Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2024-12-10 · Civilinė byla Nr. eA2-17456-1138/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-10
Bylos Nr.
eA2-17456-1138/2024
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00096-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas
Atsakovas
R. B., V. P.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. R., V. V., I. O. K., A. N., V. P., J. K., B. A., I. V., L. V., (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eA2-17456-1138/2024Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00096-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.3.4.3 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 10 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (toliau – ir, arba ieškovų) N. M. ir L. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nagrinėtoje civilinėje Nr. e2-3-674/2022 (Šiaulių apygardos teismo bylos Nr. e2A-68-368/2023), atsakovai R. B., R. B., V. P., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. R., V. V., I. O. K., A. N., V. P., J. K., B. A., I. V., L. V., (duomenys neskelbtini) 1-ojo notarų biuro notarė K. Š., (duomenys neskelbtini) 11-ojo notarų biuro notarė V. K., (duomenys neskelbtini) 25-ojo notarų biuro notarė E. J., (duomenys neskelbtini) 1-ojo notarų biuro notarė V. S.-M., (duomenys neskelbtini) 7-ojo notarų biuro notarė J. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas N. M. 2018 m. kovo 15 d. pareiškė ieškinį, o 2018 m. balandžio 6 d. ir 2018 m. spalio 31 d. kartu su L. M. pareiškė patikslintus ieškinius, kuriuose prašė: 1) pripažinti 2011 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, pagal kurią 3/4 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėju nurodyta R. B., negaliojančia ab initio, bei nustatyti, kad 3/4 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra N. M.; 2) pripažinti, jog 3/4 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra N. M. nuosavybė, bei įpareigoti N. M. grąžinti R. B. ir R. B. 16 334,57 Eur (56 400 Lt), o R. B. ir R. B. įpareigoti priimti 16 334,57 Eur (56 400 Lt); 3) pripažinti 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, pagal kurią 1/4 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėju nurodytas R. B., negaliojančia ab initio, bei nustatyti, kad 1/4 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra N. M.; 4) pripažinti, jog 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra N. M. nuosavybė, bei įpareigoti N. M. grąžinti R. B. 5 430,38 Eur (18 750 Lt), o R. B. įpareigoti priimti 5 430,38 Eur (18 750 Lt); 5) pripažinti 2013 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, pagal kurią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėju nurodytas R. B., negaliojančia ab initio, bei nustatyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra N. M.; 6) pripažinti, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra N. M. nuosavybė, bei įpareigoti N. M. grąžinti R. B. ir R. B. 16 218,72 Eur (56 000 Lt), o R. B. ir R. B. įpareigoti priimti 16 218,72 Eur (56 000 Lt); 7) pripažinti 2013 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, pagal kurią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėju nurodytas R. B., negaliojančia ab initio, bei nustatyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra N. M.; 8) pripažinti, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra N. M. nuosavybė, bei įpareigoti N. M. grąžinti R. B. ir R. B. 14 469,42 Eur (49 960 Lt), o R. B. ir R. B. įpareigoti priimti 14 469,42 Eur (49 960 Lt); 9) pripažinti 2013 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, pagal kurią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėju nurodyta R. B., negaliojančia ab initio, bei nustatyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra N. M.; 10) pripažinti, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra N. M. nuosavybė, bei įpareigoti N. M. grąžinti R. B. ir R. B. 21 142,26 Eur (73 000 Lt), o R. B. ir R. B. įpareigoti priimti 21 142,26 Eur (73 000 Lt); 11) pripažinti 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, pagal kurią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nurodyta pirkimo ir atpirkimo kaina 60 000 Lt, negaliojančia ab initio, bei nustatyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo ir atpirkimo kaina – 100 000 Lt; pripažinti, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra N. M. ir L. M. nuosavybė, bei įpareigoti N. M. ir L. M. grąžinti R. B. ir R. B. 28 962 Eur (100 000 Lt), o R. B. ir R. B. įpareigoti priimti 28 962 Eur (100 000 Lt); 12) pripažinti 2013 m. gruodžio 18 d. dovanojimo sutartį apsimestine ir negaliojančia ab initio, taikyti restituciją – grąžinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę N. M. ir L. M., bei įpareigoti N. M. ir L. M. grąžinti R. B. 25 544,49 Eur (88 200 Lt), o R. B. įpareigoti priimti 25 544,49 Eur (88 200 Lt); 13) pripažinti 2018 m. vasario 14 d. nuomos sutartis, sudarytas tarp R. B. ir R. B. bei V. P. dėl žemės sklypų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiomis ab initio; 14) priteisti ieškovų N. M. ir L. M. naudai solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2022 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė bei priteisė bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-68-368/2023 nutarė Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovai pateikė kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė jį priimti.

3. Teisme buvo gautas pareiškėjų (ieškovų) N. M. ir L. M. prašymas dėl proceso, kuriuo prašoma 1) atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3-674/2022 ir Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-68-368/2023, panaikinant Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 4 d. sprendimą, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį, ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti; 2) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 3) atlyginti ieškovams N. M. ir L. M. bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė nuo pat pradžių byloje melagingai teikė paaiškinimus, kad ne iš apsimestinių ginčijamų sandorių (paskolų, kurias šalys iš tikrųjų turėjo galvoje) reikalavo palūkanų, bet iš 2018 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutarties (3 t., b. l. 101-102): „kadangi pagal 2018 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį R. M. skolos reikalavo iš ieškovo N. M. už parduotą žemės sklypą perleido atsakovei R. B.. Būtent dėl šios skolos, mokamų palūkanų už šią skolą ir buvo kalbama pateiktuose elektroniniuos laiškuose “ (2018 m. gegužės 28 d. atsiliepimo 15 psl. 2 pstr.). Atsakovė šią reikalavimo perleidimo sutartį pateikė į bylą kartu su 2018 m. gegužės 28 d. atsiliepimu į ieškiniu.

3.2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-97-867/2024 pripažino negaliojančia 2018 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartį sudarytą tarp R. B. ir R. M. nuo jos sudarymo momento. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-744-459/2024 Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3.3. Ieškovui, bylą nagrinėjančiam teismui negalėjo būti žinomos aplinkybės, kad 2018 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis teisme bus pripažinta negaliojančia. Kadangi 2018 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartis teismine tvarka buvo pripažinta negaliojančia, todėl neliko pagrindo laikyti, kad atsakovė reikalavo palūkanų ir jos buvo mokamos pagal šią sutartį. Iš to seka, kad ieškovas ieškinyje nuo pat pradžių buvo nurodęs tikrovę atitinkančias aplinkybes, kad iš apsimestinių ginčijamų sandorių (paskolų, kurias šalys iš tikrųjų turėjo galvoje) atsakovė reikalavo palūkanų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas proceso atnaujinimui.

3.4. Anksčiau Klaipėdos apylinkės teismas taip pat buvo pripažinęs negaliojančia 2018 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartį ab initio pagal 2022 m. birželio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-23-904/2022. Tačiau šis sprendimas neįsiteisėjo, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-5-1092/2023 panaikino minėtą sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3.5. Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje ieškovas buvo pateikęs 2022 m. birželio 27 d. prašymą prijungti prie bylos ankstesnį dar neįsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau teismas ieškovo prašymo netenkino ir teismo 2022 m. birželio 28 d. rezoliucijoje nurodė: „Prašymo netenkinti, sprendimo neprijungti prie bylos, nes sprendimas neįsiteisėjęs“.

3.6. Iš teismo sprendimo (nutarties), priimto prašomoje atnaujinti procesą byloje, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, neprijungęs prie bylos teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimo, kuriuo buvo pripažinta negaliojančia ab initio pateikta 2018 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, klaidingai vertino bylos aplinkybes, atsiejo jas nuo esminių ieškovo nurodytų aplinkybių, susijusių su sandoriais (paskolomis ir iš jų kylančiomis palūkanomis, jų mokėjimu), kuriuos iš tiesų šalys turėjo galvoje. Matyti, kad bylą nagrinėjantis teismas preziumavo, kad palūkanų reikalavimo ir mokėjimo pagrindas yra būtent atsakovės nurodyta ir vėliau teismo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento reikalavimo perleidimo sutartis, todėl iš esmės klaidingai vertino byloje esantį susirašinėjimą el. laiškais dėl palūkanų ir padarė klaidingą sprendimą ir išvadas, kad ieškovų „neįrodyta, kad buvo kitas susitarimas dėl pinigų skolinimo ar paskolinių santykių, apie pinigų paskolinius santykius nėra galimybės spręsti ir iš pateiktų bankų išrašų“ (sprendimo 35 punktas).

3.7. Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje proceso eigoje ieškovo pateikti teismui apsimestinio sandorio rašytiniai įrodymai neteisingai buvo priskirti kitai sutarčiai (atsakovės pateiktai reikalavimo perleidimo sutarčiai), kurios iš esmės nebuvo ir ji teismo buvo, kaip vėliau paaiškėjo, pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Į teismą atsakovės buvo pateikta melaginga reikalavimo perleidimo sutartis siekiant apsimestinio sandorio įrodymus priskirti ne apsimestiniam sandoriui, bet naujai pateiktai melagingai reikalavimo perleidimo sutarčiai. Teismai iš esmės klaidingai vertino rašytinius įrodymus, kodėl ir kokiu pagrindu (kokių paskolų) atsakovė reikalavo palūkanų, o ieškovas jas mokėjo. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, darytina išvada, kad byloje yra rašytiniai įrodymai, kurie įrodo, kad ginčijami sandoriai apsimestiniai, kad šalys iš tiesų galvoje turėjo atlygintinas paskolas.

3.8. Bylos medžiagos rašytiniai įrodymai: susirašinėjimas el. laiškais dėl palūkanų ir jų mokėjimo, įskaitant 2017 m. spalio 26 d. 22:26 el. laišką „skola Man“, atsakovės adresuotą ieškovui, kuriuo atsakovė reikalavo palūkanų iš ieškovo, 2017 m. spalio 27 d. ieškovo mokėjimo nurodymai, kuriais buvo sumokėtos atsakovės 2017 m. spalio 26 d. 22:26 el. laišku reikalautos palūkanos, susirašinėjimas dėl paskirties banko pavedimuose nurodymo ir banko išrašai, iš kurių matyti pinigų pavedimai, patvirtinantys, kad pinigai (sutartas pinigų skolinimo mokestis) atsakovams buvo sumokėti, ieškovo deklaruotos palūkanos ir sumokėti mokesčiai už palūkanas bei kiti, įrodantys egzistuojančius paskolinius santykius tarp ginčo šalių ir jų sistemingą pobūdį ir ginčijamų sandorių negaliojimą CK 1.87 straipsnio 1 dalies (apsimestinio sandorio negaliojimo) pagrindu turėtų būti iš naujo teismų įvertinti, atnaujinus procesą.

3.9. Iš bylos medžiagos (ieškovo išduoto įgaliojimo atsakovei, atsakovės pateiktų ieškovo šeimos narių mokesčių deklaracijų, fakto, kad atsakovė vedė ieškovo ūkio buhalteriją ir iš esmės žinojo visus ieškovo ūkio finansus) matyti, kad ieškovą ir atsakovę siejo stiprūs pasitikėjimo santykiai, kurie lėmė, kad buvo susitarta žodžiu dėl paskolų ir palūkanų, garanto nekilnojamuoju turtu. Atsakovė ne kartą yra pareiškusi, kad jokių rašytinių susitarimų nebus. Atsakovė vengdavo su ginču susijusius klausimus įforminti raštu, pvz. viename iš susirašinėjamų el. laiškais vengė paaiškinti eilutę „89-26-17-27,6) 18 ha *70 - 1260 [Eur]“ kaip ji paskaičiavo palūkanas, atsakydama, kad tai jau padarė „žodžiu“ (2017 m. spalio 29 d. el. laiškai) Ir tai buvo įprastinė praktika.

3.10. Naujai paaiškėjusios aplinkybės parodo, kad pagrindai, kuriais remiantis buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartys) prašomoje atnaujinti byloje, kaip vėliau paaiškėjo, buvo neteisėti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartys) negali būti laikomas teisėtu. Neteisėto sprendimo (nutarčių) pagrindo kilo padariniai, dėl kurių ieškovas prarado ir už skolintus pinigus pirktą turtą ir už paskolą mokėtas palūkanas, liko galioti apsimestiniai sandoriai, kuriais nėra išreikšta šalių valia. Teismų praktikoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime prašė nelaikyti tarnybos trečiuoju asmeniu ir šios bylos proceso dalyviu.

4.1. Nurodė, kad tarnyba patikslinto ieškinio, dėl kurio buvo priimtas sprendimas ir nutartis, reikalavimų dalyje nėra susijusi materialiaisiais teisiniais santykiais nei su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas darytų įtaką jos teisių ir pareigų apimčiai. Ginčas byloje yra kilęs tarp privačių žemės sklypų savininkų dėl privačių žemės sklypų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tarnyba nevaldo žemės sklypų (jų dalių), kurių pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutartis buvo prašoma pripažinti negaliojančiomis, patikėjimo teise, todėl neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

5. Atsakovas R. B. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė atsisakyti atnaujinti procesą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.1. Savo poziciją grindė tuo, kad jau 2022 m. birželio 27 d. pareiškėjai vertino ir teigė, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra negaliojanti. Tuo tarpu ieškinys Klaipėdos apylinkės teismui dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo pateiktas dar anksčiau; nurodytoje byloje pareiškėjai dalyvavo kaip tretieji asmenys (vėliau procese pareiškėjas įgijo atsakovo statusą). Vadinasi, aplinkybės, kurių pagrindu reikalavimo sutartis yra pripažinta negaliojanti, pareiškėjams buvo žinomos ir suprantamos kaip tokios vėliausiai nuo 2022 m. birželio 27 d. Tuo tarpu tai, kada šios aplinkybės tapo žinomos bylą išnagrinėjusiam teismui, yra teisiškai nereikšminga, nes CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme reikšmingos tik tos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos.

5.2. Faktinės aplinkybės, kuriomis pareiškėjai grindžia savo prašymą dėl proceso atnaujinimo, jiems buvo žinomos ne nuo 2024 m. balandžio 22 d., o dar nuo 2015 m. liepos 2 d., kai pareiškėjas N. M. pareiškė notarui, jog visa suma pagal 2009 m. kovo 26 d. sutartį yra sumokėta.

5.3. Faktines aplinkybes pareiškėjai ne tik žinojo, bet ir naudojo savo ieškinio reikalavimams pagrįsti. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties 7 punkto antrame sakinyje teismas, išnagrinėjęs bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nurodė tokius ieškovų (Pareiškėjai) naudojamus argumentus ieškinio reikalavimui pagrįsti: „Atsakovų į bylą pateikta 2018 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas neva mokėjo palūkanas atsakovams, yra sudaryta atsakovei R. B. siekiant suklaidinti teismą ir nuslėpti paskolų teikimo ieškovui N. M. faktą. Reikalavimo teisė, kurią pagal minėtą 2018 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį neva įgijo R. B., yra įvykdyta ir pasibaigusi dar 2015 metais.“

5.4. Teismui, nagrinėjusiam bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo nurodyta, kad reikalavimo teisė perleista 2018 m. balandžio 27 d. sutartimi neegzistuoja, nes nebuvo įsiskolinimo. Taip teismui byloje buvo nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu kitoje byloje reikalavimo perleidimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Pati reikalavimo perleidimo sutartis buvo pateikta į bylą, todėl teismui buvo žinoma ir tai, kad sutartis nebuvo patvirtinta notariškai.

5.5. Jeigu teismas spręstų, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe turi būti laikoma pareiškėjų nurodomo teismo sprendimo priėmimas ir sandorio pripažinimo negaliojančiu momentas, tokia aplinkybė yra atsiradusi po bylos išnagrinėjimo ir negali būti laikoma naujai paaiškėjusia bylos nagrinėjimo metu egzistavusia aplinkybe.

5.6. Bylą nagrinėjęs teismas atsisakė priimti į bylą neįsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo reikalavimo perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia, nes nelaikė juo nustatytas aplinkybes reikšmingomis, t. y. nevertino, kad nurodomos aplinkybės turi esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui. Tą patvirtina ir teismo sprendimo motyvai – teismas savo sprendimo negrindė faktu, kad atsakovai turėjo reikalavimo teisę pagal reikalavimo perleidimo sutartį.

5.7. Tai, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra pripažinta negaliojančia, nekeičia ir negali pakeisti bylos išnagrinėjimo rezultato. Kaip nustatyta Byloje Nr. e2-97-867/2024, Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir R. M.. Reikalavimo teisė, kurios pagrindu buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kilo iš 2009 m. kovo 26 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp P. P., R. M. bei A. M. (toliau – 2009 m. pirkimo-pardavimo sutartis). 2009 m. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu P. P. įsigijo žemės sklypus iš R. M. bei A. M. ir įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą sumokėti pardavėjams parduotų sklypų kainą. Bylą Nr. e2-97-867/2024 nagrinėjęs teismas nustatė, kad R. M. ir A. M. 2015 m. liepos 2 d., t. y. dar iki sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį, notariniu pareiškimu patvirtino, kad P. P. nėra skolinga pardavėjams 2009 m. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu; Bylos Nr. e2-97-867/2024 atsiliepime į ieškinį R. M. ir A. M. taip pat tvirtino, kad P. P. nėra skolinga pardavėjams. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, Bylą Nr. e2-97-867/2024 nagrinėjęs teismas konstatavo, kad Reikalavimo perleidimo sutartis negalėjo būti sudaryta, nes atsiskaitymas tarp šalių 2009 m. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra įvykęs ir pirkėja nėra skolinga pardavėjams. Taigi, sprendimas Byloje Nr. e2-97-867/2024 tik patvirtina trečiųjų šalių, net nesusijusių su byla, atsiskaitymo faktą ir niekaip nepagrindžia tariamai tarp pareiškėjų ir atsakovų susiklosčius paskolos teisinius santykius.

5.8. Teismo sprendimu pripažinus reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia nesikeičia faktas, kad kaip nurodė byloje atsakovai, jie ieškovo mokėjimus laikė palūkanomis už skolą pagal 2009 m. kovo 26 d. sutartį, todėl turėjo pagrindą manyti ir sąžiningai teismui teigti, kad pagal R. M. 2013 m. balandžio 15 d. išduotą notaro patvirtintą įgaliojimą už R. M. gauna pinigus (palūkanas) dėl vėlavimų atsiskaityti pagal 2009 m. sutartį. Tai niekaip nepaneigia atsakovės valios dėl byloje ginčijamų sutarčių kaip pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo.

5.9. Pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo remiasi reikalavimo perleidimo sutarties, kuri kyla iš atsiskaitymų pagal 2009 m. sandorius, negaliojimu. Tačiau atsakovai jau nurodė nagrinėjant bylą, kad perleidimo sutartį ginčijusi ieškovė pareiškėjo dukra P. P. (M.) pati niekada neturėjo lėšų įsigyti tokios vertės turtą, ja prisidengęs veikė pareiškėjas, o 2015 m. liepos 2 d. notaro patvirtintas pareiškimas apie prievolių įvykdymą buvo padarytas tik siekiant panaikinti duomenis apie įsiskolinimus už sklypus, kurie galėtų būti pareiškėjo panaudoti paskoloms gauti (grąžinimo užtikrinimui) tik tuo atveju, jeigu nebūtų duomenų apie apsunkinimus ar įsiskolinimus. Tą patvirtina teismų konstatavimas byloje, kad atsiskaitymo faktas pagal 2009 m. kovo 26 d. sutartį nėra įrodytas, kad nėra jokių duomenų apie atitinkamos pinigų sumos sumokėjimą nuo 2009 m. kovo 26 d. iki 2015 m. liepos 2 d. Nėra įrodymų apie atsiskaitymą ir vėliau. Tokiu būdu, reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo pagrindas yra sandoris (pareiškimas apie atsiskaitymą), kuris sudarytas siekiant suklaidinti trečius asmenis ir nesąžiningai gauti naudą. Pareiškėjas ne tik galėjo, bet ir privalėjo suvokti bei suvokė, jog savo veiksmais pažeidinėja sąžiningų trečiųjų asmenų (pareiškėjo(-ų) esamų ar potencialių kreditorių) teises ir interesus. Tai yra akivaizdus pagrindas pripažinti piktnaudžiavimą teisėmis ir dėl tokio piktnaudžiavimo taikyti atitinkamas pasekmes – neginti pareiškėjų, kaip nesąžiningų asmenų, teises ir interesus.

6. Atsakovė R. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė pareiškėjų (ieškovų) N. M. ir L. M. prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-3-674/2022 atnaujinimo atmesti – proceso neatnaujinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.1. Atidžiai perskaičius pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį taip ir nepavyko rasti ieškovų nurodomo sprendimo/nutarties turinio, t. y. kad teismas tariamai „preziumavo, kad palūkanų reikalavimo ir mokėjimo pagrindas yra būtent atsakovės nurodyta ir vėliau teismo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento reikalavimo perleidimo sutartis“. Manytina, kad ieškovai tokį teiginį melagingai išgalvojo, siekdami sukurti prašymo atnaujinti procesą pagrindą ir dar kartą pasibylinėti dėl teisme jau išnagrinėto ginčo. Pažymėtina, jog bylą nagrinėję teismai vertino byloje surinktų daugybės įrodymų visumą, o jų priimtas sprendimas atmesti ieškinį nebuvo pagrįstas tariamu palūkanų atsakovams mokėjimu pagal panaikintą reikalavimo perleidimo sutartį.

Atsiliepimas

6.2. Teismų išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovai 2019 m. lapkričio 5 d. pateiktu prašymu ir 2017 m. spalio 27 d. mokėjimo pavedimais, kuriuose nurodyta, kad atsakovei sumokėta 965,00 Eur (916,00 Eur + 49,00 Eur), nurodant „palūkanos“, teigė neva mokėjo palūkanas atsakovams už tariamai suteiktas paskolas, tuo tarpu atsakovai 2019 m. lapkričio 28 d. prašyme dėl rašytinių įrodymų prijungimo nurodė buvus ieškovų palūkanų mokėjimo faktui ne pagal ginčo sandorius, o pagal mamos R. M. ieškovų dukrai P. M. 2009 m. kovo 26 d. parduoto nekilnojamojo turto – žemės, už 59 325 Eur, skolą, nes P. M. už šį turtą neatsiskaitė. Atsakovė R. B. 2017 m. spalio 27 d. turėjo mamos R. M. 2013 m. kovo 15 d. notarinį įgaliojimą, kuriuo R. M. įgaliojo atsakovę gauti (bet kokiu būdu) pinigus. Kadangi už R. M. P. M. parduotą nekilnojamąjį turtą ieškovo šeimos nariai delsė atsikaityti, atsakovė, veikdama pagal įgaliojimą, ir ieškovas, atstovaudamas dukrą P. M., susitarė, kad dėl R. M. nesumokėtų 59 325 Eur, ieškovas mokės palūkanas, tai yra 965 Eur. Atsakovė su ieškovu sutarė (tai patvirtina el. laiškai), kad 2017 metų palūkanos už nesumokėtus R. M. 59 325 Eur bus apskaičiuotos: 59325 Eur x 2 proc. (2017 metų vidutinė rinkos kredito įstaigų indėlių palūkanų norma /365 (dienų skaičius metuose) x 297 (dienų skaičius per 10 mėnesių nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 27 d.) = 965 Eur. Teisme minėtų palūkanų apskaičiavimo ir sumokėjimo faktas paneigti nebuvo.

6.3. Tokiu būdu akivaizdus faktas, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovai įrodinėjo jiems žinomas aplinkybes dėl 2017 m. spalio 27 d. 965 Eur palūkanų sumokėjimo, kurias teismai įvertino visų įrodymų kontekste ir kiekvieną įrodymą atskirai, o šios palūkanos atsakovės R. B. el. laišku buvo pareikalautos iš ieškovų sumokėti mamos R. M. 2013 m. balandžio 15 d. notarinio įgaliojimo pagrindu, o ne tuo metu neegzistavusios 2018 m. balandžio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu.

6.4. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje palūkanų mokėjimas (net ir tai šiuo atveju byloje nebuvo įrodyta) nelaikytinas esmine paskolos sutarties sąlyga, kaip klaidingai nurodo ieškovai. Juo labiau, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė nė vieno juridinę reikšmę turinčio fakto, t. y. nei to, kad paskolos dalykas (pinigai) būtų atsakovų perduotas ieškovų – paskolos gavėjų, nuosavybėn, nei to, kad ieškovai buvo įsipareigoję tokią pat pinigų sumą grąžinti atsakovams.

6.5. Ieškovai iš naujo pasisako dėl teismų byloje jau ištirtų įrodymų – teigia, kad 2017 m. spalio 26 d. atsakovė elektroniniu laišku reikalavo 965 Eur palūkanų iš ieškovo, 2017 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymais ieškovas atsakovei sumokėjo 965 Eur sumą, nurodo, kad deklaravo palūkanas ir nuo jų sumokėjo mokesčius (šias deklaracijas pateikė bylos nagrinėjimo teisme metu, o atsakovai jas paneigė), bei nurodo siekiantys, kad teismas iš naujo šiuos įrodymus įvertintų. Tokiu būdu ieškovai pripažįsta, kad jokių naujų aplinkybių dėl 2017 m. spalio 27 d. sumokėtų palūkanų nėra. Todėl pagrindo iš naujo pakartotinai vertinti jau teismo ištirtus ir įvertintus įrodymus, šiuo atveju nėra, nes palūkanų sumokėjimo faktas buvo įvertintas, o vėliau sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuri teismo byloje nors ir buvo pateikta, tačiau nebuvo pagrindu teismų padarytoms išvadoms pagrįsti, jos pripažinimas negaliojančiu sandoriu, negali būti priežastis kartoti jau užbaigtą teismo procesą, nagrinėti ir tirti lygiai tuos pačius įrodymus, kurie jau buvo ištirti, o juo labiau nesudaro net prielaidų manyti, kad tų pačių įrodymų pagrindu būtų priimtas kitoks teismo sprendimas.

6.6. Teismų sprendimai atmesti ieškinį, t. y. pripažinti, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, o atsakovų sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys yra teisėtos ir atitinkančios tikrąją šalių valią, nebuvo pagrįsti išimtinai 2018 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartimi nustatytais faktais.

6.7. Nėra žymaus ir apskritai jokio konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumo nuo anksčiau buvusiųjų, t. y. ieškovai nepateikė jokių naujų objektyvių ir esminių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, o kartu ir žemės sklypų pirkimo – pardavimo, dovanojimo sutarčių neteisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

7. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas atnaujina procesą civilinėje byloje nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

8. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai (ieškovai) prašymą atnaujinti procesą sieja su Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-97-867/2024 įsiteisėjimu. Nurodytas sprendimas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-744-459/2024 paliktas nepakeistas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjų prašymas siejamas su sprendimo įsiteisėjimu ir faktų, susijusių su 2018 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutarties vertinimu konstatavimu, kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe, teismas sprendžia, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pateiktas praleidus nustatytą terminą. Kita vertus, teismas neturi pagrindo spręsti, jog yra pagrindas procesą atnaujinti.

10. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

11. Vertindamas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, teismas pirmiausiai pažymi, kad priimant sprendimą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nagrinėtoje civilinėje Nr. e2-3-674/2022 ir nutartį Šiaulių apygardos teismo byloje Nr. e2A-68-368/2023, teismams buvo žinomos tiek aplinkybės apie pareiškėjų poziciją dėl 2018 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutarties vertinimo, tiek tai, jog sutartis buvo ginčijama. Vis dėlto, bylą nagrinėję teismai nei stabdė bylos nagrinėjimo, nei sprendė, kad 2018 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo aplinkybių ir jos galiojimo teisinis vertinimas turi esminę reikšmę sprendimui nagrinėtoje civilinėje byloje.

12. Pažymėtina, kad ieškovai (pareiškėjai) turėjo galimybę prašyti stabdyti bylos nagrinėjimą, ginčyti teismų poziciją nestabdyti bylos nagrinėjimo iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas, kuriame bus išspręstas klausimas dėl 2018 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo (pateikus prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą), savo poziciją išdėstyti teikdami tiek apeliacinį, tiek ir kasacinį skundą.

13. Susipažinus su civiline byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą matyti, kad nagrinėjant bylą buvo vertinama įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšys. Teismai sprendė, kad ginčo žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių forma ir turinys atitiko įstatymo reikalavimus, vertino sutarčių šalių valią, vertino ar nuosavybė buvo išviešinta, mokamas žemės mokestis, ar buvo ūkininkaujama. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas laikė, kad neįrodyta, jog buvo kitas susitarimas dėl pinigų skolinimo ar paskolinių santykių, atkreipė dėmesį, jog apie pinigų paskolinius santykius nėra galimybės spręsti ir iš pateiktų bankų išrašų. Nagrinėjant bylą buvo vertinami tiek šalių tarpusavio santykiai, tiek kitos tarp ginčo šalių sudarytos sutartys, atsakovų turima žemės ūkio technika, jos buvimo vieta, tarpusavio atsiskaitymas, žemės deklaravimas, kuro lengvatinės sąlygomis įsigijimo aplinkybės etc. Apeliacinės instancijos teismas be kita ko pažymėjo, kad atsakovai vykdė prievoles, susijusias su turto įsigijimu, kitas turto savininkų pareigas etc. Nurodytos aplinkybės yra puikiai žinomos prašymą atnaujinti procesą pateikusiems pareiškėjams.

14. Skirtingai nei teigiama prašyme atnaujinti procesą, šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, jog Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nagrinėtoje civilinėje Nr. e2-3-674/2022 ar Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-68-368/2023 buvo remiamasi išimtinai atsakovės paaiškinimais dėl to, kad palūkanų buvo prašoma iš 2018 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutarties. Kaip jau buvo nurodyta, teismai rėmėsi įrodymų visuma, vertino jų tarpusavio ryšį, kitas reikšmingas aplinkybes, todėl su šiais ieškovų (pareiškėjų) argumentais sutikti nėra jokio pagrindo.

15. Teismas taip pat pabrėžia, kad nei iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, nei iš apeliacinės instancijos teismo nutarties negalima nei daryti išvados, skirtingai nei teigia pareiškėjai (ieškovai), kad sprendimas grindžiamas prezumpcija, jog palūkanų reikalavimo ir mokėjimo pagrindas yra būtent atsakovės nurodyta ir vėliau teismo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento reikalavimo perleidimo sutartis, nei jog teismai ypatingą reikšmę suteikė palūkanų skaičiavimui, o ne daugybei kitų ištirtų įrodymų, šalių paaiškinimams, ieškovų nurodomų aplinkybių prieštaravimui kitiems byloje esantiems įrodymams ir kitų proceso dalyvių nurodomoms aplinkybėms.

16. Nagrinėjamu atveju neabejotinai svarbu ir tai, kad iš teismui pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad pareiškėjai apskritai aptaria neva netinkamą įrodymų vertinimą, kurį atliko pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai, tačiau nepateikia pagrįstų ir pakankamų argumentų, jog 2018 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimas negaliojančią turi esminę reikšmę nagrinėtai bylai. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas tiesiogiai nei patvirtina paskolos teisinių santykių tarp pareiškėjų ir atsakovų buvimo, nei paneigia atsakovų valios sudaryti ieškovų ginčijamus santykius, nei leidžia spręsti, jog reikšminga dalis įrodymų priėmus sprendimą dėl 2018 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, galėtų būti vertinama kitaip. Vien deklaratyvus nurodymas, nesutinkant su teismo priimtu sprendimu, kad klaidingai vertintas byloje esantis susirašinėjimas, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad bylos nagrinėjimas turėtų būti atnaujintas.

17. Teismas be kita ko visiškai pritaria argumentams, jog ieškovai nepateikė jokių naujų objektyvių ir esminių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, o kartu ir žemės sklypų pirkimo – pardavimo, dovanojimo sutarčių neteisėtumą. Bylos procesas yra užbaigas, jo kartoti ieškovų nurodomais argumentais, iš naujo tirti daugybės išsamiai ištirtų įrodymų nėra jokio pagrindo. Vien ta aplinkybė, kad atsakovai nesutinka su teismų sprendimu, nesudaro pagrindo procesą kartoti be galo.

18. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas).

19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte naujai paaiškėjusioms aplinkybėms nustatytų kriterijų, kas sudaro pagrindą pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

21. Teismas taip pat pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo aplinkybė teismams priimant sprendimą negalėjo būti žinoma, tuo tarpu duomenys apie 2018 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutarties ginčijimą, pareiškėjų poziciją įrodymų vertinimo aspektu, teismams buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Be to, pareiškėjų prašymas, skirtingai nei jie nurodo, niekaip nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, ir rodo tik pareiškėjų siekį gauti jiems palankų sprendimą. Teismas plačiau dėl kitų pareiškėjų argumentų, iš esmės susijusių su neva netinkamai atliktu įrodymų vertinimu, išsamiau nepasisako, kadangi pagrindo atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje paprasčiausiai nėra, o taip pat visiškai pritaria atsakovo argumentams dėl pareiškėjų sąžiningumo vertinimo.

22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Nustatant priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokatų darbo laiko sąnaudas etc. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

23. Vertindamas atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą teismas pažymi, kad išnagrinėta civiline byla buvo itin didelės apimties, o pareiškėjų pareiškime nurodomos aplinkybės iš esmės lėmė būtinybę dar kartą įdėmiai susipažinti su išnagrinėta civiline byla, vertinti jų santykį su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kas atitinkamai reiškia didesnes atsakovų atstovų laiko ir intelektualines sąnaudas. Teismas pažymi, kad atsakovams buvo teikiamos itin profesionalios, kokybiškos teisinės paslaugos, todėl teismas nemato pagrindo mažinti atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priešingas teismo sprendimas nebūtų nei teisingas, nei protingas, įvertinus tiek bylos apimtį, tarp šalių susiklosčiusių santykių kompleksiškumą, vertintų aplinkybių ir argumentų kiekį, pareiškėjų pareiškimo apimtį, tiek ir aplinkybę, kad byla buvo nagrinėjama ir apeliacine tvarka, teikiamas kasacinis skundas, nuo bylos išnagrinėjimo praėjo reikšmingas laiko tarpas, kas vėlgi reikalauja didesnių atstovų laiko sąnaudų prisiminti bylos aplinkybes. Atsakovas R. B. patyrė iš viso 4 235,00 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovė R. B. patyrė 2 420,00 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo parengimą, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovams iš pareiškėjų (ieškovų) lygiomis dalimis priteistinos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 366–370 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjų (ieškovų) N. M. ir L. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nagrinėtoje civilinėje Nr. e2-3-674/2022 (Šiaulių apygardos teismo bylos Nr. e2A-68-368/2023).

Priteisti atsakovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 2420,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų 0 ct) iš kiekvieno.

Priteisti atsakovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 4235,00 Eur (keturis tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 2 117,50 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniolika eurų 50 ct) iš kiekvieno.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas