Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės?Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6-959/2017 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovėms D. Š. bei antstolei V. Š. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys K. M., akcinė bendrovė SEB bankas, AAS “BTA Baltic Insurance Company”, Gintautas Šlekonis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl varžytinių teisėtumo.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

11.2. Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl CK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimo ir taikymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Antstolės V. Š. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdomas 32 345,01 Eur, 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimas pagal Šiaulių m. 4-ojo notaro biuro 2012 m. lapkričio 20 d. vykdomąjį įrašą Nr. GŠ-4723 dėl ieškovės R. M. ir trečiojo asmens K. M. skolos AB SEB bankui pagal 2009 m. balandžio 14 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), įkeičiant sutuoktiniams R. M. ir K. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,0918 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (šulinys, tvoros, kiemo aikštelė, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus R. M. vardu. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad 2013 m. liepos 1d. raginimas įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą, adresuotas trečiajam asmeniui K. M., bei kiti jam siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti ieškovei R. M. 2013m. spalio 3d. 2013 m. liepos 4 d. patvarkymu antstolė V. Š. paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir pavedė ją atlikti UAB „Inreal“ ekspertui A. L.. Ekspertas nustatė, kad turto vertinimo metu 2013 m. gruodžio 9 d. jo vertė yra 68 929,56 Eur. 2014 m. balandžio 3 d. patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios turto varžytynės (nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. gegužės 14 d., Nr. 40458), nustatyta pradinė turto pardavimo kaina 55 143,65 Eur. Varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis. Išieškotojas AB SEB bankas turtą perimti atsisakė. 2014 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu buvo paskelbtos antrosios turto varžytynės (nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. spalio 6 d., Nr. 53478), nustatyta pradinė turto pardavimo kaina 41 357,74 Eur. Antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis. Išieškotojas AB SEB bankas turtą perimti atsisakė. 2015 m. liepos 30 d. patvarkymu antstolė V. Š. paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir pavedė ją atlikti UAB „Ober-haus“ . 2015 m. spalio 12 d. Ekspertizės aktu Nr. 1681 EKZ-2014 JJU SIAU nustatyta, kad turto vertė 2015 m. rugpjūčio 31 d. yra 41 000,00 Eur. 2015 m. lapkričio 23 d. patvarkymu antstolė paskelbė pirmąsias turto varžytynes (nuo 2015 m. lapkričio 23 d. 13:44:28 val. iki 2015 m. gruodžio 23 d. 13:44:59 val., Nr. 112510), nustatė pradinę turto pardavimo kainą 32 800,00 Eur. 2016-01-15 antstolė V. Š. surašė turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuriuo pardavė turtą atsakovei D. Š. už 32950,00 Eur. Ekspertas D. M. atlikęs turto vertinimo ekspertizę, Turto vertės ekspertizės akto Nr. 2017-1 DM, padarė išvadą, kad turto vertė 2015 m. lapkričio 23 d. buvo 48000,00 Eur.

Dėl turto vertės

Apeliantės vertinimu teismui paskyrus ekspertizę buvo nustatyta, kad parduoto iš varžytinių turto vertė 2015 m. lapkričio 23 dienai buvo 48 000,00 Eur, o antstolės pasirinktas ekspertas buvo nustatęs 41 000,00 Eur, tačiau teismas nepagrįstai vertino, kad toks turto rinkos kainų skirtumas nėra esminis. Teismas turėjo įvertinti konkrečios bylos duomenis ir priimti priešingą sprendimą, tenkinti ieškovės ieškinį pripažinti negaliojančiu antstolės V. Š. 2015 m. sausio 15 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurį turtas parduotas už 32950,00 Eur.

Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino iš esmės motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo taikyti CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų, nes skirtumas tarp eksperto L. S. 2015 m. rugpjūčio 31 d. nustatytos turto vertės - 41000,00 Eur, kuria remiantis antstolė V. Š. 2015 m. lapkričio 23 d. patvarkymu nustatė varžytynėse parduodamo turto pradinę kainą - 32800,00 Eur, ir eksperto D. M. nustatytos turto vertės 2015 m. lapkričio 23 dienai - 48000,00 Eur, yra 14,58 proc. Teismo vertinimu toks kainų skirtumas nelaikytinas esminiu ir kaina, už kurią turtas buvo parduotas iš varžytynių, nelaikytina esmingai mažesne.

CPK 681 straipsnis reglamentuoja areštuoto turto įkainojimą. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Atsiliepime į apeliacinį skundą antstolė nurodė, kad ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad gyvenamasis namas vertinamas pagal 1999 m. gegužės mėn. projektinę medžiagą, pagal prašymą duoti leidimą vykdyti statybos darbus (nurodytas plotas 192,98 kv. m.), todėl ekspertizės akte buvo atsižvelgta į tai, kad namo rekonstrukcija atlikta (tačiau ji neįregistruota). Be to, gyvenamasis namas buvo apžiūrėtas, ekspertizės akte smulkiai aprašytas ir nustatyta jo vertė. Teigia, kad dar 2014-10-13 skolininkės advokatės prašyme nurodyta, kad 2010-2011 m. buvo atlikta namo rekonstrukcija, ko pasėkoje buvo įvestos visos komunikacijos, namo plotas padidėjo daugiau nei dvigubai - iki 192,98 kv. m., buvo įrengtas antras namo aukštas. Nors gyvenamasis namas ir buvo rekonstruotas ir jo plotas padidėjo iki 192,98 kv. m., tačiau ši rekonstrukcija atsispinti ir ekspertizės akte.

Pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punktu varžytynių akto pripažinimą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra esmingai mažesnė, bei taip pat kitos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais. Pažymima, kad tokia praktika nepakito ir iš dalies pasikeitus teisiniam varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu reglamentavimui, t. y. nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktui, kuriuo buvo papildytas galimų šio akto pripažinimo negaliojančiu atvejų sąrašas nuostata dėl esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo, atsisakius teismo kontrolės tvirtinant antstolio sudarytus aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). Nurodytose kasacinio teismo nutartyse yra pasisakyta ir dėl to, kad CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų pripažintas turto pardavimo iš varžytynių aktas negaliojančiu, teismas turi būti neginčijamai įsitikinęs, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Ši aplinkybė gali būti nustatoma remiantis visais leistinais įrodymais, o ne tik ekspertizės aktu. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-361-241/2017 Lietuvos apeliacinio teismo 2017m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-370/2017).

Bylos duomenimis antstolė V. Š. 2015m. lapkričio 23 d. patvarkymu nustatė varžytinėse parduodamo turto pradinę kainą (32800,00 Eur) remdamasi eksperto L. S. 2015 m. rugpjūčio 31 d. nustatyta turto verte – 41000,00 Eur, kuri yra 14,58 procento mažesnė nei eksperto D. M. nustatyta turto vertė - 48000,00 Eur. 2015m. lapkričio 23 dienai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad jeigu turtas būtų įvertintas 48000,00 Eur sumai antstolės, tai CPK 718 straipsnio tvarka nustatyta jo pradinė pardavimo iš varžytinių kaina būtų buvusi 38400,00 Eur, o tai yra 14,58 procento didesnė kaina, negu faktiškai buvo nustatyta 2015 m. lapkričio 23 d. antstolės patvarkymu ir 14,19 procento didesnė kaina, negu ta, už kurią turtas buvo parduotas atsakovei D. Š. (32950,00 Eur).

Antstolės argumentus atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtina ir 2016 m. balandžio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-313-368/2016. Nutartyje be kita ko pažymėta, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų – nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t., dėl to potencialūs pirkėjai tarpusavyje varžydamiesi varžytynių metu nustato optimaliausią šiuo metu esančią nekilnojamojo turto kainą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skolininkės turtą varžytynių metu buvo bandyta parduoti daug kartų, tačiau turtas ir jo kaina pirkėjams nebuvo patraukli. O paskutinės varžytynės, trukusiosios vieną mėnesį, ir 32 950 Eur maksimali pasiūlyta turto kaina (pradinė kaina – 32 800,00 Eur) parodo, jog nėra abejonių dėl antstolės paskirtos ekspertizės metu atlikto nekilnojamojo turto vertės įkainojimo teisingumo. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad nėra pagrindo abejoti antstolės veiksmų pagrįstumu ir teisingumu. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teismų praktiką, kurią nurodė teismo sprendime ir išsamiai įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismo vertinimu padarė pagrįstas išvadas.

Apeliacinio teismo pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimui priimti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis todėl nėra tikslinga išsamiai kartoti pirmosios instancijos teismo argumentų.

Apeliacinio teismo kolegijos vertinimu apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, argumentai, kad vien matematinis teismo vertinimas sprendžiant, ar turto pardavimo varžytynėse kaina nėra esmingai mažesnė, nėra pagrįstas, nepagrįsti. Apeliantė teigia, kad ieškovės turtas yra išskirtinis - turtas yra gražioje vietoje, gyvenamasis namas įrengtas naujai, brangiomis medžiagomis, yra daug pagalbinių pastatų, todėl jo vertė yra individuali. Pažymi, kad 2013 m. gruodžio 9 d. turto vertė buvo nustatyta 68 929,56 Eur, ir ši vertė nebuvo reali - analogiško turto kainos Joniškyje siekia apie 100 00,00 Eur. Teigia, kad teismas nevertino to, kad antstolė ieškovei tinkamai neišaiškino galimybės pasiūlyti savo pasirinkto turto pirkėjo, nevertino vykdomo išieškojimo susidariusios situacijos ieškovės asmeniniame gyvenime, kad dingo ieškovės sutuoktinis K. M., kad policija vykdė dingusiojo paiešką, kad jis paliko ieškovę vieną spręsti problemas su bendrais kreditoriais, ieškovė liko be pajamų, su nepilnamečiu sūnumi D. M., gim. 1999 m. gruodžio 9 d., mirus seseriai ieškovė paėmė globoti jos nepilnametį sūnų D. S., gim. 2000 m. liepos 28 d., todėl apeliantės vertinimu dėl tokių asmeninių aplinkybių ieškovė neturėjo galimybių tinkamai ginti savo interesus ir kita.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nuosekliai išplėtojęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo įrodymus vertinti priešingai nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl apeliantės argumentų, kad antstolė ieškovei tinkamai neišaiškino galimybės pasiūlyti savo pasirinkto turto pirkėjo, pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 704 straipsnio 1 dalies nuostata, iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Duomenų apie tai, kad apeliantė, turėdama pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, pati būtų suradusi ginčo turto pirkėją, tačiau turtas buvo parduotas ne jos surastam pirkėjui, o kitam asmeniui, nėra (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Byloje nėra duomenų, kad apeliantė negalėjo pasinaudoti jai suteiktomis teisėmis vykdymo procese. Aplinkybė, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nesuteikia pagrindo spręsti dėl teismo sprendimo neteisėtumo.

Dėl procesinių dokumentų vykdymo procese įteikimo

Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė R. M. neturi teisės ginčyti turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumą CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu dėl to, kad bendraskoliui, varžytynėse parduoto turto bendraturčiui, jos sutuoktiniui K. M. vykdymo procese nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai. Teigia, kad nagrinėjamu atveju visas vykdymo procesas dėl R. M. ir K. M. skolos kreditoriui AB SEB bankui iš įkeisto turto, priklausančio R. M. ir K. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, vyko ir buvo užbaigtas ginčijamu 2016 m. sausio 15 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu K. M. nepranešus. Tokiu būdu buvo pažeistos K. M. teisės, numatytos CPK 643 straipsnyje , o tai yra susiję ir su ieškovės teisėtais interesais bei lūkesčiais, kad K. M., kaip bendraskolis, tinkamai vykdys savo pareigas (CPK 644 straipsnis).

Antstolės teigimu išsiuntus raginimus skolininkams adresu Vyšnių g. 14, Joniškis, ir jų neįteikus, buvo nustatyta, kad R. M. dirba, todėl visi procesiniai dokumentai, skirti sutuoktiniams buvo išsiųsti įteikti per R. M. darbovietę. Iš vykdomosios bylos medžiagos bei Gyventojų registro tarnybos duomenų matyti, kad tiek R. M., tiek K. M. deklaravę gyvenamąją vietą adresu Vyšnių g. 14, Joniškis, sutuoktiniai santuokos nenutraukę. Visi procesiniai dokumentai įteikti sutuoktinei R. M.. Duomenų apie ieškovės sutuoktinio deklaruotą išvykimą į užsienį nėra. CPK numato, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, o tuo atveju, jeigu adresatas nerandamas jo gyvenamojoje vietoje, dokumentas įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 123 straipsnio 1 ir 3 dalys). Įstatyme taip pat numatyta pareiga procesinį dokumentą priėmusiam asmeniui, jeigu dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, jį perduoti esant pirmai galimybei adresatui (CPK 123 straipsnio 5 dalis). Antstolės siųsti procesiniai dokumentai buvo priimti R. M., todėl pareiškėja pagal proceso įstatymą turėjo pareigą skolininkui (savo sutuoktiniui) perduoti jam skirtus procesinius dokumentus (CPK 123 straipsnio 5 dalis). CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų - aktyviai domėtis vykdymo eiga. Šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, skolininkas privalo informuoti antstolį apie visas su byla reikšmingas aplinkybes. Atsiliepime į apeliacinį skundą antstolė nurodė, kad R. M. galėjo sutuoktiniui skirtų dokumentų nepriimti, taip pat informuoti antstolę apie susidariusią situaciją, tačiau ji niekada nei žodžiu, nei raštu antstolės apie tai neinformavo. Taikyti CPK 602 straipsnio 7 dalį nėra pagrindo nes tretieji asmenys nereiškia pretenzijų dėl turto pardavimo.

CPK 644 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta. Konkrečiu atveju antstolė nustačiusi, kad solidarių skolininkų R. M. ir K. M. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra Vyšnių g. 14, Joniškis, todėl priėmusi patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei raginimą įvykdyti sprendimą šiuos dokumentus išsiuntė skolininkams R. M. ir K. M. vykdomajame dokumente nurodytu skolininkų deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. K. M. skirti dokumentai kaip minėta buvo įteikti R. M.. Įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomojoje byloje priimtų dokumentų įteikimas skolininko sutuoktinei laikytinas tinkamu dokumentų įteikimu. Tarp sutuoktinių nenustatyta priešingo teisinio suinteresuotumo vykdomosios bylos baigtimi.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad CPK 643 straipsnis ar kito šio kodekso normos nenumato skolininko teisės ar įstatymo saugomo intereso dalyvauti (veikti) vykdymo procese tik kartu su kitu skolininku, iš kurio toje pačioje vykdomojoje byloje vykdomas išieškojimas. Todėl tariamas raginimo įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą neįteikimas trečiajam asmeniui K. M. (jeigu toks faktas būtų nustatytas) negali būti laikomas pažeidžiančiu ieškovės R. M., kaip skolininkės vykdymo procese, teises ar teisėtus interesus. Teismas sprendė, kad ginčydama turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumą CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu dėl to, kad trečiajam asmeniui K. M. procesiniai dokumentai neva nebuvo tinkamai įteikti, ieškovė R. M. neturi pakankamo materialaus teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes neįrodė ir neįrodinėjo, jog tokiu būdu buvo pažeista ar ginčijama jos teisė arba įstatymų saugomas interesas. Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į faktines aplinkybes į argumentus nurodytus šios nutarties 24, 25 punktuose, į CPK nuostatas nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantės argumentai nesudaro teisinio pagrindo spręsti, kad pažeistos K. M. teisės, numatytos CPK 643 straipsnyje, o tuo pačiu ir apeliantės teisės. Pripažintina, kad apeliantė vadovaujantis CPK 12, 178 straipsniais neįrodė apeliacinio skundo pagrįstumo.

Atsižvelgiant į apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl apeliacinio skundo esmės, o dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip minėta teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apeliacinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus apeliacinį skundą ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti nepakeistą Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą.

Nutartis neskundžiama.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.