Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Minibank“ ieškinį atsakovui R. N. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (viešu paskelbimu specialiame interneto puslapyje), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 130 str., 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2013-05-25 šalys sudarė Vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 1000,00 Lt sumos kreditą 30 dienų terminui. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas iki 2013-06-25. Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės grąžinti paimtą kreditą ir mokėti palūkanas Sutartyje numatyta tvarka ir terminu bei liko skolingas, ieškovės paskaičiavimu, 1000,00 Lt negrąžinto kredito ir 78,86 Lt palūkanų.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str.). Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę ar pareiškęs ieškovei pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1000,00 Lt negrąžinto kredito, kaip pagrįstas, tenkintinas.

Ieškovė taip prašo priteisti iš atsakovo 78,86 Lt palūkanų ir 347,15 Lt nuostolių, paskaičiuotų už 180 dienų, remdamasi Sutarties 9.1 punktu. Šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovę ir atsakovą sieja teisniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Ieškovė nurodė, kad paskaičiuoti nuostoliai sudarė 468,00 Lt, tačiau 2014-03-19 atsakovas sumokėjo 120,85 Lt įmoką, kurią ieškovė pirma eile įskaičiavo į mokėtinų nuotolių sumą, todėl nuostolių dydį sumažino nuo 468,00 Lt iki 347,15 Lt. Šalių sudarytos Sutarties 9.1. punkte numatyta, kad jeigu pasibaigus kredito grąžinimo terminui, kredito gavėjas negrąžina kredito ar jo dalies ir/ar nesumoka palūkanų ar jų dalies <...>, jis įsipareigoja atlyginti kredito davėjui nuostolius, kurie patiriami ir skaičiuojami už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną ir yra ne mažesni, nei už kreditą mokamų palūkanų norma per dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Nors CK 6.874 str. 1 d. bendriausiu atveju suteikia kredito davėjui teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, nes CK 6.881 str. 2 d. įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, kurio 11 str. 8 d. numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia Įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma.

Nagrinėjamu atveju Sutarties 9.1. punkte numatytos palūkanos pagal šalių susitarimą mokamos tik esant Sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra sutartinės netesybos ( ieškovo teigimu, „vienintelė netesybų rūšis užtikrinanti savalaikį sutartinių įsipareigojimų vykdymą“). Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms, jų dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 95,95 proc. metines palūkanas, sudarančias 0,26 proc. kredito sumos dienos normą. Reikalaudamas priteisti didesnius nuostolius nei minimalūs, kreditorius privalėjo juos įrodyti, tačiau į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), todėl taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą atsiskaityti laiką paskaičiuotina 97,10 Lt (1078,86 Lt x 0,05 proc. x 180 dienų) delspinigių (nuostolių). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas ieškovei 2014-03-19 yra sumokėjęs 120,85 Lt sumą, ir ši suma įskaityta į ieškovės nuostolių padengimą (Sutarties 7.1.1. p.), laikytina, jog nuostolius atsakovas ieškovei yra visiškai padengęs, o likusi neįskaityta įmokos dalis – 23,75 Lt (120,85 Lt - 97,10 Lt), įskaitoma ieškovės prašomoms priteisti sutartinėms palūkanoms padengti (Sutarties 7.1.2. p.) bei šia suma (23,75 Lt) sumažinamos ieškovei iš atsakovo priteistinos palūkanos iki 55,11 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktika, šiuo atveju netaikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl to, kad sumokėtos netesybos negali būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-85/2007), nes delspinigiai ( nuostoliai) ieškovės buvo įskaityti, nesant suderintos šalių valios dėl tokio įskaitymo.

CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2014-04-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Iš dalies patenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė prašo priteisti 72,00 Lt žyminį mokestį ir 605,00 Lt už UAB „Ekonomistas“ teisines paslaugas rengiant ieškinį. CPK 79 str. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidos, susijusias su bylos nagrinėjimu išvardintos CPK 88 str., šio straipsnio 1 d. 6 p. numato išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o 9 p. kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Remiantis teismų praktika, CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas išlaidas sudaro dokumentų vertimo prieš iškeliant bylą teisme, gaunamų dokumentų, jų nuorašų patvirtinimo, byloje dalyvaujančių asmenų kelionės į teismą, gyvenimo, procesinių dokumentų vertimo į valstybinę kalbą nagrinėjant bylą ir kitos panašaus pobūdžio išlaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-443/2008). Lietuvoje teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kuris dar 2006 metais civilinėje byloje Nr.3K-3-406/2006 yra nurodęs, jog procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas); atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Atstovavimo civiliniame procese institutas suteikia galimybę, viena vertus, atstovui tam tikrais atvejais pakeisti atstovaujamąjį teismo procese, antra vertus, atstovas teikia atstovaujamajam teisinę pagalbą ir taip padeda jam tinkamai dalyvauti civiliniame procese, nes tam reikia specialių teisės žinių. Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padedant ne tik jam vesti bylą, bet ir teismui vykdyti teisingumą. Pažymėtina, kad LAT konsultacija, skelbta biuletenyje „Teismų praktika“, Nr.23, 2005 m., nėra norminis aktas, kuriuo galima būtų grįsti reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Be to, vėlesnė aukščiau nurodyta LAT praktika, paneigė minėtoje konsultacijoje išdėstytą paaiškinimą.

Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų parengimą priskirtinos prie atstovavimo išlaidų, nes UAB „Ekonomistas“ rengdama teismui ieškinį atstovavo ieškovės interesus. Vilniaus apygardos teismas 2013-02-28 nutartyje byloje Nr. 2A-658-567/2013 yra pažymėjęs, jog juridinį asmenį byloje gali atstovauti CPK 55 str. bei 56 str. nurodyti asmenys, kurių tarpe nėra kito juridinio asmens, todėl išlaidos dėl paslaugų teikimo nepriskirtinos prie būtinųjų bylos vedimo išlaidų (CPK 88 str.). Duomenų apie tai, kad ieškovę byloje atstovauja ir UAB „Ekonomistas“ nėra, pavedimo sutartis, atitinkanti CPK 56 straipsnio reikalavimus, nepateikta, todėl 605,00 Lt už UAB „Ekonomistas“ suteiktas paslaugas negali būti priteista. Laikant, kad patenkinta 74 procentai visų reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 74 procentai sumokėto žyminio mokesčio,- 53,00 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Minibank“, į. k. 301850677, buveinė J. Janonio g. 17, Klaipėda, iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1000,00 Lt negrąžinto kredito, 55,11 Lt (penkiasdešimt penkis Lt 11 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 53,00 Lt (penkiasdešimt tris Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.