- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- e2S-2361-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- J. K., A. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-21 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. P. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, pareikštą atsakovui A. P. ir atsakovo priešieškinį, tretieji asmenys: J. K., A. R., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo bei kitų susijusių klausimų išsprendimo. Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-11-12 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies, t. y., nustatė nepilnamečių vaikų T. J. P. ir P. M. P. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove T. P.; o taip pat nustatė laikiną atsakovo A. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: atsakovas su vaikais bendrauja kiekvieną šeštadienį po 4 (keturias) valandas, laikotarpiu nuo 11 val. iki 17 val., su vaikais susitikdamas jų gyvenamosios vietos aplinkoje (duomenys neskelbtini) arba neutralioje aplinkoje – pramogų parke Šiauliuose „Vaikystės miestas“, Tilžės g. 109, Šiauliuose, arba kitoje šalių suderintoje vietoje, susitikimuose kartu dalyvaujant vaikų motinai.
Šalies argumentai
3. Atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatyti, jog iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo atsakovas bendrauja su vaikais šia tvarka: 1) atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val., atsižvelgdamas į kiekvieno nepilnamečio vaiko mokymosi, užklasinės veiklos, poilsio ir miego režimą. Ieškovė turi užtikrinti, kad atsakovas galėtų susisiekti su vaikais telefonu ar nuotolinio ryšio priemonėmis. Taip pat atsakovas turi užtikrinti, kad ieškovė turėtų galimybę pabendrauti su vaikais analogiškai, kai vaikai leidžia laiką su atsakovu; 2) atsakovas praleidžia su vaikais kas antrą savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo pirmo savaitgalio po nutarties įsiteisėjimo tokia tvarka: a) pirmus du savaitgalius atsakovas praleidžia laiką su vaikais, pasiimdamas vaikus nuo 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus ieškovei tą pačią dieną iki 19 val. jų gyvenamoje vietoje; b) po šių dviejų savaitgalių atsakovas praleidžia laiką su vaikais, pasiimdamas vaikus šeštadienį nuo 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus ieškovei sekmadienį iki 19 val. jų gyvenamoje vietoje.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė, kad su atsakovo prašymu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas bei prieštarauja vaikų interesams. Pasak ieškovės, ji netrukdo vaikams bendrauti su atsakovu nuotolinio ryšio priemonėmis. Priešingai, ieškovė kai tik gali, visada atsiliepia, jei skambina atsakovas, o jei randa praleistą skambutį, visada perskambina, tačiau nesutinka, kad jai būtų nustatytas įpareigojimas užtikrinti, kad atsakovas galėtų susisiekti su vaikais telefonu ar nuotolinio ryšio priemonėmis, nes tokio įpareigojimo nustatymas būtų neadekvatus. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad vaikai nėra pasiruošę su atsakovu bendrauti vieni, tą konstatuoja ir su vaikais dirbantys psichologai. N. T. J. P., jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, yra ne kartą nurodęs, kad atsakovas A. P. jį mušė, tą jis nurodė ir apklausos byloje metu; 2021-05-24 psichologo išvadoje taip pat nurodyta, kad nepilnametis P.M. P. patvirtino patyręs tėvo, atsakovo A. P., fizinį smurtą.
5. 2022-07-15 Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodoma, kad skyrius 2021-12-14 išvadoje dėl ieškovės ieškinio pateikė siūlymą bei nuomonę, jog vaikai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu galėtų ne tik susitikdami, tačiau ir telefoninių pokalbių būdu arba naudodami išmaniąsias technologijas. Juolab atsakovas yra atvežęs šalių vaikams tam reikiamus technologinius įrenginius (planšetinius kompiuterius). 2022-04-15 išvadoje dėl atsakovo priešieškinio skyrius nurodė, jog atsakovo reikalavimas bendrauti su vaikais telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis atitinka šalių vaikų interesus. Skyrius neturi duomenų, jog ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų bendravimas su atsakovu telefonu ar nuotolinio ryšio priemonėmis neatitinka geriausių vaikų interesų. N. P. M. P. pareiškė norą su tėčiu bendrauti telefonu, nepilnametis T. J. P. nurodė ir iki šiol taip bendraudavęs. Atsižvelgdamas į vaikų norus, skyrius teigė, kad leidus atsakovui su vaikais bendrauti minėtais būdais ir atsakovui aktyviai naudojantis suteikta galimybe, tai stiprintų vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo tarpusavio ryšį, o tai atitinka jų teisėtus interesus. Skyrius nurodė, kad nėra gavęs duomenų, jog vaikai yra pasirengę bendrauti su juo betarpiškai. Tai, jog vaikai po apklausos teisme bendravo su tėvu laisvai, elgėsi natūraliai, nebuvo susikaustę, nebijojo tėvo, nesudaro pagrindo teigti, jog jie jau yra pasiruošę bendrauti su tėvu betarpiškai. Atkreipė dėmesį, jog vaikams bendraujant su tėvu Vilniaus miesto apylinkės teisme, dalyvavo teismo psichologė. Skyriaus vertinimu, šalių vaikų interesus atitiktų jų bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus nuo 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos tą pačią dieną iki 19 val. į jų gyvenamąją vietą. Dėl stokos duomenų, jog šalių vaikai yra pasirengę bendrauti su atsakovu nedalyvaujant motinai, su nakvyne, skyriaus vertinimu, labiau vaikų interesus atitiktų, jei minėtuose susitikimuose (be nakvynės) dalyvautų ir ieškovė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-07-21 nutartimi atsakovo prašymą patenkino iš dalies.
7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino bendravimo telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis nustatymo, sutino su Tarnybos išvada, jog tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas bei nepilnamečiai vaikai gyvena skirtinguose miestuose, kuriuos skiria beveik 200 km, laikinos bendravimo tvarkos papildymas, numatant galimybę atsakovui su nepilnamečiais vaikais bendrauti telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis atitiktų vaikų interesus. Teismas atsakovo prašymą dėl šios dalies iš esmės patenkino, tačiau spręsdamas dėl tokio bendravimo apimties, sutiko su ieškovės atsiliepime išdėstyta aplinkybe, jog įpareigojimas ieškovei užtikrinti galimybę atsakovui kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 20 val. bendrauti su vaikais telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis neproporcingai suvaržytų ieškovės kasdieninį gyvenimą. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog kai atsakovas skambins, vaikai ar ieškovė gali būti užimti kita veikla, todėl įpareigojimas ieškovei budėti prie telefono kiekvieną dieną būtų neproporcingas. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas taip pat nurodė, kad atitinkamai, atsakovui nepavykus susisiekti su vaikais jo pasirinktu laiku, atsakovas galėtų reikšti pretenzijas ieškovei dėl tariamo tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikymo. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju tiek vaikų, tiek ir šalių interesus atitiktų laikinos bendravimo tvarkos papildymas nuostata, numatančia, jog atsakovas turi teisę iki valandos per dieną bendrauti su vaikais telefonu arba kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, įpareigojant ieškovę atsakovui tokią galimybę užtikrinti. Teismas numatė, jog šalys privalo prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną raštu (elektroninio ryšio priemonėmis) susitarti dėl konkretaus atsakovo bendravimo su vaikais laiko. Šalims geranoriškai nenusitarus, teismas nustatė, jog atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną dieną nuo 19 val. iki 20 val.
8. Nutartyje nurodyta, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad nuo 2022-02-24 Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo situacija yra pasikeitusi ir atsakovas gali savarankiškai be trečiųjų asmenų dalyvavimo bendrauti su vaikais, todėl atsakovo prašymo jo siūlomu būdu išplėsti laikiną bendravimo tvarką nepatenkino. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog šalių tarpusavio santykiai nėra itin geranoriški, sutiko su atsakovo išdėstyta aplinkybe, jog jo ir vaikų bendravime dalyvaujant ieškovei ar jos šeimos nariams, vaikai kurį laiką gali jaustis nejaukiai ar susikaustę, tačiau taip pat pažymėjo, jog nepateikus papildomų įrodymų apie vaikų pasirengimą betarpiškai bendrauti su tėvu, šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje vaikų tiesioginis bendravimas su tėvu, nedalyvaujant tretiesiems asmenims, kuriais vaikai pasitiki, šalia kurių jaučiasi saugūs, nėra galimas.
9. Atsižvelgdamas į aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, siekdamas užtikrinti geriausius nepilnamečių vaikų interesus, sudaryti sąlygas atsakovui užmegzti su vaikais pasitikėjimu grįstą ryšį, bendravime nedalyvaujant ieškovei ir šį ryšį palaipsniui stiprinti, teismas ex officio nusprendė papildyti galiojančią laikiną atsakovo bendravimo tvarką alternatyvia galimybe atsakovui vieną kartą per savaitę 4 (keturias) valandas bendrauti su nepilnamečiais vaikais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kelmės rajono teritorinio skyriais patalpose Žemaitės g. 24, Kelmėje, arba Kelmės mieste, bendravime nedalyvaujant ieškovei, tačiau dalyvaujant paskirtam tarnybos specialistui. Geranoriškai nenusitariant dėl konkretaus atsakovo bendravimo su vaikais laiko, teismas nustatė, jog atsakovas bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 13:00 val. iki 17:00 val.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.
10. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl 2022-07-21 nutarties. Apeliantė prašo: 1) panaikinti 2022-07-21 nutarties rezoliucinės dalies 3 punktą, nustatantį tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaikais, dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovams; 2) panaikinti 2022-07-21 nutarties rezoliucinės dalies 4 punkto dalį, kuria nustatoma, kad šalims geranoriškai nesusitarus, teismas nustato, jog atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną dieną nuo 19 val. iki 20 val.
11. Apeliantė nurodo, jog nesutinka su teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka dalyvaujant tarnybos darbuotojams, nes ši tvarka prieštarauja psichologų išvadoms, be to, neužtikrina vaikams stabilumo. Paaiškina, kad 2022-06-21 vykusios vaikų apklausos metu vaikai pasakė, kad su atsakovu bendrauti sutinka tik dalyvaujant motinai, t. y. ieškovei. Teismas, ignoruodamas vaikų nuomonę, pažeidė principą dėl sprendimų priėmimo, atsižvelgiant į vaiko nuomonę. Ieškovė nurodė, kad yra pateikusi ne vieną psichologo rekomendaciją, kad kol atsakovas nėra sukūręs ryšio su vaikais, susitikimuose turi dalyvauti ir motina. Apeliantė teikia naujausią rekomendaciją, kurioje nurodyta, kad vaikai „nėra psichologiškai pasirengę susitikti su tėčiu be mamos“ (2022-07-23 Psichologinė rekomendacija). Prašo prijungti šį rašytinį įrodymą ir teigia, kad neturėjo galimybės jos pateikti nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių keitimo ir teismas nesvarstė galimybės, kad tėvo susitikimuose su vaikais dalyvautų Tarnybos darbuotojas.
12. Skunde teigiama, kad tai, jog atsakovas bendrauja su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis yra priimtina, tačiau teismo įpareigojimas ieškovei kasdien nuo 19 val. iki 20 val. būti pasiruošus atsakovo galimam skambučiui vaikams, yra neproporcingas. Teigia, jog atsakovui nederinant bendravimo laiko, pagal nutartį ieškovė neturi būti palikta įkaite kasdien nuo 19 iki 20 val. būti pasiruošusi gauti skambutį iš atsakovo.
Atsiliepimas
13. Atsakovas atsiliepime į apelinatės skundą nurodo, kad kai šalys gyveno santuokoje, atsakovo ir vaiku? santykiai buvo šilti ir draugiški, stiprus artimas ryšys, jis rūpinosi vaikais, gimus vyresniajam sūnui T. J., buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų. Kai šalys gyveno Olandijoje ir ieškovė dirbdavo savo pamainoje, atsakovas vienas rūpindavosi vaikais. Ieškovė išvyko gyventi i? Kelme?, dėl tariamos grėsmės vaikams, taip suvaržydama galimybes atsakovui susitikti ir bendrauti su vaikais. Atsakovas net ir sunkiomis aplinkybėmis nepagrįstai ieškovės pradėto ikiteisminio tyrimo metu ir jį nutraukus, siekė palaikyti ryši? su vaikais bent technologijų pagalba. Tačiau, ieškovė dėl iškreipto įsivaizdavimo, tariamo sekimo, užkirto kelia? atsakovui bendrauti su vaikais net ir technologijų pagalba.
14. Atsakovas pažymėjo, kad vaikai lankosi pas psichologę L. B. su ieškove be atsakovo žinios, jam nedalyvaujant. Atsakovas nė karto nebuvo pakviestas į psichologės užsiėmimus su vaikais, šiuose užsiėmimuose dalyvauja tik ieškovė ir psichologė teikia rekomendacijas, išklausiusi tik ieškovę. Atsakovas norėtų pabendrauti su vaikais tiesiogiai, pabūti su jais vienas, pakeliauti, pažaisti su vaikais jų mėgstamus žaidimus, aplankyti renginius, nuvažiuoti prie jūros, nedalyvaujant vaikų mamai – ieškovei. Teigia, jog šalių santykiai įtempti, todėl šalių kartu laiko leidimas su vaikais kelia įtampą ne tik šalims, bet ir vaikams. Bendravimo su vaikais tvarka, kai atsakovas gali bendrauti su vaikais tik dalyvaujant ieškovei, ko ieškovė ir toliau siekia, teikdama atskirąjį skundą, neatkurs prieš tai buvusiio stipraus ryšiio su vaikais, o kaip tik dar labiau jį silpnins. Nutartimi atsakovui suteikta galimybė pabendrauti su vaikais, dalyvaujant Tarnybos atstovams, suteikia, nors ir mažą, bet tikimybę, kad tai padės atsakovui atkurti ir sustiprinti ryšį su vaikais.
15. Atsakovas paaiškina, kad jį su vaikais skiria apie 200 km, t. y. po 2 val. pirmyn ir atgal. Dažnai būna, kad atsakovas turi dirbti ir savaitgalį, todėl negali atvykti kiekvieną šeštadienį. Be to atsakovas prižiūri savo močiutę, kuriai dėl amžiaus ir ligos jau reikia nuolatinės priežiūros. Taip pat būna, kad atsakovas darbo reikalais važiuoja pakeliui pro vaikų gyvenamąją vietą, norėtų susitikti su vaikais, tačiau ieškovė nesutinka, nurodydama, kad jis privalo atvykti šeštadienį. Daugelis susitikimų neįvyko tiek dėl atsakovo, tiek dėl vaikų ir ieškovės šeimos narių ligų ar kitų svarbių priežasčių.
16. Atsakovas pateikė ir rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pateikus atsiliepimą į atskirąjį skundą įvyko tik du atsakovo ir vaikų susitikimai. Atsakovas turėjo vieną susitikimą su vaikais Kelmėje, ne jų namuose, bet prie ežero, tačiau ir šiuo atveju dalyvaujant ieškovei. Atsakovas, girdint ieškovei, susitarė su vyriausiuoju sūnumi T. J., kad šis atvyks į jo rugsėjo 1-osios šventę, į Kelmės Aukuro pagrindinę mokyklą, kurią jis pradės lankyti, taip pat, girdint ieškovei, planavo su vaikais, ką veiks rugsėjo 1 dieną, kur ir kaip paminės tą šventę. Atsakovas paaiškina, kad nuvyko rugsėjo 1 d. į Kelmės Aukuro pagrindinę mokyklą, tačiau su pirmokais nepamatė savo sūnaus T. J.. Skambino ieškovei, šios telefonas buvo išjungtas, tik įsijungdavo pranešimas vokiečių kalba. Siekdamas išsiaiškinti ar teisingai jis atvyko, ar jam buvo teisingai suteikta ieškovės informacija, kad sūnus eis į šią mokyklą, kreipėsi į Aukuro pagrindinės mokyklos direktorę, kuri pranešė atsakovui, kad ieškovė 2022-08-31 elektroniniu paštu paprašė išbraukti T. J. P. iš mokyklos sąrašų, nes lankys kitą mokyklą. Rugsėjo pirmosios vakare ieškovė susisiekė su atsakovu ir pranešė, kad ji išvyko gyventi su vaikais į Vokietiją, nes ji Vokietijoje atidaro parduotuvę ir jos darbas persikelia į šią šalį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies patenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra teisėta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo.
19. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2022-07-23 psichologinę rekomendaciją. Ieškovė nurodo, kad neturėjo galimybė jos pateikti nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių keitimo, taip pat nurodė, kad teismas nesvarstė galimybės, kad tėvo susitikimuose su vaikais dalyvautų Tarnybos darbuotojas.
20. Atsakovas 2022-09-19 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė aplinkybes, įvykusias po skundžiamos teismo nutarties.
21. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
22. Įvertinus atsakovės pateiktą įrodymą spręstina, kad šis įrodymas yra nedidelės apimties ir juo yra papildomai pasisakoma, vertinant vaikų psichologinį pasirengimą susitikti su tėvu be mamos, tačiau dėl jo pasisako tik tiek, kiek šis įrodymas yra reikšmingas skundžiamo teismo nutarties teisėtumui įvertinti, tad jis priimtinas.
23. Atsakovo pateikti rašytiniai paaiškinimai yra apie įvykusias aplinkybes po skundžiamos teismo nutarties priėmimo. Pažymėtina, kad byla nagrinėjama pagal tą medžiagą, kuri buvo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu. Atsakovo paaiškinimų priėmimas sukels ieškovės norą pateikti savo paaiškinimus, tokiu būdu laikinųjų apsaugos priemonių klausimas bus nagrinėjamas iš emės pagal naują medžiagą apeliacinės instancijos teisme, kai laikinųjų apsaugos priemonių klausimus turi spręsti pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
24. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos: auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
26. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
27. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaiko ryšį su tėvu, taip pat sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
28. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktą).
29. Pirmosios instancijos teismas pakeisdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-12 nutartimi nustatytą laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, ją papildė nurodydamas, kad atsakovas turi teisę iki valandos per dieną bendrauti su vaikais telefonu arba kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, įpareigodamas ieškovę atsakovui tokią galimybę užtikrinti. Nutartį priėmės teismas numatė, jog šalys privalo prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną raštu (elektroninio ryšio priemonėmis) susitarti dėl konkretaus atsakovo bendravimo su vaikais laiko. Šalims geranoriškai nenusitarus, teismas nustatė, jog atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną dieną nuo 19 val. iki 20 val. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog atsakovas bei nepilnamečiai vaikai gyvena skirtinguose miestuose, kuriuos skiria beveik 200 km, laikinos bendravimo tvarkos papildymas, numatant galimybę atsakovui su nepilnamečiais vaikais bendrauti telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis atitiktų vaikų interesus. Pirmosios instancijos teismas, stengdamasis nustatyti kompromisinį variantą, teisingai nurodė, kad tiek vaikų, tiek ir šalių interesus atitiktų laikinos bendravimo tvarkos papildymas nuostata, numatančia, jog atsakovas turi teisę iki valandos per dieną bendrauti su vaikais telefonu arba kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, įpareigodamas ieškovę atsakovui tokią galimybę užtikrinti. Panaikinus šį apeliantės skundžiamą laikinųjų apsaugos priemonių punktą, ieškovė galėtų faktiškai atimti iš atsakovo galimybę kasdien bendrauti su vaikais ryšių priemonėmis (nurodydama, kad atsakovo siūlomas bendravimo laikas jai nepriimtinas). Atsižvelgiant į tai, mažiant galimus kilti šalių konflktus bei prioritetą teikiant vaikų intersams, minėta pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka nekeistina.
30. Pirmosios instancijos teismas taip pat ex officio nusprendė papildyti laikiną atsakovo bendravimo tvarką alternatyvia galimybe atsakovui vieną kartą per savaitę 4 (keturias) valandas bendrauti su nepilnamečiais vaikais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kelmės rajono teritorinio skyriais patalpose Žemaitės g. 24, Kelmėje, arba Kelmės mieste, bendravime nedalyvaujant ieškovei, tačiau dalyvaujant paskirtam tarnybos specialistui. Geranoriškai nenusitariant dėl konkretaus atsakovo bendravimo su vaikais laiko, teismas nustatė, jog atsakovas šiuo būdu su vaikais bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 13:00 val. iki 17:00 val.
31. Apeliantė nesutikdama su tokiu laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu, teigia, kad atsakovas 2022-07-07 prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prašė teismo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią jis turėtų teisę pasiimti vaikus savaitgalį. Atsakovas teismo neprašė nustatyti, kad bendraujant su vaikais, dalyvautų ir tarnybos atstovai. Ieškovė teigia, jog yra pateikusi ne vieną psichologo rekomendaciją, kad kol atsakovas nėra sukūręs ryšio su vaikais, susitikimuose turi dalyvauti ir motina, t. y. ieškovė.
32. Spręstina, jog vaikų bendravimas su tėvu be motinos nurodytose patalpose, prižiūrint tarnybos specialistui, atitinka vaikų interesus, mažina neigiamą šalių konflikto poveikį vaikams, užtikrina ramesnę bendravimo aplinką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tokia tvarka nustatoma, siekiant užtikrinti geriausius nepilnamečių vaikų interesus, siekiant sudaryti sąlygas atsakovui užmegzti su vaikais pasitikėjimu grįstą ryšį, bendravime nedalyvaujant ieškovei ir šį ryšį palaipsniui stiprinti. Ieškovė tvirtina, kad vaikai dar nėra pasirengę bendrauti su tėvu nesant kartu ieškovės. Tačiau paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-12 nutartimi nustatytą laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką atkurti atsakovo ir vaikų ryšį būtų sudėtinga, nes ieškovės buvimas, atsakovui susitikus su vaikais, gali daryti įkatą vaikų laisvam bendravimui su tėvu. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog tokiu būdu vaikų interesai nebus pažeisti, o toks bendravimas atitiks tiek šalių nepilnamečių vaikų interesus saugiai kurti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek ir tėvo teisę tiesiogiai bendrauti su nepilnamečiais vaikais bei stiprinti tarpusavio ryšį, kartu sukuriant vaikams saugią ir emociškai stabilią aplinką.
33. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, byloje esančius duomenis spręstina, kad nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui. Skundžiamoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-21 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-21 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.