė, kad atsakovas būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus. Dėl AB „Avia Solutions Group“ ir UAB „BAA Training“ tapatinimo teismas pažymėjo, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, jog atsakovas neanalizavo šių aplinkybių: atvirkščiai – atsakovas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. (SK-90, 103)SPR-117 12–13 puslapiuose detaliai pasisakė šiuo klausimu. Atsakovas konstatavo informacijos preciziško tikslumo nebuvimą, pabrėžė, kad bendrovės yra patronuojanti ir dukterinė bendrovė, todėl susijusios galimybe daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį ir ši informacija neperžengia teisės skleisti informaciją ribų. Teismas su šiais argumentais sutiko. Pareiškėjas tuos pačius faktus subjektyviai vertina skirtingai, tačiau nepateikia teisinių motyvų ar faktinių įrodymų, kodėl ši informacija yra neteisinga, neteisėta ar nepagrįsta.Dėl VSD pažymos ne/slaptumo ir turinio vertinimo teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 55 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog nėra duomenų apie tai, jog VSD 2014 m. gruodžio 3 d. pažyma Nr. 18-3068 būtų įslaptinta, teismas neturi pagrindo atsisakyti pažymą traktuoti kaip tinkamą įrodymą administracinėje byloje.Dėl kitų pareiškėjo nurodytų argumentų, kad Vakarų Europos ir JVA bendrovės (Boeing, Daimler, Renault, Nissan, General Motors, Pirelli&C.SpA) yra įsteigę ir/ar valdo bendras įmones su „Rostec“, tačiau jos nelaikomos turinčiomis kokių nors neigiamai vertintinų ryšių Rusijos Federacijoje, teismas nepasisakė, nes tai nėra šios bylos ginčo dalykas. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad skundžiami sprendimai yra neišsamūs, nemotyvuoti ir nepagrįsti. Teismas nurodė, kad atsakovas skundžiamuose sprendimuose detaliai išanalizavo ginčo straipsnius ir ginčo teiginius, padarė pagrįstas išvadas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas detaliai ir konkrečiai įvardijo straipsnių ir teiginių netikslumus, analizavo jų reikšmę ir, atsižvelgęs tiek į konkrečius ginčo teiginius, tiek į visą kontekstą, tiek į egzistuojantį viešąjį interesą, pripažino, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, naikinti skundžiamų Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų dalis nėra pagrindo.Teismas pažymėjo, kad trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė atsiliepime prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šių išlaidų patvirtinančių įrodymų, todėl teismas išaiškino teisę pagal ABTĮ 41 straipsnį teismui paduoti įstatymų reikalavimus atitinkantį prašymą ir pagrindimą ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą; panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (SK-90, 103) SPR-117 ir 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (SK-107, 122) SPR-122. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alfa Media“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti.Pareiškėjas G. Ž. 2018 m. sausio 19 d. elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo, kuriame prašo apeliacinį procesą byloje Nr. A-1458-442/2018 nutraukti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str. 1 d.). Pareiškime nurodo, jog apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės jam yra žinomos ir suprantamos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. (SK-90, 103) SPR-117 ir 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (SK-107, 122) SPR-122 dalių, kuriose buvo nuspręsta pripažinti pareiškėjo skundą dėl publikacijose paskelbtos informacijos nepagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.Pareiškėjas (apeliantas) G. Ž. 2018 m. sausio 19 d. padavė apeliacinės instancijos teismui pareiškimą, kuriuo atsisako apeliacinio skundo. Tokią teisę apeliantui suteikia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka <...>. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius. Apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės (136 str. 3 d.).Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsisakymas nuo apeliacinio skundo atitinka ABTĮ reikalavimus, pareiškime nurodyta, jog pareiškėjui žinomos ir suprantamos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės, konstatuoja, kad nurodytas pareiškėjo (apelianto) pareiškimas, kitiems proceso dalyviams neapskundus pirmosios instancijos teismo sprendimo, yra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą (ABTĮ 136 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo panaikinimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.