Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui A. L. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tretieji asmenys G. B., A. S., institucija teikianti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Šalių ir jų atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismas nutartimi patvirtino taikų šalių susitarimą, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovas sūnaus išlaikymui teiks kas mėnesį po 400 Lt (115,85 Eur) iki sūnaus pilnametystės. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis dydį ir vietoje 115,85 Eur dydžio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti po 316 Eur kas mėnesį. Atsakovas sutinka teikti išlaikymą po 160 Eur.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo sumos padidinimo, pažymi, kad vaikams augant didėja ir išlaidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Taip pat, vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Be to vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą.

Išlaikymas priteistas po 115,85 Eur, šalių sūnui tik gimus, kai tuo tarpu dabar sūnus lanko mokyklą, eina į pirmą klasę. Akivaizdu, kad vaikui augant ir esant pakitusiai ekonominei situacijai, priteisto išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymą priteisti pagal šiuo metu esančius vaiko poreikius. Tai, kad sūnaus poreikiai padidėję pripažino ir pats atsakovas atsiliepime, teismo posėdyje atstovas nurodė, kad atsakovas sutinka išlaikymą padidinti iki 160 Eur per mėnesį. Šalys teismui nurodė, kad vyko ir derybos dėl taikos sutarties sąlygų, nurodant išlaikymo sumą po 200-250 Eur.

Dėl poreikių pagrįstumo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 316 Eur išlaikymą kas mėnesį ir pateikė teismo posėdyje patikslintus skaičiavimus: rinkliavos mokykloje (tualetinis popierius, rinkliavos spausdinimui, kitoms išlaidoms) 20 Eur; po pamokinė veikla: anglų būrelis 15 Eur, šokių būrelis 10 Eur, futbolui po 10 Eur varžyboms, kurių kas mėnesį būna po 2-3; vaistams, vitaminams ir maisto papildams 25 Eur; odontologo paslaugoms 10 Eur; akių gydymui ir priežiūrai 20 Eur; higienos reikmenims (muilui, šampūnui, kremams, dantų šepetukams, pastoms, skalbimo priemonėms ir kt.) 25 Eur; kirpėjo paslaugoms 7 Eur; uniformai, sportinei aprangai, avalynei 30 Eur; kanceliarinėms prekėms 25 Eur; išlaidoms vaiko maistui (be išlaidų mokykloje) 50 Eur; išlaidoms mėnesiui vaiko maistui mokykloje 48,60 Eur; išlaidoms vaiko aprangai (drabužiams, avalynei ir kt.) 40 Eur; vaikui tenkančioms būsto ir komunalinių paslaugų išlaidoms 140 Eur; transporto bilietams ir su vaiko vežiojimu susijusioms išlaidoms 10 Eur; vaiko draudimui 30 Eur; žaidimams, lavinimo priemonėms 20 Eur; kultūriniams renginiams (kino filmams, teatrams, koncertams ir kt.) 20 Eur; vaiko ir draugų gimtadieniams, įskaitant dovanas, vaišes 25 Eur; kelionėms, išvykoms, stovykloms ir pan. 30 Eur; sūnaus poreikiai apytiksliai mėnesiui siekia 500-600 Eur. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytoms išlaidomis, jo manymu šios išlaidos nepagrįstai padidintos, apimančios ne tik būtinąsias, tačiau visas įmanomas vaiko išlaidas, sutinka teikti 160 Eur. Trečiasis asmuo A. S. atsiliepime palaiko atsakovo poziciją. Teismas su šalių nurodytais vaiko poreikiais sutinka iš dalies.

Atsižvelgiant į Lietuvos ekonominę situaciją ir maisto kainas bei aplinkybę, kad šalių sūnus lanko mokyklą, pripažintina, kad ieškovės nurodytos išlaidos: rinkliavos mokykloje 20 Eur yra pagrįsta suma; po pamokinės veiklos lankymas – anglų būrelis 15 Eur, šokių būrelis 10 Eur, futbolui po 10 Eur varžyboms, kurių kas mėnesį būna po 2-3, teismo vertinimu, nors ir bylą nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų realias išlaidas, tačiau nurodomos kainos anglų ir šokių būrelių atitinka internete skelbiamas tokių būrelių kainas, dėl futbolo būrelio ir su tuo susijusių išlaidų, teismo vertinimu 20 Eur suma yra pagrįsta, todėl 45 Eur vaiko būreliams yra pagrįsta suma; vaistams, vitaminams ir maisto papildams 25 Eur, odontologo paslaugoms 10 Eur, akių gydymui ir priežiūrai 20 Eur, yra pagrįstos sumos, įvertinus tai, kad vaikas sportuoja, todėl jam reikalingi papildai, nuo 3 metų nešioja akinius, yra alergiškas, vaistus vartoja nuolatos, ir nors nėra medicininių išrašų, tačiau šias aplinkybes ieškovė nurodė ir institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovei, šie dydžiai yra protingi, todėl teismas juos laiko pagrįstais; higienos reikmenims 25 Eur yra pagrįsta suma vertinat šių priemonių kainas rinkoje; kirpėjo paslaugoms 7 Eur taip pat pagrįsta suma; uniformai, sportinei aprangai, avalynei 30 Eur, o taip pat išlaidoms drabužiams, avalynei ir kt. 40 Eur, taigi viso 70 Eur, atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad vaikas lanko šokių, futbolo, sporto būrelius, tokio dydžio išlaidos pagal teismų praktiką pripažintinos pagrįstomis; kanceliarinėms prekėms 25 Eur, yra pagrįsta suma; vaiko maistui (be išlaidų mokykloje) 50 Eur, įvertinus maisto kainas, laikytina pagrįsta suma; vaiko maistui mokykloje 48,60 Eur pagrįsta suma. Būtinu kiekvieno vaiko poreikiu, pagal teismų praktiką taip pat yra ir būstas, atsakovas privalo prisidėti prie išlaidų, susijusių su teisės į būstą užtikrinimu. Ieškovė nurodė, kad 3 kambarių būsto išlaikymas kainuoja vidutiniškai apie 140 Eur per mėnesį, išlaidas sudaro šildymas, vanduo, elektra, dujos, vaiko mobilaus telefono išlaidos, šių dydžių realumo ieškovė neįrodė, tačiau vertinant visuotinai žinomas 3 kambarių būstui tenkančias išlaidas ir pokalbiams telefonu, įvertinus tai, kad išlaidos komunaliniams mokesčiams turi būti dalijamos 2 asmenims, jos mažintinos iki 90 Eur; transporto bilietams ir su vaiko vežiojimu susijusioms išlaidoms 10 Eur, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis; išlaidoms vaiko poilsiui ir laisvalaikiui: žaidimams, lavinimo priemonėms 20 Eur, kultūriniams renginiams (kino filmams, teatrams, koncertams ir kt.) 20 Eur, vaiko ir draugų gimtadieniams, įskaitant dovanas, vaišes 25 Eur, kelionėms, išvykoms, stovykloms ir pan. 30 Eur. – viso 95 Eur, teismo vertinimu šių poreikių užtikrinimui protinga suma, susijusi su minimaliais vaiko laisvalaikio poreikiais yra 35 Eur. Draudimas 30 Eur, kaip nurodė atsakovo atstovas nėra būtinieji poreikiai, atsakovas apie tai nežinojo, be to į bylą nėra pateikta draudimo sutartis, tai, kad pagal sąskaitos išrašą fiksuota viena įmoka, nėra pagrindo pripažinti šios sumos pagrįsta. Viso apie 480 Eur. Atsakovo atstovas ginčija ieškovės nurodytas sumas, tačiau dėl skiriamų lėšų maistui, drabužiams, avalynei, vaistams, mokymosi reikmėms ir kitiems dalykams, pažymėtina, kad vaikui gyvenant su motina, šiai yra geriau žinomi sūnaus kasdieniai poreikiai nei atsakovui, kuris su vaiku nuolat negyvena.

Dėl šalių turtinės padėties pasikeitimo

Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini) pajamos apie 950 Eur-1100 Eur; registruoto kilnojamojo turto neturi; asmenine nuosavybe turi turtą: trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini); santaupų neturi; kreditorių neturi; kitų išlaikytinių neturi. Nors ieškovė nurodė, kad butus padėjo įsigyti tėvai, tačiau šių aplinkybių teismui neįrodė (CPK 178 str.).

Taigi nagrinėjamu atveju sūnaus poreikiai išaugo, ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, ji įgijo nekilnojamojo turto, atsakovo atstovo teigimu atsakovo pajamos 1000-1100 Eur, atsakovas dirba be darbo sutarties (duomenys neskelbtini), žemės ūkyje, turi dar dvi dukras, kurioms teikia išlaikymą po 160 Eur, tačiau teismui nepateikė įrodymų apie gaunamas pajamas. Svarbu pažymėti, kad bylos duomenimis nustatyta, kad 8089,99 Eur kreditoriniai įsipareigojimai valstybei (e. b. l. 83) egzistavo ir taikos sutarties patvirtinimo metu, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad atsakovo turtinė padėtis pablogėjo.

Teismas vertindamas atsakovo argumentus, kad jis negali skirti ieškovės nurodytų sumų vaiko išlaikymui, nes jo pajamos yra nepakankamos, pažymi, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Atsakovo atstovas teismui parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad A. S. laukiasi nuo atsakovo, teismas A. S. įtraukė trečiuoju asmeniu, ji pateikti atsiliepimą, be to į bylą pateiktas ir gimimo įrašas apie tai, kad A. S. (duomenys neskelbtini) gimė dukra, duomenų ties skiltimi apie tėvą nėra, atsiliepime ji nurodė, kad atsakovas negrįžo į Lietuvą, bet yra dukros tėvas. Taigi bylos nagrinėjimo metu teismui rašytinių įrodymų, kad atsakovas yra A. S. dukros tėvas nepateikta, tačiau šių aplinkybių neginčijant ieškovei, teismas vertina, kad atsakovas turi dar du išlaikomus asmenis (e. b. l. 84, 186).Tačiau, tai, kad atsakovas turi dar du išlaikytinius, ši aplinkybė teismų praktikoje nėra siejama su turtinės padėties pablogėjimu, tačiau teismas atsižvelgia į faktinę aplinkybę, kad po (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo priėmimo atsakovui gimė dar du vaikai, todėl priteistas išlaikymas turi būti toks, kad atsakovas turėtų galimybę išlaikyti visus savo vaikus, dėl ko negali būti pažeistas CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas. Atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės apie atsakovo turimas dukras ir joms teikiamą išlaikymą po 160 Eur yra svarbi sprendžiant priteisiamo išlaikymo dydį, tačiau pažymėtina ir tai, kad atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovo dukros specialiųjų poreikių neturi, tuo tarpu šalių sūnus yra alergiškas, turi regos sutrikimų, nešioja akinius. Be to teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 str., 3.192 str.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Šiuo atveju atsakovas nurodydamas, kad 160 Eur yra pagrįsta suma, neįrodė, kad tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas šalių sūnui, o tai, kad trečiasis asmuo A. S. atsiliepime nurodė, kad dukros išlaikymui atsakovas teiks 160 Eur, taip pat ir kitos dukros motinai G. B., tai teismas pažymi, kad išlaikymo priteisimas yra kiekvieną kartą vertinamas individualiai. Į bylą pateiktas atsakovo atstovo išrašas, kad atsakovas G. B. perveda į sąskaitą 160 Eur alimentų, tai toks vienkartinis mokėjimas nepatvirtina, kad išlaikymas mokamas reguliariai, nes šalių dukra gimusi (duomenys neskelbtini) m., tačiau teismui pateiktas tik vienas mokėjimas dėl išlaikymo.

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Vertindamas bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaikų poreikius, duomenų apie jo blogą sveikatos būklę nėra. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), žemės ūkyje, ir nors nurodė, kad nėra sudaręs darbo sutarties, nepateikė iš darbdavio jo gaunamas pajamas patvirtinančių įrodymų, tokias aplinkybes teismas vertina kaip tikrosios savo turtinės padėties neatskleidimą. Be to tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai, priteisto išlaikymo įsiskolinimas, nėra pagrindas mažinti teismo nustatytus vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo priteisimą, nes atsakovas tik dėl nuo jo paties priklausančių priežasčių pateko į tokią finansinę padėtį, todėl ta aplinkybė, kad atsakovo gaunamos pajamos, turimi kreditoriniai įsipareigojimai, išlaikytinių skaičius, nustatytų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo mažinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą iki atsakovo nurodytos 160 Eur sumos.

Atsakovo atstovas prašo atsižvelgti į valstybės mokamus vaiko pinigus. Tėvų pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra asmeninė pareiga, kuri negali būti perleista kitiems asmenims, įskaitant ir valstybei, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomą priteisti sumą, valstybės mokamais vaiko pinigais, nes šie pinigai skiriami vaikui.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad 115,85 Eur suma buvo priteista beveik prieš 7,5 metų, šalių sūnus tuo metu buvo kūdikis, o dabar lanko mokyklą, taigi didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, o ieškovės nurodytos aplinkybės dėl patiriamų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti, pateikti sąskaitos išrašai, prekių pirkimo kvitai, šias aplinkybes patvirtina, todėl yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Atsakovui nepateikus įrodymų apie jo uždirbtas pajamas (duomenys neskelbtini), jis dėl to prisiima riziką, ir net jei atsakovas ir dirba nelegaliai, tai yra jo sąmoningas pasirinkimas būtent tokiomis sąlygomis dalyvauti darbo rinkoje ir dėl to prisiimti kilusias pasekmes, nes kaip minėta abejonės dėl turtinės jo padėties, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) vertintinos vaiko naudai. Teismas nustatė, kad šalių sūnaus poreikiai yra 480 Eur, tačiau vertinant šalių turtinę padėtį ir turimų išlaikytinių skaičių, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė dėl jos disponuojamojo nekilnojamojo turto objektų, kurių vidutinė rinkos vertė valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis yra 32 500 Eur, ji galėtų butą, kuriame negyva išnuomoti ir taip gauti papildomų pajamų, ji turi tik vieną išlaikomą asmenį, todėl teismo vertinimu atsakovė galėtų prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo, tačiau neženkliai, nes pagal kasacinio teismo praktiką įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Be to atsiradus papildomų būtinųjų vaiko išlaidų, kurios nėra susijusios su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (pvz., būtinų baldų ar kitų didesnių pirkinių įsigijimo ir pan. išlaidos), tėvai (šalys) turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 2 p. ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 17 Eur žyminio mokesčio paskaičiuotas nuo anksčiau priteisto išlaikymo ir šiuo teismo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo (180Eur-115,85Eur*12mėn.*3proc.*75proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1d. 1 p., 85 str. 1 d.6 p., 93 str. 2d., 96 str.1 d.). Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, t. y. 57 procentai. Byloje susidarė 13,02 Eur už procesinių dokumentų įteikimą, iš atsakovo priteistina 57 procentai šių išlaidų, t. y. 7 Eur (CPK 92 str., 93 str., 96 str.), viso 24 Eur.

Ieškovė prašo priteisti 450 Eur už atstovavimą, šios išlaidos pagrįstos, detalizuotos, todėl priteistinos iš atsakovo 257 Eur (57 proc.). Atsakovas prašo priteisti 600 Eur už advokato išlaidas, byloje parengė atsiliepimą, atstovavo 2 posėdžiuose, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos proporcingai ieškovės atmestų reikalavimų daliai, kuri yra 43 proc., tai yra 258 Eur.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo padidinimo nukreiptina vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 282 straipsniais,

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4043-571/2012 iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį nepilnamečio sūnaus E. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2019 m. gegužės 3 d., iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo padidinimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 257 Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 258 Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 24 Eur sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), įmonės kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.