- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-70/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Jonas Algimantas Venckus, Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- valstybės įmonės Panevėžio miškų urėdijos, valstybės įmonei Panevėžio miškų urėdijai ir uždarajai akcinei bendrovei, „Runikos“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viginto Višinskio ir Jono Algimanto Venckaus,
dalyvaujant atsakovo valstybės įmonės Panevėžio miškų urėdijos atstovei advokatei L. S.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kvadratūra“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas civilinėje byloje Nr. 2-122-227/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kvadratūra“ ieškinį atsakovams valstybės įmonei Panevėžio miškų urėdijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Runikos“ statyba, trečiasis asmuo atsakovų pusėje V. K. , dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir piniginių sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo BUAB ,,Kvadratūra“ administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas CK 1.80, 1.81 ir 6.66 straipsnių pagrindais pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2007 m. liepos 23 d. trišalį susitarimą dėl tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo, sudarytą tarp UAB „Kvadratūra“, UAB „Runikos“ statyba ir VĮ Panevėžio miškų urėdijos, priteisti iš atsakovo VĮ Panevėžio miškų urėdijos 47 233,02 Lt ir iš abiejų atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ginčo susitarime nurodyta, kad VĮ Panevėžio miškų urėdija yra skolinga ieškovui UAB „Kvadratūra“ 47 233,02 Lt už paslaugas, ieškovas UAB „Kvadratūra“ yra skolingas atsakovui UAB „Runikos“ statyba, o UAB „Runikos“ statyba yra skolinga VĮ Panevėžio miškų urėdijai. Sutartyje nustatyta, kad po įskaitymo VĮ Panevėžio miškų urėdija nebeskolinga ieškovui UAB „Kvadratūra“, o UAB „Runikos“ statyba tampa nebeskolinga VĮ Panevėžio miškų urėdijai, o bendrovės „Kvadratūra“ skolos UAB „Runikos“ statybai suma yra 47 233,02 Lt. Analizuodamas sutartį, ieškovas teigė, kad atsakovas UAB „Runikos“ statyba turimą 47 233,02 Lt reikalavimo ieškovui UAB „Kvadratūra“ teisę perleido VĮ Panevėžio miškų urėdijai, kuri įgytą reikalavimą įskaitė į savo 47 233,02 Lt skolą ieškovui UAB „Kvadratūra“, ir tokiu būdu šalys tarpusavyje atsiskaitė. Civilinėje byloje dėl bankroto bylos UAB „Kvadratūra“ iškėlimo Panevėžio apygardos teismas 2008 m. liepos 20 d. nutartimi šiai bendrovei iškėlė bankroto bylą dėl nemokumo. Šioje nutartyje teismas nustatė, kad 2007 m. gegužės 31 dienai bendrovė „Kvadratūra“ turėjo 438 651 Lt vertės turto, o jos įsiskolinimai kreditoriams sudarė 1 073 408 Lt, iš kurių 117 690,40 Lt įmonė buvo skolinga darbuotojams. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartimi yra patvirtintas bankrutuojančios UAB „Kvadratūra“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuriame kreditoriais yra VSDFV Panevėžio skyrius su 51 913 Lt ir Panevėžio apskrities VMI su 161 914,45 Lt reikalavimais. Civilinėje byloje dėl bankroto bylos UAB „Kvadratūra“ iškėlimo ieškovo UAB „Telegausa“ prašymu teismas 2007 m. liepos 5 d. nutartimi areštavo UAB „Kvadratūra“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą bei trečiuosius asmenis, uždraudžiant turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Šia nutartimi bendrovei „Kvadratūra“ buvo uždrausta vykdyti bet kokius atsiskaitymus piniginėmis lėšomis, išskyrus darbo užmokesčio, privalomų įmokų į valstybės ir socialinio draudimo biudžetus bei atsiskaitymo pagal pareikštą ieškinį mokėjimus. Ieškovas teigė, kad ginčijama sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes šios sutarties UAB „Kvadratūra“ sudaryti neprivalėjo, šis sandoris pažeidžia kreditorių teises, o atsakovai apie tai žinojo ir turėjo žinoti. Ginčo sandorį UAB „Kvadratūra“ sudarė, būdama nemoki, juo suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių atsakovui UAB „Runikos“ statyba gauti savo 47 233,02 Lt reikalavimo patenkinimą ankščiau, negu kitiems kreditoriams. Ginčijama sutartimi atsakovas UAB „Runikos“ statyba savo reikalavimo patenkinimą gavo ne Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o reikalavimą nukreipdama į veikiantį juridinį asmenį VĮ Panevėžio miškų urėdiją, su kuria padarė tarpusavio įskaitymą tai sumai, kuria VĮ Panevėžio miškų urėdija buvo skolinga bendrovei „Kvadratūra“. Nurodė, kad, sudarydami ginčijamą trišalį susitarimą, atsakovai elgėsi nesąžiningai, nes žinojo ir turėjo žinoti apie ieškovo UAB „Kvadratūra“ turto areštą, šios bendrovės nemokumą ir įsipareigojimų nevykdymą bei bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimą. Ginčijama sutartimi ieškovas atsiskaitė su kreditoriumi UAB „Runikos“ statyba, kuris savo ruožtu atsiskaitė su VĮ Panevėžio miškų urėdija. Galiojant teismo nutarčiai taikyti bendrovei „Kvadratūra“ turto ir turtinių teisių areštą, tarpusavio reikalavimų įskaitymas yra laikomas imperatyvių įstatymo normų pažeidimu. UAB „Runikos“ statyba savo reikalavimo patenkinimą gavo pažeidžiant LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, nes UAB „Kvadratūra“ turėjo minėtame įstatyme numatytų pirmesnės eilės kreditorių, todėl negalėjo atsiskaityti su paskesnės eilės kreditoriumi atsakovu UAB „Runikos“ statyba. Reikalavimo patenkinimą atsakovas UAB „Runikos“ statyba galėjo gauti tik Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Nuginčijus susitarimą, ieškovas turi galimybę reikalauti iš atsakovo VĮ Panevėžio miškų urėdijos sumokėti skolą ir ją panaudoti kreditorių reikalavimams patenkinti. Ieškovo teigimu, ginčo susitarimas pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu ir CK 1.80, 1.81 straipsniu pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2008 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad už pagal dvi rangos sutartis atliktus statybos darbus Pyvesos girininkijos administraciniame pastate atsakovas VĮ Panevėžio miškų urėdija (toliau- Urėdija) įsipareigojo atsiskaityti su rangovu UAB „Kvadratūra“, kuriam liko skolinga 47 233,02 Lt. Už statybos objekte atsakovo UAB „Runikos“ statyba atliktus subrangos darbus atsiskaityti turėjo ieškovas UAB „Kvadratūra“. 47 233,02 Lt skolą kreditoriui UAB „Kvardatūra“ skolininkas Urėdija 2007 m. liepos 23 d. pavedimu sumokėjo statybos darbų subrangovui UAB „Runikos“ statyba, remdamasis kreditoriaus 2007 m. birželio 25 d. ir 2007 m. liepos 20 d. raštais, kuriais nurodyta Urėdijai skolą už statybos darbus pervesti UAB „Runikos“ statybai, kuriai bendrovė „Kvadratūra“ perleido Urėdijos įsiskolinimo reikalavimą. Teismas sprendė, kad skolininko atsiskaitymas su naujuoju kreditoriumi pagal pranešimą apie reikalavimo perleidimą atitiko įstatymo reikalavimus, todėl pagal CK 6.109 straipsnio 4 dalį kreditorius UAB „Kvadratūra“ neturi teisės ginčyti skolininkui perleidimą. Paneigdamas ieškovo argumentus, kad skolą Urėdija sumokėjo UAB „Runikos“ statybai pagal ginčo trišalį susitarimą, teismas rėmėsi tuo, kad šio mokėjimo pagrindo atsakovai nepripažįsta, o ieškovas neįrodė prievolės įvykdymo pagal kreditoriaus pranešimą skolininkui apie reikalavimo perleidimą neteisėtumo. Ieškovo ginčijamą trišalį susitarimą dėl tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo teismas pripažino niekiniu, remdamasis tuo, kad nustačius skolininko prievolės įvykdymą pagal reikalavimo perleidimą ginčo susitarimas negalėjo sukelti ir nesukėlė teisinių pasekmių dėl prieštaringo susitarimo turinio, kuriuo neatskleista tikroji šalių valia, susitarimo esmė, jo sudarymo aplinkybės. Urėdijos veiksmų pagal kreditoriaus nurodymą teisėtumą teismas argumentavo tuo, kad pagal pranešimą apie reikalavimo perleidimą skolininkas prievolę naujajam kreditoriui įvykdė neįsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti pradiniam kreditoriui UAB „Kvadratūra“ bankroto bylą, taip pat duomenų apie Urėdijos piniginių lėšų, mokėtinų pradiniam kreditoriui, areštą nebuvimu bei faktu, kad, pranešdamas skolininkui apie reikalavimo perleidimą ir taip sudarydamas galimybę vienam iš savo kreditorių gauti reikalavimo patenkinimą, Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo nuostatas galėjo pažeisti pats ieškovas, o ne prievolę įvykdęs skolininkas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB ,,Kvadratūra“ administratorius prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Skundas argumentuojamas tuo, kad:
1. teismas neturėjo pagrindo kvestionuoti bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisės reikšti įmonės kreditorių interesus ginančio ieškinio dėl sandorio nuginčijimo. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio, reglamentuojančio bankrutuojančios įmonės administratoriaus teises ir pareigas, nuostatos įpareigoja administratorių ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises ir interesus, reikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad pagal savo teisinę padėtį administratorius atstovauja visus bankrutuojančios įmonės kreditorius ir veikia be specialaus įgaliojimo, nes tokią teisę jam suteikia įstatymas.
2. teismas neteisingai nustatė, kad nėra ginčo dėl to, jog Urėdija negalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriaus nurodytais asmenimis. Priešingai, byloje ieškovas kelia ginčą dėl to, kad Urėdija neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, atsiskaitė ne su ieškovu, o su ieškovo kreditoriumi ir tokiu būdu buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, nes ieškovo kreditorius UAB „Runikos“ statyba gavo savo reikalavimo patenkinimą ankščiau, negu kiti ieškovo kreditoriai. Kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad ieškovui neturint pakankamai lėšų ir atsiskaičius su UAB „Runikos“ statyba buvo pažeisti Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo reikalavimai. Ieškovo lėšų trūkumą patvirtina teismo nutartyje, kuria ieškovui iškelta bankroto byla, konstatuoti faktai apie ieškovo skolinių įsipareigojimų santykį su turimu turtu 2007 m. gegužės 31 dienai. Pirmos ir antros eilių kreditoriniai įsiskolinimai buvo susidarę iki ginčijamo susitarimo, todėl susitarimo įvykdymas pažeidė minėto įstatymo 3 straipsnio reikalavimus.
3. atsakovas Urėdija, sudarydamas trišalį susitarimą ir mokėdamas UAB „Runikos“ statybai pinigus, elgėsi nesąžiningai, nes žinodamas, kad pažeidžia kreditoriaus teises ir kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, sutinkamai su CK 6.106 straipsnio 2 dalimi, privalėjo atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui. Dėl nurodytos priežasties Urėdijai tenka CK 6.106 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmės ir iš jo turėjo būti priteisti 47 233,02 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas Urėdija elgėsi neatsakingai, nerūpestingai ir nesąžiningai, o atsakovas UAB „Runikos“ statyba, pažeisdama įstatymus, akivaizdžiai siekė savo reikalavimo patenkinimo ankščiau už kitus kreditorius. Ginčo trišalis susitarimas ir jį pasirašiusių asmenų veiksmai liudija, kad susitarimo šalims buvo žinoma apie ieškovui inicijuotą bankroto bylą, apie taikytą jo turto areštą, apie kitus pirmumo teisę turinčius ieškovo kreditorius, todėl atlikdamos įskaitymą šalys elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai.
4. 2006 m. lapkričio 3 d. ir 2006 m. rugpjūčio 25 d. tarp VĮ Panevėžio miškų urėdijos ir UAB „Kvadratūra“ sudarytų statybos rangos sutarčių sąlygos nenumatė galimybės atsakovui atsiskaityti su kitais trečiaisiais asmenimis, kuriuos nurodys ieškovas.
5. Teismas nepagrįstai nustatė, kad VĮ Panevėžio miškų urėdija atsiskaitė su atsakovu UAB „Runikos“ statyba reikalavimo perleidimo pagrindu pagal ieškovo 2007 m. birželio 25 d. ir 2007 m. liepos 20 d. ieškovo raštus. Rašytinė reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta nebuvo, todėl ieškovo pranešimas urėdijai apie reikalavimo perleidimą yra niekinis. 2007 m. liepos 20 d. ieškovo raštas Urėdijoje registruotas tą pačią dieną, kai buvo pasirašytas ginčo trišalis susitarimas ir pinigai atsakovui UAB „Runikos“ statyba buvo pervesti po šio susitarimo pasirašymo.
6. Ginčijamas trišalis susitarimas atitinka reikalavimo perleidimo sandoriui keliamus formos reikalavimus. Teismas neteisingai aiškino šią sutartį, nes būtent jos pagrindu buvo atsiskaityta su vienu iš ieškovo kreditorių. Ginčo susitarimu šalys siekė atlikti tarpusavio reikalavimų įskaitymus, tame tarpe ieškovo turimą 47 233,02 Lt reikalavimą perleisti UAB „Runikos“ statybai ir su šia bendrove padaryti tarpusavio įskaitymą. Kad toks įskaitymas buvo atliktas patvirtina aplinkybė, kad UAB „Kvadratūra“ bankroto byloje UAB „Runikos“ statyba nepareiškė kreditorinio reikalavimo. Teismas, konstatavęs, kad trišalis susitarimas yra niekinis, turėjo spręsti, kad šalys yra toje padėtyje, kuri buvo iki trišalio susitarimo sudarymo, t. y. VĮ Panevėžio miškų urėdija skolinga UAB „Kvadratūra“, o pastaroji skolinga UAB „Runikos“ statybai ir taikyti restituciją – priteisti iš Urėdijos ieškovui įsiskolinimą už statybos darbus, o Urėdija galėtų reikalauti iš UAB „Runikos“ statyba be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo. Urėdija nelaikytina sąžiningai suklydusiu prievolės vykdytoju.
7. aplinkybė, kad Urėdija nepripažįsta savo atstovo parašo trišaliame susitarime, yra nereikšminga, nes šios aplinkybės atsakovas neįrodinėjo, teismine tvarka neginčijo sandorio šiuo pagrindu. Ginčo susitarime esančios netikslios formuluotės nepaneigia, kad susitarimu buvo siekiama atlikti skolų įskaitymus.
8. ginčijamas trišalis susitarimas turėjo būti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes ieškovas šio susitarimo sudaryti neprivalėjo, susitarimas pažeidė ieškovo kreditorių teises, nes suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių, o atsakovai apie tai žinojo ir turėjo žinoti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Runikos“ statyba prašo skundą atmesti, bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas 2007 m. liepos 27 d. gavęs iš atsakovo UAB „Runikos" statyba 99 161,53 Lt, dar iki Panevėžio apygardos teismo 2007 m. liepos 20 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo šiuos pinigus išmokėjo savo darbuotojams. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymas nereglamentuoja įskaitymų tvarkos, o mokėjimo operacijų tarp šalių nebuvo. Ieškovas nurodė Urėdijai 47 233,02 Lt skolą sumokėti UAB „Runikos“ statybai, tokį nurodymą Urėdija įvykdė, todėl pagal CK 6.109 straipsnio 4 dalį ieškovas neturi teisės reikalauti įvykdyti prievolę antrą kartą, nors rašytinė reikalavimo perleidimo sutartis ir nebuvo sudaryta. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartimi areštuotas apelianto nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o turto neturint arba turint nepakankamai, ir piniginės lėšos esančios bankuose. Apeliantas nepateikė duomenų ar ši teismo nutartis buvo įvykdyta, ar buvo aprašytas apelianto turtas, ar to turto pakako. Tik apelianto turto esant nepakankamai, galėjo būti areštuotos apelianto piniginės lėšos, esančios bankuose. Apelianto debitoriniai įsiskolinimai šia teismo nutartimi nebuvo areštuoti, todėl atsakovas VĮ Panevėžio miškų urėdija pagal apelianto prašymą turėjo teisę pinigus pervesti atsakovui UAB „Runikos“ statyba. Atsakovas taip pat nurodo, kad apelianto kartu su skundu pateikti įrodymai, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti juos priimti.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas VĮ Panevėžio miškų urėdija prašo skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas nerodė jokios iniciatyvos ir neturėjo jokio suinteresuotumo pervesti pinigus UAB ,,Runikos“ statybai. 2007 m. liepos 18 d. ir 2007 m. liepos 23 d. Urėdijoje gautais raštais UAB ,,Kvadratūra“ pranešė apie reikalavimo perleidimą ir nurodė Urėdijai 47 233,02 Lt skolą pervesti UAB „Runikos“ statybai. Nesant rašytinės reikalavimo perleidimo tarp ieškovo ir UAB „Runikos“ statyba sutarties, Urėdiją nuo galimai nesąžiningų kreditoriaus veiksmų saugo CK 6.109 straipsnio 4 dalies nuostatos. Urėdija vykdė savo kreditoriaus valią ir pinigų sumą pervedė tam subjektui, kurį nurodė kreditorius. Urėdijai nebuvo ir neturėjo būti žinoma apie ieškovui iškeltą bankroto bylą bei areštuotą turtą. Urėdija nebuvo gavusi iš antstolių patvarkymo dėl Urėdijos turimų ieškovui priklausančių piniginių sumų arešto, nedalyvavo jokiuose teisminiuose ginčuose su ieškovu, nebuvo gavusi duomenų apie ieškovo turtinę padėtį, neturėjo pareigos tikrinti turto arešto aktų registro duomenis. Teismas tinkamai įvertino ieškovo ginčijamą trišalį susitarimą ir pagrįstai pripažino jį niekiniu. Apeliantas neteisus, kad reikalavimo perleidimas paneigiamas trišaliu susitarimu, nes jame nekalbama apie reikalavimo perleidimą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra niekinis, nes nebuvo sudaryta rašytinė reikalavimo perleidimo sutartis. Ieškovo pranešimas apie reikalavimo perleidimą negali būti pripažintas niekiniu, nes jis sukėlė teisines pasekmes – Urėdija pagal jį sumokėjo savo skolą kreditoriaus nurodytam asmeniui, pranešimo ieškovas (Urėdijos kreditorius) atšaukti negali, nes naujasis kreditorius tam sutikimo nedavė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, iš esmės tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).
Apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo konstatavimu apie tai, kad ieškinį byloje pareiškė ne įmonės kreditoriai, o jos bankroto administratorius, yra teisingi ir kolegija su jais sutinka, nes Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijas, suteikia jam teisę teismine tvarka ginti kreditorių teises ir/ar teisėtus interesus bei ginčyti įmonės sudarytus sandorius. Skundžiamame sprendime teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškinį teisme pareiškė ne bankrutuojančios įmonės kreditoriai, o jos administratorius, nagrinėjamu atveju jokios įtakos teisingam bylos išsprendimui neturėjo, nes ieškinio atmetimas nebuvo grindžiamas argumentu, kad ieškinys pareikštas neturinčio reikalavimo teisės asmens.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas VĮ Panevėžio miškų urėdija ir ieškovas UAB „Kvadratūra“ 2006 m. rugpjūčio 25 d. ir 2006 m. lapkričio 3 d. sudarė statybos rangos sutartis, kuriomis ieškovas (rangovas) įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir rizika atlikti atsakovo Pyvesos girininkijos administracinio pastato I ir II aukštų rekonstrukcijos darbus pagal lokalines sąmatas, o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo kokybiškai atliktus darbus priimti ir laiku už juos atsiskaityti (t. 1, b. l. 132-155). Už atliktus statybos rangos darbus užsakovas liko skolingas ieškovui 47 233,02 Lt. 2007 m. birželio 25 d. raštu (užsakovo gautu 2007 m. liepos 18 d.) rangovas UAB „Kvadratūra“ prašė Urėdijos likusias lėšas už atliktus statybos darbus pagal minėtas statybos rangos sutartis pervesti subrangovui atsakovui UAB „Runikos“ statyba (t. 1, b. l. 47). Pakartotinį prašymą sumokėti 47 233,02 Lt skolą trečiajam asmeniui ieškovas pateikė Urėdijai 2007 m. liepos 20 d. raštu, nurodydamas jame apie reikalavimo perleidimą (t. 1, b. l. 48). 2007 m. liepos 23 d. ieškovo skolininkas (atsakovas Urėdija) pervedė UAB „Runikos“ statybai 47 233,02 Lt už ieškovo atliktus darbus pagal sąskaitas Nr. 0000013,14,16,17 (t. 1, b. l. 46). Tą pačią 2007 m. liepos 23 d. bylos šalys ieškovas UAB „Kvadratūra“, atsakovai Urėdija ir UAB „Runikos“ statyba pasirašė trišalį susitarimą dėl tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo (t. 1, b. l. 8).
Civilinėje byloje pagal UAB „Telegausa“ ieškinį dėl 424 648 Lt priteisimo Panevėžio apygardos teismas 2007 m. liepos 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui UAB „Kvadratūra“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą bei trečiuosius asmenis, o turto neturint arba turint nepakankamai, ir pinigines lėšas, esančias bankuose, uždraudžiant atsakovui areštuotą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti naudotis tretiesiems asmenims, vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis (t. 1, b. l. 9-10). 2007 m. liepos 4 d. ieškiniu bendrovės „Kvadratūra“ kreditorius UAB „Šneka“ inicijavo skolininkui bankroto bylą. Panevėžio apygardos teismas 2007 m. liepos 16 d. nutartimi bankroto byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo UAB „Kvadratūra“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas už kreditoriaus UAB „Šneka“ reikalavimo sumą – 24 320 Lt, o 2007 m. liepos 20 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo liepos 30 d., iškėlė bendrovei „Kvadratūra“ bankroto bylą (t. 1, b. l. 11, 12-13).
Žemesnės instancijos teismas
Bankrutuojančios UAB „Kvadratūra“ administratorius pareiškė teisme ieškinį dėl 2007 m. liepos 23 d. trišalio susitarimo dėl tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo pripažinimo negaliojančiu CK 6.66, 1.80, 1.81 ir 1.82 straipsnių pagrindais, motyvuodamas tuo, kad pagal šį susitarimą UAB „Kvadratūra“ skolininkas Urėdija sumokėjo įsiskolinimą vienam iš kreditoriaus kreditorių UAB „Runikos“ statybai, taip suteikdamas jam pirmenybę ir pažeisdamas kitų bendrovės „Kvadratūra“ kreditorių teises bei imperatyvias įstatymo normas, nes susitarimas sudarytas ir mokėjimas atliktas galiojant teismo nutartimis taikytiems bendrovės „Kvadratūra“ turto ir piniginių lėšų areštams bei priėmus nutartį dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo. Atsakovai Urėdija ir UAB „Runikos“ statyba įrodinėja, kad susitarimo sąlygos neatitiko faktinės situacijos, o skolą Urėdija sumokėjo UAB „Runikos“ statybai pranešimo apie reikalavimo perleidimą pagrindu. Taigi, byloje kilęs ginčas dėl skolininko atsiskaitymo su kreditoriumi teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo skolininkas Urėdija prievolę įvykdė ieškovo kreditoriui UAB „Runikos“ statyba pagal pranešimą apie reikalavimo perleidimą, ir pripažino niekiniu ieškovo ginčijamą trišalį susitarimą.
CK 6.101 straipsnio 1 dalis reglamentuoja kreditoriaus teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Civilinis kodeksas nenustato jokių specialių pranešimo skolininkui apie prievolės įvykdymą formos reikalavimų. CK 6.109 straipsnio 4 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, kurie atsiranda pranešus skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą. Pagal šią teisės normą, kreditorius, pranešęs skolininkui apie reikalavimo perleidimą, nebeturi teisės skolininkui ginčyti perleidimo, nors reikalavimas iš tikrųjų nebūtų perleistas ar perleidimas būtų pripažintas negaliojančiu. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra neatšaukiamas, todėl pradinis kreditorius negali reikalauti, kad skolininkas jam įvykdytų prievolę. Tuo atveju, jeigu naujasis kreditorius patvirtina, kad skolininkas turi įvykdyti prievolę ne jam, o kitam asmeniui, tai skolininkas naujojo kreditoriaus nurodytų privalo paisyti.
Byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos 23 d. atsakovas Urėdija gavo kreditoriaus UAB „Kvadratūra“ rašytinį pranešimą, kuriame nurodyta skolininkui 47 233,02 Lt skolą sumokėti bendrovei „Runikos“ statyba, kuriai kreditorius perleido šios sumos reikalavimo teisę. Ieškovo skolininkas įvykdė prievolę naujajam kreditoriui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Runikos“ statyba būtų sudarę reikalavimo perleidimo sutartį. Bylos duomenys nepatvirtina, kad naujasis kreditorius UAB „Runikos“ statyba būtų sutikęs dėl pranešimo apie reikalavimo perleidimą atšaukimo. Remiantis tokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir vadovaujantis išdėstytu pranešimo apie reikalavimo perleidimą teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad skolininkas Urėdija neturėjo pagrindo netikėti šiuo pranešimu ir privalėjo vykdyti prievolę naujajam kreditoriui, o rašytinės reikalavimo perleidimo sutarties nebuvimas nesudaro pagrindo pranešimą apie reikalavimo perleidimą pripažinti niekiniu. Todėl nei pradinis, nei naujasis kreditorius nebegali ginčyti skolininko prievolės įvykdymo. Kilus ginčui dėl skolininko prievolės įvykdymo pradinis ir naujasis kreditoriai turi reikšti reikalavimus vienas kitam ir aiškintis tarpusavyje, kuris iš jų turėjo teisę priimti įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje pradinis kreditorius UAB „Kvadratūra“ reikalavimo naujajam kreditoriui UAB „Runikos“ statyba dėl skolininko prievolės įvykdymo priėmimo nereiškė, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs skolininko prievolės įvykdymą pagrįstu ir teisėtu, ginčo sumą ieškovui turėjo priteisti iš naujojo kreditoriaus, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą dėl CK 6.106 straipsnio 2 ir 3 dalies taikymo. Tokią išvadą teismas grindžia tuo, kad CK 6.106 straipsnis reglamentuoja prievolės įvykdymą pradiniam kreditoriui, kai skolininkui nepranešta apie reikalavimo perleidimą, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog skolininkui Urėdijai buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą, skolininko prievolės vykdymo naujajam kreditoriui metu nebuvo kilęs ginčas, kam priklauso reikalavimas, todėl minėta teisės norma šiuo atveju netaikytina. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovo ir atsakovo Urėdijos sudarytose statybos rangos sutartyse nebuvo numatyta galimybė piniginę prievolę vykdyti tretiesiems asmenims, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga ir neduoda pagrindo išvadai, kad esant pranešimui apie reikalavimo perleidimą skolininko prievolės įvykdymas kitam asmeniui yra neteisėtas.
Apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovo kreditorių teisių pažeidimu, kuris pasireiškė tuo, kad skolininkui Urėdijai įvykdžius prievolę trečiajam asmeniui buvo atsiskaityta su vienu iš ieškovo kreditorių, neįrodo Urėdijos nesąžiningumo ir jos veiksmų neteisėtumo. Byloje nustatyta, kad skolininkas Urėdija, gavęs pranešimą apie reikalavimo perleidimą, privalėjo pranešimu tikėti ir jį vykdyti. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad skolininkui Urėdijai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma apie pradinio kreditoriaus turtinę padėtį, jam inicijuotą bankroto bylą bei taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Turto arešto aktų registro viešumas neįpareigoja skolininko, kuris nedalyvauja jokiuose teisminiuose ginčuose su kreditoriumi, domėtis kreditoriaus turto suvaržymais, juolab, kad skolininkui nebuvo pateiktas antstolio patvarkymas dėl pas skolininką esančių kreditoriui priklausančių piniginių lėšų arešto. Tuo tarpu bylos duomenys liudija, kad ieškovo kreditorių teises ir Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatas galėjo pažeisti pats ieškovas, nes būdamas nemokus pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą ir tokiu būdu įpareigojo jį prievolę įvykdyti trečiajam asmeniui, taip sudarydamas galimybę gauti reikalavimo patenkinimą vienam iš savo kreditorių ne pagal mokėjimų eilę.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovo ginčijamą trišalį susitarimą, pagrįstai pripažino jį niekiniu, nesukėlusiu šalims teisinių pasekmių. Apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu teismo išvadų nepaneigia.
Ginčijamame 2007 m. liepos 23 d. šalių pasirašytame trišaliame susitarime dėl tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo nurodyta, kad Urėdija yra skolinga bendrovei „Kvadratūra“ 47 233,02 Lt, UAB „Kvadratūra“ skolinga UAB „Runikos“ statybai, o UAB „Runikos“ statyba skolinga Urėdijai (šių skolų sumos susitarime nenurodytos), po įskaitymo – UAB „Runikos“ statyba tampa nebeskolinga Urėdijai, bendrovės „Kvadratūra“ skola UAB „Runikos“ statybai 47 233,02 Lt, Urėdija nebeskolinga bendrovei „Kvadratūra“ (t. 1, b. l. 8). Byloje nustatyta, kad Urėdija ir UAB „Runikos“ statyba jokių skolinių įsipareigojimų viena kitai neturėjo, todėl prieštaringi susitarimo teiginiai apie šių subjektų tarpusavio skolas neatitinka tikrovės, atsakovai neigia šio susitarimo vykdymą. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ieškovas neginčija. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys liudija, kad UAB „Kvadratūra“ ir UAB „Runikos“ statyba turėjo tarpusavio skolinius įsipareigojimus, ir paneigia ginčo susitarime nurodytą ieškovo skolos UAB „Runikos“ statybai sumą (t. 2, b. l. 60-141, 145-189, 203-208). Iš šių duomenų matyti, kad po skolininko Urėdijos prievolės pagal pranešimą apie reikalavimo perleidimą įvykdymo atsakovas UAB „Runikos“ statyba įvykdė savo skolinius įsipareigojimus ieškovui (sumokėjo 99 161,53 Lt) ir ieškovo skola UAB „Runikos“ statybai liko 72,24 Lt (t. 2, b. l. 194, 208). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nei iš prieštaringo faktinių aplinkybių neatitinkančio susitarimo turinio, nei iš bylos duomenų negalima nustatyti ginčo susitarimo šalių tikrosios valios, susitarimo esmės, sudarymo aplinkybių, ir pagrįstai konstatavo sandorio negaliojimą dėl šalių valios trūkumo (CK 1.63 str. 1 d., 1.64 str., 1.78 str., 1.80 str. 1 d.), pripažindamas susitarimą niekiniu, nesukėlusiu teisinių pasekmių, nes nustatyta, kad urėdija mokėjimą ieškovo kreditoriui įvykdė ne pagal trišalį susitarimą, o pagal pranešimą apie reikalavimo perleidimą ir toks mokėjimas yra teisėtas bei pagrįstas. Šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad susitarimą pripažinęs niekiniu, teismas turėjo taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Runikos“ statyba šio iš Urėdijos gautus 47 233,02 Lt. Konstatavus, kad ginčo susitarimas nebuvo vykdomas ir nesukėlė teisinių pasekmių, spręsti dėl jo negaliojimo pagal CK 6.66 straipsnį nebuvo pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl ginčo susitarimą Urėdijos vardu pasirašiusio asmens įgalinimų ir apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu teisiškai yra nereikšmingi, neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovas yra atleistas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, vadovaujantis 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos 53,25 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 28).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kvadratūra“ 53,25 Lt (penkiasdešimt tris litus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.