- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2S-1776-775/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13532-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- J. L., R. L.
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. L. ir R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-21415-584/2021 pagal pareiškėjų J. L. ir R. L. prašymą patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka, kuria pareiškėjų prašymas atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai J. L. ir R. L. 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriame prašė teismo rašytinio proceso tvarka patvirtinti šalių 2021 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą taikos sutartį.
2. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad siekdami užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, sudarė taikos sutartį, kuria abipusių nuolaidų būdu taikiai susitarė dėl nepilnametės dukters A. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės gyvenamosios vietos bei išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pareiškėjų J. L. ir R. L. prašymą patvirtinti 2021 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą taikos sutartį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjai prašė patvirtinti pareiškėjų 2021 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo supaprastinto proceso tvarka.
5. Teismas, nagrinėdamas taikos sutarties nuostatas, kurios numato išlaikymo bei jo įsiskolinimo dukrai A. dydį, nurodė, kad jos pažeidžia kreditorių J. J., valstybės, (duomenys neskelbtini) interesus (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vykdo antstolė R. S., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamasis įsakymas priimtas baudžiamojoje byloje Nr. e1-2347-408/2021, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-17362-962/2021). Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o jų pažeidžiamų teisių gynimas yra viešasis interesas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių sudaryta taikos sutartis laikytina pažeidžiančia kitų asmenų teises, kas reiškia viešojo intereso pažeidimą, sprendė, jog pareiškėjų prašymas tvirtinti taikos sutartį šioje dalyje yra atmestinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys prašo patvirtinti taikos sutarties nuostatas, kuriomis susitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas nurodė, jog vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų reikia nustatyti, kai santuoka pripažįstama negaliojančia, santuoka yra nutraukiama, teismui priėmus sprendimą dėl sutuoktinių separacijos, vaikui gimus nesusituokusiems tėvams bei jiems negyvenant kartu ir nesusitariant dėl vaiko gyvenamosios vietos. Duomenų, pagrindžiančių minėtus atvejus, teismui nėra pateikta. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos (toliau – LITEKO) duomenų teismas nustatė, kad šalys siekė nutraukti santuoką, tačiau ji nėra nutraukta, šalys tebegyvena tuo pačiu adresu. Teismas sprendė, kad pareiškėjų prašymas šioje dalyje tvirtinti taikos sutartį taip pat atmestinas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjai J. L. ir R. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi teismas, skundžiama nutartimi, netvirtindamas taikos sutarties ir taip gindamas trečiųjų asmenų – kreditorių, teises, nepagrįstai atsisakė ginti nepilnamečio vaiko interesus, kurie teismų praktikoje pripažįstami prioritetiniais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje 2019 m. spalio 4 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, pasisakė teismų praktikai aktualiu teisės klausimu dėl proceso teises normų, reglamentuojančių pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, (ne)skundžiamumo atskiruoju skundu ir jos peržiūrėjimo apeliacine tvarka, aiškinimo ir taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad teismo nutartis atsisakyti tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį vis tik gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje pažymėjo, kad teisės normose nėra expressis verbis (lot. tiesiogiai) įtvirtinta, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakoma tvirtinti taikos sutartį. Kita vertus, teisės normose nėra tiesiogiai įtvirtinta ir tai, kad tokia pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama atskiruoju skundu. Esant tokiai teisinei situacijai, tokiu atveju vertintina, ar tokia teismo nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 28 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K 3-246-701/2019, pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį užkerta kelią baigti bylą, t. y. ją baigti šalims, kurios disponuoja ginčo objektu ir procesinėmis priemonėmis, pageidaujamu būdu, todėl tokia teismo nutartis gali būti skundžiama.
1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė tvirtinti taikos sutartį motyvuodamas tuo, jog taikos sutarties nuostatos, kurios numato išlaikymo bei jo įsiskolinimo dukrai A. dydį pažeidžia kreditorių interesus. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Taigi sutiktina, kad prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutarti teismas turi įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir/ar viešajam interesui. Kita vertus, teismų praktikoje yra pasisakyta, kad konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Nekvestionuojama nepilnamečio vaiko teisė į išlaikymą, nepaisant ar jo tėvai ar vienas iš tėvų turi skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, kaip ir negali būti kvestionuojama tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą. Tokia pareiga įtvirtinta teisės aktuose. Šalys susitarė, kad išlaikymą nepilnametei dukrai A. teiks pareiškėjas po 300 Eur į mėnesį. Ši suma neviršija teismų praktikoje nurodomo pusės orientacinio kriterijaus, į kurį paprastai turi būti atsižvelgiama nustatant išlaikymo dydį, t. y. MMA (minimalios mėnesinės algos). Todėl konstatuotina, jog teismas, spręsdamas, jog taikos sutarties patvirtinimas, kuria šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio (300 Eur), pažeis trečiųjų asmenų kreditorių interesus, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, nepagristai kreditorių interesus iškėlė aukščiau nepilnamečio vaiko interesų.
1.3. Šalys pripažino ir patvirtino, kad išlaikymas dukrai A. nebuvo teikiamas nuo 2020 m. kovo mėnesio, t. y. 17 mėnesių, ir susitarė, kad išlaikymo įsiskolinimą 5 100 Eur pareiškėjas sumokės per du metus, t. y. iki 2023 m. birželio 1 d. Teisę į išlaikymo įsiskolinimą numato įstatymas. Terminas, už kurį yra susidaręs išlaikymas nėra ilgesnis nei numato įstatymas, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad toks šalių susitarimas pažeidžia kreditorių interesus, teisingumo principą, viešąjį interesą.
1.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi spręsdamas, jog šalys gyvena kartu, tokios savo išvados nemotyvavo. Vien ta aplinkybė, kad šalių gyvenamoji vieta deklaruota tuo pačiu adresu, neįrodo, kad šalys gyvena kartu ir / ar veda bendrą ūkį. Kaip matyti iš procesinio dokumento, šalys informavo teismą, kad kartu negyvena, nurodė duomenis tiek apie deklaruotą gyvenamąją vietą, tiek ir faktinę salių gyvenamąją vietą. Neesant byloje duomenų, paneigiančių šalių nurodytas aplinkybes, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo išvadai, jog šalys kartu gyvena, todėl nėra pagrindo tvirtinti šalių susitarimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
8. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu tais atvejais, kai apskundimo apeliacine tvarka galimybę numato CPK normos (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba tokia teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, turi būti nustatyta, ar CPK normos numato tokios nutarties apskundimo galimybę. Paaiškėjus, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės konkrečiai nenumatė, vertinama, ar tokia pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai.
9. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriame prašė teismo supaprastinto proceso tvarka patvirtinti šalių 2021 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą taikos sutartį dėl šalių nepilnametės dukters nuolatinės gyvenamosios vietos bei išlaikymo.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.
11. Pasisakydamas dėl teisės į teismo nutarties, kuria supaprastinto proceso tvarka patvirtinama (atsisakoma tvirtinti) taikos sutartis, peržiūrėjimą apeliacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nutartys dėl taikos sutarčių kaip juridinių faktų tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) apeliacine tvarka neskundžiamos (CPK 582 straipsnio 11 dalis). Draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą, tiesiogiai nustatytas atitinkamame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (lot. specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas. Nurodė, kad CPK XXXIX skyriuje išvardytose bylose teismai vykdo apsaugines ar kontrolės funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu. Nors taikos sutartimi išsprendžiamas esamas ar galimas kilti ginčas, dėl jo išsprendimo taikos sutartimi ir šios sutarties sąlygų šalių valia yra vienoda, kitaip tariant, ginčo dėl ginčo išsprendimo būdo ir sąlygų nėra. Todėl teismas jokio šalių ginčo iš esmės nesprendžia, taikos sutarties sąlygų savo nuožiūra nekeičia, o tik patvirtina ar atsisako tvirtinti pačių šalių suderintą ginčo išsprendimo variantą. Patvirtinus taikos sutartį yra patenkinamas šalių pareiškimas, todėl jos neturi suinteresuotumo apskųsti tokią teismo nutartį. Tuo tarpu kai teismas taikos sutartį tvirtinti atsisako, jos tvirtinimu suinteresuoti asmenys, pasikeitus aplinkybėms ar pašalinę priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, gali iš naujo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje Nr. e3K-3-160-313/2017; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017, 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).
12. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjų taikos sutartį pateiktą supaprastinto proceso tvarka, pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019 suformuotos teisminės praktikos dėl teisės apskųsti teismo nutartį, kuria netvirtinama šalių sudaryta taikos sutartis, taikymo nagrinėjamu atveju, pažymi, kad apeliantų atskirajame skunde nurodyta teismine praktika nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi, nes nesutampa minėtos nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi (lot. sprendimo pagrindas, motyvacija). Minėta teisminė praktika suformuota byloje, kurioje taikos sutartis buvo sudaryta civilinėje byloje, kurioje tarp šalių buvo sprendžiamas civilinis ginčas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjai su pareiškimu dėl taikos sutarties patvirtinimo kreipėsi supaprastinto proceso tvarka, t. y. nesant ginčo tarp šalių, todėl teismo nutartis, kuria atsisakoma tenkinti šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį, neužkerta šalims galimybės iš naujo kreiptis į teismą supaprastintos ar ginčo teisenos tvarka, pateikiant ieškinį.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, negali būti apeliacijos objektu, konstatuoja, jog apeliacinis procesas pagal pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjų J. L. ir R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarties.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.