Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-91-457/2016, iškeltoje pagal pareiškėjos R. M. skundą antstolei V. Š., suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei (toliau AB) SEB bankui dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. M. pateikė antstolei V. Š. skundą, prašydama: atšaukti vykdomas pareiškėjai priklausančio turto varžytynes; atnaujinti terminą skundui dėl antstolės patvarkymo, kuriuo nustatyta pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių kaina; panaikinti patvarkymą, kuriuo nustatyta pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių kaina, ir, sudarius sąlygas pareiškėjai įregistruoti nekilnojamojo turto rekonstrukcijos duomenis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre, atlikti naują turto vertinimą.

Pareiškėja nurodė, kad antstolė vykdo išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio turto, kurio pardavimas iš varžytynių baigiasi 2015-12-23. Teigė, kad parduodamas nekilnojamasis turtas įvertintas netinkamai.

Antstolė V. Š. 2015 m. gruodžio 29 d. patvarkymu skundą atmetė ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Pažymėjo, kad VĮ Registrų centre nėra duomenų apie pastato rekonstrukciją ir ekspertizės aktas abejonių nekelia, o pareiškėja nepateikė duomenų dėl didesnės turto kainos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjos R. M. skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad atliekant ekspertizę buvo atsižvelgta į tai, kad namo rekonstrukcija atlikta, tačiau ji nustatyta tvarka neįregistruota. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių argumentų, kodėl ekspertizės išvadoje nurodyta turto vertė turėtų būti laikoma neteisinga. Atkreipė dėmesį į tai, varžytynės baigėsi ir buvo paskelbtas laimėtojas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) R. M. prašo teismo nutartį panaikinti ir pripažinti neteisėtomis pareiškėjos nekilnojamojo turto pardavimo 2015 m. lapkričio 23 d. – 2015 m. gruodžio 23 d. varžytynes, panaikinti varžytynių rezultatus ir paskirti teismo ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad nesutinka su nekilnojamojo turto įvertinimu.

Atsiliepdama į pareiškėjos atskirąjį skundą, antstolė V. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šias argumentais:

Apeliantė nebuvo atvykusi susipažinti su ekspertizės aktu, nustatyta tvarka, neteikė prieštaravimų dėl turto vertės, neteikė skundo dėl patvarkymo dėl areštuoto nekilnojamojo turto perkainojimo.

Apeliantė nepateikė argumentų, kodėl ekspertizės išvadoje nurodyta turto vertės yra neteisinga.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (pareiškėjos) R. M. atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). O šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad apeliantas skunde nurodo prašymą (apeliacinio skundo dalyką). CPK 312 straipsnyje pažymėta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Apeliantės skundo turinys patvirtina, kad apeliantė skunde kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliantė skunde iš esmės nesuformulavo argumentų, patvirtinančių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ar jos dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, o tik pakartotinai atkartojo savo skunde dėl antstolės veiksmų nurodytus teiginius, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas pažymi, kad apeliantės skundas negalėtų būti tenkinamas pagal jo reikalavimus. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į šios bylos kategoriją, pakartotinai įvertina bylos aplinkybes.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kai vykdant teismo sprendimą išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugos ir derinimo principas tinkamai įgyvendinamas tik tuo atveju, kai išieškojimo objektu esantis turtas yra teisingai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos įkainojamas ir realizuojamas.

Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje, turto kaina. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. CPK 682 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai skirtumas tarp nekilnojamojo turto įvertinimuose nurodytų turto verčių yra didelis, toks skirtumas turi būti paaiškinimas objektyviomis su konkrečiu turtu susijusiomis aplinkybėmis, ir tik tada, kai toks skirtumas turimais su turto verte susijusiais duomenimis nepagrindžiamas, antstolio tai turi būti vertinama kaip pagrindas abejoti turto įvertinimo pagrįstumu.

Byloje nustatyta, kad teismo ekspertas nustatė, kad apeliantės nekilnojamojo turto vertė 2013-12-09 sudarė 238 000 Lt (55 v. b. l.). 2014-01-03 buvo paskelbtos pirmosios apeliantei priklausančio turto varžytynės, pradinė turto pardavimo kaina – 190 400 Lt (108 v. b. l.), tačiau varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis (130 v. b. l.). Kreditorius AB SEB bankas atsisakė perimti varžytynėse neparduotą turtą (136 v. b. l.). 2014-09-05 paskelbtos antrosios skolininkei priklausančio turto varžytynės, pradinė turto pardavimo kaina – 142 800 Lt (192, 193 v. b. l.). Tačiau ir šios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis (203 v. b. l.). Kreditorius AB SEB bankas atsisakė perimti varžytynėse neparduotą turtą (212 v. b. l.). 2014-10-13 antstolė gavo skolininkės atstovės prašymą dėl turto perkainojimo, ir jame nurodyta, kad 2011 m. buvo atlikta namo rekonstrukcija (209 v. b. l.). 2015-01-21 antstolė priėmė patvarkymą skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti (236 v. b. l.), ir ekspertizės akte turtas buvo įvertintas 41 000 Eur (273 v. b. l.). Pažymėtina, kad ekspertizės akte nurodyta, jog gyvenamasis namas buvo įvertinas atsižvelgiant į tai, kad buvo duotas leidimas vykdyti statybos darbus (nurodytas plotas 192,98 kv. m) ir įvertinimas atliktas darant prielaidą, jog nebus jokių juridinių kliūčių atlikti naujus kadastrinius matavimus ir įregistruoti pastatą ar jo rekonstrukciją nekilnojamojo turto registre (254 v. b. l.). 2015-10-16 antstolė patvarkymu perkainavo nekilnojamąjį turtą ir nustatė rinkos vertę – 41 000 Eur (317 v. b. l.). 2015-11-23 buvo paskelbtos pirmosios skolininkei priklausančio turto varžytynės, pradinė turto pardavimo kaina – 32 800 Eur (339 v. b. l.). Varžytynės baigėsi 2015-12-23, maksimali pasiūlyta kaina – 32 950 Eur (371 v. b. l.).

Teismas pažymi, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų – nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t., dėl to potencialūs pirkėjai tarpusavyje varžydamiesi varžytynių metu nustato optimaliausią šiuo metu esančią nekilnojamojo turto kainą. Minėta, kad skolininkės turtą varžytynių metu buvo bandyta parduoti daug kartų, tačiau turtas ir jo kaina pirkėjams nebuvo patraukli. O paskutinės varžytynės, trukusiosios vieną mėnesį, ir 32 950 Eur maksimali pasiūlyta turto kaina (pradinė kaina – 32 800 Eur) parodo, jog nėra abejonių dėl antstolės paskirtos ekspertizės metu atlikto nekilnojamojo turto vertės įkainojimo teisingumo.

Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti antstolės veiksmų pagrįstumu ir teisingumu, ir pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.