- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- e2-2229-545/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31651-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“
- Atsakovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- J. S.
žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ ieškinį atsakovui R. R. dėl turto dalies nustatymo, trečiasis asmuo byloje J. S., –
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Lietuvos Respublika, j. a. k. , 111105555, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, 2026-01-28 patikslindamas reikalavimą, prašydamas nustatyti, kad T. R. ir R. R. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis:
1.1. 2. VĮ „Turto bankas“ (toliau – Turto bankas), gavusi suinteresuotų asmenų pranešimą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 str., pagrindu, atlieka veiksmus dėl galimo T. R., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo valstybės vardu.
1.2. Po T. R. mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas).
1.3. Butas VĮ „Registrų centras“ registruotas mirusiosios T. R. vardu, tačiau įgytas jai esant santuokoje su R. R., todėl pripažįstamas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.
1.4. Turto bankas 2023-06-26 išsiuntė raginimus mirusios sutuoktiniui ir dukrai, ragindamas imtis veiksmų palikimui priimti, tačiau pranešimai grįžo su pašto darbuotojo žyma „neatsiėmė“.
1.5. Notaras informavo Turto banką, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas bus išduotas tik po to, kai bus nustatyta palikėjui priklausanti dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir nuosavybės teisė į palikėjui priklausančią dalį bus įregistruota viešame registre (taikoma registruotinam turtui).
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir trečiasis asmuo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
3. Tesimo posėdyje, vykusiame 2026-01-27 ieškovas atstovas VĮ „Turto bankas“ palaikė ieškinio reikalavimus, taip pat patikslino ieškinio reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
4. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teisimo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).
Dėl turto dalies nustatymo.
5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad T. R. ir atsakovas R. R. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad T. R. ir atsakovas R. R. santuokoje nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (pagrindas (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtas butas VĮ „Registrų centras“ įregistruotas T. R. vardu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014 ir kt.). Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018, 29 punktas). Kaip minėta, ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai. Nagrinėjamu atveju buto, esančio (duomenys neskelbtini), vardu faktinė registracijos T. R. faktinė aplinkybė reikšminga tik nuosavybės teisės bei nuosavybės teisės įgijimo momentui nustatyti, sutuoktinių turto teisinį režimą, nuosavybės dalis reguliuoja kitos teisės normos.
Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu dar iki 2000-07-18 įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, nuosavybės teisės, turi būti taikomos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK), tiek ir galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis), (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-301-650/2025).
CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl viešo registro duomenų įtakos bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimui, vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtintam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui. Iki šio kodekso įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d., įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-301-650/2025).
SŠK 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį ir CK 3.88 straipsnio 2 dalį, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Turto įgijimo momentas – prieš santuoką ar ją sudarius – lemia jo priklausymą asmeninės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016, 27 punktas; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-916/2016, 29 punktas).
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-916/2025).
Taigi tiek buto įgijimo momentu, tiek dabar galiojančios teisės normos iš esmės nustato vienodą reguliavimą – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
LITEKO informacinės sistemos duomenimis bylos iškeltos, kurioje atsakovas R. R. ginčytų nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat nustatyta, kad T. R. mirė (duomenys neskelbtini) būdama santuokoje. Testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikėjos T. R. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“.
CK 5.62 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Duomenų, kad T. R. palikimą būtų priėmę jos įstatyminė įpėdinė (trečiasis asmuo J. S.), ar sutuoktinis (atsakovas R. R.). Taigi valstybė, be kita ko, paveldėjo nuosavybės teisę į buto, esantį (duomenys neskelbtini), atitinkamą dalį.
CK 5.66 str.1-2 d. numatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą; tokia pat tvarka išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas tada, kai paveldimas turtas pereina valstybei ar savivaldybei.
Ieškovo atstovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarą, be kita ko, prašydamas išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą T. R. turtui,
Vilniaus m. 32-asis notarų biuro notarė R. J. 2025-10-22 pranešime VĮ „Turto bankas“ nurodė, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas bus išduotas tik po to, kai bus nustatyta palikėjai priklausanti dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir nuosavybės teisė į palikėjai priklausančią dalį bus įregistruota viešame registre.
Nurodytos aplinkybės suponuoja, kad ieškovas, kuriam perėjo T. R. palikimą, kitu nei teisminiu keliu savo teisių įgyvendinti negali.
Kaip jau buvo minėta, butas esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas T. R. ir atsakovui būnant santuokoje. Ir SŠK buvęs ir CK esamas reglamentavimas, numato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip pat preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nagrinėjamu atveju nesant ginčo dėl minėto buto nuosavybės teisės, nebūtų jokio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos. Todėl laikytina, kad (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu sutuoktiniams T. R. ir R. R. įgyjant nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jų dalys buvo (ir yra) lygios – po ½ dalį buto, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Taip pat atsižvelgiant į ieškovo atstovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus bei teismo gautus rašytinius įrodymus konstatuotina, kad ieškovo ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo ieškinio reikalavimas nustatyti, kad T. R. ir R. R. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), tenkinamas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
6. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 23,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį visiškai ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas, –
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo R. R., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 23,94 Eur (dvidešimt Eur 94 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662; sumokėjimą patvirtinančius įrodymus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacinės instancijos teismui (CPK 62³ str. 1 d.) skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.