- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-22
- Bylos Nr.
- eCIK-13/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00076-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Jūratė Varanauskaitė, Dalia Vasarienė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. sausio 2 d. paduotu ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. spalio 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ reikalavimas priteisti iš atsakovų V. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ žalos atlyginimą, ir bylą šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir 13 144,50 Eur vienašalės restitucijos taikymo, paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus kreditas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 3 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir 13 144,50 Eur vienašalės restitucijos taikymo.
Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar ieškinio senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti gali būti skaičiuojamas iki kreditorius įgis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ar nesant šios sąlygos jau yra žinoma, kad sudarytas ir ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises? Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėjamoje byloje pritaikė ieškinio senatį actio Pauliana ieškinio pagrindu pareikštam reikalavimui, nors toje pačioje byloje ieškovė siekė įgyti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, t. y ieškovė reiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovei priteisimo. Taigi, teismai ieškinio senatį pritaikė ieškovei dar neturint neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.
2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje yra nevienodai aiškinama ieškinio senaties termino pradžia – tai laikytina diena, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023), taip pat yra pateikiami aiškinimai, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia susiejama su momentu, kada kreditoriui atsirado galimybė pradėti skolos iš atsakovų turto išieškojimo procesą, bet paaiškėjo, kad skolininkai neatlygintiniais sandoriais yra perleidę savo turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-54-330/2022), teismų praktikoje taip pat išsiskiria aiškinimas, kad ieškinio senaties terminas prasideda kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybės, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2016-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, kasaciniame skunde nenurodytas trečiasis asmuo ASS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir jo adresas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.