- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-284-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00112-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Skruzdėliuko kelionės“
- Atsakovas
- K. G.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Skruzdėliuko kelionės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Skruzdėliuko kelionės“ ieškinį atsakovei K. G. dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė išnagrinėti šalių ginčą iš esmės ir pripažinti, kad atsakovės prašymas priteisti 55 Eur nuostolius yra nepagrįstas, kadangi ieškovė paslaugas suteikė tinkamai ir kokybiškai. Nurodė, kad 2018 m. birželio 11 d. atsakovė iš ieškovės administruojamo internetinio tinklalapio www.wizzairbilietai.lt (toliau – ir Tinklalapis) įsigijo lėktuvo bilietus Vilnius-Milanas-Vilnius. Atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT) dėl žalos atlyginimo, kadangi ieškovė laiku neatsiuntė įlaipinimo kortelės į lėktuvą, dėl to atsakovė turėjo sumokėti Milano oro uoste 55 Eur baudą. Ieškovė nesutiko su šiuo reikalavimu, nes atsakovė buvo susipažinusi ir sutikusi su bilietų įsigijimo sąlygomis ir taisyklėmis, pagal kurias, negavus bilietų likus 1 parai iki skrydžio, privaloma apie tai pranešti ieškovei elektroniniu paštu adresu pagalba@wizzairbilietai.lt arba nurodytu telefono numeriu. Elektroniniu paštu informuoti privaloma, net jei skambinta telefonu. Neįvykdžius šio reikalavimo, ieškovė neprisiima atsakomybės dėl galimų papildomų išlaidų ar nepasinaudojimo skrydžio bilietais.
2. Atsakovė, likus 1 parai iki skrydžio, privalėjo informuoti ieškovę el. paštu, kad negavo lėktuvo bilieto. Tačiau ji kreipėsi tik telefonu, o el.paštu kreipėsi tik prieš skrydį. Be to, atsakovei pranešus, kad negavo bilieto el. paštu, ieškovė nedelsiant pateikė jai bilietą, kuriuo ji turėjo galimybę pasinaudoti. VVTAT nepagrįstai nustatė, jog pateikti bilietą vartotojui likus tik 27 min. iki skrydžio nėra tinkamas ir sąžiningas būdas, kuris atitiktų bet kurio kliento interesus. Minėtos aplinkybės susiklostė būtent dėl atsakovės aplaidumo ir nerūpestingumo bei nevykdymo sutarties sąlygų. Ieškovė yra juridinis asmuo, kuris veikia tam tikromis darbo valandomis, skelbiamomis viešai. Jokie teisės aktai nenumato, kad verslininkas sutartyse, sudaromose su vartotojais, privalo nurodyti savo darbas valandas. Išvadą teikianti institucija yra ne vieną kartą tikrinusi ir peržiūrėjusi ieškovės sutarties sąlygas ir jokių pastabų dėl siūlomų standartinių sąlygų neturėjo.
3. Atsakovės darytos nuotraukos neturėtų būti pripažintos tinkamais įrodymais, kadangi nėra aišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis jos padarytos, kas yra fotografuota. Atsakovė nepagrįstai remiasi vartų uždarymu, kadangi į skrydį keleiviai įleidžiami iki pat skrydžio pradžios. Atsakovė jokios baudos nemokėjo, o įsigijo registracijos oro uoste paslaugą, kuri visuomet yra mokama ir yra apibrėžiama skrydžių bendrovių sąlygose ir taisyklėse bei informaciniuose puslapiuose. Jos įsigijimas buvo ne atsakovės prievolė, o asmeninis pasirinkimas. Susisiekusi su ieškove, ji žinojo, kad visus dokumentus gaus ir galės jais naudotis nepatirdama jokių sąnaudų. Atsakovė nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų pinigų grąžinimą L. G.. Išvadą teikianti institucija 2019 m. sausio 30 d. nutarime nevertino žalos atsiradimo aplinkybių ir jos pagrįstumo.
Šalies argumentai
4. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2018 m. birželio 11 d. iš ieškovės administruojamo internetinio Tinklapio įsigijo lėktuvo bilietus Vilnius-Milanas-Vilnius, skrydžiams 2018 m. rugsėjo 7 d. 21.15 val. – 2018 m. rugsėjo 10 d. 10.25 val. Elektroninėje sistemoje buvo nurodyta informacija, kad bilietas skrydžiui (įlaipinimo kortelė) Milanas – Vilnius bus sugeneruotas 2018 m. rugsėjo 9 d., o vėliau buvo rašoma, kad bus sugeneruotas 2018 m. rugsėjo 10 d. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 9 ir 10 d., 18 ir 19 kartų skambino ieškovei nurodytu telefonu, tačiau niekas neatsiliepė. Atsakovė ieškovei el. paštu pranešė iš karto – 2018 m. rugsėjo 10 d., 8.12 val. Ieškovė bilietą atsiuntė tik 2018 m. rugsėjo 10 d., 09.58 val., likus tik 27 min. iki skrydžio. Kadangi vartai yra uždaromi likus 30 min. iki skrydžio, todėl keleivei teko susimokėti 55 Eur baudą už tai, kad nebuvo laiku gauta įlaipinimo kortelė.
5. Atsakovė dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi į VVTAT, kuri 2019 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 10-103 atsakovės prašymą tenkino. Ieškovės tiesioginė ir pagrindinė veikla yra lėktuvų bilietų platinimas. Už šias paslaugas ji gauna atlyginimą – administravimo mokestį, kurį pirkdamas bilietą sumoka vartotojas (šiuo atveju sumokėjo atsakovė). Ieškovė netinkamai įvykdė savo sutarties dalį – teikti vartotojui (atsakovei) kokybiškas paslaugas, kadangi laiku neatsiuntė atsakovei bilietų. Taisyklėse nebuvo nurodytas ieškovės darbo laikas, kada asmenys gali kreiptis telefonu Todėl bet koks kreipimasis prieš 1 parą iki skrydžio – tiek el. paštu, tiek telefonu, bet kuriuo paros ar savaitės metu pripažintinas tinkamu. Atsakovė bilietus, kaip staigmeną ir dovaną, nupirko anytai L. G., jai nieko nežinant. Už visą kelionę sumokėjo atsakovė. L. G. buvo priversta už įlaipinimo kortelės gavimą oro uoste sumokėti 55 Eur, kuriuos ji sumokėjo grynais pinigais. Atsakovė, kaip visos kelionės organizatorė, padengė visas L. G. patirtas kelionės išlaidas, taip pat ir 55 Eur nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 25 d. sprendimu atmetė MB „Skuzdėliuko kelionės“ ieškinį atsakovei K. G. dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir priteisė atsakovei K. G. iš ieškovės MB „Skruzdėliuko kelionės“ 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, jog atsakovė ieškovės administruojamoje svetainėje įgijo Ryanair aviakompanijos bilietus L. G. Vilnius-Milanas-Vilnius. Pagal bilietų įsigijimo sąlygas ir taisykles (toliau – ir Taisyklės) administracinis mokestis yra mokestis už įmonės suteikiamas intelektines (tarpininkavimo) paslaugas; į šį mokestį įeina naudojimasis rezervacine sistema, užsakytų bilietų įgijimas, jų parengimas ir pateikimas, informacijos, susijusios su skrydžiu teikimas, konsultacijos ir kt. Aviakompanijos Ryanair tinklapyje, viešai skelbiamoje informacijoje keleiviams nurodyta galimybė registruotis į skrydžius likus ne anksčiau, kaip 48 h iki skrydžio. Bagažo patikros punktas uždaromas griežtai likus 40 minučių iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo, o prie įlaipinimo vartų keleivis turi atvykti ne vėliau kaip likus 30 minučių iki išvykimo. Tam, kad keleivis galėtų atvykti iki skrydžio vartų, jis turi būti praėjęs pasienio ir dokumentų patikrą, kurią gali atlikti tik turėdamas įsodinimo į lėktuvą kortelę.
8. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog keleivė galėjo pasinaudoti atsiųsta įlaipinimo kortelė likus vos 28 minutėms iki skrydžio. Keleivė neturėjo ir 28 minučių, kadangi byloje pateiktas atsakovės su ieškove susirašinėjimo laikas yra nurodytas Lietuvos laiku, kuris nuo Italijos laiko skiriasi 1 valanda. Teismo vertinimu, atsakovei L. G. įsodinimo kortelė į lėktuvą buvo pateikta jau po to, kai lėktuvas buvo išskridęs iš Bergamo oro uosto. Ieškovė netinkamai įvykdė savo prievoles, kadangi atsakovei įlaipinimo kortelė turėjo būti sugeneruota laiku. Šią paslaugą ieškovė turėjo galimybę pradėti vykdyti likus net 48 val. iki skrydžio ir be papildomo kreipimosi į ją. Ieškovė teikdama tokio pobūdžio paslaugas keleiviams, turi kontroliuoti jų užsakymus ir laiku matyti, jog yra keleivių, negavusių įsodinimo kortelių, nepaisant to, ar tai yra savaitgalis, ar ne darbo laikas.
9. Byloje pateiktos bilietų įsigijimo sąlygos ir taisyklės numato, kad negavus bilietų, likus vienai parai iki skrydžio, privaloma apie tai pranešti pagalba@wizzairbilietai.lt arba tel. 860499366; elektroniniu paštu informuoti privaloma, net jei buvo skambinta telefonu; nevykdant šio punkto, įmonė neprisiima atsakomybės dėl galimų papildomų išlaidų ar nepasinaudojimo skrydžio bilietais. Atsakovė ieškovei taisyklėse nurodytu telefono numeriu skambino likus vienai parai iki skrydžio net 18 kartų, tačiau ieškovės nurodytu pagalbos telefonu niekas neatsiliepė. 2019 m. rugsėjo 9 d. L. G. kelionės užsakyme buvo pranešimas apie ketinimą sugeneruoti įsodinimo kortelę 2019 m. rugsėjo 9 d., o vėliau 2019 m. rugsėjo 10 d. Tokiu atveju, kai nurodytu pagalbos telefonu neatsiliepiama, protingam vartotojui kyla pagrįsta abejonė, kad nebus atsakyta ir į elektroninį laišką ne darbo metu, nors Taisyklėse nebuvo apie tai nurodyta, o kontaktai nurodyti pagalbos atvejui. Taisyklėse buvo numatyta alternatyvi pranešimo forma pagalbos atveju, pranešimas telefonu, ar el. paštu. Todėl pripažintina, jog atsakovė tinkamai įvykdė šią Taisyklių sąlygą. Keleiviui užsienyje ne visada gali būti prieinamos el. ryšio paslaugos, todėl keleiviui turi būti suteikta galimybė pagalbos kreiptis alternatyviomis priemonėmis, o ne tik el. paštu. Atsakovė ieškovei pranešė 2019 m. rugsėjo 10 d. ir el. paštu, pirmadienį, darbo dieną, Lietuvoje pripažįstamu darbo laiku, 8.12 val. Tačiau ir tokiu atveju ieškovė atsakovei atsakė tik po beveik dviejų valandų, tai yra laiku nesuteikė reikiamos pagalbos.
10. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais dėl pateiktų įrodymų netinkamumo, taip pat, jog atsakovė neįrodė patirtų nuostolių. Rašytiniai įrodymai teismui pateikti per Lietuvos elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), todėl pripažintina, kad jie patvirtinti atsakovės atstovės. Pateiktuose telefono pokalbių išklotinėse matomas Taisyklėse nurodytas pagalbos telefono numeris, kuriuo 2018 m. rugsėjo 9 d. ir 2018 m. rugsėjo 10 d. ieškovei skambinta 18 ir 19 kartų. Teismas byloje vertina ne tik kiekvieną rašytinį įrodymą, tačiau ir jų visetą. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Nagrinėjamoje byloje įrodymu visuma leidžia labiau tikėti, kad pateiktos telefono pokalbių išklotinės yra iš atsakovės telefono, be to, būtent atsakovė patyrė nuostolį, kadangi ji savo šeimos nariui organizavo ir apmokėjo kelionę į Milaną. Tokiu atveju, kai buvo ruošiama dovana šeimos nariui, o nuostolio suma nėra didelė, labiau tikėtina, kad atsakovė L. G. ją atlygino grynais pinigais. Teismas plačiau nepasisakė dėl ieškovės argumentų, susijusių su Taisyklių sąlygų atitikimo įstatymų nuostatoms, jų neginčijimo, nes tai nėra šios bylos dalykas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė MB „Skruzdėliuko kelionės“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovei įsodinimo kortelė į lėktuvą buvo pateikta jau po to, kai lėktuvas buvo išskridęs iš Bergamo oro uosto, tai yra, kad ieškovė įlaipinimo kortelę atsakovei išsiuntė 9.58 val., nors dėl laiko juostų skirtumo tuo metu Italijoje buvo 10.58 val., kai pats skrydis iš Bergamo oro uosto į Vilnių vietos laiku buvo 10.25 val. Realus laikas Milane skiriasi nuo Lietuvos viena valanda. Jeigu Lietuvoje yra 9:58 val., tuo metu Milane (Bergamo oro uoste) yra 8:58 val., o ne 10:58 val. Atsakovei įlaipinimo kortelė buvo pateikta likus ne 28 min. iki skrydžio, o 1 val. 28 min. iki skrydžio. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, kada kreipėsi į ieškovę, pati faktiškai buvo Lietuvoje, kadangi lėktuvo bilietas buvo nupirktas trečiojo asmens naudai. Visas susirašinėjimas vyko Lietuvos laiku. Todėl teismas sprendimą priėmė, remdamasis klaidingais įrodymais.
11.2. Teismas klaidingai nurodė, jog keleivis turi turėti įlaipinimo kortelę dar iki įlaipinimo vartų. Atsakovės lėktuvo bilietas buvo maršrutu Vilnius-Milanas-Vilnius. Lėktuvo bilietas buvo į Europos šalį, Italiją. Todėl teismo teiginiai, kad atsakovei buvo reikalinga įlaipinimo kortelė praeinant pasienio ir dokumentų patikrą, yra nepagrįsti. Europos Sąjungos šalyse jos piliečiams nėra taikoma pasienio patikra. Įlaipinimo kortelė yra reikalinga tik prieš įlipant į lėktuvą. Faktiškai įlaipinimas į lėktuvą vyksta iki pat skrydžio, todėl net ir gavus įlaipinimo kortelę likus 28 minutėms iki skrydžio, keleivis turi realią galimybę įlaipinimo kortele pasinaudoti ir įlipti į lėktuvą. Be to, keleivė neturėjo registruoto bagažo. Todėl atsakovei nėra taikoma nuostata, kad bagažo patikros punktas uždaromas griežtai likus 40 minučių iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo, o prie įlaipinimo vartų keleivis turi atvykti ne vėliau kaip likus 30 minučių iki išvykimo.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Teismas nustatė, jog atsakovė ieškovei taisyklėse nurodytu telefono numeriu skambino likus vienai parai iki skrydžio net 18 kartų, tačiau ieškovės nurodytu pagalbos telefonu niekas neatsiliepė. Teismas nurodė, kad tokiu atveju, kai nurodytu pagalbos telefonu neatsiliepiama, protingam vartotojui kyla pagrįsta abejonė, kad nebus atsakyta ir į elektroninį laišką ne darbo metu, nors Taisyklėse nebuvo apie tai nurodyta, o kontaktai nurodyti pagalbos atvejui. Teismo vertinimu, keleiviui užsienyje ne visada gali būti prieinamos el. ryšio paslaugos, todėl keleiviui turi būti suteikta galimybė pagalbos kreiptis alternatyviomis priemonėmis, o ne tik el. paštu. Tačiau atsakovė tuo metu, kai kreipėsi į ieškovę, faktiškai buvo Lietuvoje. Taigi atsakovė turėjo visas realias galimybės kreiptis tiek telefonu, tiek el. paštu. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad turi būti suteiktos alternatyvios el. ryšio priemonės, ir ignoravo šalių sudarytos sutarties sąlygas.
11.4. Atsakovė su ieškove laisva valia sudarė civilinę sutartį, kurioje susitarė dėl aiškių paslaugų teikimo sąlygų, teisių ir pareigų. Šalys sutartyje aiškiai susitarė dėl pareigos apie bilietų negavimą pranešti el.paštu arba telefonu. Elektroniniu paštu informuoti privaloma, net jei skambinama telefonu. Atsakovė sutiko su sutarties sąlygomis, todėl privalėjo jų laikytis. Atsakovė, negavusi įlaipinimo kortelės likus 1 parai iki skrydžio, privalėjo kreiptis į ieškovę ir tai privalėjo padaryti bet kokiu atveju ir el. paštu. Šalis, sudarydama sutartį, turi įvertinti aplinkybes, ar galės laikytis sutarties sąlygų, tai yra kreiptis el. paštu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad turi būti suteiktos alternatyvios el. ryšio paslaugos, nepagrįstai vertino šalių tarpusavio sutartinius įsipareigojimus ir interpretavo sutarties sąlygas. Nėra tinkamai pagrįstas teiginys, kad neatsiliepus telefonu, nebus atsakyta ir el. paštu. Atsakovė neginčijo sutarties sąlygų ir neprašė jų pripažinti negaliojančiomis. Sutartis yra galiojanti, todėl teismas nepagrįstai ignoruoja šalių abipusiai prisiimtus įsipareigojimus.
Žemesnės instancijos teismas
11.5. Teismas nurodė, kad atsakovė ieškovei el.paštu pranešė pirmadienį, darbo dieną, Lietuvoje pripažįstamu darbo laiku, 8.12 val., tačiau ieškovė atsakovei atsakė tik po beveik dviejų valandų. Tačiau joks teisės aktas nereglamentuoja, jog Lietuvos Respublikoje verslo subjektų darbo valandos yra nuo 8:00 val. Kiekvienas verslo subjektas pats sprendžia, kada yra jo darbo valandos, o vartotojas turi įvertinti, ar verslo subjekto darbo valandos yra jam priimtinos. Jeigu vartotojui jos nėra priimtinos, vartotojas turi teisę ir galimybę kreiptis į kitą verslo subjektą dėl paslaugų ar prekių įsigijimo. Ieškovės darbo valandos yra viešai skelbiamos tiek jos internetiniame tinklalapyje, tiek viešuose tinklalapiuose. Ieškovė konsultacijas teikia būtent savo darbo valandomis, nuo 10 val. iki 19 val. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė laiku nesuteikė reikiamos pagalbos. Sutartyje bei teisės aktuose nėra nurodyta, per kiek laiko verslo subjektas turi reaguoti į kliento paklausimą. Informacija buvo pateikta laiku, likus net 1 val. 28 min. iki skrydžio.
11.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės pateiktame fotografuotame lape 55 Eur suma įvardijama, kaip įlaipinimo mokestis, nors atsakovė reikalavo iš ieškovės priteisti 55 Eur žalą, kuri patirta dėl gautos baudos. Taigi pateiktas lapas neįrodo, jog atsakovė būtų gavusi 55 Eur baudą ir atlikusi mokėjimą. Atsakovė jokių išlaidų nėra patyrusi, kadangi jokių leistinų įrodymų nėra pateikusi, kurie patvirtintų tariamos baudos sumokėjimą. Atsakovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad įlaipinimo mokestis patvirtina baudą, kurią sumokėjo L. G., o atsakovė šiuos pinigus jai grąžino. Tačiau šios aplinkybės grindžiamos spėjimu, o ne leistinais rašytiniais įrodymais. Teismas nurodė, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia labiau tikėti, kad pateiktos telefono pokalbių išklotinės yra iš atsakovės telefono. Tačiau pateikta tik fotofiksacija, kuri nepatvirtina fakto, jog skambučiai buvo, ir buvo būtent iš atsakovės telefono. Todėl šie įrodymai neturėjo būti pripažinti tinkamais ir patikimais.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į ieškovės MB „Skruzdėliuko kelionės“ apeliacinį skundą atsakovė K. G. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovė turėjo veikti laikydamasi nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, tai yra turėjo užtikrinti, kad atsakovei net neatliekant jokių aktyvių veiksmų, bus laiku pateikta skrydžio įlaipinimo kortelė, kuria būtų galima pasinaudoti. Tačiau ieškovė neužtikrino skrydžio organizavimo. Ieškovė šią paslaugą turėjo galimybę pradėti vykdyti likus net 48 val. iki skrydžio ir be papildomo kreipimosi. Jau šioje stadijoje buvo pažeistas atsakovės teisėtas lūkestis į tinkamą skrydžio organizavimo paslaugos suteikimą. Net ir po kreipimosi į ieškovę, ji įlaipinimo kortelę pateikė iki skrydžio likus tik 28 min. Todėl atsakovui teko susimokėti 55 Eur mokestį už tai, kad nebuvo laiku gauta įlaipinimo kortelė. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad alternatyvias kreipimosi galimybes nustatė teismas. Taisyklėse ir yra įtvirtintos alternatyvios kreipimosi el.paštu ir telefonu galimybės. Taisyklėse nėra aišku, kada ir dėl kokių priežasčių vartotojas turi kreiptis ir elektroniniu paštu. Taigi ieškovė pažeidė CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalį, nes nepateikė atsakovei išsamios ir neklaidinančios informacijos.
12.2. Vilniaus oro uosto viešai skelbiamojoje informacijoje nurodoma, kad rekomenduotina į oro uostą atvykti 2 val. iki skrydžio. Tokių rekomendacijų laikosi ir skrydį vykdžiusi aviakompanija Ryanair, kuri nurodo, kad rekomenduojama atvykti bent 2 valandos prieš skrydį. Atsakovė vadovavosi būtent pateiktomis rekomendacijomis ir į Milano Bergano oro uostą atvyko pagal pateiktas rekomendacijas – likus daugiau nei 2 val. iki skrydžio tam, kad spėtų praeiti visas keleivių dokumentų bei bagažo patikros procedūras. Ieškovė skrydžio įlaipinimo kortelę turėjo pateikti bent 2 val. iki skrydžio pradžios. Tam, kad keleivis galėtų atvykti iki skrydžio vartų, jis turi būti praėjęs saugumo ir dokumentų patikrą, kurią gali atlikti tik turėdamas skrydžio įlaipinimo kortelę. Atsakovė tuo metu, kai ieškovė atsiuntė įlaipinimo kortelę, jau buvo pradėjusi atlikinėti saugumo patikros procedūras, kurios be įlaipinimo kortelės nėra galimos. Skrydis buvo vykdomas iš Milano Bergamo oro uosto, kuris, lyginant su Vilniaus oro uostu, aptarnauja daug didesnį asmenų srautą, todėl patikros procedūros trunka ilgiau. Taigi atsakovė neturėjo protingo laiko tarpo pasinaudoti skrydžio įlaipinimo kortele.
12.3. Faktines aplinkybes apie įlaipinimo kortelės išdavimo laiką konstatavo ne teismas. Jos buvo nurodytos pačios ieškovės procesiniuose dokumentuose. Todėl ieškovė, ginčydama įlaipinimo kortelės pateikimo laiką, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Nėra teisinio pagrindo spręsti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo priemones ir netinkamai ištyrė įrodymus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų bei argumentų, kurie patvirtintų skrydžio organizavimo paslaugos tinkamą suteikimą. Ieškovė teikia skrydžio organizavimo paslaugas, todėl poreikis vartotojui kreiptis į tokio pobūdžio verslininką gali atsirasti bent kuriuo paros metu. Taisyklėse nėra nurodytas ieškovės darbo laikas. Todėl atsakovė turėjo protingumo kriterijumi grįstą lūkestį, kad į ieškovę galės kreiptis bent kuriuo paros metu. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad ieškovė tokias paslaugas teikia tik apibrėžtą laiko tarpą, nors su tokia informacija vartotoja supažindinta nebuvo. Ieškovės internetiniame tinklalapyje bei viešame tinklalapyje www.rekvizitai.lt, priešingai nei nurodo ieškovė, joks darbo laikas nėra skelbiamas.
13. Atsiliepimu į ieškovės MB „Skruzdėliuko kelionės“ apeliacinį skundą išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2019 m. sausio 30 d. priėmė nutarimą Nr. 10-103, kuriuo išsprendė tarp vartotojos ir MB „Skruzdėliuko kelionės“ kilusį ginčą. Išvadą teikianti institucija pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 28 straipsnį nutarė patenkinti vartotojos reikalavimą, tai yra pripažino pagrįstu vartotojos reikalavimą grąžinti pinigus už patirtus nuostolius (55 Eur) dėl laiku neatsiųsto kelionės bilieto. VVTAT palaiko teismui pateiktoje išvadoje išdėstytą poziciją, tai yra, kad atsakovės, vartotojos, prašymas dėl patirtų nuostolių atlyginimo (55 Eur) dėl laiku neatsiųsto kelionės bilieto yra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
14. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl pripažinimo, kad atsakovės prašymas priteisti 55 Eur nuostolius už netinkamai suteiktas ieškovės paslaugas yra nepagrįstas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
15. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė teikia lėktuvų bilietų skrydžių kainas ir jų rezervavimo paslaugą elektroniniu būdu (el.b., 1 t., l. 12-16). Atsakovė 2018 m. birželio 11 d., naudodamasi ieškovės administruojamu Tinklalapiu, nupirko L. G. (keleivei) skirtus lėktuvo bilietus Vilnius-Milanas-Vilnius, skrydžiams 2018 m. rugsėjo 7 d., 21.15 val. – 2018 m. rugsėjo 10 d., 10.25 val. Likus parai iki skrydžio atgal, keleivė nebuvo gavusi iš ieškovės įlaipinimo kortelės, kuri turėjo būti sugeneruota 2019 m. rugsėjo 9 d. Tačiau 15:37 val. pranešime buvo nurodyta, kad kelionės dokumentai bus sugeneruoti 2019 m. rugsėjo 10 d., (skrydžio dieną), kuris vietos laiku (Italijos) turėjo būti 10.25 val. (el. b., 1 t., l. 115, 116, 145). Atsakovė ieškovės Taisyklėse nurodytu telefonu 2019 m. rugsėjo 9 d. ieškovei skambino 18 kartų, o 2019 m. rugsėjo 10 d. skambino 19 kartų (el. b., 1 t., l. 117). Ieškovės Tinklalapyje buvo nurodyti ryšio nesklandumai.
16. Atsakovė ieškovės nurodytu el. paštu skrydžio dieną, 8.12 val., išsiuntė pranešimą dėl negauto grįžimo bilieto (įlaipinimo kortelės), prašydama kuo greičiau ją pateikti. Ieškovė keleivei įlaipinimo kortelę atsakovei išsiuntė 9.58 val. (el. b., t. 1, l. 117-119). Keleivė dėl per vėlai pateiktos įlaipinimo kortelės Milane, Bergamo oro uoste sumokėjo 55 Eur (el. b., 1 t., l. 120, 146-148). Dėl 55 Eur išlaidų atsakovė pateikė ieškovei pretenziją, reikalaudama atlyginti patirtus nuostolius dėl netinkamai suteiktų paslaugų, tačiau ieškovė pretenzijos netenkino. VVTAT komisija, išnagrinėjusi šalių ginčą, 2019 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 10-103 tenkino atsakovės reikalavimą ir įpareigojo ieškovą atsakovei iki 2019 m. kovo 1 d. atlyginti 55 Eur nuostolius (el. b., 1 t., l. 7-11). Todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl pripažinimo, kad paslaugas atsakovei suteikė tinkamai ir kokybiškai. Pirmos instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, tačiau ieškovė apeliaciniu skundu teigia, jog teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, rėmėsi klaidingais įrodymais bei netinkamai taikė materialinės teisės normas, susijusias su sutarčių aiškinimu ir jų taikymu.
Dėl bilietų atsakovei pateikimo momento ir jo įtakos nuostolių atsiradimui
17. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovei įsodinimo kortelė buvo pateikta jau po to, kai lėktuvas buvo išskridęs iš oro uosto, nes dėl laiko juostos skirtumo Lietuvoje ir Italijoje, atsakovei įlaipinimo kortelė buvo pateikta likus ne 28 min. iki skrydžio, o likus 1:28 val. iki skrydžio. Atsakovė susirašinėjimo su ieškove metu faktiškai buvo Lietuvoje, todėl susirašinėjimas vyko Lietuvos laiku. Taigi teismas rėmėsi klaidingais įrodymais. Be to, net ir gavęs įlaipinimo kortelę likus 28 min. iki skrydžio, keleivis turi realią galimybę įlaipinimo kortele pasinaudoti ir įlipti į lėktuvą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
18. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog dėl laiko juostų skirtumo Lietuvoje ir Milane keleivei įsodinimo kortelė į lėktuvą buvo pateikta jau po to, kai lėktuvas buvo išskridęs iš Bergamo oro uosto. Tuo tarpu ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad iš tikrųjų įlaipinimo kortelė buvo pateikta likus 1:28 val. iki skrydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šis ieškovės nurodomas laiko tarpas yra nauja aplinkybė, kuri iš esmės nebuvo tirta pirmos instancijos teisme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
19. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 182 straipsnio 5 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Pati ieškovė 2018 m. rugsėjo 27 d. atsakyme į pretenziją nurodė, jog atsakovė kreipėsi iki skrydžio likus valandai, ne darbo metu (el.b., 1 t., l. 121). VVTAT 2019 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. 10-103, kuriuo buvo patenkintas atsakovės reikalavimas, patvirtina, jog ieškovė atsakydama į atsakovės, vartotojos, pretenziją nesirėmė aplinkybe dėl tikslaus Milano laiko ir nenurodė, jog bilietas būtų pateiktas likus 1 val. 28 min. iki skrydžio pradžios (el.b., 1 t., l. 7-11).
20. Teismui pateiktuose dokumentuose, visų pirma ieškinyje ieškovė citavo tiek atsakovės teiginį, kad ieškovė bilietą (įlaipinimo kortelę) atsiuntė el.paštu 9:58 val., tiek VVTAT nutarimo išvadas, jog pateikti bilietą vartotojui likusi tik 27 min. iki skrydžio nėra tinkamas ir sąžiningas būdas, kuris atitiktų kliento interesus, ir nurodė, kad jeigu atsakovė būtų kreipusi į ieškovę el.paštu, kaip tai numatyta Taisyklėse, lėktuvo bilietas būtų pateiktas anksčiau, tai yra likus ne tik 27 min. iki skrydžio (el.b., 1 t., l. 1-5). Po atsakovės atsiliepimo, kuriame buvo nurodyta, jog ieškovė bilietą atsiuntė tik 2018 m. rugsėjo 10 d. 9:58 val., likus tik 27 min. iki skrydžio (el.b., 1 t., l. 107-114), ieškovė 2019 m. balandžio 29 d. pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog įlaipinimo kortelė buvo atsiųsta atsakovei prieš 27 min. iki įlaipinimo būtent todėl, kad atsakovė nesikreipė tinkamai ir laiku į ieškovę (el.b., 1 t., l. 126-128). Taigi, pripažinus, jog pirmos instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog įlaipinimo kortelė keleivei buvo pateikta lėktuvui išskridus iš Milano oro uosto, konstatuotina, kad įlaipinimo kortelė buvo pateikta likus 27 min. iki skrydžio, tai yra tuo laiku, dėl kurio tarp šalių ginčo nekilo.
21. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog keleivis turi turėti įlaipinimo kortelę dar iki įlaipinimo vartų, kadangi įlaipinimo kortelė yra reikalinga tik prieš įlipant į lėktuvą, faktiškai įlaipinimas į lėktuvą vyksta iki pat skrydžio, todėl net ir gavus įlaipinimo kortelę likus 28 minutėms iki skrydžio, keleivis turi realią galimybę įlaipinimo kortele pasinaudoti ir įlipti į lėktuvą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais. Oro linijų bendrovės Ryanair Bendrųjų vežimo sąlygų ir nuostatų (https://www.ryanair.com>pagalboscentras>sąlygos) 6.7 punkte nustatyta, kad keleivis prie įlaipinimo vartų turi būti likus ne mažiau kaip trisdešimt (30) minučių iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo. Įlaipinimas baigiamas iki išvykimo likus dvidešimt (20) minučių. Jei prie įlaipinimo vartų keleivis atvyks vėliau, jis nebus priimtas keliauti. Pažymėtina, jog šios nuostatos taikomos yra visiems keleiviams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra Europos Sąjungos šalių narių piliečiai.
22. Pagal Ryanair Bendrųjų vežimo sąlygų ir nuostatų 6.2 punktą keleiviai, nepageidaujantys pasirinkti ir pirkti paskirtos keleivio vietos, internetu gali registruotis likus 2 dienoms iki užsakyto skrydžio, bet ne vėliau nei likus 2 valandoms iki kiekvieno užsakyto skrydžio. Keleiviui užsiregistravus internetu, jis gali iš naujo atsispausdinti arba atsisiųsti savo įlaipinimo kortelę likus ne mažiau kaip dviem (2) valandoms iki numatyto išvykimo laiko. Kiekviena įlaipinimo kortelė turi būti atspausdinta ir pateikiama ant atskiro A4 formato lapo. Klientai, kurie neužsiregistruoja internetu iki pirmiau nurodyto termino, bus apmokestinti oro uosto registracijos mokesčiu. Taigi, net ir pripažinus pagrįsta ieškovės apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad keleivei įlaipinimo kortelė buvo pateikta likus 1:28 min. iki skrydžio, vis tiek ji buvo pateikta vėliau, negu 2 valandos iki skrydžio pradžios, todėl keleivei reikėjo mokėti registracijos mokestį.
Dėl ieškovės Taisyklių sąlygų aiškinimo ir taikymo
23. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog atsakovė nuostolius patyrė dėl to, jog nesilaikė ieškovės Taisyklių sąlygų ir nesikreipė laiku jose nurodytu el.paštu, o telefonu skambino ieškovei nedarbo dienomis. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė galiojančiomis šalių sudarytos sutarties sąlygomis, kurių atsakovė neginčijo ir neprašė jų pripažinti nesąžiningomis ar negaliojančiomis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
24. Pagal CK 6.719 straipsnio 1 dalį prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Nagrinėjamoje byloje šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, o atsakovė yra vartotoja. Vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Tais atvejais, kai šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal įstatyme įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019).
25. Taigi aplinkybė, jog atsakovė šalių sudarytos sutarties sąlygų neginčijo, neužkertą teismui teisės vertinti šias sąlygas savo iniciatyva. Be to, nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas nebuvo padaręs išvados, jog tam tikros ieškovės Taisyklių sąlygos yra nesąžiningos. Taisyklėse nurodyta, jog negavus bilietų, likus vienai parai iki skrydžio, privaloma apie tai pranešti pagalba@wizzairbilietai.lt arba tel. 860499366; elektroniniu paštu informuoti privaloma, net jei buvo skambinta telefonu; nevykdant šio punkto, įmonė neprisiima atsakomybės dėl galimų papildomų išlaidų ar nepasinaudojimo skrydžio bilietais (el.b., 1 t., l. 12-16). Taigi ieškovė pati nurodė dvi alternatyvias galimybes informuoti ją apie kilusius paslaugų teikimo nesklandumus: telefonu ir el.paštu, tačiau ne vien tik el.paštu.
26. Atsakovė pateikė mobilaus telefono ekrano nuotraukas, kuriose užfiksuota paties skrydžio užsakymo informacija, 2018 m. rugsėjo 9 ir 10 d. atlikti skambučiai ieškovės nurodytu telefonu (8-604) 99366, užfiksuotas ieškovės tinkalapyje įvykęs sutrikimas (el.b., 1 t., l. 115-118). Atsakovės pateikta susirašinėjimo su ieškove el.paštu kopija patvirtina, jog atsakovė į ieškovę kreipėsi el.paštu 2018 m. rugsėjo 10 d. 8:12 val., o ieškovė bilietus atsiuntė 9:58 val. (el.b., 1 t., l. 119). Pažymėtina, jog 2018 m. rugsėjo 8-9 d. buvo šeštadienis ir sekmadienis, o 10 d. – pirmadienis. Nors ieškovė pavėluotą pagalbos suteikimą grindžia aplinkybe, jog skambinta buvo ne darbo laiku, o jos darbo laikas yra tik nuo pirmadienio 10 val., tačiau šios aplinkybės nėra nurodytos Taisyklėse, taip pat darbo valandos apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nėra nurodytos nei ieškovės Tinklalapyje, nei tinklalapyje www.rekvizitai.lt. Duomenų, ar tokia informacija buvo nurodoma, kai atsakovė sudarė su ieškove sutartį, ieškovė teismui nepateikė. Todėl pripažintina, jog ieškovė tinkamai nesuteikė atsakovei visos informacijos apie teikiamas paslaugas, tai yra pažeidė CK CK 6.719 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą.
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog esminė aplinkybė, dėl kurios konstatuotinas netinkamas paslaugos suteikimas ir atsakovės, kaip vartotojos, teisių pažeidimas, yra faktas, jog buvo pakeista bilieto sugeneravimo data iš 2018 m. rugsėjo 9 d. į skrydžio dieną – 2018 m. rugsėjo 10 d., o ieškovė nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl buvo pakeista skrydžio bilieto sugeneravimo data. Būtent šia aplinkybe rėmėsi ir VVTAT savo nutarime, su kuriuo nagrinėjamoje byloje nesutiko ieškovė. Tuo tarpu aplinkybės, jog ieškovė, išaiškėjus šiam pažeidimui, buvo nepasiekiama jos pačios Taisyklėse nurodytu telefonu, o kitą dieną, po el.laiško įlaipinimo kortelę pateikė keleivei pavėluotai, tik prisidėjo prie žalos atsiradimo, kadangi ieškovė pati laiku nesiėmė ištaisyti jos Tinklalapyje įvykusio sutrikimo dėl bilieto generavimo datos. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė laiku nesuteikė atsakovei tinkamos pagalbos.
Dėl atsakovės pateiktų įrodymų pagrįstumo
28. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodymais atsakovės pateiktus duomenis: mobilaus telefono ekrano nuotraukas ir bilieto užsakymo nuotrauką, kadangi jie nepagrindžia nei aplinkybės, jog keleivei buvo skirta 55 Eur bauda, nei aplinkybės, jog skambinta buvo iš atsakovės telefono. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
29. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
30. Atsakovė pateikė mobilaus telefono ekrano nuotraukas, kuriose užfiksuota paties skrydžio užsakymo informacija, 2018 m. rugsėjo 9 ir 10 d. atlikti skambučiai ieškovės nurodytu telefono numeriu (8-604) 99366, šalia kurių matyti ir atsakovės skambučiai šeimos nariams, užfiksuotas ieškovės tinkalapyje įvykęs sutrikimas (el.b., 1 t., l. 115-118). Todėl atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, kurių ieškovė neginčijo, tai yra tai, jog tikrai vyko sutrikimas ir tikrai reikėjo keleivei pateikti įlaipinimo kortelę, nes ji nebuvo sugeneruota laiku, jog ieškovė apeliaciniame skunde pripažino neteikianti paslaugų nedarbo metu, pripažintina, jog atsakovės pateikti duomenys pagrįstai buvo pripažinti tinkama įrodinėjimo priemone.
31. Atsakovės pateikta Ryanair bilieto užsakymo nuotrauka patvirtina, jog informacijoje apie mokėjimą nurodyta, kad 2018 m. liepos 11 d. sumokėta 87,19 Eur, o 2018 m. rugsėjo 10 d. – 55 Eur (el.b., 1 t., l. 120; 147). Pastarasis mokestis išskirtas kaip papildomas. Aplinkybė, jog ši suma nėra įvardinta, kaip bauda, nereiškia, jog atsakovė dėl to nepatyrė nuostolių dėl ieškovės kaltės. Pačios oro linijų bendrovės Ryanair Bendrosiose vežimo sąlygose ir nuostatuose papildomas mokėjimas už pavėluotai atspausdintą įlaipinimo kortelę yra vadinamas registracijos mokesčiu. Todėl vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės 55 Eur dydžio nuostolius, patirtus dėl ieškovės kaltės, įrodytais.
32. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
34. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo, tačiau iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios nepateikė teismui duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.