- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-27
- Bylos Nr.
- 2S-113-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gudžiūnienė Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- L.
Teisėja L.Arlauskienė Proc. sprendimo kategorijos:109;121.14;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. sausio 27 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarties kuria patvirtinta taikos sutartis, ieškovė L. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė L. K. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo S. B. priteisti 90 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodė, kad 2008 m. sausio 31 d. kelyje Vilnius-B.Vokė įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalota ieškovės anūkė J. P.. Dėl minėto eismo įvykio kaltinimai buvo pareikšti S. B., kurisVilniaus rajono apylinkės teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-320-626/2008, 2008 m. gruodžio 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje. Jam skirta 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Kadangi dėl atsakovo veiksmų buvo mirtinai sužalota ieškovės anūkė atsakovui kilo pareiga atlyginti ieškovės patirtą turtinę ir neturtinę žalą (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str. 1 d.). Ieškovai su žuvusia anūke palaikė labai artimus ir emociškai tvirtus šeimos santykius, anųkė ir jos tėvai gyveno pas ieškovę, pastaroji prisidėjo prie anūkės išlaikymo ir auklėjimo, todėl dėl anūkės žūties ieškovė patyrė sunkių psichologinių išgyvenimų, emocinę depresiją, kurią sukėlė artimo jauno žmogaus netektis. Atsižvelgdama į tai, kad žalos dydį nustato teismas ieškovė kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 90 000 Lt neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas S. B. atsiliepimu į ieškinį sutiko iš dalies. Nurodė, kad savo kaltės dėl mergaitės žūties neneigia, tačiau VŠĮ Karoliniškių poliklinikos pateiktus duomenis apie ieškovės sveikatos būklę vertina kritiškai, nes ieškovė nejauna moteris, į gydytojus, po anūkės žūties, kreipėsi praėjus beveik dviems mėnesiams skundėsi, blogu miegu, nerimu, skausmu širdies plote, todėl iš nurodytų skausmų negalima daryti išvados, jog visi ieškovės negalavimai susiję su anūkės mirtimi. Be to, 2008-04-09 operacijos metu ieškovei buvo pašalinta skydliaukės liauka. Ieškovė reikalaudama žalos atlyginimo savo argumentų nepagrindė jokiais įrodymais, todėl reikalavimas nepagrįstas (CK 6.250 str.). Vadovaudamasis išdėstytu prašė teismo priteisti per puse mažesnį prašomos žalos atlyginimą.
Ginčo šalys teismui pateikė pasirašytą taikos sutartį kuria susitarė, kad atsakovas ieškovei sumokės 45 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 15 d. perves į jos nurodytą sąskaitą 10 000 Lt, ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 15 d. 15 000 Lt, o iki 2017 m. sausio 15 d. 20 000 Lt. nesilaikant sutarties salygų atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei po 0,2 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną (p. 2.4). Pasikeitus nacionalinės valiutos ir Euro santykiui mokamą sumą buvo susitarta keisti proporcingai pakitusiam valiutų santykiui (p.2.5).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutartimi ginčo šalių pateikta taikos sutartis buvo patvirtinta ir civilinė byla nutraukta.
Teismas priėmęs šalių taikos sutartį, sprendė, kad ji patvirtinama sekančiomis salygomis dėl kurių šalys susitarė:
1. Šalys susitaria civilinę bylą Nr. 2–1313–95/2009, nagrinėjamą Vilniaus rajono apylinkės teisme, dėl 90 000,00 Lt (devyniasdešimties tūkstančių litų ir 00 ct) dydžio neturtinės žalos baigti Taikos sutartimi ir prašo teismo ją patvirtinti rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant.
2. Šia Taikos sutartimi Atsakovas pripažįsta, kad Ieškovei padaryta 45 000,00 (keturiasdešimt penkių tūkstančių litų ir 00 ct) dydžio neturtinė žala, kurią Atsakovas įsipareigoja atlyginti Ieškovei šia tvarka ir terminais:
2.1. Pirmąją įmokos dalį, kuri bus lygi 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) Atsakovas įsipareigoja pervesti į Ieškovės banko sąskaitą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 15 d.
2.2. Antrąją įmokos dalį, kuri bus lygi 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) Atsakovas įsipareigoja pervesti į Ieškovės banko sąskaitą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 15 d.
2.3. Trečiąją įmokos dalį, kuri bus lygi 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) Atsakovas įsipareigoja pervesti į Ieškovės banko sąskaitą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 15 d.
2.4. Šia Sutartimi Šalys susitaria, kad Atsakovui nesilaikant šios Taikos sutarties 2.1., 2.2., 2.3. punktuose nustatytos įmokų mokėjimo tvarkos Atsakovas įsipareigoja mokėti Ieškovui 0,2 procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
2.5. Šalys susitaria, jog šioje Sutartyje numatytos įmokos yra susietos su Lietuvos banko nustatytu ir šios Sutarties sudarymo dieną galiojančiu oficialiu lito kursu euro (EUR) atžvilgiu (1 EUR : 3,4528 Lt). Jeigu oficialus lito kursas euro atžvilgiu vėliau pasikeičia taip, kad lito vertė euro atžvilgiu sumažėja ar padidėja, proporcingai tiek, kiek pasikeitė oficialus lito kursas euro atžvilgiu, automatiškai, be atskiro Šalių susitarimo pakeičiamas ir Sutartyje numatytų įmokų dydis taip, kad litais išreikšta įmokų suma atitiktų Sutartyje nurodytus ekvivalentus eurais, buvusius Sutarties sudarymo metu. Lietuvos Respublikoje įvedus eurą, Atsakovas moka įmokas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą lito ir euro kursą. Lietuvos Respublikoje eurą įvedus kaip valiutą, išimtinai kuria atliekami atsiskaitymai, įmokų mokėjimai pagal šią Sutartį atliekami ekvivalentine įmokų litais išraiška eurais pagal Lietuvos banko nustatytą oficialų lito ir euro kursą, galiosiantį įmokos mokėjimo dieną.
3. Šia Sutartimi Ieškovė, Atsakovui tinkamai ir laiku šios Sutarties 2 punkte nustatyta tvarka visiškai atsiskaičius su Ieškove, atsisako reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo Atsakovo atžvilgiu.
4. Šia sutartimi Šalys susitaria, kad joms lieka jų civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos ir nė viena Šalis ateityje viena kitai neturės jokių reikalavimų šioje dalyje.
5. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo ir negaliojimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 str., 6.984 str., 6.985 str. bei 6.986 str. Taip pat Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos procesinės taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d., 293 str. 5 p. bei 294 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
6. Sutarties šalys patvirtina, kad Sutartį perskaitė, suprato jos turinį ir pasekmes, ir pasirašė šią Sutartį kaip dokumentą atitinkantį jų tikrąją valią ir ketinimus.
Civilinę bylą Nr. 2-1313-95/2009 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui S. B. dėl gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas S. B. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Nurodo, kad atsakovas neturi teisinio išsilavinimo, yra rusų tautybės asmuo, todėl buvo ieškovės advokato apgautas. Advokatas atsakovui pareiškė, kad jis kitos išeities neturi, kaip tik pasirašyti pateiktą taikos sutartį. Kadangi yra kiti būdai baigti bylą, nurodo, jog patvirtinant taikos sutartį tarp šalių atsirado esminė nelygybė, kadangi ieškovė pasinaudojo tuo, jod atsakovas yra ekonomiškai silpnesnė šalis, nepatyrusi derybose (CK 6.228 str.). Dėl nurodytų argumentų prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsakovė L. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad atsakovas sutiko su ieškiniu iš dalies ir prašė priteisti per puse mažesnę sumą nei buvo prašoma ieškinyje. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovas siūlo 45 000 Lt žalos atlyginimą, ieškovė su tuo sutiko, bei sutiko,kad atsakovas žalą atlygintų iki 2017 m. sausio 15 d. Atsakovo argumentas, jog ieškovės advokatas jį apgavo nepagrįstas ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. N. T. sutartis buvo pasirašyta ieškovės iniciatyva, tačiau atsakovas sutiko su visomis jos salygomis ir išreikšdamas savo valią pasirašė, o teismas Taikos sutartį patvirtino. Dėl nurodytų aplinkybių Taikos sutartis nepažeidžia atsakovo interesų. Be, to teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su pasiūlytomis salygomis, bei nurodė, kad taikos sutarties kopiją turi. Nesutikdamas su taikos sutarties salygomis atsakovas turėjo teisę jos nepasirašyti.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiaga, atskirojo skundo argumentus bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai patvirtino ginčų šalių pateiktą taikos sutartį, todėl teismo nutartis negali būti pripažinta neteisėta bei nepagrįsta ir jos naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje, bet kurioje bylos nagrinėjimo teisme instancijoje. Civilinio kodekso 6.983 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Sudarydamos taikos sutartį, šalys iš esmės sudaro sandorį kuriuo, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą, taip pat abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (2008 m. balandžio 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-225/2008, 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-51/2008, 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-261/2008). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.).
Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys pateikė teismui patvirtinti taikos sutartį, kuria susitarė, kad atsakovas pripažino padaręs ieškovei 45 000 Lt dydžio žalą, kurią įsipareigojo atlyginti sutarties 2 punkte nustatytais terminais. Sutarties 5 punkte nurodyta, kad šalys patvirtino, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo ir negaliojimo sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.983, 6.984, 6.985, bei 6.986 straipsniuose. Šalys taip pat patvirtino, kad joms yra žinomos procesinės taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d., 293 str. 5 p. bei 294 str. 2 d. Kaip seka iš bylos duomenų atsakovas dalyvavo 2009-06-17 teismo posėdyje, kurio metu prašė teismo, patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį (b.l. 37-38). Byloje nenustatyta, kad atsakovas neturėtų ar jam būtų apribotas veiksnumas ar sudaryta taikos sutartimi būtų pažeistos imperatyvios įstatymų normos ar viešoji tvarka.
Civilinio proceso kodekso 2 straipsnyje taip pat nustatyta, kad civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus ir juos vykdant, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nes teisinės taikos tarp šalių atkūrimas reiškia, kad, priėmus byloje sprendimą ar patvirtinus šalių taikos sutartį, teisiškai išsprendžiamas šalių konfliktas, išaiškinamos šalių tarpusavio teisės ir pareigos ir pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas. Teismas atsisako tvirtinti taikos sutartį, jeigu nustatoma, jog ji prieštarauja viešajam interesui, ja varžomos asmenų teisės, ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CPK 140 str. 2 d.). Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia šalys negali keisti ir tokios taikos sutarties vykdymas yra teisės pažeidimas (CK 1.80 str.). Materialiojoje teisėje įtvirtintas dar platesnis klausimų, dėl kurių taikos sutartis būtų laikoma negaliojančia, sąrašas. Civilinio kodekso 6.984 straipsnyje nustatyta, kad negalioja taikos sutartis dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Galimybė net ir esant ginčui teisme sudaryti taikos sutartį reiškia sutarties laisvės principo užtikrinimą bei įgyvendinimą (CK 6.156 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp ginčo šalių sudaryta taikos sutartis yra aiškiai suformuluota, sutarties preambulėje šalys nurodė, kad siekdamos taikiai išspręsti civilinę bylą Nr. 2-1313-95/2009 sudaro taikos sutartį, aiškiai apibrėžė žalos atlyginimo terminus ir sumas. Taikos sutarties sąlygos bei aiškus ir nedviprasmiškas šalių įsipareigojimų išdėstymas leidžia daryti išvadą, jog šalys išreiškė tikrąją valia sudarydamos taikos sutartį, priešingu atveju nesuprasdamas sutarties salygų ar abejodamas dėl galimybės ją įvykdyti ar dėl jo valios išraiškai daromo spaudimo, atsakovas turėjo teisę atsisakyti patvirtinti taikos sutartį. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia paneigti atsakovo atskirojo skundo argumentus, jog jis buvo apgautas ar jam buvo daromas spaudimas nes, kaip minėta anksčiau, teismo posėdžio metu jis pats prašė tarp ginčo šalių patvirtinti būtent teismui pateikto turinio taikos sutartį.
Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo priimtos nutarties, kuria tarp ginčo šalių sudaryta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovo S. B. priteistinos 7,15 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1313-95/2009 palikti nepakeistą, o atsakovo S. B. atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš atsakovo S. B. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,15 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidas.