- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- 2-708-538/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00633-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- R. M., G. M.
- Ieškovas
- LUAB „Vitera“
- Trečiasis asmuo
- V. E.
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius, Dainius Kenstavičius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovams R. M., G. M., jų atstovui advokatui Dainiui Kenstavičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės LUAB „Vitera“ ieškinį atsakovams R. M., G. M., trečiajam asmeniui V. E. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 46 209,98 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodė, kad 2009 m. spalio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Vitera“ buvo iškelta bankroto byla. Nors nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo, tačiau bankroto administratoriui neperduoti bankrutavusios UAB „Vitera“ dokumentai. Bankroto administratorius gavo duomenis iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad UAB „Vitera“ 2007 m. spalio 15 d. sudarė rangos sutartį su atsakove R. M. dėl individualaus namo pamatų montavimo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Toliau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad darbų rangos sutartys nebuvo pasirašomos, o darbai atliekami pagal faktą ir atsakovai sumokėjo trečiajam asmeniui V. E., tuo metu dirbusiam UAB „Vitera“ direktoriumi, 236 993 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje pagal V. E. ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos priteisimo bei pastarojo priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, abu atsakovai pripažino, kad yra skolingi UAB „Vitera“ už atliktus darbus 46 209,98 Lt. Atsakovų atlikti mokėjimai už atliktus rangos darbus atitinka duomenis, nurodomus atliktų darbų aktuose, lokalinėse darbų sąmatuose, ir atsakovų pripažįstama 46 209,98 Lt skola nurodyta 2008-11-20 atliktų darbų patikslintame akte Nr. 4. Mano, kad atsakovai, apmokėdami už atliktus rangos darbus pagal sąmatas ir atliktų darbų aktus, faktiškai šiuos dokumentus pripažino. Atsakovai gyvenamąjį namą statėsi santuokos metu, jis įregistruotas abiejų vardu, todėl yra abiejų sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių prievolės, kurios susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, yra solidariosios sutuoktinių prievolės, todėl iš atsakovų priteistina atsakovų pripažinta 46 209,98 Lt skola už atliktus statybos rangos darbus solidariai. Taip pat iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovai ieškinio nepripažino ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad jiems pareiga atsiskaityti už ieškovės BUAB „Vitera“ atliktus darbus negalėjo atsirasti. Užsakovo pareiga atsiskaityti su rangovu atsiranda tik tada, kai rangovas tinkamai atlieka visus sutartus darbus bei juos tinkamai ir laiku perduoda užsakovui, o ieškovė sutartų darbų neatliko bei jų neperdavė atsakovams. Mano, kad šiuo atveju ieškovė turi įrodyti, kad tinkamai ir laiku įvykdė rangos darbus bei kad perdavė rangos darbų rezultatą atsakovams. Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra esminis dokumentas tarp šalių susiklostančiuose rangos sutartiniuose santykiuose, kurio pagrindu rangovas įgyja teisę reikalauti, kad užsakovas atsiskaitytų už tinkamai ir laiku perduotus darbus. Mano, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog darbai apskritai buvo perduoti atsakovams. Byloje nėra jokių šalių pasirašytų dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės ir atsakovų rašytinio susitarimo dėl tariamų skolų, kylančių iš rangos sutarties, išdėstymo ar mokėjimo tvarkos ir terminų. Ieškinys grindžiamas vienintele aplinkybe, kad atsakovai neva žodžiu pripažino, jog yra tariamai skolingi ieškovei. Toks prisipažinimas negali būti vertinamas atskirai be konteksto ir bet kuriuo atveju negali pakeisti ar patikslinti šalių sudarytos rašytinės sutarties. Ant ieškovės teismui pateiktų dokumentų nėra šalių parašų, todėl pateiktos sąmatos, apskaičiavimai, aktai neturi jokios įrodomosios galios. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl skolos išieškojimo praėjus daugiau kaip vieneriems metams po Klaipėdos apygardos teismo nutarties likviduoti UAB „Vitera“ priėmimo, o tai sudaro pagrindą abejoti paties ieškinio pagrįstumu. Atsakovai nėra atlikę nė vieno mokėjimo į UAB „Vitera“ sąskaitą, todėl nesuprantama ieškinyje nurodyta skolos suma. Byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių ne tik dvišalio, bet ir vienašalio atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto sudarymo faktą. Mano, kad tai patvirtina, kad ieškovė ne tik neperdavė atsakovams statybos darbų, bet ir nesiekė perduoti, dėl to atsakovams neatsirado pareiga atsiskaityti už statybos darbus. Be to, ieškovei tinkamai neperdavus atliktų darbų, jeigu ieškinys būtų patenkintas, atsakovų interesai būtų dar kartą pažeisti, nes net ir sumokėję visą reikalaujamą sumą negalėtų reikalauti, kad ieškovė ištaisytų naujai atsiradusius statybos darbų trūkumus per įstatymo nustatytą terminą. Mano, kad ieškinys nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė R. M. 2007 m. spalio 15 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sumontuoti individualaus namo pamatus, sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti 142 900 Lt (b. t. 1, b. l. 10–12). Šalys pripažįsta ir byloje esančios sąmatos, atliktų darbų aktai, statybos žurnalas, paslėptų darbų patikrinimo aktai patvirtina, kad ieškovė įvykdė savo įsipareigojimus pagal šią sutartį (b. t. 1, b. l. 13–20, b. t. 2, b. l. 16–57), o atsakovai už šiuos darbus su ieškove atsiskaitė, sumokėdami trečiajam asmeniui V. E., tuo metu dirbusiam UAB „Vitora“ direktoriumi, grynais pinigais arba pavedimais į jo asmeninę sąskaitą (b. t. 1, b. l. 87–92). Taip pat šalys neginčija, kad, atlikus namo pamatų montavimo darbus, susitarė, jog toliau statybos darbus vykdys ieškovė pagal suderintas sąmatas nesudarius rašytinės statybos rangos sutarties. Iš byloje esančių sąmatų, atliktų darbų aktų, statybos žurnalo matyti, kad ieškovė atliko gyvenamojo namo sienų mūro darbus bei uždengė stogą (b. t. 1, b. l. 21–34, b. t. 2, b. l. 16–41). Atsakovai šią aplinkybę pripažįsta ir iš byloje esančių pavedimų matyti, kad atsakovai už dalį šių darbų ieškovei sumokėjo, pervesdami pinigus į asmeninę trečiojo asmens V. E. sąskaitą (b. t. 1, b. l. 93–110).
Iš byloje esančio paskutinio 2008 m. lapkričio 20 d. atliktų darbų (patikslinto akto Nr. 4) matyti, kad ieškovė pateikė atsakovei R. M. atliktų darbų aktą, jame numatytas galutinis apmokėjimas už atliktus darbus – 62 209,98 Lt (b. t. 1, b. l. 31). Iš šio akto bei mokėjimo pavedimų matyti, kad atsakovai sumokėjo 500 Lt grynais ir 15 500 Lt mokėjimo pavedimais į trečiojo asmens V. E. asmeninę sąskaitą (b. t. 1, b. l. 106–110) ir liko nesumokėta pagal šią sąskaitą 46 209,98 Lt. Taigi ieškovė prašo priteisti šią sumą iš atsakovų kaip nesumokėtą atlyginimą už atliktus statybos rangos darbus, o atsakovai, nepripažindami ieškovės reikalavimo, tvirtina, kad galbūt statybos darbus vykdė ne ieškovė, o trečiasis asmuo V. E., be to, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai šalių nepasirašyti ir darbai atlikti su trūkumais, todėl jiems neatsirado prievolė sumokėti už šiuos darbus. Tačiau atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus su tokiais atsakovų argumentais negalima sutikti.
LR CK 6.681 str. 1 d. numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Byloje nustatyta, kad rašytinę statybos rangos sutartį šalys sudarė tik dėl namo pamatų montavimo, o dėl kitų statybos darbų susitarė žodžiu. Atsakovai teigia, kad galbūt statybos darbus vykdė ne ieškovė, o kitas asmuo – šioje byloje trečiasis asmuo V. E.. LR CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ir LR CPK 179 str. 1 d. nustato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Atsakovai, tvirtindami, kad statybos darbus galbūt vykdė ne ieškovė, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byloje nustatyta, kad 2007 m. spalio 15 d. rangos sutartį dėl namo pamatų montavimo pasirašė trečiasis asmuo V. E., atstovaudamas UAB „Vitera“, darbų sąmatas, atliktų darbų aktus surašė UAB „Vitera“, statybos darbų žurnalą, paslėptų darbų patikrinimo aktus ir kitus statybos dokumentus užpildė UAB „Vitera“ darbuotojai. Be to, atsakovai pripažino, kad tie patys asmenys, kurie atliko namo pamatų montavimo darbus, šiems darbams pasibaigus, vykdė ir kitus statybos darbus, o trečiasis asmuo V. E. statybos eigoje su jais bendravo kaip UAB „Vitera“ direktorius. Byloje nėra įrodymų, kad statybos eigoje trečiasis asmuo veikė kaip fizinis asmuo, o ta aplinkybė, kad už atliktus darbus atsakovai mokėjo asmeniškai trečiajam asmeniui, nepaneigia to fakto, kad statybos darbus vykdė ieškovė. Pažymėtina, kad šiuo atveju neturi reikšmės, ar trečiasis asmuo pervedė iš atsakovų gautus pinigus ieškovei, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir šis klausimas gali būti sprendžiamas kitoje byloje.
Esant tokioms aplinkybėms, šių įrodymų pagrindu konstatuotina, kad statybos rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovų bei kad statybos darbus atliko ieškovė (CPK 178 str., 185 str.).
LR CK 6.687 str. 1 d. numato, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo. Byloje nesant tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties, apie jų susitarimą dėl apmokėjimo už statybos darbus terminų ir tvarkos spręstina iš faktinių sutarties vykdymo aplinkybių. Iš byloje esančių atliktų darbų aktų ir apmokėjimų už šiuos darbus matyti, kad atsakovai apmokėdavo ieškovei už atliktus darbus etapais, o ieškovei pateikus galutinį atitinkamų darbų atlikimo aktą, atsakovai sumokėdavo likusią atlyginimo dalį pagal pateiktą aktą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pagal šalių susitarimą atsakovams prievolė visiškai atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus atsiranda gavus atliktų darbų aktą. Byloje nustatyta, kad atsakovai pagal jiems pateiktus atliktų darbų aktus iš viso sumokėjo ieškovei 281 493 Lt, tačiau nesumokėjo 46 209,98 Lt pagal 2008-11-20 atliktų darbų aktą Nr. 4. Atsisakymą sumokėti šią likusią sumą atsakovai motyvuoja tuo, kad darbai jiems nebuvo perduoti, darbų perdavimo–priėmimo aktas nesurašytas ir nepasirašytas, todėl jiems neatsirado prievolė atsiskaityti su ieškove. LR CK 6.694 str. 4 d. numato, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Pažymėtina, kad gavus rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, pareiga pradėti ir organizuoti darbų priėmimą atsiranda užsakovui (LR CK 6.694 str. 1, 2 d.). Taigi įstatymas numato darbų perdavimo ir priėmimo įforminimą atitinkamu aktu, tačiau įstatyme nėra nustatyta, kad tokio akto nesurašius ar netinkamai įforminus, užsakovui neatsiranda prievolė sumokėti už atliktus darbus. Nesant tinkamai įforminto akto, būtina nustatyti, ar rangovas atliko darbus, juos faktiškai perdavė, o užsakovas šiuos darbus priėmė. Byloje nustatyta, kad ieškovė atliko gyvenamojo namo statybos darbus – sumontavo namo pamatus, atliko sienų mūro darbus, uždengė stogą. Tai patvirtina atliktų darbų aktai, statybos darbų žurnalas ir iš esmės to neneigia atsakovai. Atliktų darbų rezultatas faktiškai buvo perduotas atsakovams ir atsakovai šį darbų rezultatą faktiškai priėmė. Taip pat atsakovams buvo perduota su statybomis susijusi dokumentacija bei perduotas 2008-11-20 atliktų darbų aktas. Šis aktas šalių nepasirašytas, tačiau pažymėtina, kad ir kiti darbų atlikimo aktai, pagal kuriuos atsakovai atliko mokėjimus, taip pat šalių nepasirašyti. Atsakovai nurodė, kad darbų atlikimo aktus gaudavo elektroniniu paštu, juos derindavo su ieškove ir vėliau gaudavo jau pataisytus aktus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė tokia sutarties vykdymo tvarka, t. y. ieškovė surašydavo atliktų darbų aktus ir, juos suderinusi su atsakovais, persiųsdavo jiems elektroniniu paštu, o pastarieji, nenurodydami jokių atliktų darbų trūkumų, už šiuos darbus sumokėdavo. Tokiu pačiu būdu atsakovams buvo perduotas 2008-11-20 surašytas patikslintas atliktų darbų aktas ir byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų pareiškę pretenzijas ieškovei dėl šiame akte nurodytų atliktų darbų. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovai teigė, kad pagal šį aktą ne visi darbai buvo atlikti, be to, darbai atlikti su trūkumais, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybių apie neatliktų darbų kiekį, trūkumus, jų ištaisymo kainą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atliktų darbų akte nurodyti neteisingi duomenys (CPK 178 str., 179 str. 1 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovai faktiškai priėmė darbų rezultatą pagal 2008-11-20 surašytą patikslintą atliktų darbų aktą, todėl jiems atsirado prievolė apmokėti ieškovei už atliktus statybos darbus (CK 6.687 str.). Pažymėtina, kad atsakovai kitose civilinėse bylose savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat ikiteisminio tyrimo metu rašytuose pareiškimuose bei apklausiami liudytojais pripažino, kad yra skolingi UAB „Vitera“ už atliktus darbus 46 209,98 Lt, t. y. pripažino tokio dydžio skolą, kuri nurodyta 2008-11-20 surašytame patikslintame atliktų darbų akte. Nors atsakovai skolą ieškovei pripažino kitose bylose, tačiau toks jų skolos pripažinimas atitinka šios bylos aplinkybes ir byloje esančius kitus įrodymus, todėl tokiu atsakovų skolos pripažinimu yra pagrindas remtis šioje byloje, konstatuojant, kad ši aplinkybė patvirtina ieškovės reikalavimo dėl 46 209,98 Lt skolos priteisimo iš atsakovų pagrįstumą (CPK 177 str. 1, 2 d.).
Atsižvelgiant į tokias nustatytas bylos aplinkybes ir nustačius, kad prievolė atsakovams atsirado jiems esant santuokoje ir susijusi su bendru turtu, yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovų solidariai neapmokėtą skolą ieškovei už atliktus statybos darbus (CK 3.109 str. 1 d., 6.687 str., CPK 185 str.). Taip pat tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl įstatymo nustatyto dydžio palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą, todėl patenkinus ieškinį iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis po 693 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei LUAB „Vitera“ iš atsakovų R. M. ir G. M. solidariai 46 209,98 Lt skolos, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2011 m. liepos 20 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Priteisti iš R. M. ir G. M. po 693 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartimi R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausančiam turtui, ir laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausančiam turtui, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.