Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-411-197/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-11-14
Bylos Nr.: 1A-411-197/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-03-4-00044-2017-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Laima Garnelienė, Linas Šiukšta
Nuteistasis: A. P.
Advokatai: Stanislovas Liutkevičius

Kategorijos

1.2.17.1.2Strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda (BK 199 str. 3 d.)
1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-411-197/2018Proceso Nr.1-03-4-00044-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.2; 1.2.23.2.2.2;2.4.6.5.1.

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), R. P. ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,gynėjui advokatui Stanislovui Liutkevičiui,nuteistajam A. P. (A. P.),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. (A. P.) ir jo gynėjo advokato Stanislovo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3dalį ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų,

- pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. P. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu ir A. P. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 11 (vienuolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios taikymo terminas pratęstas Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. (nuosprendyje padarytas rašymo apsirikimas dėl suėmimo pratęsimo datos ištaisytas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi) nutartimi, palikta nepakeista (pratęsta) iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. P. išieškoma konfiskuotino turto – vilkiko „Iveco“, Estijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, Lietuvos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 70 520 Eur (septyniasdešimt tūkstančių penkis šimtus dvidešimt eurų).

Iš nuteistojo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos proceso išlaidos: 589,61 Eur ir po 2,82 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pervedant į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banko Vilniaus skyriuje, banko kodas (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta:

- vilkiką „Iveco“, Estijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), grąžinti lizingo bendrovei (duomenys neskelbtini).

- puspriekabę „Schmitz“, Lietuvos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

- mobilaus ryšio telefoną „BlackBerry Classic“ su SIM kortele „Bitė“, 32 GB mikroSD kortele, telefoną „Nokia RM-1110“, su SIM kortele „Bitė“, navigaciją Garmin Dezl 560LMT su 4 GB microSD atminties kortele, grąžinti A. P. (jo įgaliotam asmeniui).

- 10 084,42 g kanapių (antžeminių dalių), 498,204 g kokaino miltelių, 12,5008 g Psilocybe (glotniagalvių) genties grybų grybienos skleročių bei pakuotes nuo narkotinių/ psichotropinių medžiagų, voką su A. P., J. R., P. G. daktiloskopinėmis kortelėmis, sunaikinti.

- CD laikmeną (priedas prie specialisto išvados Nr. 11-1439(17), perduotą teismui kartu su byla, įdėti į bylą ir saugoti kartu su byla.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 1 d., apie 16.38 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, į L., vilkiku „Iveco“, Estijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, Lietuvos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), paslėpęs puspriekabėje specialiai įrengtoje slėptuvėje, neteisėtai, neturėdamas leidimo pervežti per L. valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 10 088,07 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,2 %, 410,65 g gryno kokaino miltelių, 14,5009 g Psilocybe (glotniagalvių) genties grybų grybienos skleročių iki saugojimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), kur šias narkotines ir psichotropines medžiagas paslėptas puspriekabėje laikė, o transporto priemonę nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 3 d. ryto saugojo apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimą ir disponavimą nieko nežinantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ sargai, o 2017 m. liepos 3 d. vykdamas iš saugojimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), keliu (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ link (duomenys neskelbtini), šį labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, paslėptą puspriekabėje specialiai įrengtoje slėptuvėje, neteisėtai gabeno iki tol, kol 2017 m. liepos 3 d., apie 10.20 val., kelio (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ 15 kilometre, ties (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnų, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 3 dalyje bei BK 260 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas S. Liutkevičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, arba panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Priėmus kurį nors iš šių aukščiau nurodytų sprendimų, pakeisti nuteistajam A. P. taikomą suėmimą į kitą kardomąją priemonę (priemones). Teismui nusprendus, kad nėra pakankamo pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aukščiau nurodytais pagrindais, apeliantai siūlo nuosprendį panaikinti, neįrodžius, kad A. P. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, gražinti: vilkiką „Iveco“ įmonei „(duomenys neskelbtini)“; puspriekabę „Schmitz“ UAB „(duomenys neskelbtini)“; mobilaus ryšio telefonus su SIM kortelėmis, navigaciją „Garmin Dezl560LMT“ A. P.; proceso išlaidas palikti nenagrinėtas.

3. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies bei kituose šio kodekso straipsniuose numatytus reikalavimus, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį neatskleisdamas BK 260 straipsnio 3 dalies sudėties subjektyviosios pusės elementų, o dėl inkriminuoto BK 199 straipsnio 3 dalies nepateikė jokių įrodymų. Teismas įrodymus vertino, sutelkdamas visą dėmesį tik į kaltinimui naudingus faktinius duomenis, o bylą išnagrinėjo neišsamiai bei šališkai, ignoruodamas BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas ir nesilaikydamas suformuotos teismų praktikos, kad abejonės aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdė nagrinėti bylą teisme bei bylą išnagrinėjo galimai šališkas prokuroras ir teismas.

4. Apeliantai sutinka, kad teismo nustatytų įrodymų dalis patvirtina patį narkotinių ir psichotropinių medžiagų radimo faktą, tačiau byloje liko daug neįrodytų ar nepatikrintų aplinkybių, kurios kelia pagrįstas abejones atlikto tyrimo ir vėlesnio teisminio nagrinėjimo objektyvumu ir visapusiškumu.

4.1. Gynyba prašė teismo įpareigoti prokurorę kreiptis su teisinės pagalbos prašymu į B. teisėsaugos institucijas, prašant apklausti Antverpeno mieste granulių krovinį krovusius darbininkus, taip pat patikrinti, ar jie negalėjo palikti rankų pėdsakų, kurie buvo rasti ant pakuočių. Kitas prašymas buvo susijęs su rastų rankų pėdsakų patikra Europolo duomenų bazėje. Teismas nepagrįstai atmetė šiuos prašymus ir taip buvo prarasta galimybė panaikinti bet kokias abejones, ar tikrai A. P. yra susijęs su jam inkriminuotais nusikaltimais.

4.2. Iš A. P., B. K., P. S. ir V. D. parodymų matyti, kad vilkikas su puspriekabe savaitgaliui buvo palikta mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri aptverta ir filmuojama vaizdo kameromis. Peržiūrėjus vaizdo įrašus būtų įsitikinta, ar per tą laikotarpį niekas nebuvo priėjęs ar įlipęs į puspriekabę, kad ten padėti narkotines medžiagas. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai savalaikiai nepaėmė vaizdo stebėjimo kamerų duomenų, kurie vėliau buvo prarasti, nes video medžiaga buvo saugoma tik dešimt dienų.

4.3. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme buvo prašoma atlikti išsamų tachografo bei navigacinio įrenginio „Garmin Dezl 560LMT“ duomenų, susijusių su vilkiko judėjimu nuo Antverpeno link (duomenys neskelbtini)-L. sienos analizę, kas leistų nustatyti nukrypimus nuo įprastinio maršruto bei patikrinti A. P. parodymus. Šių duomenų analizė yra efektyvi ir tai parodė specialisto E. K. apklausa teisme. Minėtam specialistui paaiškinus tachografo reikšmes, neliko abejonių dėl vilkiko judėjimo maršruto bei intensyvumo nuo (duomenys neskelbtini)-L. sienos iki K., o tai visiškai patvirtina A. P. parodymus. Teismas netenkino prašymo atlikti detalų nurodytų techninių priemonių tyrimą, kuriame atsispindėtų visi ilgesni sustojimai, galimi nukrypimai nuo įprastinio maršruto, todėl liko nepašalintos abejonės.

4.4. Iš liudytojo T. K. parodymų matyti, kad nebuvo ieškomi A. P. bendrininkai, todėl susiklosto neįtikėtina situacija, kada pavienis asmuo, neturintis kontaktų su organizuotu nusikalstamumu, kaltinamas labai didelio kiekio narkotinių bei psichotropinių medžiagų gabenimu, o tai prieštarauja elementariai logikai bei protingumo kriterijui.

5. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis grindžiama nusikaltimų sudėties subjektyvioji pusė, nes jos neparemtos objektyviais įrodymais ir vertintinos kaip deklaratyvios.

5.1. Teismo išvada, kad A. P. turėjo suprasti, kad puspriekabėje įrengta slėptuvė, grindžiama ne objektyviais įrodymais, o tik teismo vidiniu įsitikinimu. Apeliantai nurodo, kad šią išvadą paneigia liudytojo R. S. parodymai, iš kurių seka, jog iš pirmo žvilgsnio nesimatė, kad sienelė yra negamyklinė, puspriekabės ilgis yra trumpesnis 11 cm nė įprastai ir be specialių prietaisų tai sunkiai įžiūrima, o taip pat nuteistojo A. P. parodymai, kad jo vairuojamą vilkiką buvo sustabdę V. policijos pareigūnai, kurie patikrino puspriekabės vidų, tačiau nieko įtartino nepastebėję leido tęsti kelionę. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą narinėjant teisme galima buvo atlikti slėptuvės sienelės bei originalios sienelės palyginimą, tačiau tai nebuvo atlikta.

5.2. Liudytojo R. S. pateiktas A. P. reakcijos į atliekamą patikrinimą apibūdinimas negali būti vertinamas kaip objektyvus kaltės įrodymas, nes R. S. nėra psichologijos ar panašios srities specialistas ir jo duotų parodymų apie A. P. emocinę būseną sulaikymo ir patikros metu negalima vertinti kaip specialisto išvados. Daugumai vairuotojų pareigūnų sustabdymas sukelia mažesnį ar didesnį stresą, tuo labiau, kad A. P. apklausiamas teisme parodė, kad išsigando pareigūnų dėl to, kad ne pagal taisykles vežė dukras bei kalbėjo telefonu. Susijaudinimas radus slėptuvę yra normali reakcija, neįvykus tokiai reakcijai būtų galima ją vertinti kaip neadekvačią.

5.3. Teismas konstatavo, kad norint įrengti slėptuvę, reikalingos tiek laiko sąnaudos, tiek reikiami įgūdžiai bei specifinės medžiagos, tačiau tai niekaip neįrodo, kad slėptuvę galėjo įrengti tik A. P. arba tai padarė kažkas kitas su jo žinia. Minėta išvada nepagrįsta jokiais bylos duomenimis ir šios aplinkybės byloje nebuvo tikrintos, todėl vertinamos kaip deklaratyvios.

5.4. Teisme taip pat nebuvo tikrintos aplinkybės, kad A. P. puspriekabę galėjo išsinuomoti su jau padaryta slėptuve. Nors liudytojai J. R. ir P. G. neigia ką nors žinantys apie slėptuvės įrengimą, tačiau tai dar nereiškia, kad ji negalėjo būti įrengta anksčiau ją eksploatavusių vairuotojų, kurie nebuvo apklausti.

2. Pirmosios instancijos teismas daugiausiai dėmesio skyrė objektyviosios pusės požymių pagrindimui ir nenurodė jokių duomenų, kuriuos būtų galima įvertinti kaip įrodymus, pagrindžiančius veikos subjektyviąją pusę, tačiau jeigu būtų tenkinti gynėjo prašymai atlikti papildomus procesinius veiksmus – apklausti logistinės kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovus, išreikalauti iš jų visus pervežimo dokumentus (CMR) už visą puspriekabės eksploatavimo laikotarpį (nuo 2017 m. kovo 3 d. iki gegužės 16 d.), atlikti papildomą tachografo ir navigacinio įrenginio duomenų analizę, nustatyti bei apklausti iki A. P. puspriekabę eksploatavusius vairuotojus – galimai būtų patvirtintas arba paneigtas subjektyvinės pusės buvimas. Taigi teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas taisykles, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą tik išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu. Be to, teismas rėmėsi teismų praktika (Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-604/2014), kuriose nagrinėtos aplinkybės visiškai skirtingos nė šioje byloje, t. y. A. P. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme neigė žinojęs apie puspriekabėje įrengtą slėptuvę bei joje paslėptas narkotines ir psichotropines medžiagas ir net bendrais bruožais nesuvokė apie jų paslėpimą jo vairuojamo vilkiko puspriekabėje.

3. Apeliantai teigia, kad buvo pažeistas rungimosi principas dėl teismo ir prokuroro šališkumo, nes buvo tenkintas prokurorės prašymas dėl leidimo muitinės kriminalinės tarnybos vyr. tyrėjui susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Šio leidimo pagrindu 2018 m. kovo 21 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas „Dėl navigacinio įrenginio bei tachografo nuskaitytų duomenų analizės“ su priedais, 2018 m. kovo 26 d. Navigacinio įrenginio bei tachografo apžiūros protokolas, t. y. atlikti procesiniai veiksmai apie kuriuos nežinojo nei gynėjas nei A. P. ir dėl to A. P. buvo atimta galimybė pasinaudoti savo teisėmis, numatytomis BPK 22 straipsnio 3 dalyje.

4. Prokurorė teismo posėdžio bei pertraukos metu pašaliniam asmeniui garsiai išreiškė savo neigiamą nusistatymą prieš gynėją, todėl jai buvo pareikštas nušalinimas, tačiau pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi šio prašymo netenkino ir visiškai nepasisakė ir nevertino, ar prokurorė nepažeidė savo veiksmais BPK 7, 9, 22, 238, 253, 270 ir 288 straipsnių reikalavimų. Be to, teismo palankumą kaltinimui iliustruoja ir prokurorės 2018 m. balandžio 12 d. išsakytos frazės, kurių teismas visiškai nevertino ir toleravo tokį jos elgesį. Visa tai ir aukščiau paminėtos aplinkybės, kad teismas tenkino prokurorės prašymą ne nutartimi, o rezoliucija, kelia pagrįstų abejonių teismo nešališkumu ir patvirtina palankumą kaltinimui (objektyvusis aspektas).

5. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas nepagrįstai nusprendė vilkiką „Iveco“ gražinti lizingo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo tarpu tokiu pat pagrindu eksploatuojamą puspriekabę (lizingo sutarties pagrindu) gražino ne lizingo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, kad vilkiką „Iveco“ 2016 m. liepos 4 d. lizingo sutarties pagrindu 36 mėnesių terminui iš lizingo teikėjo lizingo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo lizingo gavėjas – juridinis asmuo – įmonė „(duomenys neskelbtini)“, už kurį nustatyta tvarka mokėjo mėnesines įmokas. Minėtai įmonei baudžiamojoje byloje nebuvo taikyta atsakomybė, ji yra lizingo sutarties šalis, vykdanti prisiimtus įsipareigojimus, todėl vilkikas turėjo būti gražintas įmonei „(duomenys neskelbtini)“, o ne lizingo bendrovei.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato S. Liutkevičiaus apeliacinis skundas tenkintinas. Kauno apygardos teismas neteisingai traktavo nustatytas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų subjektyviuosius požymius, santykį su objektyviaisiais požymiais, todėl priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

Dėl apeliaciniame skunde nurodomų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

8. Apeliantai nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas kaltinamasis aktas, neatitinkantis BPK 219 straipsnio reikalavimų, ir todėl reikia bylą grąžinti prokurorui.

12.1. BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

12.2. BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Taip pat kaltinamajame akte nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

12.3. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuoja, jog jis atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, yra surašytas išsamiai, jame nurodytos visos baudžiamajai bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys. Iš 2018 m. vasario 2 d. apygardos teismo nutarties perduoti baudžiamąją bylą, kurioje A. P. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nagrinėti teisiamajame posėdyje turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme (t. 4, b. l. 1-2).

12.4. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė R. P., palaikiusi kaltinimą pirmosios instancijos teisme, 2018 m. kovo 26 d. teismui pateikė prašymą kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Prašyme nurodoma, jog A. P. nusikalstamus veiksmus būtina kvalifikuoti ne tik pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, bet dar ir pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Be kaltinamajame akte nurodyto kaltinimo papildomai nurodoma, „kad jis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, paimdamas į jo vairuojamą transporto priemonių junginį <...> labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 10088,07 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,2 %, 410,65 g gryno kokaino miltelių, 14,5009 g Psilocybe (glotniagalvių) genties grybų grybienos skleročių ir šias narkotines ir psichotropines medžiagas, paslėpęs puspriekabėje specialiai įrengtoje slėptuvėje kartu su kroviniu – plastiko granulėmis, neteisėtai gabeno iš ikiteisminio tyrimo nenustatytos valstybės, kirsdamas Europos Sąjungos valstybių sienas, į L.tikslu jas vėliau platinti, neturėdamas leidimo jas pervežti, 2017 m. liepos 1 d., apie 16.38 val., nepateikdamas muitinės kontrolei gabeno per L. valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą <...>“ (t. 4, b. l. 106). Apygardos teismas 2018 m. kovo 26 d. teisiamajame posėdyje protokoline nutartimi, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, nutarė gautą prokurorės prašymą dėl kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis priimti (t. 4, b. l. 114). A. P. ir jo gynėjas advokatas S. Liutkevičius paprašė pertraukos pasiruošti gynybai, o taip pat pareiškė prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ryšium su nauju kaltinimu. Teismas tokią pertrauką paskelbė, o prašymą dėl naujų įrodymų tyrimo atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

12.5. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodomi kaltinamojo akto trūkumai yra susiję su įrodymų vertinimu, jų pakankamumu, galimai nepagrįstu apelianto manymu kaltinimo keitimu ir papildoma kita nusikalstamų veikų kvalifikacija ir tai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui.

9. Apeliantai taip pat teigia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistas rungimosi principas, nes, pažeidžiant BPK 288 straipsnio nuostatas, buvo patenkintas prokurorės prašymas dėl leidimo muitinės kriminalinės tarnybos vyr. tyrėjui susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo atlikti proceso veiksmai – surašyti tarnybinis pranešimas „Dėl navigacinio įrenginio bei tachografo nuskaitytų duomenų analizės“ su priedais bei Navigacinio įrenginio bei tachografo apžiūros protokolas, apie kurių atlikimą nežinojo nei A. P., nei jo gynėjas. Apeliantai nurodo, kad teisėjo veiksmai, tenkinant prokurorės prašymus ne nutartimis, bet rašytinėmis rezoliucijomis, prokurorės elgesio toleravimas kitų proceso dalyvių atžvilgiu, kelia pagrįstų abejonių teismo palankumu kaltinimo naudai.

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudedamųjų dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Remiantis objektyviuoju nešališkumo aspektu bendriausia prasme reikalaujama, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Taip pat pažymėtina, kad konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonių. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-466/2009, Nr. 2K-198/2009, Nr. 2K-195/2010). Teismo nešališkumas reiškia, kad baudžiamojo proceso metu turi būti pakankamai garantijų, pašalinančių pagrįstas abejones dėl galimo teismo šališkumo, kad nebūtų prielaidų manyti, jog teismas suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Taip pat teismo (teisėjo) nešališkumas reiškia, kad nėra faktų, kurie keltų abejonių, jog bylą nagrinėjantis teisėjas turi išankstinę nuomonę ar nusistatymą kurio nors proceso dalyvio atžvilgiu, yra tendencingas. Pažymėtina, kad teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, neesminiai proceso įstatymo pažeidimai ir pan. nėra pakankamas pagrindas daryti išvados, kad teismas išnagrinėjo bylą šališkai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014, Nr. 2K-132/2015, Nr. 2K-7-124-648/2015, Nr. 2K-333-511/2015, Nr. 2K-548-699/2015, Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-162-697/2016, Nr. 2K-118-222/2017, Nr. 2K-12-511/2017). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, svarbu tai, ar tokia abejonė paremta faktiniais duomenimis, rodančiais šališkumo požymių buvimą. Taigi įrodymų tyrimo rezultatų vertinimas, į kurį atkreipia dėmesį apeliantai savo apeliaciniame skunde, negali būti siejamas su teismo šališkumu.

13.2. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, o ir apeliantai skunde nenurodo jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjo asmeninį suinteresuotumą byla, taigi subjektyvus šališkumas nenustatytas. Siekiant konstatuoti objektyvų šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo.

13.3. BPK 288 straipsnyje nurodyta, jog įrodymų tyrimo metu prokuroras gali prašyti leisti jam pateikti papildomus įrodymus atliekant proceso veiksmus. Teismas dėl prokuroro prašymo priima nutartį, o patenkindamas šį prokuroro prašymą, padaro bylos nagrinėjimo pertrauką. Prokurorė 2018 m. kovo 15 d. pateikė teisėjui prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir daryti jos kopijas. Šiame prašyme prokurorė nurodė, jog, bylą nagrinėjant teisme, išklausius proceso dalyvių parodymus, iškilo būtinybė pakartotinai apžiūrėti ikiteisminio tyrimo byloje esančią informaciją, kuri užfiksuota elektroninėse laikmenose ir prijungta prie baudžiamosios bylos. Taip pat šiame prašyme nurodoma, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus vyr. tyrėjui T. K. pavesta atlikti papildomą transporto priemonės - vilkiko IVECO, Estijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo maršruto apžiūrą ir analizę, todėl prašoma jam leisti susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir daryti reikalingas dokumentų kopijas. Teisėjas šį prašymą išsprendė rezoliucija „Leidžiu. 2018-03-15“ (t. 4, b. l. 67, 68). 2018 m. kovo 26 d. teisiamajame posėdyje prokurorė paprašė prie bylos pridėti navigacinio įrenginio ir tachografo detalią apžiūrą, kuri buvo atlikta jos pavedimu (t. 4, b. l. 111). Byloje taip pat yra ir vyr. tyrėjo T. K. 2018 m. kovo 21 d. tarnybinis pranešimas „Navigacinio įrenginio bei tachografo nuskaitytų duomenų analizės“ su priedais (t. 4, b. l. 82-95) bei 2018 m. kovo 26 d. Navigacinio įrenginio bei tachografo apžiūros, atliktos vyr. tyrėjo T. K., protokolas (t. 4, b. l. 96-105). Iš minėto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. (pagal bylos duomenis turi būti 2018 m.) kovo 14 d. buvo gautas prokurorės R. P. žodinis prašymas išanalizuoti nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 3 d. tachografo ir navigacinio įrenginio duomenis. Taigi, prokurorė R. P., neturėdama jokių įgaliojimų teismo žinioje esančioje baudžiamojoje byloje, pažeisdama BPK 288 straipsnio nuostatas, dar net gi iki teisėjo rezoliucijos pavedė ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti proceso veiksmus. Teisėjas, taip pat pažeisdamas minėto straipsnio reikalavimus, šį prašymą išsprendė ne teisiamajame posėdyje priimdamas nutartį, o rezoliucija.

13.4. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagal prokurorės pavedimą ikiteisminio tyrimo pareigūno atlikti proceso veiksmai ir jų metu gauti įrodymai teismui pateikti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Esant tokiai situacijai būtina išanalizuoti, kiek šis pažeidimas suvaržė nuteistojo A. P. teises tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų ar pažeidė jo teises į teisingą, nepriklausomą, nešališką teismą. Iš 2018 m. balandžio 19 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas, šalindamas BPK 288 straipsnio pažeidimo sukeltas pasekmes, liudytoju apklausė ikiteisminio tyrimo pareigūną T. K., atlikusį papildomą transporto priemonės – vilkiko IVECO, Estijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo maršruto apžiūrą ir analizę (t. 4, b. l. 136-140). Šios apklausos metu buvo peržiūrima ir informacija esanti CD diske, kuris buvo pateiktas prie 2017 m. gruodžio 1 d. specialisto išvados. Tokiu būdu, tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui šio liudytojo apklausos metu buvo sudarytos galimybės išsiaiškinti visus klausimus, susijusius su minėtų proceso veiksmų atlikimu bei jų metu gautais duomenimis, lyginti šiuos duomenis su kita baudžiamosios bylos medžiaga. Be to, apeliantas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad sutinka su T. K. užfiksuota informacija, nes ji atitinka navigacinio įrenginio duomenis, esančius peržiūrėtame CD diske.

13.5. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nerodo teismo šališkumo ir nuosprendis šiuo pagrindu negali būti panaikintas. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Tokių duomenų šioje konkrečioje byloje, teisėjų kolegijos nuomone, nėra.

Žemesnės instancijos teismas

13.6. Apeliantai kelia klausimą ir dėl galimo prokurorės, dalyvavusios nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šališkumo. Prokurorės galimą šališkumą jie sieja su prokurorės išsakytomis frazėmis pertraukos metu apie nuteistojo gynėjo gynybos poziciją, su jos dalyvavimu posėdyje dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo ir ten išsakyta nuomone, o taip pat su jos, pažeidžiant BPK 288 straipsnio nuostatas, atliktais veiksmais bei pavedimais ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Apygardos teismas klausimą dėl prokurorei pareikšto nušalinimo išsprendė 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi (t. 4, b. l. 128-130). Joje išsamiai išdėstė, kodėl netenkina A. P. gynėjo pareikštą nušalinimą prokurorei. Teismas nurodė, jog dalis nurodomų nušalinimo argumentų yra susiję su jos tarnybinių pareigų atlikimu – dalyvavimu teismo posėdžiuose, papildomų įrodymų pateikimu, o galimai išsakyta replika dėl gynybos pozicijos taip pat nėra pagrindas jai nušalinti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prokurorei nušalinti nėra BPK 58 straipsnyje nurodytų pagrindų. Teisėjų kolegija su nutarties motyvais sutinka.

10. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai konkretūs teisiniai rėmai, į kuriuos teismas turi orientuotis nagrinėdamas bylą. Konstitucinė pareiga – vykdyti teisingumą – įpareigoja teismą išspręsti bylą pagrįstai, teisėtai ir teisingai, neperžengiant kaltinimo ribų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2015). BPK 256 straipsnis numato atvejus, kada yra galimas kaltinimo pakeitimas teisme. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Prokurorė, kaip jau buvo minėta pirmiau, šia teise pasinaudojo ir, įvertinusi jos manymu nustatytas naujas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. kad narkotinės medžiagos į L.ą buvo įvežtos kontrabandos būdu, prašė teismo A. P. veiksmus papildomai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas priimdamas prokurorės pateiktą naują kaltinimą bei toliau nagrinėdamas bylą ir dėl naujo kaltinimo, nepažeidė BPK 256 straipsnyje nurodytų reikalavimų, o taip pat, kaip ir buvo minėta pirmiau, užtikrino kaltinamajam visas šiame straipsnyje numatytas teises.

Dėl nusikalstamų veikų

11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2017 m. liepos 3 d. A. P. vairuojamo vilkiko „Iveco“, Estijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), puspriekabėje „Schmitz“, Lietuvos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), specialiai įrengtoje slėptuvėje, buvo gabentas labai didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 10 088,07 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,2 %, 410,65 g gryno kokaino miltelių, 14,5009 g Psilocybe (glotniagalvių) genties grybų grybienos skleročių iki tol, kol 2017 m. liepos 3 d., apie 10.20 val., kelio (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ 15 kilometre, ties (duomenys neskelbtini). A. P. buvo sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnų. Šios aplinkybės nustatytos remiantis paties nuteistojo A. P., taip pat liudytojų R. S., B. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros (t. 1, b. l. 9-25, t. 2, b. l. 45-51), specialistų tyrimų (t. 1, b. l. 149-152) metu surinktais faktiniais duomenimis. Šie įrodymai išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje ir šiuo aspektu jų niekas neginčija.

12. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas S. Liutkevičius apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies bei kituose šio kodekso straipsniuose numatytus reikalavimus, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį neatskleisdamas BK 260 straipsnio 3 dalies sudėties subjektyviosios pusės elementų, o dėl inkriminuoto BK 199 straipsnio 3 dalies nepateikė jokių įrodymų. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutiktina.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kvalifikuojantys požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal teismų praktiką, asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2007, Nr. 2K-33/2009, Nr. 2K-593/2009, Nr. 2K-587/2012, Nr. 2K-7-107/2013). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų pakuotė (dydis, svoris) ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-604/2014). Tačiau šiose LAT kasacinėse nutartyse aptariami tie atvejai, kai kaltininkas teigia, jog jis nežinojo, koks yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis, jų koncentracija. Gi šioje konkrečioje byloje nuteistasis teigia apskritai nežinojęs, jog gabena narkotines medžiagas. Tuo labiau, kad ir pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vien tai, jog nenustatyta, iš kur tiksliai ir kam/kur šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo gabenamos, veikos baudžiamumo nešalina, tačiau vien šių aplinkybių visumos, A. P. kaltei dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagrįsti, nepakanka. Būtina nustatyti ar A. P. žinojo gabenęs ir laikęs minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas.

14. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įrodyta, kad nuteistasis žinojo gabenęs ir laikęs narkotines ir psichotropines medžiagas, nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

15. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad visi ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. P. į L., per L.-(duomenys neskelbtini) valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, vilkiku „Iveco“, Estijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, Lietuvos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), gabendamas plastiko granulių krovinį, atvyko 2017 m. liepos 1 d., apie 16.38 val., ir nuvyko iki saugojimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), kur transporto priemonę paliko saugojimui ir laikė iki 2017 m. liepos 3 d. ryto, kada su šia transporto priemone iš minėtos aikštelės išvyko į (duomenys neskelbtini), kad pristatyti gavėjui gabentą krovinį – plastiko granules, tačiau apie 10.20 val., kelio (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ 15 kilometre, ties (duomenys neskelbtini). buvo sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnų. Šių faktinių aplinkybių neneigė ir pats kaltinamasis, kaip ir fakto, kad puspriekabėje buvo rasta slėptuvė, o šioje – labai didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 10 088,07 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,2 %, 410,65 g gryno kokaino miltelių, 14,5009 g Psilocybe (glotniagalvių) genties grybų grybienos skleročių. Nėra abejonių ir dėl to, kad puspriekabėje surastos medžiagos yra priskiriamos narkotinėms bei psichotropinėms – tai patvirtina specialisto išvada. Surastų medžiagų kiekis pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius, atitinka labai didelį kiekį (redakcija galiojusi veikų padarymo metu). A. P. parodymų visuma apie kelionės maršrutą, vilkiko navigacijos ir tachografo duomenys patvirtina, kad A. P. 2017 m. liepos 1 d., apie 16.38 val., per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą įvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į L., iš esmės be jokių ilgų sustojimų, (kurių trukmė leistų manyti, kad tuo metu puspriekabėje galėjo būti įrengta slėptuvė bei paslėptos narkotinės/psichotropinės medžiagos), atvyko į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje transporto priemonė buvo saugoma iki 2017 m. liepos 3 d. ryto. Liudytojų B. K., P. S., V. D. parodymais nustatyta, kad per visą transporto priemonės saugojimo laikotarpį iki 2017 m. liepos 3 d. ryto, kada apie 10 val. A. P. atvyko pasiimti vilkiko su puspriekabe, prie minėtos transporto priemonės jokie pašaliniai asmenys priėję/įlipę nebuvo. Pašaliniai asmenys nepastebėti patekti į minimą transporto priemonę negalėjo, kadangi aikštelė aptverta aukšta tvora, nuolat stebima vaizdo kameromis, saugoma ne tik sargų, bet ir dviejų sargių šunų. Teismas atmetė versiją, jog puspriekabėje rasta slėptuvė galėjo būti įrengta, o narkotinės ir psichotropinės medžiagos joje paslėptos, stovėjimo paminėtoje aikštelėje metu. Apygardos teismas nurodė, jog, įvertinus slėptuvės konstrukciją, rastų narkotinių/psichotropinių medžiagų kiekį bei supakavimo/paslėpimo ypatumus, galimą laiką reikalingą tokių veiksmų atlikimui, slėptuvė negalėjo būti įrengta, o minimos medžiagos joje paslėptos ir A. P. vairuojamai transporto priemonei kirtus valstybės sieną 2017 m. liepos 1 d. per tą laiką iki kol jis atvyko iki saugojimo aikštelės, tiek jam išvykus iš saugojimo aikštelės 2017 m. liepos 3 d. iki kol transporto priemonė buvo sustabdyta muitinės pareigūnų. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos, rastos puspriekabėje įrengtoje slėptuvėje, buvo įvežtos (gabentos) A. P. atvykstant iš (duomenys neskelbtini) į L. per valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei 2017 m. liepos 1 d, 16.38 val., kai jo vairuotas transporto priemonių junginys kirto L. valstybės sieną, t. y., kad į L. minėtos medžiagos buvo įvežtos kontrabandos būdu.

19.1. Nuteistasis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme neigė žinojęs apie vilkiko puspriekabėje įrengtą slėptuvę ir ten paslėptas narkotines medžiagas. Jis parodė, kad yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis savininkas. Įmonė nėra fiktyvi, nėra naudojama, kaip priedanga nusikalstamai veikai vykdyti. Vilkikas yra įgytas Estijos bendrovės, faktiškai priklauso lizingo bendrovei. Jis dirba išvykęs, paskutinę kadenciją dirbo išvykęs iš L. apie porą mėnesių. Priekabą išsinuomojo K., iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Su priekaba iki pat arešto dienos dirbo sėkmingai, kelis kartus buvo nuvežęs savininkui remontuoti. Apie tai, kad priekaboje yra įrengta slėptuvė nežinojo. Slėptuvės sienelė padaryta labai gerai, originaliomis medžiagomis, todėl jis jos nepastebėjo, nebuvo jokių nepatogumų krovinių pakrovimui/iškrovimui, nebuvo taip, kad krovinys netilptų, durys užsidarydavo. Plastiko granulių krovinį gabeno iš Antverpeno, krovinys turėjo būti pristatytas į A. Krovinį pasikrovė birželio 29 d. į L. grįžo liepos 1 d. per K. sieną, netrukdomas. Sustojo pirmame arba antrame „Lukoil“ už sienos, prisipylė kuro, užtruko 15-20 min., stovėjo kolonėlės teritorijoje, po kameromis. Toliau važiavo tiesiai į K., S. aikštelę, kur pasistatė automobilį. Automobilį pastatė matomoje vietoje, galu į sargą, kad sargas jį matytų iš būdelės. Priekabos durys nėra rakinamos, kadangi krovinys buvo paprastas – granulės. Iš aikštelės, liepos 1 d. pavakarėje, jį pasiėmė atvažiavusi žmona. Iš karto krovinio į paskirties vietą nevežė, kadangi buvo savaitgalis, o krovinio pristatymo laikas buvo liepos 3 dieną, todėl žinojo, kad krovinio neiškraus. Liepos 2 d. atšventė dukros M. gimtadienį, o pirmadienį vežė krovinį į A. Vyko kartu su dukromis, nes vaikai seniai jo nebuvo matę, norėjo pasivažinėti. Išvažiavus iš aikštelės, sustojo ant M. plento, pirmame „Statoil“, kur nusipirko kelio vinjetę ir važiavo link A. tiesiausiu keliu pro P. Važiuodamas pamatė stovinčius pareigūnus, matė, kad žiūri pro žiūronus, todėl išsigando, kad gaus baudą dėl neteisingo vaikų vežimo. Kadangi jį sustabdė muitinės pareigūnai labai nustebo, nes toje vietoje niekada nėra matęs muitinės pareigūnų. Kaip su pareigūnu pasisveikino nepamena, bet nemano, kad sveikinosi pasakydamas „Sveikas“, nes taip su pareigūnu nesisveikina. Sustabdžius pareigūnas paprašė pateikti krovinio dokumentus, klausė kur vyksta. Kiek pamena, pateikdamas dokumentus jis pasakė, kad važiuoja į A., kad krovinys iš B., minėjo, kad grįžo šeštadienį, o krovinio pristatymas pirmadienį. Pareigūnas liepė atidaryti priekabos duris, jas atidarius matėsi paletės. Pareigūnas išsitraukė kopėčias, užsilipo ir iš karto nuėjo į patį priekį. Užtruko gal apie porą minučių ir atėjęs pasakė, kad yra slėptuvė. Buvo palydėtas į K. pasienio ruožą, ten peršvietė ir nieko nematė, todėl įvarė automobilį į angarą, pradėjo ardyti priekabą. Suradus slėptuvę buvo natūrali stresinė situacija, kadangi jis suprato, kad jeigu yra slėptuvė, tai ne šiaip ją čia kažkas paliko. Apieškojo priekabą ir rado narkotines medžiagas. Kaip jos papuolė į priekabą jis nežino, nėra įrodymų, kad jis pasidarė slėptuvę. Prokurorės prielaida, kad jis narkotinių medžiagų neįsivežė iš užsienio valstybės, kad jos nuo liepos 1 d. iki liepos 3 d. galimai jam buvo pakrautos, ar jis jas pats pasikrovė, yra nelogiškos. Jis daro prielaidą, kad narkotinę medžiagą jis galimai vežiojo nuo pat pradžių, apie tai nežinodamas. (duomenys neskelbtini) kraunant granulių krovinį jis sėdėjo kabinoje. Gamyklose yra tokia sistema, kad krauna nuo rampos, atvažiavus prie rampos pasistato automobilį, atitentuoja šoną, kad iš karto būtų galima rišti ir per galą su pakrovėju įveža. Kai pusę priekabos užkrauna, tada palieka 15 min. susiraišioti per šoną. Susiraišiojęs vėl privalo sėdėti kabinoje. Pats pakrovime tiesiogiai nedalyvauja. Granules krovė apie pietus. Jis nebuvo palikęs automobilio. Europoje yra įstatymas, kad negalima ilgojo 45 val. poilsio daryti automobilyje, privaloma nuomotis viešbutį. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį, buvo palikęs priekabą prižiūrimoje specializuotoje sunkiasvorių automobilių aikštelėje. Priekaba buvo taip palikta ir Prancūzijoje. (duomenys neskelbtini) niekas tos priekabos negalėjo paimti su kroviniu ir įdėti. Darant prielaidas, tai buvo pas J. R. atvažiavęs kelis kartus ir priekabą palikęs dienai. Kaltinimo dėl kontrabandos jokie duomenys nepatvirtina, nors šis straipsnis galėjo būti inkriminuotas nuo pradžių. Dėl ketinimo platinti, tai turėtų būti kažkokia informacija, kažkas nustatyta. Parodymus, kad kovo-balandžio mėn. iš V. į T. vežė 34 euro palečių krovinį, nei patvirtina, nei paneigia, kadangi gali klysti.

19.2. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. P. nurodė analogiškas, kaip ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, krovinio gabenimo po pakrovimo Antverpene iki jo sulaikymo muitinės pareigūnų aplinkybes. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinės instancijos teisme prašė skirti tachografo ir navigacinės įrangos informacinių technologijų ekspertizę, tam, kad būtų smulkiai išanalizuotas jo maršrutas ir pagal tai nustatyta, ar buvo galimybė jam pačiam, ar kam nors kitam įdėti narkotines medžiagas į slėptuvę puspriekabėje. Tačiau jis sutiko su tuo, kad apygardos teismas išanalizavo navigaciniame įrenginyje užfiksuotus bei tachografo duomenis, atliko navigacinio įrenginio rinkmenos „Garmin dezl“, esančios CD diske, apžiūrą teisme, šiuo klausimu apklausė specialistą E. K., liudytoją T. K.. Teisėjų kolegijos nuomone šių duomenų pakanka spręsti A. P. kaltės ar nekaltumo klausimą, o prašomos ekspertizės skyrimas būtų perteklinis veiksmas. Taip pat A. P. ir jo gynėjas mano, kad nuteistojo nekaltumą padėtų nustatyti ir kiti tyrimo veiksmai, kurių neatliko nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei pirmosios instancijos teismas, t. y. apklausti logistinės kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovus, išreikalauti iš jų visus pervežimo dokumentus (CMR) už visą puspriekabės eksploatavimo laikotarpį (nuo 2017 m. kovo 3 d. iki gegužės 16 d.), nustatyti bei apklausti iki A. P. puspriekabę eksploatavusius vairuotojus, Antverpene krovinį krovusius darbininkus. Pats nuteistasis smulkiai apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino krovinio pakrovimo Antverpene aplinkybes. Iš jo parodymų seka, jog krovinio pakrovimas truko pakankamai ilgą laiką, jis dalyvavo tik epizodiškai, kai reikėdavo sutvirtinti įkrautą krovinį. Darbininkų, krovusių krovinį, apklausa nepadėtų nustatyti, darant prielaidą net jei jie ir įkrovė narkotikus, ar apie tai žinojo nuteistasis. Analogiškai pasakytina ir dėl kitų prašomų tyrimo veiksmų atlikimo, nes šioje konkrečioje situacijoje, svarbu nustatyti, ar apie tai, kad puspriekabėje yra narkotinės medžiagos, t. y. ar apie gabenamus narkotikus, žinojo nuteistasis.

19.3. Liudytojas R. S. (R. S.) pirmosios instancijos teisme parodė, kad patruliavo kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie M. įvažiavimo, gal 1-1,5 km. nuo viaduko. Pastebėjo atvažiuojantį vilkiką estiškais numeriais. Vilkikas, pamatęs juos, kažkur 1-1,5 km. atstumu nuo jų, bandė persirikiuoti į antrą juostą, taip bandydamas vengti stabdymo. Sustabdęs priėjo prie vairuotojo, pasisveikino, prisistatė. Jam vairuotojas atsakė „Sveikas“, tai yra labai nebūdingas vairuotojui pasisveikinimas. Iš to suprato, kad gali būti neeilinis patikrinimas. Paprašė pateikti transporto priemonės dokumentus. Vairuotojas pateikė dokumentus, taip pat ir krovinio dokumentus. Priėjęs prie automobilio matė, kad sėdi vaikai, kurie buvo geros nuotaikos, todėl suprato, kad vairuotoją pažįsta. Peržiūrėjęs dokumentus pamatė, kad krovinys prieš kelias dienas įvažiavęs į L. ir turėjo būti iškrautas A. Klausė, kaip krovinys atsidūrė K., nes įvažiavus per K. krovinį būtų buvę patogiau iš karto iškrauti A. Vairuotojas į klausimą aiškiai nieko neatsakė. Nutarė patikrinti krovinį. Atidarant krovinių skyrių vairuotojas buvo labai kalbus, geros nuotaikos, todėl kilo įtarimas, kad vairuotojas bando užkalbėti. Įlipus ir apsižiūrėjus krovinys pagal paletes atitiko. Nuėjo į priekį pasižiūrėti ar nėra pertvaros. Tarp lubų ir sienos įkišo rankas ir suprato, kad už jos yra dar viena siena, todėl kilo įtarimas, kad yra slėptuvė. Pasiėmęs mobilų telefoną įkišo į tarpą tarp lubų ir sienos bei padaręs nuotraukas suprato, kad yra ertmė. Išlipęs vairuotojo paklausė ar ten yra slėptuvė, bet vairuotojas atsakė ne, nežinau, puspriekabę neseniai nusipirkau. Su kolega nutarė vairuotoją pristatyti į K. kelio postą ir patikrinti rentgeno kontrolės sistema. Važiuojant į K. kelio postą analizavo nuotrauką, pastebėjo, kad ten tikrai yra slėptuvė ir dugne kažkas yra. K. kelio poste automobilį patikrinus rentgeno kontrolės sistema, įtarimai, kad kažkas yra sustiprėjo. Detalaus patikrinimo angare pasitelkė įrankius ir pasišvietęs pamatė, kad ten yra paketai. Kadangi su kaltinamuoju buvo vaikai, tai kolegų prašė, kad jie stebėtų vairuotoją, o jis tuo metu bandė atidaryti slėptuvę. Nelabai suprato, kaip slėptuvė atsidaro, todėl teko panaudoti įrankius ir padaryti skylę. Kolega klausė ar jis nieko nerado. Jis stebėjo vairuotojo reakciją į tai. Iš jo elgesio mano, kad jis žinojo, nes stovėjo įsitempęs. Vairuotojas pradžioje buvo labai susikaupęs, o jam pasakius, kad nieko nėra, atsipalaidavo. Pamatęs paketus, praplėšė pirmą ir nunešė parodyti vairuotojui. Vairuotojas buvo nelabai nustebęs, jo reakcija buvo nulinė. Paklausė ar jam reikės advokato. Viską perdavė Muitinės kriminaliniai tarnybai. Kiek pamena buvo ištraukta 13 paketų. Iš pirmo žvilgsnio nesimatė, kad slėptuvės sienelė yra ne gamyklinė, nes joje tamsu ir reikia šviestis. K. kelio poste atidengus tentą, pažiūrėjus į viršų matėsi, kad sienelė nėra originali. Pasižiūrėjus į viršų tikrai matėsi, nes viršuje buvo uždėta skarda ir prisukta dviem varžtais, nes originaliai taip tikrai nėra. Užvirinta nebuvo, nes pasikėlė tentas.

19.4. Liudytojo R. S. parodymai patvirtina narkotinių medžiagų radimo faktą, tačiau nepaneigia nuteistojo aiškinimų, kad jis susijaudino todėl, jog vilkiko kabinoje, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vežė dvi mažametes dukras ir kalbėjo telefonu. Nors liudytojas nurodė, kad iš vairuotojo elgesio – šis buvo įsitempęs, suprato, jog pastarasis žinojo apie slėptuvę, tačiau tuo pačiu parodė, kad „K. poste ardant slėptuvę iš neverbalinės kalbos sunku pasakyti, ar jis apie ją žinojo, nes pareigūnams tikrinant žmogus visada nervinasi“ (t. 4, b. l. 63). Be to, jis taip pat parodė, jog nesimatė, kad puspriekabėje įrengta slėptuvė yra ne gamyklinė. Tai vėl gi sutampa su nuteistojo aiškinimais, jog puspriekabėje jis nepastebėjo jokių pertvarkymų. Apygardos teismas, vertindamas liudytojo R. S. parodymus, padarė išvadą, jog A. P., pamatęs muitinės pareigūnus, rikiavosi į antrą juostą, tokiu būdu stengdamasis išvengti sustabdymo, kas vėlgi, nors ir netiesiogiai, patvirtina A. P. žinojus apie neteistai gabenamą nelegalų krovinį. Tačiau liudytojas R. S. parodė ir tai, kad gali būti, jog vairuotojui reikėjo persirikiuoti. Šis liudytojas parodė, kad jam kilo įtarimas, jog „priekyje sėdi du žmonės, lyg vaikai, bet per žiūronus nesupratau. Vilkikas bandė persirikiuoti į antrą juostą, taip bandydamas vengti mano stabdymo <...>“ (t. 4, b. l. 61). Bet tuo pačiu jis parodė, kad „norint važiuoti į A. jam būtų reikėję persirikiuoti į antrą eismo juostą“ (t. 4, b. l. 62). Būtent į A.nuteistasis ir vežė krovinį.

19.5. Iš liudytojų B. K., P. S., V. D. parodymų seka, kad nuteistasis A. P. vilkiką su puspriekabe 2017 m. liepos 1 d. paliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir pasiėmė 2017 m. liepos 3 d. Liudytojas B. K. parodė, kad pastačius vilkiką su puspriekabe aikštelėje, vairuotojo atvažiavo pasiimti žmona su mažu vaiku, kuri privažiavo prie jo vilkiko kabinos. Vairuotojas iš kabinos susikrovė savo daiktus, sėdo į lengvąjį automobilį pas žmoną ir išvažiavo. Prieš išvažiuodamas vairuotojas į puspriekabę įlipęs nebuvo. Priekabos tentas buvo uždarytas. Nuo to laiko, kai vilkiko vairuotojas jį paliko, prie vilkiko niekas priėjęs, atvažiavęs nebuvo. Vilkikas iš darbo vietos matėsi gerai, nei jam, nei per kameras vilkiko vaizdo niekas neužstojo. Naktį per kameras nelabai gerai matosi, bet vartai būna uždaryti, teritorija aptverta aukštomis betoninėmis tvoromis, apšviesta. Automobilis stovėjo prie angaro, o viršuje šviestuvas. Nakties metu vilkikas matėsi. Žmonės tik pro sargus gali praeiti, daugiau iš niekur negali ateiti. Saugoti padeda du labai sargūs šunys, vilkikas buvo netoli jų voljero. Šunų nakčiai nebuvo paleidęs, nes jie agresyvūs. Kad jam nematant ir šunims nepastebėjus kažkas priėjo prie vilkiko, būti negali. Liudytojas P. S. parodė, kad jam su A. P. susidurti neteko. 2017 m. liepos mėn. pradžioje dirbo sargu UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kurioje saugomi krovininiai automobiliai. Jam priimant pamainą, aikštelėje automobilis estiškais numeriais jau stovėjo, o perduodant pamainą liko stovėti kaip stovėjo. Iš jo darbo vietos vilkikas su estiškais numeriais matėsi. Neįmanoma į teritoriją patekti nepastebėtam, nes yra du šunys bei sargai vaikšto po teritoriją, taip pat iš visų pusių yra įmonės, nes tik viena teritorijos tvora yra laisva, bet ir ta į gatvės pusę. Per jo budėjimo laiką – sekmadienį, į minėtą vilkiką nebuvo niekas atvykęs. Šunys nuo vilkiko buvo 2-3 m. atstumu. Šunys labai sargūs. Yra įsitikinęs, kad jo budėjimo laikotarpiu niekas iš pašalinių asmenų į vilkiką įlipęs nebuvo. Liudytojas V. D. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Liepos 3 d. (buvo pirmadienis) į darbą atvyko 8 val. ryto. Tą pačią dieną apie 10 val. į aikštelę kartu su mergaite atvažiavo A. P. ir pasiėmė vilkiką su puspriekabe. Kai vilkikas atvyko jis nematė, tik pamatė, kad stovi. Kas vyksta kieme jis matė per telefoną, nes kieme yra kameros. Vilkiko stovėjimo aikštelėje metu, prie vilkiko niekas nebuvo atėjęs, nelipo nei į kabiną, nei į puspriekabę. Klausė sargų ir jie sakė, kad prie vilkiko nieko nebuvo. Sargai aikštelėje būna visą parą, užsidaro vartai, pas sargus yra kameros jie mato visą kiemą. Teritorija yra aptverta iš visų pusių, yra kaimynai ir 2 m. aukščio betoninė tvora, o prie jos du vilkiniai šunys. Per tvorą perlipti neįmanoma, nes iš tos pusės yra vilkiniai šunys. Iš kitos pusės sargai yra. Iki vilkiko nueiti nepastebėtam būtų sudėtinga. Tos vietos kur stovėjo vilkikas, vaizdo kamerų niekas neužstojo, matosi iš visų pusių. Vaizdo įrašą saugo tik savaitę laiko, nes savaitei praėjus trinasi ir rašosi ant viršaus.

19.6. Iš šių liudytojų parodymų teismas padarė išvadą, jog vilkiko su puspriekabe buvimo saugojimo aikštelėje metu niekas negalėjo pakrauti į puspriekabės slėptuvę narkotines medžiagas. Tačiau šiuo atveju būtų labai svarbus aikštelės stebėjimo vaizdo įrašo tyrimas. Liudytojas T. K., atlikęs šioje byloje ikiteisminį tyrimą, parodė, jog vaizdo įrašas iš saugojimo aikštelės nebuvo paimtas, nes informacija saugoma 10 dienų. Kuomet buvo išsiaiškinta vilkiko laikymo aikštelė, buvo praėjęs 10 dienų terminas ir vaizdo įrašų jau nebuvo, o A. P. nepasakė tikslaus aikštelės adreso, kuriame laikė vilkiką, tik nurodė, kad buvusioje „Grifo“ aikštelėje. A. P. buvo apklaustas įtariamuoju 2017 m. liepos 4 d., t. y. kitą dieną po sulaikymo (t. 2, b. l. 7-9). Jis pakankamai konkrečiai nurodė aikštelės, kur buvo palikęs vilkiką su puspriekabe, vietą: S. buvusi „G.“ aikštelė. Tuo metu įtariamojo A. P. nebuvo prašoma parodyti, kur konkrečiai yra ši saugojimo aikštelė, joks proceso veiksmas dėl to nebuvo atliktas. Tik 2017 m. rugsėjo 22 d. liudytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. D. apklausos metu paaiškėjo, jog vaizdo kamerų filmuojamą informaciją speciali laikmena išsaugo apie 14 dienų ir vaizdo medžiagos iš saugojimo aikštelės jis negali pateikti (t. 1, b. l. 58). Analogiškus parodymus šis liudytojas davė ir teisme: „vaizdo įrašą mes turime tik savaitę laiko“ (t. 4, b. l. 53). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu buvo prarasta galimybė pilnai išsiaiškinti vilkiko su puspriekabe saugojimo aplinkybes ir tokiu būdu neįmanoma patvirtinti liudytojų B. K., P. S., V. D. parodymų, pašalinti abejones dėl galimos narkotinių medžiagų įdėjimo į puspriekabės slėptuvę vietos.

19.7. Liudytojas J. R. parodė, kad jis dirbo ir dirba „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jų įmonė buvo paskelbusi, kad nuomojamos 2011 metų priekabos „Schmitz“. Su A. P. buvo susiskambinta, sudaryta sutartis ir priekaba išnuomota. Puspriekabę pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės mėn. Puspriekabė buvo išnuomota 2017 m., tikslios datos nepamena. Prieš išnuomojant puspriekabę A. P., ji nebuvo niekam išnuomota ir buvo naudojama jų įmonėje. Išnuomojant puspriekabę ji buvo techniškai tvarkinga. Šioje puspriekabėje buvo įlipęs kai ją pirko. Neatrodė, kad kažkas ne taip puspriekabei. Kas turi puspriekabes, tai įlipus į jų vidų tikrai matytųsi, jeigu ji yra rekonstruota, tačiau jeigu originali galinė siena, tai tada nepamatavęs gali ir nepamatyti. Sudarant sutartį buvo surašytas priėmimo - perdavimo aktas. Šioje puspriekabėje jų bendrovė slėptuvių tikrai nedarė ir jų vairuotojai negalėjo įrengti. Jie taip pat neminėjo, jog puspriekabėje netelpa kroviniai. Nuomos laikotarpiu A. P. buvo atvykęs su šia puspriekabe į jo įmonę. Vieną kartą jis buvo atvykęs dėl oro krano keitimo, o kitą kartą dėl kažkokios smulkmenos. Tas remontas truko 1-2 valandas, o kiek kieme automobilis stovėjo negali pasakyti, galėjo stovėti apie pusdienį. A. P. pats užvairavo automobilį ant duobės ir pas jį išsivarė. Pastarasis taip pat neminėjo, kad šioje puspriekabėje netelpa kroviniai. Teisėjų kolegijos nuomone šio liudytojo parodymai kategoriškai nepaneigia A. P. aiškinimų, kad slėptuvė puspriekabėje galėjo būti įrengta iki jam ją išsinuomojant, nes liudytojas nurodė, kad jeigu puspriekabė yra originali galinė siena, tai tada nepamatavęs gali ir nepamatyti, kad joje kas nors įrengta.

19.8. Liudytojas P. G., dirbęs 2017 m. liepos mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu, tik parodė, jog 2017 m. liepos-rugpjūčio mėn. A. P. buvo atvaręs priekabą, nes reikėjo tvarkyti stabdžių sistemą, kuri leido orą. Energoakumuliatoriaus kamerą tvarkė valandą arba pusantros, patalpoje. Sutvarkęs gedimą pasakė vadovui J. R., o šis iškvietė vairuotoją. A. P. dar kartą buvo atvažiavęs po savaitės ar dviejų pritvirtinti puspriekabės dešinės pusės durų prilaikomąją rankeną, kuri buvo nulaužta. Rankenėlės tvarkymas užtruko apie valandą laiko, vairuotojas padėjo palaikyti ir visą remonto laiką buvo kartu. Liudytojas nė vieno remonto metu į puspriekabę įlipęs nebuvo, nežino kaip atrodė jos vidus, pats slėptuvių nedarė. Šio liudytojo parodymai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybę, jog A. P. pats įrengė slėptuvę, ar apie ją ką nors žinojęs.

19.9. Liudytojas D. N. parodė, kad su A. P. tiesiogiai bendrauti neteko. Jų įmonė plastikos granulių krovinį iš B., skirtą gamyklai „(duomenys neskelbtini)“ davė įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuri krovinį perdavė įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Tikslaus pristatymo laiko pasakyti negali, krovinio judėjimo jie neseka. Jeigu vairuotojas krovinį atveža šeštadienį, o terminas turi būti pirmadienį, tai jis nebūna iškraunamas. Jeigu anksčiau atvykęs vairuotojas laukia namuose iškrovimo termino dienos, tai nėra pažeidimo, tai turi priklausyti nuo įmonės vidinės politikos, tik svarbu, kad krovinys buvo saugiai paliktas. Jeigu atvežimas buvo liepos 3 d. (pirmadienį), o vairuotojas grįžo penktadienį vakare (liepos 1 d.), automobilį savaitgalį laikė saugojome aikštelėje, tai nėra pažeidimas, nes svarbiausia pristatymas laiku. Krovinio gabenimo maršrutą pasirenka vežėjas, o kokiu važiuoja maršrutu nėra skirtumo, svarbu, kad krovinys būtų laiku atgabentas. Liudytoja S. C. dėl krovinio iškrovimo taip pat nurodė analogiškas aplinkybes. Ji parodė, kad užsakymą dėl plastiko granulių krovinio pervežimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vežėją „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė ekspeditorius. Pakrovimas buvo birželio 29 d., o iškrovimas liepos 3 d. Dėl krovinio iškrovimo ji nurodė, kad jei vairuotojas grįžta 2-3 dienomis ankščiau nei iškrovimo diena, tai yra šalių susitarimo reikalas. Jeigu atvykstama į iškrovimo vietą ne darbo dieną, tai turės laukti. Vežant krovinį nuo momento, kai krovinys yra pakraunamas į vežėjui priklausiančią transporto priemonę, visa atsakomybė už krovinį tenka vežėjui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė ekspedicinę įmonę, o ta įmonė pasamdė „(duomenys neskelbtini)“, o jie pasamdė galutinį vežėją ir jis buvo atsakingas už krovinį, ir jo reikalas yra kur ir kaip saugoti automobilį. Kai vežėjas yra trečioji šalis sekti krovinio neturi galimybės. Tokiu būdu šių liudytojų parodymai patvirtina nuteistojo aiškinimus dėl maršruto pasirinkimo – pervažiavus L. sieną vykti į K., palikti transporto priemonę saugojimo aikštelėje ir tik 2017 m. liepos 3 d., t. y. krovinio pristatymo dieną važiuoti į A., ir šalina liudytojo R. S. abejones dėl keisto jo manymu maršruto pasirinkimo. Liudytojas Š. V. taip pat patvirtino, jog krovinys buvo vežamas iš gamyklos prie Antverpeno į UAB „(duomenys neskelbtini)“ A.

19.10. Liudytojo A. Š. parodymais taip pat nei paneigiama, nei patvirtinama A. P. kaltė dėl narkotinių medžiagų gabenimo kontrabandos būdu. Iš jo parodymų seka, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso skyriaus vadovu. Jų įmonė pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 naudotas puspriekabes „Schmitz“. Pardavimas „(duomenys neskelbtini)“ buvo įprastas. „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose puspriekabėse slėptuvių įrenginėti neteko. Apie slėptuvę puspriekabėje žinoma tik iš apklausų. Negalėjo būti, kad jų bendrovė pardavė puspriekabę jau su įrengta slėptuve. Slėptuvės negalėjo įrengti ir jų įmonės darbuotojai, kadangi negalėtų pilnai vykdyti pervežimų, pilnai netilptų krovinys. Į puspriekabę vienu aukštu pakrovus 34 euro paletes būna išnaudojamas visas priekabos ilgis. Vairuotojai nėra sakę, kad į kažkurią puspriekabę netelpa sudėti 34 paletės. Užsakinėjant krovinius apie tokius atvejus iš karto informuotų. Patvirtina, kad į puspriekabę sukrovus 34 paletes, lieka 2 cm., nes puspriekabės ilgis yra 13 m 62 cm, o euro paletės dydis yra 80 cm., todėl esant slėptuvei durys neužsidarytų. Jei vairuotojui nepavyksta susidėti visų 34 palečių vienoje eilėje, tai 30 palečių sudeda taip kaip priklauso, o likusias 4 ant viršaus. Pakrovimo būdą nustato užsakovas. Vairuotojo pasirinkimas dėl pakrovimo yra ribotas, jis nesprendžia, kaip bus pakrauta. Iš šio liudytojo parodymų negalima padaryti kategoriškos išvados, jog slėptuvė puspriekabėje negalėjo būti įrengta iki ją parduodant. Liudytojas daro prielaidą, jog esant įrengtai slėptuvei būtų netilpęs krovinys – 34 paletės, bet tuo pačiu nurodo, kad 34 palečių pakrovimas galimas ir kitu būdu bei kad pakrovimo būdas nuo vairuotojo nepriklauso. Tai pripažino ir apygardos teismas nuosprendyje nurodydamas, kad aplinkybės, jog esant įrengtai slėptuvei joje netilptų 34 euro paletės, sprendžiant A. P. kaltės/nekaltumo klausimą, nevertina nei kaip jį teisinančią, nei kaip jo kaltę patvirtinančią aplinkybę, kadangi nežinant tikslaus slėptuvės įrengimo laiko, nėra pagrindo išvadai, kad A. P. galimai gabeno 34 euro palečių krovinį po to, kai slėptuvė buvo įrengta.

19.11. Negali būti A. P. kaltės įrodymu ir tai, kad puspriekabės priėmimo – perdavimo akte nurodoma, kad 2017 m. kovo 3 d., nuomotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė nuomininkui puspriekabę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o techninės apžiūros kortelėje nurodoma, kad puspriekabės Schmnitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra buvo atlikta 2017 m. gegužės 12 d. (t. 4, b. l. 78, 79-80). Nė viename iš šių dokumentų nėra jokių nuorodų apie puspriekabės vidų.

19.12. 2017 m. rugsėjo 15 d. LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-1440 (17) nurodyta, kad ant vieno tirti pateikto juodos spalvos paketo užfiksavę rankų pėdsakai, sąlyginai pažymėti „A“ ir „B“, asmens identifikacijai tinkami. Šie pėdsakai palikti ne A. P., o kito asmens rankomis. (t. 1, b. l. 141-144). 2018 m. sausio 5 d. LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-2473 (17) nurodyta, kad ant juodos spalvos paketo užsifiksavę asmens identifikacijai tinkami rankų pėdsakai, sąlyginai pažymėti „A“ ir „B“, palikti ne J. R. ir ne P. G., o kito (-ų) asmens (-ų) rankomis (t. 3, b. l. 110-111). 2017 m. spalio 6 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro rašte nurodyta, kad du rankų delnų pėdsakai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 03-4-00044-17 buvo patikrinti Daktiloskopinių duomenų registre. Asmenys, palikę šiuos pėdsakus, nenustatyti (t. 1, b. l. 146-147). Apygardos teismas vertindamas šiuos įrodymus nurodė, kad vien tai, jog ant slėptuvėje surastų paketų nebuvo rasta A. P. pirštų/delnų pėdsakų, o rastasis priklauso nenustatytam asmeniui, jo kaltės nešalina, juolab, kad nagrinėjamu atveju A. P. nėra kaltinamas jam inkriminuojamas veikas padaręs bendrininkų grupėje. Tuo labiau, jog teismo manymu jis neabejotinai žinojo apie puspriekabėje esančią slėptuvę bei joje gabenamas minėtas narkotines medžiagas. Teisėjų kolegijos nuomone šie įrodymai parodo, kad ne A. P. įdėjo į slėptuvę narkotines medžiagas, o apygardos teismo išvada, jog jis neabejotinai žinojo apie puspriekabėje esančią slėptuvę bei joje gabenamas minėtas narkotines medžiagas, yra tik prielaida.

19.13. Apygardos teismas labai išsamiai išanalizavo navigaciniame įrenginyje užfiksuotus bei tachografo duomenis, atliko navigacinio įrenginio rinkmenos „Garmin dezl“, esančios CD diske, apžiūrą teisme, šiuo klausimu apklausė specialistą E. K..

19.13.1. Pirmosios instancijos teisme, atlikus navigacinio įrenginio rinkmenos „Garmin dezl“, esančios CD diske, pateiktame prie 2017 m. gruodžio 1 d. specialisto išvados (t. 1, b. l. 157, 158-161) apžiūrą ir atidarius 2017 m. birželio 29 d., 7.35 val., koordinates „Google maps“ žemėlapyje nustatyta, kad vilkikas yra A.. Patikrinus 2017 m. birželio 29 d., 8.35 val., koordinates, matoma ta pati vieta A.. Patikrinus navigacinio įrenginio lapą 2631 (t. 4, b. l. 39), matomos 2017 m. birželio 29 d., 21.58 val., koordinatės – H. miestas V.. Apžiūrėjus 2878 navigacinio įrenginio lapą (t. 4, b. l. 40,) matomos šios koordinatės: 2017 m. birželio 30 d., 6.36 val., (duomenys neskelbtini) siena ties F. prie O., 2017 m. birželio 30 d., 11.52 val., stovima ant tilto už (duomenys neskelbtini) sienos, (duomenys neskelbtini) jau kirtus sieną, 2017 m. liepos 1 d., 4.04 val., – (duomenys neskelbtini) autostrada už L. kryptimi link V. A. P., paaiškindamas šiuos duomenis, nurodė, kad jie atitinka jo maršrutą. Žemėlapio viršuje matosi (duomenys neskelbtini) siena. Į matomą pasikrovimo vietą jis pravažiavo nuo žemėlapio viršaus – nuo šiaurės. Jis grįžo iš O. ir krovėsi B. Krovėsi kelias valandas. Po to jis buvo H., paskui judėjo link B., nuo B. link F. prie O.. (duomenys neskelbtini) sieną kirto ties F. prie O. F. prie O. ant sienos jį tikrino V. policija, patikrinimui buvo nusukę į šoną nuo autostrados, į aikštelę. Patikrino krovinio dokumentus, atidarė priekabą, buvo įlipę į vidų, apžiūrėjo krovinį. Policija jokių pretenzijų nepareiškė, atidavė dokumentus ir paleido.

19.13.2. Apygardos teisme dėl A. P. maršruto, sustojimų buvo apklaustas specialistas E. K. (t. 4, b. l. 109-112). Jis parodė, kad dirba Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriuje vyriausiuoju inspektoriumi, kontroliuoja sunkiasvores transporto priemones, vairuotojų darbo ir poilsio režimą, tikrina įmones ir pan. Iš užfiksuotų tachografo duomenų galima pasakyti kada vairuotojas įvažiavo į L. Birželio 30 d. įvesta pabaigos šalis L., tai reiškia vairuotojas prieš poilsį sustojo (duomenys neskelbtini) 18.01 val., bet čia nurodomas L. laikas, o L. realus laikas būtų 1 val. atgal. Kitą dieną pabaigos šalis – L., bet vairuotojas neįvedė kelintą valandą pradėjo darbą (duomenys neskelbtini), todėl reikia žiūrėti pagal diagramą kada jis pradėjo važiuoti. Liepos 1 d., 18.20 val., vairuotojas L. baigė važiavimą. Kada konkrečiai vairuotojas kirto L. sieną įvažiuodamas pasakyti negali. Birželio 30 d. pabaigos šalis įvesta L. ir baigė važiuoti 18.01 val., tada buvo padarytas poilsis ir toliau tęsė judėjimą į L. Vairuotojui sustoti kirtus sieną ir atžymėti, kad važiuoja (duomenys neskelbtini) teritorija nereikia. Vairuotojas dienos pradžioje turi įvesti šalies simbolį ir pabaigoje. Kad atkurti, kada vairuotojas pradėjo kelionę, reikia žiūrėti CMR. Jis mato, kad vairuotojas važiavo: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), birželio 13 d. pabaigos šalis (duomenys neskelbtini), toliau Italija, (duomenys neskelbtini). Birželio 22 d. (duomenys neskelbtini), birželio 23 d. (duomenys neskelbtini), birželio 24 d. (duomenys neskelbtini), birželio 26 d. (duomenys neskelbtini), birželio 27 d. (duomenys neskelbtini), birželio 28 d. (duomenys neskelbtini). Birželio 28 d. tęsė toliau darbą ir baigė (duomenys neskelbtini) 16.59 val. Toliau ilsėjosi (duomenys neskelbtini), birželio 29 d. tęsė darbą ir 21.56 val. baigė darbą (duomenys neskelbtini). Birželio 30 d. tęsė darbą (duomenys neskelbtini) ir baigė (duomenys neskelbtini) 18.01 val., padarė poilsį, poilsis minimaliausias turėjo trukti 9 val. Iš užfiksuotų tachogafo duomenų (t.1, b. l. 177) matyti, kad birželio 27 d. darbą vairuotojas pradėjo 8.09 val. po poilsio ir važiavo iki 21.53 val. buvo važiuojama (duomenys neskelbtini). Toliau vairuotojas padarė poilsį. Birželio 28 d. darbą pradėjo 7.49 val. tikėtina, kad jis darbą pradėjo (duomenys neskelbtini), nes matosi iš diagramos, kad jis nevažiavo. Pagal reglamentą vairuotojas šalies simbolį turėjo įvesti pradėdamas vairuoti. Birželio 28 d. darbą pradėjo 7.49 val. ir važiavo iki 16.23 val., sustojo (duomenys neskelbtini) ir darė poilsį. Birželio 29 d. pradėjo važiuoti 7.51 val. (duomenys neskelbtini), pradžios šalies nėra, bet matosi, kad baigia 21.56 val. (duomenys neskelbtini). Kai krovinys kraunamas turi būti įvestas plaktukų simbolis – kiti darbai. Diagramoje smulkūs brūkšniai rodo, kad vairavimas labai trumpas 2 s., 1 s., 20 s., 5 s. Pradėjo važiuoti vairuotojas 7.51 val. ir po to buvo plaktukai nuo 7.52 val., plaktukai matosi iki 13.00 val., nes nuo 13.07 buvo ištisas maršrutas, ir važiavo iki 21.56 val., sustojo (duomenys neskelbtini). Liepos 3 d. (t. 1, b. l. 169) matosi, kad baigta važiuoti L., pradžia nenurodyta, tai nėra aišku kur vairuotojas buvo, nes dviejų dienų tarpas. Liepos 2 d. diagramų nėra, tai reiškia, kad vairuotojas stovėjo. Tachografe laikas ir data nustatomi gamintojo. Vairuotojas įtakos tachografe laiko duomenims negali padaryti jokios. Tachografe yra nulinis laikas - Anglijos laikas, todėl L. vasaros laiku pridėdamos + 3 val., o žiemos laiku pridedamos + 2 val. Tachografas rašo nulinį laiką, bet nuskaitinėjant duomenis su jų programa nustato (duomenys neskelbtini) laiką. Iš sertifikato (t. 4,. b. l. 117) matosi tachografo gamintojas, numeris, kokiai įmonei priklauso, kad tinkamas naudoti, o apie laiką rašoma nėra, nes tai būna parametruose. Jeigu krovinys pakrautas (duomenys neskelbtini) birželio 29 d. ir į L. parvyko liepos 1 d. iki pietų, atstumas 1 650 km., tai parvykti galima nepažeidžiant poilsio režimo. Liepos 1 d. nėra įvesta pradžios šalis, pradėta važiuoti 5.05 val. vairavo 4.02 val. ir nuo 9.11 val. iki 14.57 daromas poilsis. Vėl pradėjo vairuoti 14.57 val. ir vairavo 1.51 val., darė 11 min. pertrauką nuo 16.48 val. iki 16.49 val., ir nuo 16.59 val. iki 18.09 val. vairavo 1.10 val. Liepos 1 d. automobilis sustojo 16.59 val. ir po to vairavo 1.10 val. iki 18.19 val. važiavimą baigė L. Yra tik mažyčiai sustojimai 2 min., tai gali būti sustojimas prie šviesoforo, manevravimas aikštelėje.

19.13.3. Liudytojas T. K., kuris šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, parodė, kad. A. P. nė vienos apklausos metu neprisipažino, jog žinojo apie krovinį. Visos aplinkybės buvo tokios, kad pastarasis jau buvo porą dienų L., todėl kontrabanda nebuvo inkriminuota. Yra daug A. P. sustojimų ir padaryti išvadą, kur jis tiksliai medžiagas pasikrovė, sunku pasakyti. Fiksuotų sustojimų metu nėra matomas realus vaizdas kas vyksta sustojus. Iš navigacijos duomenų negali nei patvirtinti, nei paneigti kur galimai buvo įkrautos narkotinės medžiagos. 2018 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime ir 2018 m. kovo 26 d. apžiūros protokole analizė buvo atlikta iš specialisto atsiųsto kompaktinio disko, kuriame buvo ištraukta informacija iš navigacinio įrenginio. Pamena A. P. braižytą maršruto schemą - grįžimo maršruto ir navigacinio įrenginio duomenys L. sutampa. CD informacijoje nerado nieko kas sietųsi su kontrabanda. A. P. galimi bendrininkai nebuvo ieškomi. Užklausų Europolui dėl A. P. nebuvo pateikta.

19.13.4. Taigi, iš šių pirmiau aptartų įrodymų galima nustatyti tik A. P. maršrutą, tačiau juose nėra jokių duomenų apie galimą narkotinių medžiagų įkrovimą į puspriekabėje įrengtą slėptuvę, ką pripažino ir ikiteisminį tyrimą atlikęs liudytojas T. K.. Tokiu būdu, apygardos teismo išvada, jog narkotinės medžiagos buvo pakrautos kažkurioje tai užsienio valstybėje ir atgabentos į L. kontrabandos būdu yra tik prielaida.

16. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš (duomenys neskelbtini) Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-476/2013, Nr. 2K-446/2013). Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, Nr. 2K-315/2012, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-429/2013).

17. Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl pirmiau aptartų priežasčių padaryta išvada, jog A. P. žinojo apie puspriekabėje paslėptas narkotines medžiagas yra tik prielaida, t. y. liko nepašalintos abejonės dėl to, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia ir šių abejonių surinktų įrodymų pagrindu pašalinti neįmanoma. Taigi, byloje surinkti ir teismo tiesiogiai ištirti įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina. Pats apeliantas kategoriškai tai neigia. Siekiant paneigti pirmiau aptartus apelianto parodymus, nepakanka vien tik netikėti jais. Nors pirmosios instancijos teismas ir atmetė juos kaip gynybinę versiją, tačiau nenurodė patikimų duomenų, jog A. P. žinojo apie gabenamas narkotines medžiagas ir tokiu būdu padarė nusikalstamas veikas. Bylos įrodymai patvirtina tik tai, kad apelianto vairuojamo vilkiko puspriekabėje įrengtoje slėptuvėje buvo neteisėtai gabenamos narkotinės medžiagos. Tokiu būdu liko neįrodyta, jog A. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

18. Analogiškai pasakytina ir dėl narkotinių medžiagų kontrabandos. BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius).

19. Kaip jau buvo minėta, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teisme buvo gauta A. P. kaltinant tik nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Prokurorė, pasinaudodama savo teise, numatyta BPK 256 straipsnyje, pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, pateikiant A. P. kaltinimus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (t. 5, b. l. 106). Apygardos teismas šį kaltinimo pakeitimą priėmė ir pripažino apeliantą kaltu abiejų nusikalstamų veikų padarymu. Atkreiptinas dėmesys, jog šis kaltinimas yra labai nekonkretus, todėl nuo jo gintis yra sudėtinga. Iš pakeisto kaltinimo turinio seka, jog A. P. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų paėmė į jo vairuojamą transporto priemonių junginį labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir šias narkotines ir psichotropines medžiagas, paslėpęs puspriekabėje specialiai įrengtoje slėptuvėje kartu su kroviniu – plastiko granulėmis, neteisėtai gabeno iš ikiteisminio tyrimo nenustatytos valstybės, kirsdamas Europos Sąjungos valstybių sienas, į (duomenys neskelbtini) Respubliką tikslu jas vėliau platinti, neturėdamas leidimo jas pervežti. Tuo pačiu iš šio kaltinimo seka, jog pats nuteistasis įgijo šias narkotines medžiagas (paėmė, paslėpė), tačiau kur ir kaip visiškai neaišku, nes visame kaltinime vartojamas žodis „nenustatyta“. Kaltinime aiški tik viena aplinkybė, kad A. P. vairuojamas vilkikas su puspriekabe 2017 m. liepos 1 d., apie 16.38 val., kirto (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą. Be to, pakeistame kaltinime, nenustačius jokių naujų duomenų apie tai, atsirado dar viena aplinkybė, kad A. P. gabeno narkotines medžiagas tikslu platinti, ko nebuvo pirminiame kaltinime nurodytame kaltinamajame akte dėl veikos numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje. Apygardos teismas, pripažindamas A. P. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį šią aplinkybę pašalino, o taip pat pripažino kaltu tik dėl narkotinių priemonių gabenimo kontrabandos būdu ir jų laikymo.

20. Apygardos teismas nurodė, jog jokių abejonių, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos A. P. buvo gabenamos 2017 m. liepos 1 d., vykstant iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, per valstybės sieną (duomenys neskelbtini) postą, bei nebuvo pateiktos muitinei, nėra, todėl veika atitinka ir požymius nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje. Šią išvadą teismas padarė konstatavęs, jog narkotinės medžiagos į slėptuvę negalėjo būti įkrautos L. Teisėjų kolegija jau pirmiau aptarė, jog tokia galimybė neatmestina.

21. Nuteistasis A. P. niekada neginčijo aplinkybės, kad 2017 m. liepos 1 d. su vairuojamu vilkiku jis kirto (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybės sieną per (duomenys neskelbtini) postą. Tai matyti ir iš prie K. teritorinės muitinės 2017 m. rugsėjo 20 d. rašto pridėtos informacijos, gautos iš (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų. Jame nurodyta, kad 2017 m. liepos 1 d., 15.37 val., fiksuotas transporto priemonės su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvykimas (t. 1, b. l. 76-77).

22. Iš pirmiau aptartų įrodymų apskritai neįmanoma nustatyti, kad narkotinės medžiagos buvo į slėptuvę pakrautos, kurioje nors užsienio valstybėje. Teismas pats atmetė galimybę, jog narkotinės medžiagos galėjo būti įdėtos į slėptuvę Antverpene krovinio pakrovimo metu. Tokiu būdu sektų, jog A. P. apie mėnesį laiko važinėjo po kitas valstybes – (duomenys neskelbtini) su narkotinėmis medžiagomis, nebijodamas bet kuriuo metu būti patikrintas tų šalių policijos ar muitinės pareigūnų. Todėl teisėjų kolegijos nuomone nepašalintos abejonės, jog nusikalstama veika numatyta BK 199 straipsnio 3 dalyje apskritai buvo padaryta.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas pirmiau aptartas abejones, kurių šiuo metu jau neįmanoma pašalinti, daro išvadą, jog A. P. dėl veikos numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, turi būti išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, o dėl veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

24. BPK 309 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad suimtą nuteistąjį teismas nedelsdamas paleidžia iš suėmimo, kai tokiam asmeniui paskelbia išteisinamąjį nuosprendį. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog iš suėmimo nepaleidžiamas asmuo, kuriam kardomoji priemonė – suėmimas paskirta kitoje byloje. Iš (duomenys neskelbtini) kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoti nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos 3-iojo skyriaus viršininko rašto, pateikto apeliacinės instancijos teismui, seka, jog A. P. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, įtariant jį padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje. Jam šiame ikiteisminiame tyrime 2016 m. kovo 30 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tokiu būdu, išteisinus A. P. dėl abiejų nusikalstamų veikų, jis turi būti nedelsiant paleistas iš suėmimo.

Dėl daiktinių įrodymų, turto konfiskavimo, proceso išlaidų

25. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį išsprendė ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą. Teismas nusprendė vilkiką „Iveco“, Estijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), grąžinti lizingo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; puspriekabę „Schmitz“, (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“; mobilaus ryšio telefoną „BlackBerry Classic“ su SIM kortele „Bitė“, 32 GB mikroSD kortele, telefoną „Nokia RM-1110“, su SIM kortele „Bitė“, navigaciją „Garmin Dezl 560LMT“ su 4 GB microSD atminties kortele, grąžinti A. P. (jo įgaliotam asmeniui); 10 084,42 g kanapių (antžeminių dalių), 498,204 g kokaino miltelių, 12,5008 g Psilocybe (glotniagalvių) genties grybų grybienos skleročių bei pakuotes nuo narkotinių/ psichotropinių medžiagų, voką su A. P., J. R., P. G. daktiloskopinėmis kortelėmis, sunaikinti; CD laikmeną (priedas prie specialisto išvados Nr. 11-1439(17), perduotą teismui su byla, įdėti į bylą ir saugoti kartu su byla. Tuo pačiu teismas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nusprendė iš A. P. išieškoti konfiskuotino turto – vilkiko „Iveco“, Estijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 70 520 (septyniasdešimt tūkstančių penkis šimtus dvidešimt) eurų.

26. Išteisinus A. P. iš naujo spręstinas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Iš bylos duomenų matyti, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2014 m. rugsėjo 18 d. Taline, įmonės kontaktai tel. 37061013178, el. paštas (duomenys neskelbtini), vienintelis akcininkas A. P., įmonė turi ir naudoja transporto priemonę – vilkiką „Iveco“, Estijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 150, 158). Ši transporto priemonė naudojama lizingo sutarties pagrindu, nes tarp lizingo davėjo „(duomenys neskelbtini)“ ir lizingo gavėjo – „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. liepos 4 d. buvo sudaryta lizingo sutartis dėl vilkiko „Iveco“, 2016 m., turto vertė 78 900 eurų, sutarties terminas 36 mėnesiai (t. 2, b. l. 127-130). Apygardos teismas šį vilkiką nusprendė grąžinti būtent lizingo davėjui. Tačiau šis vilkikas, atlikus įvykio vietos apžiūrą buvo paimtas iš A. P., kuris yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir kuris moka, kaip seka iš liudytojos E. P., vedančios šios įmonės apskaitą, parodymų, įmokas pagal lizingo sutartį. Teisėjų kolegijos nuomone vilkikas turi būti grąžintas įmonei „(duomenys neskelbtini)“, t. y. tam, iš kurio buvo paimta. Įmonės civiliniai teisiniai santykiai su lizingo davėju „(duomenys neskelbtini)“ dėl lizingo sumų mokėjimo ar vilkiko perėmimo spręstini civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Klausimai dėl kitų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išspręsti teisingai.

27. Išteisinus A. P. taip pat negali būti taikomas ir BK 72 straipsnio 5 dalis, t. y. iš jo negali būti išieškoma konfiskuotino turto – vilkiko „Iveco“ su puspriekabe „Schmitz“, vertę atitinkanti pinigų suma – 70 520 (septyniasdešimt tūkstančių penki šimtai dvidešimt) eurų.

28. Apygardos teismas, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu ir 105 straipsniu, proceso išlaidomis pripažino narkotinių ir psichotropinių medžiagų saugojimo išlaidas bei vilkiko „Iveco“ su puspriekabe „Schmitz“ transportavimo į saugojimo vietą bei jų saugojimo išlaidas ir priteisė iš A. P. Muitinės departamentui prie (duomenys neskelbtini) Respublikos finansų ministerijos 589,61 eurus ir po 2,82 euro už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, kai kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu būdu minėtos proceso išlaidos negali būti priteistos iš A. P..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. P. (A. P.) pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

A. P. (A. P.) pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

A. P. (A. P.) kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir jį iš suėmimo nedelsiant paleisti.

Vilkiką „Iveco“, Estijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), grąžinti įmonei „(duomenys neskelbtini)“.

Puspriekabę „Schmitz“, (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Mobilaus ryšio telefoną „BlackBerry Classic“ su SIM kortele „Bitė“, 32 GB mikroSD kortele, telefoną „Nokia RM-1110“, su SIM kortele „Bitė“, navigaciją „Garmin Dezl 560LMT“ su 4 GB microSD atminties kortele grąžinti A. P. (A. P.).

10 084,42 g kanapių (antžeminių dalių), 498,204 g kokaino miltelių, 12,5008 g Psilocybe (glotniagalvių) genties grybų grybienos skleročių bei pakuotes nuo narkotinių/ psichotropinių medžiagų, voką su A. P., J. R., P. G. daktiloskopinėmis kortelėmis sunaikinti.

CD laikmeną (priedas prie specialisto išvados Nr. 11-1439(17), saugoti kartu su byla.

Teisėjai Laima GarnelienėRegina PocienėLinas Šiukšta