- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-28
- Bylos Nr.
- 2A-658-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- I. V.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Algos inspekcija“
- Atsakovas
- UAB „Multisauga“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ir trečiojo asmens UAB „Algos inspekcija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1129-872/2012 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui UAB „Multisauga“ dėl kompensacijos už neišmokėtą darbo užmokestį priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Algos inspekcija“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 26432,18 Lt neišmokėtą darbo užmokestį ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Nurodė, kad pagal darbo sutartį, sudarytą tarp I. V. ir UAB „Multisauga“, įskaitant visus šios sutarties pakeitimus ir papildymus bei pagrįstą 2010-10-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymą Nr. 4-8-12516 apie I. V. valstybinį socialinį draudimą, ieškovė dirbo UAB „Multisauga“ darbo sutartyje sulygtą darbą. Nutraukus darbo sutartį, atsakovas UAB „Multisauga“ I. V. liko skolingas 26432,18 Lt. 2011-07-04 atsakovui buvo įteiktas I. V. 2012-06-13 pranešimas dėl skolinių įsipareigojimų įvykdymo, kuriuo ieškovė informavo atsakovą, kad jei skoliniai įsipareigojimai nebus įvykdyti, ieškovė kreipsis į teismą. Į minėtą raštą atsakovas nereagavo bei neatsiskaitė su ieškove (LR DK 141 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Multisauga“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2010-11-22 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. TA/IV/10/11/22 UAB „Tavo alga“ perleido visas reikalavimo teises, kylančias iš ieškovės ir atsakovo darbo teisinių santykių. Sudarius minėtą sutartį, atsakovas nustojo būti prievolių santykių su ieškove šalimi. 2010-11-22 pranešimu UAB „Tavo alga“ informavo atsakovą apie ieškovės reikalavimo perleidimą bei nurodė, jog atsakovas privalo sumokėti 2244,64 Lt dydžio įsiskolinimą. Atsakovas UAB „Multisauga“ 2010-11-29 pateikė trečiajam asmeniui pažymą, jog ieškovei jis skolingas už nepanaudotas atostogas 1785,84 Lt. 2010-12-03 atsakovas visiškai atsiskaitė su UAB „Tavo alga“, pervesdamas 1785,84 Lt į trečiojo asmens nurodytą sąskaitą. 2011-10-26 ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 26432,18 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Ieškinyje ieškovė nesukonkretino, kokią sumą sudaro neišmokėtas darbo užmokestis, bei kokią sumą vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką (LR DK 35 str., 141 str. 3 d.).
Trečiasis asmuo UAB „Algos inspekcija“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-20 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės I. V. į valstybės biudžetą 25 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė 2010-11-22 Reikalavimo perleidimo sutartimi savo reikalavimo teisę į 2244,64 Lt skolą perleido trečiajam asmeniui UAB „Tavo alga“ (Sutarties 1.2 punktas, 1 t., b.l. 31, 32). Atsakovas apie reikalavimo perleidimą naujajam kreditoriui buvo informuotas 2010-11-22 pranešimu (1 t., b.l. 33). 2010-12-03 atsakovas pervedė 1785,84 Lt sumą trečiajam asmeniui, šį faktą patvirtina atsakovo pateiktas mokėjimo nurodymas (1 t., b.l. 34). Šalys šios aplinkybės neginčijo. Papildomu 2011-03-28 susitarimu prie 2010-11-22 reikalavimo perleidimo sutarties ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „Algos inspekcija“ susitarė nuo 2011-03-28 nutraukti 2010-11-22 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. TA/IV/10/11/22. Susitarime nurodyta, kad šalys viena kitai pretenzijų neturi. Atsakovo teigimu, reikalavimo perleidimo sutartis yra nutraukta, kadangi buvo įvykdyta. Pagal CK 6.109 str. 6 d. pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra neatšaukiamas, todėl pradinis kreditorius negali reikalauti, kad skolininkas jam įvykdytų prievolę. Byloje kilo ginčas, ar priklauso ieškovei reikalavimo teisė į vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Remiantis DK 141 str. 1 d., darbdavys su atleidžiamu iš darbo darbuotoju privalo visiškai atsiskaityti jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 str. 3 d. numato, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Šių įstatyme nustatytų pasekmių pagrindinė funkcija yra kompensuojamoji ir kaip tam tikra sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju ne visiškai atsiskaito atleidimo dieną. Pagal šios normos nuostatas darbuotojas turi teisę reikalauti priteisti jam tokio dydžio darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, kokį jis gaudavo iki darbo santykių nutraukimo ir būtų gavęs, jeigu darbo sutartis nebūtų pasibaigusi. Vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas tik už darbo dienas. Teismas konstatavo, jog atsakovas išmokėjo ieškovei priklausančias išmokas, susijusias su darbo santykiais, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvo sumokėta pavėluotai. Byloje pateiktos 2010-11-22 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. TA/IV/10/11/22 1.1 punktu šalys susitarė, kad reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius (ieškovė) neatšaukiamai ir besąlygiškai perleidžia naujajam kreditoriui (UAB „Tavo alga“), o naujasis kreditorius priima visas iš darbo sutarties, kylančias ar su ja susijusias pradinio kreditoriaus teises, įskaitant, tačiau neapsiribojant teise reikalauti ir gauti iš skolininko darbo sutarties pagrindu kylančius mokėjimus (darbo užmokestį, išeitines ir kasmetines nepanaudotų atostogų išmokas) bei visas kitas priklausančias sumas (baudas, delspinigius ir kt.). Taip pat šios sutarties 1.2 punktas patvirtina, kad ieškovė pripažino ir konstatavo, jog reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną skolininko (atsakovo) skola pradiniam kreditoriui (ieškovei) sudaro 2244,64 Lt (b.l. 58). Atsakovas, atsikirsdamas į jam pareikštą ieškinį, rėmėsi sutarties 1.2 punktu, kuris patvirtina, kad ieškovė 2010-11-22 sutartimi perleido reikalavimo teisę trečiajam asmeniui į 2244,64 Lt skolą. Šią skolą atsakovas, išskaitęs 913,97 Lt dydžio socialinio draudimo išmoką, 2010-12-03 pervedė trečiajam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad pačios šalys sutarties 1.1 punktu susitarė, jog pradinis kreditorius (ieškovė) reikalavimo teisę naujajam kreditoriui (UAB „Tavo alga“) perleidžia neatšaukiamai ir besąlygiškai (b.l. 58). CK 6.101 str. 1 d. reglamentuoja kreditoriaus teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Civilinis kodeksas nenustato jokių specialių pranešimo skolininkui apie prievolės įvykdymą formos reikalavimų. CK 6.109 str. 4 d. nurodyti teisiniai padariniai, kurie atsiranda pranešus skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą. Pagal šią teisės normą kreditorius, pranešęs skolininkui apie reikalavimo perleidimą, nebeturi teisės skolininkui ginčyti perleidimo, nors reikalavimas iš tikrųjų nebūtų perleistas ar perleidimas būtų pripažintas negaliojančiu. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra neatšaukiamas, todėl pradinis kreditorius negali reikalauti, kad skolininkas jam įvykdytų prievolę. Tuo atveju, jeigu naujasis kreditorius patvirtina, kad skolininkas turi įvykdyti prievolę ne jam, o kitam asmeniui, tai skolininkas naujojo kreditoriaus nurodymų privalo paisyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-70/2009). Teismas konstatavo, jog ieškovės skolininkas UAB „Multisauga“ įvykdė prievolę naujam kreditoriui UAB „Tavo alga“. Byloje nėra duomenų, kad naujasis kreditorius būtų patvirtinęs, jog skolininkas turi įvykdyti prievolę ne jam, o kitam asmeniui. Tai, kad papildomu 2011-03-28 susitarimu prie 2010-11-22 reikalavimo perleidimo sutarties ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „Algos inspekcija“ susitarė nuo 2011-03-28 nutraukti 2010-11-22 reikalavimo perleidimo sutartį ir susitarime įrašė, kad šalys viena kitai pretenzijų neturi, patvirtina, jog reikalavimo perleidimo sutartis buvo nutraukta, kaip įvykdyta. Papildomu susitarimu ieškovė ir trečiasis asmuo susitarė dėl reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimo, tačiau duomenų apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovei ar kitam asmeniui, byloje nėra. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei 2010-11-22 sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovas nustojo būti prievolinių santykių su ieškove šalimi, o, nutraukus reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovei nesugrįžo reikalavimo teisė į vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką (LR CK 6.101 str., 6.109 str. 6 d., LR DK 141 str. 3 d.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovė I. V. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-20 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir aiškino, kad pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra neatšaukiamas. 2011-03-28 buvo sudarytas papildomas susitarimas prie 2010-11-22 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. TA/IV/10/11/22, todėl laikytina, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo nutraukta ir, naujajam kreditoriui sutikus, reikalavimo teisė sugrįžo pradiniam kreditoriui. Ieškovė ir trečiasis asmuo proceso metu teigė, jog, 2011-03-28 sudarydamos papildomą susitarimą prie 2010-11-22 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. TA/IV/10/11/22, siekė, kad reikalavimo teisė grįžtų pradiniam kreditoriui. Teismas, sprendime nagrinėdamas šalių valią, rėmėsi aiškinimais šalies, kaip skolininko, kuris negalėjo ir negali žinoti šalių valios, sudarant reikalavimo perleidimo sutartį. Teismo klaidingas sutarties šalių valios aiškinimas įtakojo nepagrįsto ir naikintino teismo sprendimo priėmimą (LR CK 6.54 str., 6.193 str., - 6-195 str., LR DK 141 str. 3 d.).
Trečiasis asmuo UAB „Algos inspekcija“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-20 sprendimą bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakęs dėl reikalavimo sutarties nutraukimo ir reikalavimo teisės perleidimo, nenurodė, kam šiuo metu reikalavimo teisė priklauso, nes remiantis tuo, jog kompensacijos dydis nustatytas imperatyviai LR DK 141 str., reikalavimo teisė savaime negali išnykti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesilaikė vienodos nuomonės dėl pradinio reikalavimo perleidimo sutarties. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo nepripažino sandorio šalių valios, nepasisakė dėl to, kam įstatymo numatyta reikalavimo teisė priklauso, toks teismo sprendimas užkerta kelią tolimesnei trečiojo asmens ir ieškovės teisminei gynybai bei pažeidžia sandorio šalių teisę į įstatymo numatytą kompensaciją dėl darbdavio kaltės padaryto pažeidimo (LR DK 141 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus, prašydamas juos atmesti ir 2012-03-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškovės I. V. apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad jis neginčija ieškovės ir trečiojo asmens susitarimų, tačiau, pateikdamas savo atsikirtimus į pareikštą reikalavimą, nurodo svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Ieškovės ir trečiojo asmens pasisakymai dėl savo ketinimų ir valios perleidžiant reikalavimą ir nutraukiant reikalavimo perleidimo sutartį, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, negali būti vertinami kitaip, kaip ieškovės siekis nesąžiningai sulaukti sau palankaus teismo sprendimo. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. TA/IV/10/11/22 1.1 p. šalys aiškiai išreiškė valią, jog pradinis kreditorius reikalavimo teisę naujajam kreditoriui perleidžia neatšaukiamai ir besąlygiškai. Papildomu 2011-03-28 susitarimu prie reikalavimo perleidimo sutarties ieškovė su trečiuoju asmeniu susitarė nutraukti reikalavimo perleidimo sutartį ir susitarime įrašė, kad šalys viena kitai neturi pretenzijų, t.y. toks šalių elgesys rodo, kad reikalavimo perleidimo sutartis nutraukta kaip įvykdyta. Ieškovė apeliaciniame skunde bando suklaidinti teismą ir pateikia neatitinkančią tikrovę poziciją dėl ieškovės raginimo atsiskaityti su ja. Pirmasis trečiojo asmens raštas po pranešimo apie reikalavimo perleidimą atsakovui buvo išsiųstas 2010-12-06. Minėtas raštas išsiųstas jau po to, kai atsakovas įvykdė savo prievolę, t.y. 2010-12-03 atsakovas visiškai atsiskaitė su trečiuoju asmeniu, pervesdamas jam 1785,84 Lt. Atsakovo nuomone, jis tinkamai įvykdė visas prievoles trečiajam asmeniui, į trečiojo asmens raštus nebuvo atsakyta, o nesutikimas dėl šių raštų turinio buvo išreikštas bendraujant telefonu su trečiojo asmens atstovais. 2011-03-28 trečiasis asmuo išsiuntė atsakovui pranešimą, kad ieškovė ir trečiasis asmuo nutraukė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. TA/IV/10/11/22. Apie tai, kad ieškovei grįžta reikalavimo teisė atsakovas nebuvo informuotas, o vien pranešimas apie reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimą savaime nėra ir negali būti laikomas informavimu apie tai, kad ieškovė vėl tampa atsakovo kreditore. Tai, kad pagal 2011-03-28 susitarimą nutraukti reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovei negrįžo reikalavimo teisė, įrodo tas faktas, kad 2012-03-22 trečiasis asmuo atsakovui išsiuntė raštą dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo, kuriuo jis nurodė, kad atsakovas yra skolingas ne ieškovei, o trečiajam asmeniui. Ieškovei su trečiuoju asmeniu nutraukus Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. TA/IV/10/11/22, ieškovė neturi reikalavimo teisių atsakovui. Šalių elgesys aiškiai parodo, kad trečiajam asmeniui atgavus skolą, reikalavimo perleidimo sutartis buvo nutraukta, kaip įvykdyta, tuo tinkamai išreiškiant tikrą šalių valią. Ieškovei ir trečiajam asmeniui byloje nepateikus įrodymų, aiškiai ir neabejotinai patvirtinančių, kad atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovės perleistų reikalavimų trečiajam asmeniui atšaukimą ir privalomumą prievolę įvykdyti ne trečiajam asmeniui, o ieškovei, ji neturi teisės reikalauti, kad atsakovas prievolę įvykdytų būtent jai. Ieškovei atleidimo iš darbo metu buvo neišmokėta tik nepanaudotų atostogų dalis, todėl ieškovės prašoma taikyti sankcija - vidutinio darbo užmokesčio už visą neatsiskaitymo laiką priteisimas - laikytinas neadekvačia ir neproporcinga. Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Algos inspekcija“ apeliacinį skundą, atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vertino, kad LR CK 6.109 str. 4 d. nurodyti teisiniai padariniai, kurie atsiranda pranešus skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą. Pagal minėto straipsnio 6 d. pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra neatšaukiamas, todėl pradinis kreditorius negali reikalauti, kad skolininkas įvykdytų prievolę. Papildomu susitarimu ieškovė ir trečiasis asmuo susitarė dėl reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimo, tačiau duomenų apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovei ar kitam asmeniui, byloje nėra (LR CK 1.5 str., 6.109 str., 6.123 str., 6.193 str., LR DK 141 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų. Siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimą, ieškinį patenkinant iš dalies ir priteisiant iš atsakovo: 5849,88 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką - ieškovės naudai, 25,09 Lt dėl procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme ir 176 Lt žyminio mokesčio - valstybės naudai. Kita sprendimo dalis, kuria ieškinio reikalavimai atmesti, yra pagrįsta ir teisėta, nes šioje dalyje byla išnagrinėta teisingai (LR CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal CK 6.109 straipsnio 6 dalį pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra neatšaukiamas, todėl tuo atveju, jeigu naujasis kreditorius patvirtina, kad skolininkas turi įvykdyti prievolę ne jam, o kitam asmeniui, tai skolininkas naujojo kreditoriaus nurodymų privalo paisyti.
Byloje nustatyta, kad ieškovė 2010-11-22 sutartimi perleido reikalavimo teisę trečiajam asmeniui į 2244,64 Lt skolą, kurią atsakovas, išskaitęs 913,97 Lt dydžio socialinio draudimo išmoką, 2010-12-03 pervedė trečiajam asmeniui. Ta aplinkybė, kad ieškovė iš darbo buvo atleista 2010-05-12, o galutinai atsiskaityta buvo 2010-12-03, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas turi sumokėti už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-02-12 iki 2010-12-03 ieškovės naudai 5849,88 Lt kompensaciją, susidedančią iš: už laikotarpį nuo 2010-05-12 iki 2010-11-12 po 878,31 Lt vidutinio darbo užmokesčio (878,31 Lt x 6 mėn.= 5269,86) ir už laikotarpį nuo 2010-11-15 iki 2010-12-03 po 41,43 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio (14 d x41,43 Lt =580,02 Lt), LR DK 141 str. 3 d. pagrindu, paskaičiavimus atliekant pagal vidutinį 878,31 Lt mėnesio darbo užmokesčio dydį (2 t., b.l. 77-78), nes darbdavys neatsiskaitė visiškai su darbuotoju jo atleidimo dieną ir darbdavys turėtų mokėti darbuotojui DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką.
Teismas pažymi, kad ieškovė turi reikalavimo teises dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką su atleidžiamu iš darbo darbuotoju priteisimo, nes 2010-11-22 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. TA/IV/10/11/22 po to, kai buvo išmokėta 2244,64 Lt skola, išskaičiavus 913,97 Lt dydžio socialinio draudimo išmoką, buvo nutraukta, tuo patvirtinat, kad naujasis kreditorius sutiko dėl pranešimo apie reikalavimo perleidimą atšaukimo. Ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo UAB „Algos inspekcija“ po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimo priėmimo siuntė atsakovui 2012-03-22 pranešimus (2 t., b.l. 8, 9) dėl visos skolos sumokėjimo pagal 2010-11-22 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. TA/IV/10/11/22, savaime nepanaikina 2011-03-28 sudaryto papildomo susitarimo (1 t., b.l. 130) prie 2010-11-22 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. TA/IV/10/11/22 teisinių pasekmių, trečiajam asmeniui patvirtinat, kad naujasis kreditorius sutiko dėl pranešimo apie reikalavimo perleidimą atšaukimo (CK 6.109 str. 6 d.). Šią išvadą patvirtina trečiojo asmens rašytiniai paaiškinimai (2 t., b.l. 29-30) ir 2012-09-20 patikslintas priedas Nr. 1 prie 2010-11-22 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. TA/IV/10/11/22 (2 t., b.l. 54-55). Remiantis tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė turi reikalavimo teises dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-02-12 iki 2010-12-03 priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs faktą dėl nevisiško atsiskaitymo su ieškove, spręsdamas klausimą dėl teisingos kompensacijos dydžio nustatymo, atsižvelgia į tai, kad ieškovė faktiškai atsakovo įmonėje dirbo gana trumpą laikotarpį - nuo 2007-02-21 iki 2007-12-31 (1 t., b.l. 8), atsižvelgdamas į darbo teisės principus, sprendžia, kad kompensacijos nuo 2010-05-12 iki 2010-11-12 po 878,31 Lt vidutinio darbo užmokesčio (878,31 Lt x 6 mėn.= 5269,86) ir už laikotarpį nuo 2010-11-15 iki 2010-12-03 po 41,43 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio (14 d x41,43 Lt =580,02 Lt) paskaičiavimas atitinka DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus, taip pat proporcingumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks kompensacijos dydis yra pakankamas ieškovės pažeistų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo būdas
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalys neginčijo tos aplinkybės, kad atsakovas, atleidęs ieškovę iš darbo 2010-05-12, galutinai atsiskaitė tik 2010-12-03, todėl tai sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą visiškai atsiskaityti laiką LR DK 141 str. 3 d. pagrindu, paskaičiavimus atliekant pagal vidutinį 878,31 Lt mėnesio darbo užmokesčio dydį (2 t., b.l. 77-78), nes darbdavys neatsiskaitė visiškai su darbuotoju jo atleidimo dieną ir darbdavys turėtų mokėti darbuotojui DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011-06-14 raštas Nr.(1)SD-11472 (1 t., b.l. 64), kaip oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, konstatuoja, kad likusioje dalyje nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes atsakovas teisingai apskaičiavo (1 t., b.l. 63, 138-140) kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydį ir pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas išmokėjo ieškovei priklausančias išmokas, susijusias su darbo santykiais, nors ir pavėluotai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinio reikalavimus likusioje dalyje ir teisėjų kolegija nenustatė teisinių pagrindų priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visos ieškiniu prašomos priteisti sumos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį likusioje dalyje, šioje dalyje bylą išnagrinėjo teisingai. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Tai, kad yra keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes ieškovei ir trečiajam asmeniui nebuvo užkirstas kelias patikrinti sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą instancine tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad priteisus apeliacinės instancijos teisme ieškovės naudai vidutinį mėnesio darbo užmokesčio dydį už uždelsimo laiką, galima konstatuoti, kad bylą iš esmės laimėjo ieškovė, todėl bylinėjimosi išlaidas dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai turi atlyginti atsakovas. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 6.193 str.; CPK 3 str., 7 str., 8 str., 12 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 92 str., 93 str., 96 str., 177 str. – 179 str., 185 str.).
Šiuo atveju byla iš esmės išspręsta ieškovės naudai, kuri patyrė bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą: 700 Lt (2 t., b.l. 76) apeliacinės instancijos teisme. Šių išlaidų dydis nėra mažinamas, nes neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šias išlaidas turi atlyginti atsakovas, nes bylą iš esmės laimėjo ieškovė. Atsakovui nėra dalinai atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes bylą laimėjo ieškovė. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei nenustatoma pareiga apmokėti dalies atsakovo bylinėjimosi išlaidų, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, atsižvelgiant į tai, kad byla iš esmės išspręsta ieškovės naudai (CPK 3 str. 1 d., 88 str., 93 str., 98 str.). Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo veikė ieškovės pusėje, todėl bylą išsprendus ieškovės naudai, atsakovas įgijo pareigą atlyginti 265 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisines paslaugas (2 t., b.l. 79-81) trečiojo asmens UAB „Algos inspekcija“ naudai. Teismas nepriteisia trečiojo asmens naudai 1265 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t., b.l. 82-84) iš atsakovo, nes trečiąjį asmenį, kaip juridinį asmenį, teisme gali atstovauti CPK 55 str. bei 56 str. nurodyti asmenys, kurių tarpe nėra kito juridinio asmens. Tai, kad byloje nėra pateikta trečiojo asmens UAB „Algos inspekcija“ sutartis su VšĮ „Atgauk algą“ dėl paslaugų teikimo, vedant civilinę bylą, sudaro teisinį pagrindą šių išlaidų nepriskirti prie būtinųjų bylos vedimo išlaidų (CPK 88 str.). Atsakovas turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei: 176 Lt žyminio mokesčio ir 25,09 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (1 t., b.l. 1a) ir 18,64 Lt apeliacinės instancijos teisme (1 t., 205; 2 t., b.l. 1a) valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 p., 82 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Multisauga“ 5849,88 Lt kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010 m. gegužės 12 d. iki 2010 m. gruodžio 3 d. ieškovės I. V. naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Multisauga“ 25,09 Lt dėl procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme ir 176 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Multisauga“ 700 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas ieškovės I. V. naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Multisauga“ 265 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisines paslaugas trečiojo asmens UAB „Algos inspekcija“ naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Multisauga“ 18,64 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.