Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-15 · Civilinė byla Nr. 2A-811/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-15
Bylos Nr.
2A-811/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Poškus, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
Atsakovas
R. M., G. M.
Kategorijos
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-811/2013Procesinio sprendimo kategorija: 52.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Alvydo Poškaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-708-538/2012, pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vitera“ patikslintą ieškinį atsakovams R. M., G. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Vitera“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl skolos ir palūkanų priteisimo, kurį patikslinęs, prašė iš atsakovų R. M. ir G. M. priteisti 46 209,98 Lt skolos, bylinėjimosi išlaidas, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareikšto reikalavimo ribose areštuoti atsakovų turtą.

Ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartimi UAB „Vitera“ buvo iškelta bankroto byla. 2011 m. birželio 17 d. bankroto administratorius gavo duomenis iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad UAB „Vitera“ 2007 m. spalio 15 d. sudarė rangos sutartį su atsakove R. M. dėl individualaus namo pamatų montavimo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad darbų rangos sutartys nebuvo pasirašomos, o darbai atliekami pagal faktą. Pareiškime pradėti ikiteisminį tyrimą R. M. nurodė, kad pagal 2007 m. spalio 15 d. rangos sutartį laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 9 d. iki spalio 17 d. į UAB ,,Vitera“ direktoriaus V. E. sąskaitą jie pervedė 236 993 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu ir Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje pagal V. E. ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos priteisimo bei pastarojo priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia abu atsakovai pripažino, kad yra skolingi UAB „Vitera“ už atliktus rangos darbus 46 209,98 Lt. 2008 m. lapkričio 20 d. atliktų darbų patikslintame akte Nr. 4. nurodyta, kad užsakovo R. M. skola (likutis išmokėjimui rangovui) sudaro 46 209,98 Lt. Mano, kad atsakovai, apmokėdami už atliktus rangos darbus pagal sąmatas ir atliktų darbų aktus, faktiškai šiuos dokumentus pripažino. Pažymėjo, kad atsakovai gyvenamąjį namą statėsi santuokos metu, jis įregistruotas abiejų vardu, todėl yra abiejų sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių prievolės, kurios susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, yra solidariosios sutuoktinių prievolės, todėl iš atsakovų solidariai priteistina 46 209,98 Lt skola už atliktus statybos rangos darbus, taip pat - 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino - priteisė iš atsakovų R. M. ir G. M. solidariai 46 209,98 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovui LUAB „Vitera“, bei po 693 Lt iš kiekvieno žyminio mokesčio valstybei. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartimi R. M. priklausančiam turtui, ir laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi G. M. priklausančiam turtui, paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad rašytinę statybos rangos sutartį šalys sudarė tik dėl namo pamatų montavimo, o dėl kitų statybos darbų susitarė žodžiu. Teismas pažymėjo, kad atsakovai, tvirtindami, jog statybos darbus galbūt vykdė ne ieškovas, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas nustatė, kad 2007 m. spalio 15 d. rangos sutartį dėl namo pamatų montavimo pasirašė trečiasis asmuo V. E. , atstovaudamas UAB „Vitera“, darbų sąmatas, atliktų darbų aktus surašė UAB „Vitera“, statybos darbų žurnalą, paslėptų darbų patikrinimo aktus ir kitus statybos dokumentus užpildė UAB „Vitera“ darbuotojai. Atsakovai pripažino, kad tie patys asmenys, kurie atliko namo pamatų montavimo darbus, šiems darbams pasibaigus, vykdė ir kitus statybos darbus, o V. E. statybos eigoje su jais bendravo kaip UAB „Vitera“ direktorius. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog statybos eigoje trečiasis asmuo veikė kaip fizinis asmuo, o aplinkybė, kad už atliktus darbus atsakovai mokėjo asmeniškai trečiajam asmeniui, teismo vertinimu, nepaneigia fakto, kad statybos darbus vykdė ieškovas. Teismas vertinimu, aplinkybė, ar trečiasis asmuo pervedė iš atsakovų gautus pinigus ieškovui, neturi reikšmės, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir šis klausimas gali būti sprendžiamas kitoje byloje. Teismas konstatavo, kad statybos rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovų bei, kad statybos darbus atliko ieškovas (CPK 178 str., 185 str.).

Teismas pažymėjo, jog byloje nesant tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties, apie jų susitarimą dėl apmokėjimo už statybos darbus terminų ir tvarkos spręstina iš faktinių sutarties vykdymo aplinkybių. Byloje esančių atliktų darbų aktų ir apmokėjimų už šiuos darbus dokumentų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovai apmokėdavo ieškovui už atliktus darbus etapais, o ieškovui pateikus galutinį atitinkamų darbų atlikimo aktą, atsakovai sumokėdavo likusią atlyginimo dalį pagal pateiktą aktą. Teismas padarė išvadą, kad pagal šalių susitarimą atsakovams prievolė visiškai atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus atsirasdavo gavus atliktų darbų aktą. Teismas nustatė, kad atsakovai pagal jiems pateiktus atliktų darbų aktus iš viso sumokėjo ieškovui 281 493 Lt, tačiau nesumokėjo 46 209,98 Lt pagal 2008 m. lapkričio 20 d. atliktų darbų aktą Nr. 4. Teismas pažymėjo, kad atsisakymą sumokėti šią likusią sumą atsakovai motyvuoja tuo, kad darbai jiems nebuvo perduoti, darbų perdavimo–priėmimo aktas nesurašytas ir nepasirašytas, todėl jiems neatsirado prievolė atsiskaityti su ieškovu. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato darbų perdavimo ir priėmimo įforminimą atitinkamu aktu, tačiau įstatyme nėra nustatyta, kad tokio akto nesurašius ar netinkamai įforminus, užsakovui neatsiranda prievolė sumokėti už atliktus darbus. Teismo teigimu, nesant tinkamai įforminto akto, būtina nustatyti, ar rangovas atliko darbus, juos faktiškai perdavė, o užsakovas šiuos darbus priėmė. Atliktų darbų aktų, statybos darbų žurnalo pagrindu teismas nustatė, jog ieškovas atliko gyvenamojo namo statybos darbus – sumontavo namo pamatus, atliko sienų mūro darbus, uždengė stogą, bei pažymėjo, kad iš esmės to neneigia ir atsakovai. Teismas padarė išvadą, kad atliktų darbų rezultatas faktiškai buvo perduotas atsakovams ir atsakovai šį darbų rezultatą faktiškai priėmė, taip pat atsakovams buvo perduota su statybomis susijusi dokumentacija bei 2008 m. lapkričio 20 d. atliktų darbų aktas. tesimas taip pat pažymėjo, kad šis aktas šalių nepasirašytas, tačiau ir kiti darbų atlikimo aktai, pagal kuriuos atsakovai atliko mokėjimus, taip pat šalių nepasirašyti. Atsakovai nurodė, kad darbų atlikimo aktus gaudavo elektroniniu paštu, juos derindavo su ieškovu ir vėliau gaudavo jau pataisytus aktus. Teismas nustatė, kad tokiu pat būdu atsakovams buvo perduotas 2008 m. lapkričio 20 d. surašytas patikslintas atliktų darbų aktas ir byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų pareiškę pretenzijas ieškovui dėl šiame akte nurodytų atliktų darbų. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovai teigė, kad pagal šį aktą ne visi darbai buvo atlikti, be to, atlikti su trūkumais, tačiau įrodymų, patvirtinančių aplinkybių apie neatliktų darbų kiekį, trūkumus, jų ištaisymo kainą, nepateikė todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atliktų darbų akte nurodyti neteisingi duomenys (CPK 178 str., 179 str. 1 d.). Šių aplinkybių pagrindu teismas pripažino, kad atsakovai faktiškai priėmė darbų rezultatą pagal 2008 m. lapkričio 20 d. surašytą patikslintą atliktų darbų aktą, todėl jiems atsirado prievolė apmokėti ieškovui už atliktus statybos darbus (CK 6.687 str.). Teismas pažymėjo, kad atsakovai kitose civilinėse bylose savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat ikiteisminio tyrimo metu rašytuose pareiškimuose bei apklausiami liudytojais pripažino, kad yra skolingi UAB „Vitera“ už atliktus darbus 46 209,98 Lt, t. y. pripažino tokio dydžio skolą, kuri nurodyta 2008 m. lapkričio 20 d. surašytame patikslintame atliktų darbų akte. Nors skolą ieškovui pripažino kitose bylose, tačiau toks jų skolos pripažinimas, teismo vertinimu, atitinka šios bylos aplinkybes ir joje esančius kitus įrodymus, todėl tokiu atsakovų skolos pripažinimu yra pagrindas vadovautis šioje byloje, konstatuojant, kad ši aplinkybė patvirtina ieškovo reikalavimo dėl 46 209,98 Lt skolos priteisimo iš atsakovų pagrįstumą (CPK 177 str. 1, 2 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. M. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Rangos sutartis su UAB „Vitera“ buvo sudaryta 2007 m. spalio 15 d., o sekančią dieną – 2007 m. spalio 16 d. bendrovės direktoriumi tapo R. R. , kurio atsakovai nepažįsta. Realiai teisiniai santykiai tarp atsakovų ir bendrovės nesusiklostė, UAB „Vitera“ rangos sutarties nevykdė.

2. UAB „Vitera“ nė karto nesikreipė į atsakovus dėl statybos darbų vykdymo, darbų perdavimo ar darbų apmokėjimo, o atsakovai nė karto nesikreipė į UAB „Vitera“ dėl statybos darbų vykdymo.

3. Jau 2008 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Vitera“ jokios veiklos nevykdė ir joje nedirbo nė vienas darbuotojas.

4. Atsakovai, statant jų pačių namą, visada bendravo išimtinai tik su fiziniu asmeniu - V. E. ir pinigus pervesdavo tik į jo asmeninę sąskaitą banke.

5. V. E. namo statybos metu nebuvo susijęs su UAB „Vitera“ darbo santykiais, neturėjo teisės priimti pinigų už UAB „Vitera“, bei bendrovei neperdavė piniginių lėšų, gautų iš atsakovų.

6. Nei sąmatos, nei darbų atlikimo aktai nėra patvirtinti šalių parašais.

7. Nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo: jis buvo aiškiai iš anksto palankiai nusistatęs ieškovo atžvilgiu ir nepalankiai nusistatęs atsakovų atžvilgiu. Teisėjas neleido susipažinti su bylos medžiaga, teismo posėdžio protokolas buvo surašytas tendencingai – o tai galėjo lemti neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

8. Kretingos rajono apylinkės prokuratūroje jau dvejus metus yra vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00302-10 pagal R. M. pareiškimą dėl V. E. nusikalstamų veiksmų. Šiame tyrime taip pat yra analizuojama UAB „Vitera“ veikla. Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjo tuos pačius dokumentus, kurie yra pateikti į ikiteisminio tyrimo medžiagą ir nesuprantama, kaip galėjo priteisti iš R. M. skolą UAB „Vitera“ naudai, kai ikiteisminio tyrimo metu yra analizuojami ir tiriami galimai nusikalstami tiek V. E. , tiek UAB „Vitera“ veiksmai, kai būtent minėti asmenys padarė žalą apeliantei.

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo iš anksto nusistatęs atsakovų atžvilgiu, reiškė subjektyvią išankstinę nuomonę dėl įrodymų, ignoravo daugelį atsakovų teiktų įrodymų ir paaiškinimų, neatsikirto į daugelį atsakovų išdėstytų argumentų, surašė iš dalies tikrovės neatitinkančius teismo posėdžių protokolus, nustatė neatitinkančias tikrovės faktines aplinkybes (pvz., dėl V. E. statuso bei darbo teisinių santykių su UAB „Vitera“), kurios galėjo lemti nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Visos šio aplinkybės leidžia spręsti, kad būtina iš esmės ir iš naujo išnagrinėti šią bylą, žodinis bylos nagrinėjimas leistų tiesiogiai išsiaiškinti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Vienas pagrindinių skundžiamo teismo sprendimo motyvų yra susijęs su realiai susiklosčiusiais santykiais tarp bylos šalių ir jų žodiniais susitarimais, todėl siekiant tiksliai išsiaiškinti, kokie iš tiesų santykiai buvo susiklostę tarp šalių bei ar jos buvo sudariusios žodinius susitarimus, būtina procese apklausti pačias šalis ir išklausyti jų paaiškinimų.

Atsakovas G. M., vadovaudamasis CPK 309 straipsniu, rašytiniu pareiškimu pareiškė, kad prisideda prie atsakovės R. M. apeliacinio skundo, palaiko jame išdėstytus motyvus, argumentus, įrodymus ir jais pagrįstus reikalavimus. Prašo apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir BUAB „Vitera“ ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas su atsakovės R. M. skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Visi rangos teisinių santykių dokumentai (atliktų darbų aktai, statybos darbų žurnalas, lokalinės darbų sąmatos, atitikties deklaracijos ir kt.), kuriais ieškovas grindė ieškinį atsakovams dėl skolos priteisimo, yra gauti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, ir šiuos dokumentus ikiteisminiam tyrimui atlikti pateikė pati atsakovė, patvirtindama pateikiamų dokumentų autentiškumą.

2. Atsakovė nepateikė argumentų, kodėl rangos santykius liudijantys dokumentai neturi įrodomosios galios ir negali būti vertinami kaip įrodymai (CPK 177 str., 180).

3. Atsakovų faktiškai atlikti mokėjimai už atliktus rangos darbus atitinka duomenis, nurodomus atliktų darbų aktuose, lokalinėse darbų sąmatose. Mokėjimų atlikimo faktas yra grindžiamas pridėtais bankiniais mokėjimo dokumentais.

4. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl teismo šališkumo yra akivaizdžiai nepagrįstos ir yra išnagrinėtos Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartimi, netenkinant prašymo dėl teisėjo nušalinimo.

5. Žodinio apeliacinio proceso būtinumą apeliantė grindžia būtinybe tiesiogiai išsiaiškinti visas bylai reikšmingas faktinės aplinkybes, apeliaciniame procese apklausiant pačias šalis bei išklausant jų paaiškinimų. Tačiau šalys visas joms žinomas faktinės aplinkybes paaiškino savo teiktuose procesiniuose dokumentuose ir šių aplinkybių nustatymo yra surinkta pakankamai daug įrodymų pačioje civilinėje byloje. Anot ieškovo, šiuo konkrečiu atveju nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimo procesas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Atsakovė pareiškė prašymą bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad žodinis šios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra būtinas ir nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes ir šių duomenų pagrindu galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovų R. M. ir G. M. atsiskaitymo su ieškovu pagal ieškovo ir atsakovės R. M. sudarytą statybos rangos sutartį.

Pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį patenkino - priteisė ieškovui LUAB „Vitera“ iš atsakovų R. M. ir G. M. solidariai 46 209,98 Lt skolos, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei po 693 Lt žyminio mokesčio valstybei, konstatavęs, kad statybos rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovų bei kad statybos darbus atliko ieškovas, o atsakovai faktiškai priėmė darbų rezultatą pagal 2008 m. lapkričio 20 d. surašytą patikslintą atliktų darbų aktą, todėl jiems atsirado prievolė apmokėti ieškovui už atliktus statybos darbus.

Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovai savo apeliaciniu skundu be kita ko, teigia, kad rangos sutartis su UAB „Vitera“ buvo sudaryta 2007 m. spalio 15 d., o sekančią dieną – 2007 m. spalio 16 d. bendrovės direktoriumi tapo R. R. , kurio jie nepažįsta. Apeliantų teigimu, realiai teisiniai santykiai tarp jų ir ieškovo nesusiklostė, UAB „Vitera“ rangos sutarties nevykdė, statant namą, jie visada bendravo išimtinai tik su fiziniu asmeniu - V. E. ir pinigus pervesdavo tik į jo asmeninę sąskaitą banke, UAB „Vitera“ nė karto nesikreipė į juos dėl statybos darbų vykdymo, jų perdavimo ar apmokėjimo, o atsakovai nė karto nesikreipė į UAB „Vitera“ dėl statybos darbų vykdymo.

Atsižvelgdama į šiuos bei kitus atsakovų apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad 2007 m. spalio 15 d. tarp ieškovo UAB „Vitera“, atstovaujamo direktoriaus V. E. ir atsakovės R. M. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 1015-ST, kuria ieškovas įsipareigojo sumontuoti individualaus namo pamatus sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti 142 900 Lt (b. l. 10–12, 1 t.). Apeliantai pagrįstai teigia, kad sekančią dieną po rangos sutarties sudarymo pasikeitė UAB „Vitera“ vadovas. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad nuo 2007 m. rugsėjo 12 d. iki 2007 m. spalio 16 d. UAB „Vitera“ direktorius buvo V. E., nuo 2007 m. spalio 16 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d. – R. R. , o nuo 2008 m. gruodžio 19 d. iki 2009 m. spalio 31 d. bendrovei vadovavo M. S. (164-170 b. l., 2 t.). Tačiau šios faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad realiai teisiniai santykiai tarp jų ir bendrovės nesusiklostė ir UAB „Vitera“ rangos sutarties nevykdė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog rangos sutartis buvo sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens. Juridinis asmuo, kaip subjektas, neatlieka konkrečių darbų – jis yra atstovaujamas atitinkamo juridinio asmens darbuotojų, kurie pagal savo pareigas atlieka vienokius ar kitokius juridinio asmens įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju rangos sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog sutartis pasirašoma tarp rangovo UAB „Vitera“, atstovaujamo direktoriaus V. E. , ir užsakovės R. M. (10 b. l., 1 t.). Bylos duomenys patvirtina, jog darbų sąmatas, atliktų darbų aktus, statybos darbų žurnalą, paslėptų darbų patikrinimo aktus ir kitus dokumentus užpildė būtent rangovo UAB „Vitera“ darbuotojai (16-57 b. l., 2 t.).

Ginčydami statybos rangos sutarties teisinių santykių su ieškovu faktą, atsakovai teigia, jog statant jų namą, jie visada bendravo išimtinai tik su fiziniu asmeniu - V. E. ir pinigus pervesdavo tik į jo asmeninę sąskaitą banke, o UAB „Vitera“ nė karto nesikreipė į atsakovus dėl statybos darbų vykdymo, darbų perdavimo ar darbų apmokėjimo, jie nė karto nesikreipė į UAB „Vitera“ dėl statybos darbų vykdymo. Apeliantų teigimu, V. E. namo statybos metu nebuvo susijęs su UAB „Vitera“ darbo santykiais, neturėjo teisės priimti pinigų už UAB „Vitera“ ir neperdavė bendrovei iš jų gautų piniginių lėšų.

Su tokiais apeliantų teiginiais sutikti nėra pagrindo.

Kaip minėta, statybos rangos sutartį UAB „Vitera“ vykdė per savo darbuotojus ir buvo jų atstovaujama. Byloje nėra duomenų, kad V. E. vykdant statybos rangos darbus veikė kaip fizinis asmuo. Atsakovai, tvirtindami, kad statybos darbus vykdė ne juridinį asmenį atstovaujantys darbuotojai, o V. E. , kaip fizinis asmuo, nesusijęs su UAB „Vitera“ darbo santykiais, todėl neturėjo teisės priimti pinigų už UAB „Vitera“, bei bendrovei neperdavė piniginių lėšų, gautų iš atsakovų, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pagrįsta yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, ar trečiasis asmuo V. E. pervedė bendrovei iš atsakovų už atliktus rangos darbus gautus pinigus, teisinės reikšmės šioje byloje nagrinėjamam ginčui neturi, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir šis klausimas gali būti sprendžiamas kitoje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, jog Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsakovams neįrodžius aplinkybės, kad rangos teisiniai juos siejo ne su ieškovu, o su V. E. , kaip fiziniu asmeniu, pirmosios instancijos pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovams atsirado prievolė sumokėti ieškovui už atliktus statybos darbus.

Atsakovai, kvestionuodami pirmosios instancijos teismo sprendimą bei ginčydami priteistos skolos pagrįstumo faktą taip pat teigia, kad nei sąmatos, nei darbų atlikimo aktai nėra patvirtinti šalių parašais.

Atsižvelgdama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.681 straipsnio, apibrėžiančio statybos rangos sutarties sampratą, 1 dalies nuostatą, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi, pagal įstatyme apibrėžtą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą.

CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už atliktus darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymo – sutarto darbo atlikimo – faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-775/2012 ir kt.).

Kaip minėta, 2007 m. spalio 15 d. tarp ieškovo UAB „Vitera“, atstovaujamo direktoriaus V. E. ir atsakovės R. M. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 1015-ST, kuria ieškovas įsipareigojo sumontuoti individualaus namo pamatus, sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti 142 900 Lt. Rangos sutarties dalyje „Užsakovo įsipareigojimai“ nustatyta, kad užsakovas įsipareigoja laiku priimti iš rangovo tinkamai ir kokybiškai atliktus darbus pagal sąmatą ir aktus bei laiku už juos atsiskaityti (10 b. l., 1 t.)

Byloje nėra ginčo, kad atlikus pamatų montavimo darbus, šalys susitarė, jog toliau, nesudarius rašytinės statybos rangos sutarties, statybos darbus vykdys ieškovas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas atliko gyvenamojo namo sienų mūro, perdangų, stogo konstrukcijų montavimo, čerpinės stogo dangos klojimo darbus (21-34 b. l., 1 t., 16-41 b. l., 2 t.). Už gyvenamojo namo pamatų sumontavimą atsakovai atsiskaitė – šią aplinkybę patvirtina byloje esantys mokėjimo pavedimai bei grynų pinigų gavimo rašteliai (87-92 b. l., 1 t.). Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog atsakovai mokėjimo pavedimais sumokėjo už dalį kitų aptartų gyvenamojo namo statybos darbų (93-110 b. l., 1 t.). Atkreiptinas dėmesys, jog visi aptarti atsakovų mokėjimai buvo atliekami pagal atliktų darbų aktus, iš kurių nė vienas nėra šalių pasirašytas (22-23, 26-27, 29-30 b. l., 1 t.). Nėra ginčo, kad 2008 m. lapkričio 20 d. atliktų darbų aktas, taip pat, kaip ir visi kiti ankstesni aktai, nėra šalių pasirašytas, tačiau negalima sutikti su teiginiu, kad dėl tokio netinkamo atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto įforminimo prievolė sumokėti už atliktus darbus užsakovui neatsiranda. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje esančio liudytojo R. M. papildomos apklausos protokolo kopijos turinys patvirtina, jog apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir atsakydama į tyrėjo klausimą kodėl nebuvo pasirašyti statybos atliktų darbų aktai, atsakovė paaiškino, kad namo statybos atliktų darbų aktai nebuvo pasirašyti nei jos (atsakovės), nei V. E. , nes jie, prieš pervedant į jo sąskaitą pinigus buvo ne kartą koreguojami: aktus paruošdavo pats V. E. ir juos atsiųsdavo elektroniniu paštu apeliantės vyro adresu. Peržiūrėję aktą atsakovai pervesdavo jame nurodytą pinigų sumą, o aktus patys atsispausdindavo (10 b. l., 3 t.). Byloje esantys ikiteisminio tyrimo duomenys taip pat patvirtina, kad apklausiami ikiteisminio tyrimo metu apeliantai pripažino faktą, jog pagal atliktų darbų aktus bendra jų mokama suma turėjo būti sumokėta 325 885, 33 Lt, o likusi nesumokėta už atliktus darbus pagal 2008 m. lapkričio 20 d. atliktų darbų aktą Nr. 4, buvo – 46 209,98 Lt ir šią sumą UAB ,,Vitera“ jie liko skolingi (95-96, 101, 109 b. l., 2 t.).

Taigi, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai faktiškai priėmė darbų rezultatą pagal 2008 m. lapkričio 20 d. surašytą patikslintą atliktų darbų aktą Nr. 4, todėl jiems atsirado prievolė apmokėti ieškovui už atliktus statybos darbus.

Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad kyla pagrįstų abejonių dėl bylą pirmąja instancija nagrinėjusio teisėjo nešališkumo: jis buvęs aiškiai iš anksto palankiai nusistatęs ieškovo atžvilgiu ir nepalankiai nusistatęs atsakovų atžvilgiu. Apeliantų teigimu, teisėjas neleido susipažinti su bylos medžiaga, teismo posėdžio protokolas buvo surašytas tendencingai – o tai galėjo lemti neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmąja instancija nagrinėjusio teisėjo nešališkumo klausimas yra išspręstas Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. vasario 15 d. nutartimi, kuria prašymas nušalinti teisėją buvo atmestas, nenustačius pagrindo teisėją nušalinti bei pažymint, kad nušalinimo motyvai yra susiję su procesiniais veiksmais, atliktais nagrinėjant bylą, t. y. įrodymu rinkimu ir pan. Taigi, pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs teisėjas yra šališkas, sprendžiant nušalinimo klausimą, nebuvo nustatyta, todėl teisėjo nušalinimo klausimą išsprendus įsiteisėjusia teismo nutartimi, šis klausimas apeliacinės instancijos teisme negali būti iš naujo svarstomas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, paneigti įsiteisėjusia teismo nutartimi, negali sudaryti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. ieškinį dėl iš atsakovų R. M. ir G. M. solidariai 46 209,98 Lt skolos priteisimo tenkino pagrįstai.

Apeliantė R. M. nagrinėjamoje byloje pareiškė prašymą prijungti naujus papildomus rašytinius įrodymus – 2012 m. rugpjūčio 24 d. V. E. įtariamojo apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime kopiją bei UAB „Vitera“ išrašų iš bankų atsiskaitomųjų sąskaitų kopijas.

Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 314 straipsnio nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Prašymo prijungti įrodymus pateikimą atsakovė argumentuoja teiginiu, kad ji šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, nes juos gavo tik susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliantė taip pat teigia, kad pateikiami įrodymai patvirtina aplinkybes, jog jie yra atsiskaitę su ieškovu ir pagal CPK 182 straipsnio 5 punkto nuostatą šios aplinkybė jiems nebereikia įrodinėti.

Pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 5 punkto nuostatą nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamas šalių pripažintais faktais. Ieškovui yra iškelta bankroto byla ir jį atstovauja bankroto administratorius ar jo įgaliotas asmuo. Taigi, V. E. nėra UAB ,,Vitera“ atstovas ir jo paaiškinimai negali būti vertinami kaip ieškovo pripažinti faktai. Aplinkybė, kad pagal rangos sutartį atsakovai su ieškovu yra visiškai atsiskaitę, vien liudytojo parodymais negali būti įrodinėjama. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovai už rangos darbus ieškovui yra iš viso sumokėję apie 280 000 Lt, šioje byloje nėra ginčijama. Taigi, prašomais prijungti įrodymais naujos aplinkybės, reikšmingos bylos nagrinėjimui ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui negali būti nustatytos, todėl šiuos įrodymus prijungti prie bylos nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėAlvydas PoškusDonatas Šernas