Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimo atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Centrinė nekilnojamojo turto birža“, V. B. (V. B.), N. B., V. B. (V. B.) dėl žalos atlyginimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo ASS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus kreditas“ (toliau – ir Unija) patikslintu ieškiniu prašo: 1) priteisti solidariai iš atsakovų V. B. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ 111 916,88 Eur žalą; 2) priteisti iš atsakovo V. B. 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. lapkričio 21 d. dovanojimo sutartį (toliau – Dovanojimo sutartis), sudarytą tarp atsakovų V. B., N. B. ir V. B.; 5) taikyti vienašalę restituciją, sumokant ekvivalentą pinigais ir priteisti iš atsakovo V. B. 13 144,5 Eur, įpareigojant atsakovą sumokėti priteistą sumą į ieškovės sąskaitą kaip dalinį V. B. padarytos žalos atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad UAB „City era“ 2012 m. balandžio 18 d. pateikė Unijai prašymą suteikti 115 848,00 Eur paskolą apyvartinėms lėšoms trejų metų laikotarpiui. Kartu su prašymu UAB „City era“ pateikė ir verslo planą. Unija ir UAB „City era“ 2012 m. gegužės 23 d. pasirašė paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis). Unija 2013 m. kovo 4 d. gavo UAB „City era“ prašymą paskolos grąžinimo įmokas atidėti šešiems mėnesiams. Šalys 2013 m. gegužės 22 d. pasirašė susitarimą dėl Paskolos sutarties pakeitimo. Unijos valdybos 2014 m. liepos 28 d. sprendimu Paskolos sutartis nutraukta, nes UAB „City era“ nevykdė sutartinių įsipareigojimų.

3. Atsakovai V. B. ir N. B. (tėvai) 2014 m. lapkričio 12 d. sudarė dovanojimo sutartį (toliau – ir Dovanojimo sutartis), kuria neatlygintinai perleido savo sūnui V. B. šį nekilnojamąjį turtą (toliau – ir Turtas): žemės sklypą̨, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; žemės sklypą̨, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą̨, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą̨, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4786/8049 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypą̨, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą̨, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą̨ – sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – pirtį, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

4. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2015 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą išmokėti Unijai 18 113,70 Eur garantijos išmokos dalį, o 2015 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą išmokėti Unijai likusią 18 113,70 Eur garantijos išmokos dalį. UAB „City era“ 2015 m. gruodžio 17 d. buvo skolinga 88 010,84 Eur.

5. Ieškovė nurodė, kad atsakovas V. B. yra buvęs UAB „City era“ vadovas. Atsakovo V. B. neteisėti veiksmai pasireiškė vienašalio sprendimo imti iš Unijos paskolą priėmimu, žinant (negalint nežinoti), kad UAB „City era“ nebus pajėgi grąžinti Unijai gautos paskolos, neteisingų, nepagrįstų, tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimu Unijai, teikiant paraišką kreditui gauti ir po Paskolos sutarties sudarymo atliktais veiksmais, lėmusiais UAB „City era“ bankroto pripažinimą tyčiniu. Atsakovas V. B. buvo ne tik UAB „City era“ vadovas, bet ir akcininkas, todėl civilinė atsakomybė jam taikytina ir kaip juridinio asmens dalyviui.

6. Ieškovė nurodė, kad šiuo atveju žala yra UAB „City era“ neįvykdytos prievolės pagal Paskolos sutartį dydis ir palūkanos, kurias ieškovė būtų gavusi, UAB „City era“ jas mokant iki bylos iškėlimo dienos – 141 916,88 Eur. Iš šios sumos išskaitoma 30 000 Eur žalos suma, kurią atlygino ieškovės valdymo organų nariai, todėl galutinis padarytos žalos dydis yra 111 916,88 Eur. Ieškovės finansinis reikalavimas (negrąžintas paskolos dydis) buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi ir nuo šios sumos skaičiuojamos negautos palūkanos, kurių bendra suma 53 906,04 Eur.

7. Atsakovas V. B., žinodamas, kad iki 2014 m. liepos 28 d. nepadengus įsiskolinimo, bus pradėtas išieškojimas, pradėjo mažinti turimą turtą, perleisdamas jį kitiems asmenims, įskaitant ir atsakovą V. B. (sūnų). Dėl šių priežasčių ginčijama Dovanojimo sutartis ir jos sudarymo aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nustatyto actio Pauliana (Pauliano ieškinys) instituto taikymo sąlygas ir yra pagrindas ją pripažinti negaliojančia. Atsakovo neteisėti veiksmai konstatuoti UAB „City era“ bankrotą pripažįstant tyčiniu. Turtas perleistas jau po to, kai V. B. žinojo, kad ieškovė pradės išieškojimo procedūras. Ieškovė pažymėjo, kad V. B. (sūnus) yra sąžiningas turto įgijėjas, todėl restitucijos taikymas natūra negalimas. Dėl to restituciją prašo taikyti piniginiu ekvivalentu, priteisiant 13 144,50 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovės Unijos ieškinį atsakovams UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“, V. B., N. B. ir V. B. atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6342-866/2015 UAB „City Era“ pagal kreditorės (šioje byloje ieškovės) Unijos pareiškimą iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta M. B.. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi patvirtintas kreditorės Unijos finansinis reikalavimas 88 010,84 Eur, kildinamas iš 2012 m. gegužės 23 d. Paskolos sutarties. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi UAB „City Era“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

9. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2770-450/2018 BUAB „City era“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Minėtoje nutartyje nustatyta, kad BUAB „City era“ jau 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki ir bendrovės vadovas V. B. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pardavus bendrovei priklausantį žemės sklypą su hipotekos kreditore Unija nebuvo atsiskaityta, didžiąją dalį lėšų panaudojant V. B. asmeninėms prievolėms dengti. Taip buvo pažeista mokėjimų eilės tvarka pagal CK 6.930¹ straipsnį. Bendrovės vadovas žinojo, kad netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį bus skaičiuojamos ne tik sutartinės palūkanos už naudojimąsi pinigais, bet ir delspinigiai, įstatyminės palūkanos, o tai didins įsipareigojimus. Šie veiksmai pripažinti tyčiniais ir nesąžiningais tiek juridinio asmens, tiek bendrovės kreditorių atžvilgiu. Teismui nustačius požymius, nurodytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnyje, bankrotas pripažintas tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas šiuos faktus laikė turinčiais prejudicinę reikšmę.

10. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškove, kad atsakovo V. B. neteisėti veiksmai pasireiškė vienašalio sprendimo imti iš Unijos paskolą priėmimu, negalint nežinoti, kad bendrovė nebus pajėgi gautos paskolos grąžinti, tikrovės neatitinkančios UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ parengtos turto vertės nustatymo pažymos Nr. 11/12-V03 pateikimu ir po paskolos suteikimo atiliktais veiksmais, lėmusiais BUAB „City era“ bankroto pripažinimą tyčiniu. Atsakovės UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ neteisėti veiksmai pasireiškė turto vertinimo pažymos, kurioje neteisingai nurodyta Unijai įkeičiamo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, išdavimu.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas V. B. yra verslininkas, todėl jam turėjo būti žinoma, jog nurodyta įkeičiamo turto vertė neadekvati ir nereali. Atsakovui taip pat turėjo būti žinoma jo vadovaujamos bendrovės turtinė padėtis ir jos galimybės grąžinti paskolą.

12. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažymėjo, kad būtų pagrindas ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti, tačiau ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų terminą reikalavimui atlyginti žalą pareikšti. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad ieškovė 2015 m. lapkričio 4 d. inicijuodama bankroto bylos iškėlimą UAB „City era“ žinojo, kad bendrovė nemoki ir nėra pajėgi vykdyti finansinių įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis iškelti UAB „City era“ bankroto bylą įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 18 d., todėl ieškovė, būdama pareiškėja ir pagrindine kreditore, ieškinį atlyginti žalą turėjo pareikšti iki 2018 m. gruodžio 18 d., tačiau to nepadarė. Net jeigu terminą skaičiuoti nuo ieškovės finansinio reikalavimo BUAB „City era“ bankroto byloje patvirtinimo (2016 m. vasario 29 d.), ieškinio senaties terminas atlyginti žalą baigėsi 2019 m. vasario 29 d. Ieškovė į teismą kreipėsi tik 2021 m. sausio 25 d., t. y. itin praleidusi ieškinio senaties terminą.

13. Teismas nepagrįstu pripažino ieškovės argumentą, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 22 d., t. y. nuo tos dienos, kai Unijos bankroto administratoriui buvo perduota BUAB „City era“ paskolos byla ir jis sužinojo apie pažeistas Unijos teises, pažymėdamas, jog ieškovė 2015 m. lapkričio 4 d. kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo žinojo, kad bendrovė nepajėgi vykdyti finansinių įsipareigojimų ieškovei pagal Paskolos sutartį ir yra jai skolinga 88 010,84 Eur.

14. Teismas nustatė, kad sudarydami Dovanojimo sandorį atsakovai buvo nesąžiningi, nes turtą neatlygintinai perleido savo sūnui V. B., siekdami sumažinti turimo turto kiekį ir apriboti ieškovės galimybę išieškoti žalą, todėl būtų teisinis pagrindas tenkinti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, tačiau ieškovė praleido CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

15. Teismas nepagrįstu pripažino ieškovės argumentą, kad nemokumo administratorius apie Dovanojimo sandorį sužinojo tik analizuodamas atsakovo turtinę padėtį ir gavęs nekilnojamojo turto duomenis (2021 m. lapkričio 24 d.). Teismas pažymėjo, kad Unijai bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5834-340/2017. Šia nutartimi nustatytas 2 mėnesių nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį Unijos kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Bankroto administratoriumi paskirtas G. V. Bankroto administratoriui pavesta atlikti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 75 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus. Teismas įpareigojo Unijos valdymo organus per 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui visus bankrutuojančios kredito unijos dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 19 d., todėl terminas minėtam įpareigojimui įvykdyti suėjo 2018 m. sausio 4 d. Įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytu terminu ieškovės bankroto administratoriui duomenys nebuvo perduoti, byloje nėra. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytas terminas bankroto administratoriui patikrinti bendrovės sudarytus sandorius ir pareikšti ieškinius, pasibaigė 2018 m. liepos 4 d. Būtent iki šios datos ieškovės bankroto administratorius turėjo ir galėjo sužinoti apie sandorio, priešingo bendrovės veiklos tikslams ir (ar) galėjusio turėti įtakos tam, kad bendrovės negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais bei įvertinti, ar sandoris nepažeidžia bankrutuojančios bendrovės ir (ar) jos kreditorių teisių. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo išvadą, kad ieškinio senaties terminas baigėsi 2019 m. liepos 4 d., todėl ieškovė, pareiškusi ieškinį teisme 2022 m. vasario 21 d., praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.

16. Teismas nusprendė, kad ieškovė nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminus reikalavimams atlyginti žalą ir pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu pareikšti. Ieškovės akcentuotą aplinkybę, kad Unija yra bankrutavęs juridinis asmuo, o bankroto byloms būdingas viešasis interesas, nepripažino svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti, nes viešuoju interesu galima remtis tik ieškovės bankroto byloje, tačiau ne šioje su bankrotu nesusijusioje byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Ieškovė Unija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė momentą, nuo kurio skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, taip pažeisdamas CK 1.127 straipsnio nuostatas ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

17.2. Senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą privalėjo būti skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 22 d., t. y. nuo dienos, kai ieškovės nemokumo administratoriui buvo perduoti dokumentai susiję su BUAB „City era“ paskolos byla.

17.3. Teismas nepagrįstai ieškinio senaties pradžią pradėjo skaičiuoti nuo 2016 m. vasario 29 d., t. y. nuo ieškovės finansinių reikalavimų UAB „City era“ bankroto byloje patvirtinimo. 2016 m. vasario 29 d. ieškovės valdymo organų nariais buvo asmenys, kurie buvo atsakovai šioje byloje ir tik sudarius taikos sutartį dėl dalies žalos atlyginimo byla šių asmenų atžvilgiu buvo nutraukta. Akivaizdu, kad ieškovę atstovavę asmenys nebūtų kreipęsi į teismą dėl jų pačių veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

17.4. Teismo sprendimas senaties terminą skaičiuoti nuo 2016 m. vasario 29 d. prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad bankrutuojančio juridinio asmens administratorius sužino apie juridinio asmens valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais bendrovei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti bankroto bylą ir paskirti bankroto administratorių. Šiuo atveju nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 19 d., todėl senaties termino skaičiavimas nuo ankstesnio momento neteisėtas.

17.5. Dokumentai, kuriuos gavęs nemokumo administratorius sužinojo apie atsakovo veiksmais padarytą žalą Unijai, buvo perduoti tik 2018 m. sausio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nemokumo administratoriaus sužinojimas apie sandorius, priešingus juridinio asmens veiklos tikslams ir (arba) galėjusius lemti, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su savo kreditoriais, siejamas būtent su dokumentų apie juos gavimu, o ne su kitomis aplinkybėmis.

17.6. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. rugsėjo 2 d. išnagrinėtoje analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2-613-275/2022 pagal ieškovės Unijos ieškinį ieškovės valdymo organų nariams, paskolą paėmusios bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, teismas ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo dokumentų perdavimo nemokumo administratoriui dienos.

17.7. Teismas spręsdamas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo reikalavimui sandorį pripažinti negaliojančiu rėmėsi visiškai neaktualiomis faktinėmis aplinkybėmis. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas tarp atsakovų V. B. (tėvas), N. B. (mama) ir V. B. (sūnus). Ieškovė apie tokį sudarytą sandorį galėjo sužinoti tik patikrinusi šių fizinių asmenų turimą nekilnojamąjį turtą ir šio nekilnojamojo turto įgijimo pagrindus.

17.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė apie atsakovų, fizinių asmenų, sudarytą sandorį turėjo sužinoti 2018 m. liepos 4 d., o terminas ieškiniui pareikšti baigėsi 2019 m. liepos 4 d. Teismas nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų tokią išvadą.

17.9. Teismas klaidingai vertino, kad ieškovė apie jos teises pažeidžiančius atsakovų, fizinių asmenų, sandorius turėjo sužinoti tikrindama ieškovės sudarytus sandorius ir nepagrįstai rėmėsi ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktu. Ieškovė pažymi, kad ginčijamo sandorio šalimi nėra nei Unija, nei BUAB „City era“, todėl apie ginčijamą Dovanojimo sutartį ieškovė negalėjo sužinoti vertinant pačios ieškovės sudarytus sandorius. Ieškovė apie ginčijamą sandorį negalėjo sužinoti vykdydama bankroto procedūras. Sandorio sudarymo aplinkybės tapo žinomos tik įvertinus pačių fizinių asmenų sudarytus sandorius, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai V. B., N. B. ir V. B. prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti iš ieškovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teisingai nustatė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams pareikšti ir pagrįstai jo neatnaujino.

18.2. Ieškovės ieškinys teisme gautas ne 2021 m. sausio 22 d., bet 2021 m. sausio 25 d., o tai savaime reiškia, kad ieškinio senaties terminas praleistas.

18.3. Ieškovė nepagrįstai ieškinio senaties terminą sieja su dokumentų perdavimo nemokumo administratorei momentu. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškinio atlyginti žalą pateikimo momentas siejamas ne su konkrečia bankroto bylos stadija, bet su priteistinos žalos dydžio paaiškėjimu. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad žalos dydis ieškovei buvo aiškus dar iki bankroto bylos iškėlimo. Bankroto byloje ieškovė buvo pagrindinė kreditorė. Dėl to, trejų metų ieškinio senaties terminas prasidėjo įsiteisėjus nutarčiai iškelti BUAB „City era“ bankroto bylą (2015 m. gruodžio 18 d.) ir baigėsi 2018 m. gruodžio 18 d. Ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė 2021 m. sausio 25 d., t. y. itin praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą.

18.4. BUAB „City era“ likviduojamos dėl bankroto statusą įgijo dar 2016 m. gegužės 12 d. Ieškovės Unijos bankroto procesas nekeičia senaties terminų ieškiniams, kylantiems iš BUAB ,,City era“ bankroto pareikšti, todėl bankrutuojančios bendrovės dokumentų perdavimas bankroto administratoriui 2018 m. sausio 22 d. negali turėti įtakos ieškinio atsakovui V. B. senaties termino skaičiavimui. Tai galėtų būti tik sąlygą atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu jis būtų praleistas dėl netinkamo dokumentų perdavimo. Ieškovė nenurodė objektyvių priežasčių dėl kurių negalėjo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo per trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl jos prašymas pagrįstai atmestas.

18.5. Ieškovė apie atsakovo V. B. sandorius, pažeidžiančius kreditorės teises ir mažinančius išieškojimo galimybes iš atsakovo ir jo artimųjų giminaičių, galėjo sužinoti iškart po to, kai baigėsi įstatymo numatytas terminas ieškiniams dėl sandorių nuginčijimo pareikšti (2019 m. liepos 4 d.) ir nuo nutarties pripažinti BUAB „City era“ bankrotą tyčiniu (2018 m. liepos 5 d.) įsiteisėjimo.

18.6. Ieškovės argumentai, kad apie ginčijamą sandorį ji sužinojo tik 2021 m. lapkričio 24 d. yra nepagrįsti. Atsakovai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės nemokumo administratorius pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą ieškinius ginčydamas sandorius galėjo reikšti iki 2018 m. liepos 4 d. Ieškovė 2022 m. vasario 21 d. pareiškusi ieškinį pripažinti sandorį negaliojančiu actio Paualina pagrindu praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.

18.7. Ieškovė nenurodė svarbių priežasčių dėl kurių praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui pripažinti sandorį negaliojančiu pareikšti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos prašymo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20. Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino reikalavimams atlyginti žalą ir pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu pareikšti.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

21. Ieškovė Unija ir UAB „City era“, atstovaujama V. B., 2012 m. balandžio 20 d. sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią UAB „City era“ suteikta 115 848 Eur paskola apyvartinėms lėšoms iki 2015 m. gegužės 23 d. (Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.1.2, 2.1.4 papunkčiai). Paskolos grąžinimo užtikrinimui įkeistas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (Paskolos sutarties specialiosios dalies 4.1 punktas). UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantavo 50 proc. suteiktos paskolos sumos (Paskolos sutarties specialiosios dalies 4.3 punktas). Šalys 2013 m. gegužės 22 d. sudarė susitarimą prie Paskolos sutarties, kuriuo paskolos gavėjai UAB „City era“ atidėtas paskolos grąžinimo terminas. Unijos valdybos 2014 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. V-527 nuspręsta nutraukti Paskolos sutartį, nes paskolos gavėja nevykdo įsipareigojimų ir pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto, jeigu skolininkė iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. nepadengs skolos.

22. Atsakovai V. B. ir N. B. 2014 m. lapkričio 21 d. sudarė Dovanojimo sutartį, kurios pagrindu jiems priklausantį Turtą perleido savo sūnui V. B..

23. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6342-866/2015 UAB „City Era“, Unijos 2015 m. lapkričio 4 d. pareiškimo pagrindu, iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 18 d.

24. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi patvirtintas kreditorės Unijos finansinis reikalavimas 88 010,84 Eur, kildinamas iš Paskolos sutarties. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi UAB „City Era“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

25. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2770-450/2018 BUAB „City era“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 31 d.

26. BUAB „City Era“ iš Juridinio asmens registro išregistruota 2019 m. rugsėjo 17 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

27. Pagal LITEKO duomenis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5834-340/2017 Unijai iškelta bankroto byla. Nemokumo administratoriumi paskirtas G. V.. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 19 d.

28. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. sausio 25 d. gautas ieškovės Unijos ieškinys atsakovams A. B. (Č.), T. Č., G. B., V. O., I. D., H. N., V. B. ir UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ dėl žalos priteisimo. Byla dalyje dėl reikalavimų priteisti žalą iš atsakovų A. B. (Č.), T. Č., G. B., V. O., I. D. ir H. N. nutraukta, Vilniaus apygardos teismui 2022 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį.

29. Ieškovė 2022 m. vasario 18 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo be kita ko, pareiškė reikalavimą pripažinti Dovanojimo sutartį negaliojančia.

Dėl ieškinio senaties termino reikalavimui atlyginti žalą pareikšti

30. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai nusprendė, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Apeliantės manymu, senaties terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo 2018 m. sausio 22 d., t. y. nuo dienos, kai Unijos nemokumo administratoriui buvo perduota BUAB „City era“ paskolos byla.

31. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017). Konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą. Savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑362/2013). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005; 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007).

33. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) ieškinys dėl žalos atlyginimo turi būti pareikštas per sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

34. Ieškovė, būdama BUAB „City era“ kreditorė, pareiškė tiesioginį ieškinį, kuriuo įrodinėja, kad žalą patyrė dėl atsakovo V. B., buvusio UAB „City era“ vadovo ir akcininko, veiksmų, tiesiogiai nukreiptų į žalos ieškovei padarymą, sudarant Paskolos sutartį ir kitų atsakovo veiksmų, lėmusių BUAB „City era“ bankroto pripažinimą tyčiniu. Reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ žalą ieškovė grindžia tuo, kad bendrovė neteisingai nustatė Paskolos reikalavimų užtikrinimui įkeisto nekilnojamojo turto vertę.

35. Byloje nustatyta, kad ieškovės pirminis ieškinys dėl žalos atlyginimo teisme gautas 2021 m. sausio 25 d. (CBP-77). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti iš atsakovų V. B. ir UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ žalą pareikšti. Pirmosios instancijos teismas trejų metų ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo nutarties iškelti BUAB „City era“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2015 m. gruodžio 18 d.), argumentuodamas tuo, kad Unija, inicijuodama UAB „City era“ bankroto bylos iškėlimą ir būdama pagrindine bendrovės kreditore žinojo, jog bendrovė nemoki ir negali vykdyti finansinių įsipareigojimų, kylančių iš Paskolos sutarties. Teismas pažymėjo, kad net ir skaičiuojant ieškinio senaties terminą nuo finansinio reikalavimo patvirtinimo (2016 m. vasario 29 d.), terminas yra praleistas.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą, siedamas jį su nutarties iškelti UAB „City era“ bankroto bylą įsiteisėjimu ir (ar) ieškovės Unijos finansinio reikalavimo patvirtinimu BUAB „City era“ bankroto byloje. Paskolos sutarties su bendrove nutraukimas 2014 m. liepos 28 d. ir bankroto bylos iškėlimas (2015 m. gruodžio 18 d.) sudarė kreditorei pagrindą suprasti, kad juridinis asmuo negali toliau vykdyti iš Paskolos sutarties kylančių prievolių, bet ne pagrindą spręsti, jog prievolės kreditorei nebus įvykdytos būtent dėl bankrutuojančio juridinio asmens buvusio vadovo ir (ar) akcininko neteisėtų veiksmų. Vien tik juridinio asmens prievolių nevykdymo ir nemokumo faktai nėra pakankami spręsti, kad ieškovė žinojo apie įrodinėjamus jos teisių pažeidimus, susijusius su tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimu ir kitais nesąžiningais atsakovo veiksmais sudarant Paskolos sutartį.

37. Atsakovės atsiliepime cituojama kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratorius apie juridinio asmens valdymo organų narių ir dalyvių veiksmais bendrovei padarytą žalą sužino ne anksčiau, nei įsiteisėja nutartis iškelti bankroto bylą ir paskirti bankroto administratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑485‑421/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑320‑916/2019). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtose kasacine tvarka peržiūrėtose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškinio senaties eigos pradžios, kai ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškia nemokumo (bankroto) administratorius. Nagrinėjamoje byloje reikalavimą atlyginti žalą reiškia ne BUAB „City era“ nemokumo administratorė, bet bankrutuojančio juridinio asmens statusą turinti kreditorė. Taigi, bankrutuojančios kreditorės (jos nemokumo administratoriaus) sužinojimo ar turėjimo sužinoti momentas apie jai padarytą žalą gali nesutapti su juridinio asmens nemokumo administratoriaus sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie bendrovei ir jos kreditoriams padarytą žalą pradžios momentu. Pažymėtina ir tai, kad ieškinio senaties eigos pradžia apibrėžta „ne anksčiau“ nedraudžia nustatyti vėlesnio ieškinio senaties termino pradžios momento, įvertinus visas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

38. Apeliantė įrodinėja, kad Unijos nemokumo administratorius apie teisių pažeidimą sužinojo, kai jam buvo perduotos paskolų bylos. Šią aplinkybę apeliantė grindžia 2018 m. sausio 22 d. bylų (dokumentų) perdavimo aktu (toliau – Aktas).

39. Pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Unijai bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5834-340/2017. Nutartimi nustatytas 15 dienų terminas, skaičiuojamas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įmonės valdymo organams perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus įmonės dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas). Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 19 d. Taigi, ieškovės nemokumo administratoriui dokumentai turėjo būti perduoti iki 2018 m. sausio 3 d. (15 dienų po nutarties iškelti Unijai bankroto bylą įsiteisėjimo dienos). Tačiau, į bylą pateiktas Aktas (DOK-18157 priedas) patvirtina, kad faktiškai paskolų dokumentai, įskaitant BUAB „City era“ paskolos bylą (Akto 6.107 eilutė), nemokumo administratoriui buvo perduoti vėliau, t. y. 2018 m. sausio 22 d. Aktą pasirašė dokumentus perdavusi l. e. p. administracijos vadovė I. Č. ir dokumentus priėmęs nemokumo administratorius G. V.. Duomenų, kad Unijos nemokumo administratoriui BUAB „City era“ paskolos byla buvo perduota anksčiau, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Unijos nemokumo administratoriui apie Paskolos sutartį, iš kurios ieškovė kildina žalą, tapo žinoma ne anksčiau nei 2018 m. sausio 22 d. ir ši diena laikytina ieškinio senaties termino pradžios momentu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios pačios pozicijos dėl ieškinio senaties termino pradžios momento Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir kitoje analogiško pobūdžio byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-110-933/2023).

40. Nustačius, kad ieškinio senaties pradžios momentas yra 2018 m. sausio 22 d., sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikši baigėsi 2021 m. sausio 22 d. Pagal LITEKO duomenis ieškovė pirminį ieškinį Vilniaus apygardos teismui per Lietuvos teismų elektroninių pasaugų portalą pateikė 2021 m. sausio 22 d. 17 val. 3 min. 24 sek (CBP-77), t. y. penktadienį, pasibaigus teismo darbo laiko. Dėl to, ieškinys LITEKO sistemoje užregistruotas kitą darbo dieną, t. y. 2021 m. sausio 25 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo pateiktas paskutinę termino dieną iki dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams priteisti iš atsakovų V. B. ir UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ žalą pareikšti (CPK 74 straipsnio 1 dalis).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimas atlyginti žalą pareikšti, pripažįsta nepagrįsta.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimas priteisti žalą gali būti tenkinamas tik nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Skundžiamo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes, visų civilinės atsakomybės sąlygų nevertino, apsiribodamas atsakovų neteisėtų veiksmų išvardinimu, todėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų žalą (ne)pagrįstumas negali būti iš esmės išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme.

Dėl ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti

43. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas reikalavimas pripažinti Dovanojimo sandorį negaliojančiu actio Pauliana instituto pagrindu. Nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo reikalavimui sandorį pripažinti negaliojančiu, rėmėsi neaktualiomis faktinėmis aplinkybėmis. Apeliantė įrodinėja, kad nemokumo administratorius apie ginčijamą Dovanojimo sandorį sužinojo tik analizuodamas atsakovo V. B., buvusio BUAB „City era“ vadovo ir akcininko, turtinę padėtį ir gavęs Nekilnojamojo turto registro duomenis (2021 m. lapkričio 24 d.).

44. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana pagrindu. Tai specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą.

45. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti jų atžvilgiu turimas prievoles; CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditoriaus teises pažeidžiančiais laikomi sandoriai, jeigu dėl jų skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 38 punktas).

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos šios būtinos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų visumos, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015).

47. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl senaties termino pradžios momento actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktu, priėjo išvadą, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2018 m. liepos 4 d. ir pasibaigė 2019 m. liepos 4 d.

48. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino reikalavimui sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu pradžios, nepagrįstai vadovavosi ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktu, nustatančiu juridinio asmens nemokumo (bankroto) administratoriui terminą patikrinti bendrovės sandorius ir ieškiniams dėl sandorių, prieštaraujančių juridinio asmens veiklos tikslams, pripažinimo negaliojančiais pareikšti. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatos, sprendžiant ar nepraleistas ieškinio senaties terminas, taikytinos tuo atveju, kai juridinio asmens sudarytą sandorį ginčija bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo (bankroto) administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2008). Nagrinėjamo ginčo atveju Dovanojimo sandorį, kurį sudarė buvęs BUAB „City era“ vadovas ir akcininkas su artimu giminaičiu (sūnumi), ginčija bankrutuojanti kreditorė, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostatos netaikomos.

49. Nors nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, tačiau neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2021 m. lapkričio 24 d.

50. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi, kad pati apeliantė teigia, jog apie atsakovo V. B. padarytą žalą sužinojo 2018 m. sausio 22 d., kai Unijos nemokumo administratoriui buvo perduota paskolos byla, todėl būdama apdairia ir rūpestinga kreditore nuo to paties momento turėjo (galėjo) sužinoti ir apie atsakovo V. B. turtinę padėtį bei jo sudarytus sandorius, galimai pažeidžiančius kreditorės interesus.

51. BUAB „City era“ bankrotas pripažintas tyčiniu Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi palikta nepakeista. Apeliantės (kreditorės) prašymu jį į bylą buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu ir aktyviai dalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės, kad bendrovei esant faktiškai nemokiai, buvęs jos buvę vadovas V. B. nutraukė prievolių pagal Paskolos sutartį vykdymą ir nukreipė gautas už parduotą turtą lėšas savo asmeninėms skoloms padengti, taip pat šių veiksmų pripažinimas tyčiniais bei nesąžiningais, ieškovei sudarė pagrindą ne tik suprasti apie savo teisių pažeidimą, bet ir sužinoti apie V. B. turtinę padėtį ir jo sudarytus sandorius, galimai siekiant sumažinti turimą turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.

52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vėliausiai apie ginčijamo sandorio sudarymą apeliantė galėjo (turėjo) sužinoti įsiteisėjus nutarčiai pripažinti BUAB „City era“ bankrotą tyčiniu (2018 m. spalio 31 d.), tačiau reikalavimą pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu pareiškė tik 2022 m. vasario 18 d. (DOK-6734), t. y. itin daug praleidusi ieškinio senaties terminą.

53. Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti, kad nagrinėjimo ginčo atveju ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2021 m. lapkričio 24 d., apsiribodama abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Priežasčių, sukliudžiusių apeliantės nemokumo administratoriui analizuoti duomenis apie atsakovo V. B. turtinę padėtį ir gauti reikiamus duomenis iš Nekilnojamojo turto registro iki 2021 m. lapkričio 24 d., apeliantė nedetalizavo.

54. Byloje nenustatyta svarbių, nuo apeliantės valios nepriklausančių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą nepažeidžiant ieškinio senaties termino. Vien tai, kad apeliantė (kreditorė) yra bankrutuojantis juridinis asmuo savaime nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytą aplinkybę, kad ieškinio senaties terminas praleistas daugiau nei dvejus metus ir atsižvelgdama į nemokumo administratoriui taikomus aukštesnius profesinės veiklos, atidumo ir rūpestingumo reikalavimus, prieina išvadą, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

55. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismo tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

56. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamais motyvais, tačiau iš esmės teisingai nusprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui pripažinti Dovanojimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu pareikšti ir šiuo pagrindu reikalavimą atmetė. Esant tokioms aplinkybės nėra pagrindo panaikinti šios skundžiamo sprendimo dalies, todėl ji paliekama nepakeista.

Dėl procesinės bylos baigties

57. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 1.127 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė reikalavimą priteisti žalą pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą, todėl ši apskųsto teismo sprendimo dalis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl žalos priteisimo, kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą, nevertino ar yra visos sąlygos, būtinos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, todėl šio reikalavimo (ne)pagrįstumas negali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme, nes dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to ši pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiama dalis naikinama ir klausimas dėl žalos priteisimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra išnagrinėta iš esmės, ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų neskirsto (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ reikalavimas priteisti iš atsakovų V. B. (V. B.) ir uždarosios akcinės bendrovės „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ žalos atlyginimą, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.