Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. B. ir T. Z. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai teismui pateikė prašymą patvirtinti 2022 m. gegužės 11 d. taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl paveldėto turto pasidalijimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip, turi būti sudaromi notarine forma.

CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Sudarydami taikos sutartį, pareiškėjai iš esmės sudaro sandorį kuriuo, darydami viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą, taip pat abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (žr. pvz., 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-225/2008, 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-51/2008, 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-261/2008; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-113-56/2010 ir kt.).

Nustatyta, kad 2013 m. balandžio mėn. 10 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu D. B. kartu su savo pirmosios eilės artimaisiais: mama D. Z. ir broliu T. Z. priėmė/paveldėjo mirusio R. Z. turtą. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad D. B. perleidžia savo nuosavybės teise turimą 3/16 dalį pastato- gyvenamojo namo, kiemo statinių ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), T. Z., o T. Z. sumoka D. B. 25 000 Eur kompensaciją.

Tarp pareiškėjų ginčytinų klausimų dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą nėra, kadangi, pareiškėjos susitarė dėl nekilnojamojo turto perleidimo ir nenurodė, kokio konkretaus ginčo siekia išvengti ateityje. Teismo vertinimu, pareiškėjai siekia perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, o toks sandoris pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą turi būti sudaromas notarine forma. Todėl laikytina, kad neegzistuoja įstatyme nurodytos aplinkybės, kurioms esant teismas tvirtina taikos sutartį, o kaip minėta, teismas negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad taikos sutartis negali būti tvirtinama, todėl pareiškėjų prašymas atmestinas. Tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-277-368/2021).

Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, ar pašalinus priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 7 dalis).

Teismų praktikoje akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjų taikos sutartį pateiktą supaprastinto proceso tvarka, pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis) (žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1776-775/2021).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą atmesti.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja priėmimo dieną.