Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. A., žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą įsipareigoja sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki kol sūnus sulauks pilnametystės, t.y. 18 metų amžiaus, skirti 347,54 eurų (1200 litų) kiekvieną mėnesį, pinigus pervedant į D. A. vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą banke, galėdamas minėtą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, tai yra nemokėjo pinigų sūnaus išlaikymui nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. lapkričio 24 d., dėl ko susidarė finansinis įsiskolinimas 20 232,09 Eur. Šiais savo veiksmais P. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Kaltinamasis P. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su D. S. gim. (duomenys neskelbtini), vėliau santuoka įregistruota civilinės metrikacijos skyriuje. Po santuokos sudarymo D. paėmė jo pavardę ir tapo D. A.. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. A.. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), šis butas buvo nuomojamas iš savivaldybės. Savo vardu jis jokio nekilnojamojo turto neturėjo. (duomenys neskelbtini), mirus jo motinai R. A., jis kartu su savo seserimi S. A. paveldėjo jos butą adresu (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties šiame bute gyveno jo sesuo, iki kol ji išvyko gyventi į užsienį, tai buvo maždaug iki 2013 metų. Jis 2009 metais sausio mėnesį išvyko dirbti į užsienį, t. y. (duomenys neskelbtini). Dirbo oficialiai, iš pradžių žuvies produktų gamykloje, vėliau pradėjo dirbti padėjėju laive ir dirbo jūroje. Nuo 2009 metų iki 2021 metų dirbo skirtingose bendrovėse jūroje pagal individualią veiklą, tačiau šis darbas nebuvo pastovus dėl šio darbo specifikos. Gyvendamas (duomenys neskelbtini) gyveno tame pačiame mieste, porą kartu buvo pakeitęs gyvenamąją vietą, kadangi nuomojosi būstą. 2009 metais išvykęs į užsienį, jis siųsdavo pinigus savo sutuoktinei D. A. per pinigų perleidimo bendrovės, arba tiesiog į banką. Tuo metu jis turėjo skolų Lietuvoje, įsiskolinimas buvo nedidelis, žino, kad iš jo siųstų pinigų tos skolos buvo apmokėtos. Siųsdavo pinigus kas savaitę, kartais kas dvi savaitės, bet ne rečiau kaip kartą į mėnesį, mažiausiai 400 svarų sterlingų per mėnesį. Su sutuoktine ir sūnumi palaikė ryšius iki pat skyrybų t.y. iki (duomenys neskelbtini) metų ir dar kažkiek laiko po skyrybų, bet neilgai. Po skyrybų jis nustojo bendrauti tiek su sūnumi, tiek su jau buvusia sutuoktine. Po skyrybų teismas priteisė jam mokėti kas mėnesį po 1200 litų (t.y. apie 347 eurų) sūnaus išlaikymui iki kol jis sulauks pilnametystės. (duomenys neskelbtini) jo sesuo pardavė butą (duomenys neskelbtini), už 68 000 eurų, kiek žino, šie pinigai, gauti už buto pardavimą, buvo padalinti tarp jo sesers ir jo buvusios sutuoktinės, kokiomis dalimis jie padalino, jis nežino, bet, kaip supranta, turėtų būti per pusę. Už buto pardavimą jis jokių lėšų asmeniškai negavo. Kad teisme dėl vaiko išlaikymo priimti kažkokie sprendimai nauji, pakartotini, jis nežino, jis tik žino tą faktą, kad kai jie išsiskyrė, tai turėjo vaiko išlaikymui skirti kas mėnesį po 347 eurų, kokie dar buvo priimti sprendimai po to, jis nežinojo, jokių pranešimų gavęs nebuvo. Kad (duomenys neskelbtini) buvo teismo posėdžiai, jis taip pat nežino, jokių pranešimų nebuvo gavęs. Jis žinojo tik tiek, kad yra įpareigotas kas mėnesį skirti po 347 eurus, šių pinigų jis nebuvo skyręs dėl to, kad kaip minėjo dirbant jūroje nekvalifikuotą darbą, šio darbo nebūna daug, surasti laivą taip pat sunku, kadangi yra laisvai samdomi darbuotojai pagal individualią veiklą, jis uždirbdavo apie 22 000 svarų prieš mokesčius, į rankas apie 17 000 svarų per metus, taip pat ir kiti mokesčiai, šių pinigų jam užtekdavo pavalgyti, sumokėti mokesčius, taip pat už būsto nuoma, daugiau niekam pinigų neužtekdavo, dėl šių priežasčių jis tiesiog nesugebėdavo mokėti vaiko išlaikymui. O kito darbo negalėjo gauti, kadangi neturėjo profesijos, galėjo dirbti tik nekvalifikuotą darbą. Po pusės metų, kai buvo parduotas turtas (duomenys neskelbtini), žinojo, kad už buto pardavimą jo buvusi sutuoktinė gavo lėšas, tačiau kokią sumą, jis nežinojo, todėl buvo ramus, kad ji gavo pinigus ir jam kilo mintis, kad jis gali būti, kad nėra nieko skolingas savo buvusiai šeimai. Po skyrybų jokių ryšių su buvusia šeima nenorėjo palaikyti, šiuo metu kai gaus darbą ne jūroje, o krante, kur yra didesnis atlygis už darbą, jis pasirengęs dengti turimas skolas. Savo kaltę pripažįsta visiškai, tačiau ne visai sutinka su nurodytu įsiskolinimu, kadangi jo sutuoktinė buvo gavusi lėšas už turtą (2 t., b. l. 38-40).

Nukentėjusioji D. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvenant bažnytinėje santuokoje, registruotoje Vilniaus Civilinės metrikacijos skyriuje, su savo vyru P. A., gim. (duomenys neskelbtini), susilaukė sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini). Mirus jos mamai, ji pradėjo išpirkinėti jos vardu registruotą, neprivatizuotą butą. P. A. apie tai žinojo bei dėl šios priežasties nusprendė išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) užsidirbti pinigų. P. A. įsidarbino tolimo plaukiojimo jūreiviu. Jie palaikė ryšį, P. A. dažnai jai skambindavo bei siųsdavo pinigus, apie 500-700 litų. Kai jų sūnui buvo apie pusantrų metų, jie nuskrido aplankyti P. A., tada ir matė jį paskutinį kartą. Grįžusi į Lietuvą, pradėjo gauti laiškus su P. A. įsiskolinimų pranešimais. Skolos buvo dideles ir jų buvo daug, tikslios sumos dabar neatsimena. Gavosi taip, kad iš P. A. siunčiamų pinigų padengdavo jo skolas. P. A. neigė, kad turi skolų. Po kurio laiko jai paskambino bei pranešė, kad neplanuoja grįžti į Lietuvą, dar praėjus kuriam laikui, jis paprašė skyrybų. Jai teko vienai mokėti už buto išpirkimą bei dengti jo skolas. P. A. pažadėjo jai, kad po skyrybų be pinigų neliks bei pasiūlė jai mokėti 1200 litų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės. Ji sutiko, tačiau P. A. nėra atlikęs nei vieno mokėjimo. Gavosi taip, kad kol vyko skyrybų procesas, padengė jo visas skolas, turėtas Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir P. A. santuoka. P. A. teisme nedalyvavo. Apie 10 metų P. A. jokio ryšio su ja bei sūnumi nepalaiko, nieko jam nepirko, dovanų nesiuntė. Dėl ko P. A. nemoka periodinių išmokų vaiko išlaikymui, ji nežino, jos žiniomis P. A.gerai uždirbdavo. 2015 m. spalio 15 d., kuomet P. A. įsiskolinimas vaiko išlaikymui siekė 9219,32 Eur, ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaiko išlaikymo formos pakeitimo, prašydama vaiko išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis pakeisti į išlaikymą nekilnojamuoju turtu bei vienkartine pinigine išmoka. Bylos nagrinėjimo metu buvo surinkti Gyventojų registro duomenys, jog P. A. (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs savo išvykimą į (duomenys neskelbtini) (tiksli gyvenamoji vieta jai buvo nežinoma). 2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo iš dalies tenkintas jos ieškinys ir sūnaus A. A. išlaikymui iš P. A. buvo priteistas minėtame sprendime nurodytas nekilnojamasis turtas bei 20 232,09 Eur suma. Šiai dienai liko tik piniginė skola 20 232,09 Eur. Atsižvelgiant į paaiškėjusias faktines aplinkybes dėl P. A. išvykimo nuolatiniam gyvenimui į (duomenys neskelbtini), ji dėl 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo priverstinio vykdymo 2016 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kadangi tuo metu minėta institucija vykdė Centrinės institucijos funkcijas pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentą (EB) 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje. Vaikų išlaikymo fondo ji buvo informuota, jog 2016 m. gruodžio 27 d. buvo gautas patvirtinimas iš (duomenys neskelbtini) centrinės institucijos, veikiančios pagal Reglamentą, jog dokumentai dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo iš P. A. minėtoje institucijoje buvo gauti, užregistruoti bei pradėta skolininko gyvenamosios vietos paieška 2017 m. vasario 27 d. pranešimu (duomenys neskelbtini) centrinė institucija informavo, jog 2017 m. sausio 16 d. jos reikalavimas dėl išlaikymo išieškojimo buvo persiųstas P. A., bei bus rengiamas teismo posėdis. Pirmasis teismo posėdis buvo paskirtas 2017 m. birželio 9 d., tačiau 2017 m. liepos 25 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijoje gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) centrinės institucijos, jog 2017 m. birželio 9 d. vykusiame teismo posėdyje buvo nutarta teismo posėdį perkelti į 2017 m. rugpjūčio 4 d.. 2017 m. rugsėjo 1 d. pranešimu Vaikų išlaikymo fondas buvo informuotas dėl 2017 m. rugpjūčio 4 d. posėdžio perkėlimo į 2017 m. rugsėjo 29 d.. Tuo tarpu 2018 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) centrinė institucija informavo, jog buvo pradėta priverstinio išieškojimo procedūra prieš skolininką P. A., kuriam buvo išsiųstas raginimas atvykti į teismo posėdį, numatytą 2018 m. balandžio 27 d.. Vėliau sekusiuose (duomenys neskelbtini) centrinės institucijos pranešimuose (2018 m. birželio 6 d., 2018 m. rugsėjo 3 d., 2018 m. spalio 18 d., 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. kovo 4 d., 2019 m. rugpjūčio 12 d.) iš esmės nurodoma, jog paskirti teismo posėdžiai buvo perkelti, kadangi į juos skolininkas P. A. neatvyko. 2020 m. birželio 17 d. Lietuvos centrinės institucijos pranešimu ji buvo informuota, jog 2020 m. birželio 16 d. gautas (duomenys neskelbtini) teismo pranešimas, kad skolininkas duotu adresu nerastas, todėl bus nustatinėjamas naujas jo adresas. (duomenys neskelbtini) centrinė institucija taip pat prašė nurodyti naują skolininko adresą, jeigu jai jis žinomas, tam, kad padėti (duomenys neskelbtini) teismui pagreitinti paieškos procesą. Mano, kad nurodytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai tvirtina, jog P. A. sąmoningai ir piktybiškai nevykdo savo pareigos išlaikyti sūnų, imasi aktyvių veiksmų tikslu išvengti priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Dėl P. A. gyvenamosios vietos adreso papildomai pažymėtina, jog siekdama priverstinai įvykdyti (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą antstolė D. Prunskienė (jai yra perduotas teismo vykdomasis raštas) 2014 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl P. A. paieškos paskelbimo. Jos anksčiau minėtos P. A. skolos iš antstolių, kurias ji dengė, yra niekaip nesusiję su skola, kurią P. A. yra jai skolingas už vaiko išlaikymą. Už vaiko išlaikymą jai yra priteista 48 143,80 Eur pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą 2016 m. gegužės 23 d.. Dalį priteistos sumos ji gavo nekilnojamuoju turtu, t.y. 1/2 buto (duomenys neskelbtini) ir pardavus dalį žemės sklypų. Atėmus tuos pinigus, gautus už nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypus, šiai dienai jis jai skolingas 20 232,09 Eur. Tai yra visa likusi priteista pinigų suma iki kol A. A., gim. (duomenys neskelbtini), sueis 18 metų. Gali pasakyti, kad paskutinį kartą 2009-2010 metais buvo su sūnumi A. A. pas P. A. (duomenys neskelbtini). Žino kad tame pačiame mieste gyveno ir P. A. tėvas. Jai buvo parodytas „Facebook“ profilis, kuriame yra nurodyta „P. A.“. Pamačiusi nuotraukas, parodė, kad čia yra jo nuotraukos ir yra ten nuotrauka netgi su sūnumi, todėl gali teigti, kad tai tikrai reali jos buvusio vyro paskyra. Ji asmeniškai su P. A. nebendrauja jau labai senai, apie 10 metų. Iš jo neturi jokių žinių, neįsivaizduoja kur jis gyvena ir ką veikia (1 t., b. l. 47-51, 163-165).

Liudytoja A. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad P. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos sūnėnas, t.y. jos brolio K. A. sūnus. Su P. A. ji nebendrauja nuo jo motinos R. mirties. Paskutinį kartą jį matė R. laidotuvėse, nepamena, kokiais metais, maždaug prieš 11-12 metų. Ji tik žino, kad P. A. gyvena (duomenys neskelbtini), jis išvyko į (duomenys neskelbtini) dar prieš motinos R. mirtį, tai apie 12 metų kaip jis negyvena Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamosios vietos ji nežino, jo jokių kontaktų neturi. Ji nebendrauja ir su savo broliu K. A., kuris taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Net nežino, kokiame miestelyje gyvena, nes jie keičia gyvenamąją vietą, kiek žino, dirba žuvies fabrike. K. ji paskutinį kartą matė prieš 8 metus. K. A. gyvena (duomenys neskelbtini) apie 15 metų. S. A., jos dukterėčia, P. sesuo taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), išvyko iš Lietuvos prieš maždaug 7 metus, ji buvo grįžusi kai pardavinėjo butą (duomenys neskelbtini), nežino tikslaus adreso. Ji pamena, kad S. A. jai sakė, jog butą pardavė ir puse pinigų už buto pardavimą atidavė P. A. vaiko motinai. Gali pasakyti, kad jų giminėje nėra bendravimo tarp giminaičių. Kaip ir sakė, ji nežino nei adresų, nei kontaktinių telefonų, kuriais galima būtų susisiekti su P., K. ar S. (1 t., b. l. 122-125).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4902-726/2013 matyti, kad buvo panaikintas D. A. ir P. A. bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) bei P. A. įpareigotas sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki kol sūnus sulauks pilnametystės, t.y. 18 metų amžiaus, skirti 1200 litų (kas atitinka 347,54 eurų) kiekvieną mėnesį, pinigus pervedant į D. A. vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą banke (1 t., b. l. 35-36).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2184-862/2016 matyti, kad buvo pakeista (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4902-726/2013 nustatyto išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis forma ir iš P. A. priteista konkreti pinigų sumą – 20232,09 eurų bei dalį nekilnojamojo turto (1 t., b. l. 38-40).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašte dėl informacijos pateikimo apie P. A. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis P. A. nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriuje yra registruotas kaip vaikų išlaikymo fondo skolininkas (1 t., b. l. 127).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius 2020 m. rugsėjo 23 d. raštu pateikė informaciją apie Reglamentinės bylos D. A. v P. A. eigą ir nurodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. nėra gauta naujos informacijos (1 t., b. l. 136-138).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo 24 d. raštu dėl informacijos apie P. A. pateikimo nurodė, kad 2009-2019 m. tretieji asmenys duomenų apie P. A. gautas pajamas neteikė. 2008-2009 m. asmuo buvo įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, Reklamos agentūrų veikla, Staliaus dirbinių rengimas). Nebuvo ir nėra įsigijęs verslo liudijimo (1 t., b. l. 153-154).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016 ir kt.). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009 ir 2K-432/2013 ir kt.). Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., tai yra, neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011).

Logine, gramatine prasme žodis „vengimas“ reiškia stengimąsi išsisukti, išsisukinėjimą, tai yra tam tikri aktyvūs veiksmai ar aktyvus pareigos nevykdymas. Vengimo išlaikyti vaiką tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) savo pareigos išlaikyti vaiką atlikimo. Kaltininkas sąmoningai nevykdo įsipareigojimo (nustatytais terminais nemoka lėšų, perveda mažesnes sumas, perleidžia turtą, keičia gyvenamąją vietą, nesuteikdamas apie tai informacijos, ir pan.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo P. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, įrodyta.

Tokia išvada darytina įvertinus pirmiau išdėstytą rašytinę bylos medžiagą – paties kaltinamojo P. A. prisipažinimą ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusiosios D. A. ir liudytojos A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos raštus, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis P. A., žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą įsipareigoja sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki kol sūnus sulauks pilnametystės, t.y. 18 metų amžiaus, skirti 347,54 eurų (1200 litų) kiekvieną mėnesį, pinigus pervedant į D. A. vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą banke, galėdamas minėtą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, tai yra nemokėjo pinigų sūnaus išlaikymui nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. lapkričio 24 d., dėl ko susidarė finansinis įsiskolinimas 20 232,09 Eur. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis P. A. sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., b. l. 56-58), nukentėjusioji D. A. 2021 m. lapkričio 25 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą terminą negautas nukentėjusiosios skundas dėl tokio sprendimo (2 t., b. l. 61).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. A., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas vaikui ir šeimai, kaltinamasis savo pareigos mokėti lėšas išlaikyti vaikui nevykdė ilgą laikotarpį, dėl ko susidarė didelė įsiskolinimo suma), į P. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau dirbęs oficialiai Lietuvoje iki (duomenys neskelbtini), tačiau dabar oficialių duomenų apie jo darbą neturima (2 t., b. l. 42, 50), nuo (duomenys neskelbtini) deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 48), neteistas (2 t., b. l. 54), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 52).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis (didesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, P. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, P. A. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti P. A., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.