Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Boleslovo Kalainio ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. A.–G. ir V. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo

D. A.–G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; nebendrauti su nukentėjusiuoju A. R..

V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; nebendrauti su nukentėjusiuoju A. R.; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas V. G. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. birželio 14 d. 17 val. 41 min. iki 2017 m. birželio 15 d. 12 val. 4 min., vertinant, kad V. G. atliko dvi laisvės apribojimo dienas.

Nukentėjusiojo A. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, A. R. iš D. A.–G. ir V. G. solidariai priteista 8 174,49 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apeliantų manymu, teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis, todėl nepagrįstai pripažino, kad D. A.–G. ir V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir priteisė nukentėjusiajam neturtinę žalą.

5. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016)

Dėl nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

6. Nuteistieji teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 182 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai kriminalizavo tarp jų ir nukentėjusiojo susiklosčiusius civilinius teisinius santykius.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti keli alternatyvūs sukčiavimo objektyvieji požymiai – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas; turtinės prievolės išvengimas; turtinės prievolės panaikinimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šiame straipsnyje nurodyta nusikalstama veika. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-719/2018 ir joje nurodyta teismų praktika)

8. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, jei sandorio sudarymo metu šalys siekia iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio santykio, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia įvairiais veiksmais, pavyzdžiui, minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015 ir joje nurodyta teismų praktika) Vienas iš apgaulės būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-136-489/2017 ir joje nurodyta teismų praktika)

9. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2017 m. birželio 8 d. 17 val. 29 min. parduotuvėje ,,Aibė“ dirbanti D. A.–G. patikrinusi A. R. priklausantį „Vikingų loto“ loterijos bilietą pamatė, jog bilietas laimėjo didesnį nei 145 Eur vertės prizą. Terminale išspausdinusi bilieto šaknelę perdavė ją nukentėjusiajam ir paaiškino, kad dėl prizo atsiėmimo jis turi kreiptis į loterijos organizatorių atstovybę, nurodytą antroje bilieto pusėje. (1 t., b. l. 170) A. R. išėjus iš parduotuvės, D. A.–G. loterijos organizatorių internetiniame puslapyje pažiūrėjo, kokie galimi laimėjimai. Internete buvo skelbiama, kad 13 žmonių Lietuvoje laimėjo 255 Eur sumą, o 3 asmenys laimėjo po 8 131 Eur. 8 131 Eur vertės laimingi bilietai pirkti Molėtuose, Naujojoje Akmenės ir internetu. (2 t., b. l. 300) D. A.–G. susisiekė su savo sutuoktiniu V. G., t. y. 17 val. 41 min. 42 sek. D. A.–G. skambino savo vyrui V. G. (pokalbio trukmė 111 sek.), po to susirašinėjo trumposiomis žinutėmis, t. y. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. 47 min. D. A.–G. parašė V. G. „Dideli pinigai priza laimėja ka tik žejom kokie prizai“; 18 val. 3 min. – „Garantuoju ten bus 255 e ne lietuvoj 13 zmoniu tokia suma laimejo“, V. G. 18 val. 3 min. atrašė „bbzn bl“. D. A.–G. 18 val. 5 min. parašė V. G. „Reik paimt ta bilieta“, 18 val. 35 min. V. G. parašė „(duomenys neskelbtini) kodas“, D. A.–G. 18 val. 35 min. paklausė „Jo adresaa?“, V. G. atsakė „jo“, „bet ner jo“. D. A.–G. 18 val. 41 min. atrašė „Nu reik laukt“. (1 t., b. l. 120–121) Tos pačios dienos vakare V. G. nuėjo pas nukentėjusįjį ir pasakė, jog jis laimėjo mikrobangų krosnelę ir pasiūlė jam parduoti loterijos bilietą, konkrečios pinigų sumos nenurodė, tačiau nukentėjusysis atsisakė parduoti. Kitą dieną anksti ryte D. A.–G. nuėjo pas nukentėjusįjį ir paprašė parduoti jai parodyti bilietą, tuomet išsitraukė piniginę ir padavė 150 Eur. Ji nieko nesakė apie laimėjimą, todėl nukentėjusysis pagalvojo: „jie už „mikrobangę“ duoda 150 Eur, kodėl jų nepaėmus“. (1 t., b. l. 23–27) Nupirkusi loterijos bilietą D. A.–G. iš sutuoktiniui V. G. priklausančio mobiliojo telefono paskambino kitoje bilieto pusėje nurodytu loterijos organizatorių atstovybės numeriu ir sužinojo, kad bilietas laimėjo 8 386 Eur sumą. Po valandos, t. y. 2017 m. birželio 9 d. 10 val. 32 min., į UAB „Olifėja“ atstovybę, esančią Šiauliuose, atvyko D. A.–G. ir pateikė „Vikinglotto“ loterijos bilietą, kuriuo laimėtas 8 386 Eur piniginis laimėjimas. 2017 m. birželio 12 d. laimėjimas buvo pervestas į D. A.–G. nurodytą banko sąskaitą. (1 t., b. l. 156–158) Gautus pinigus D. A.–G. ir V. G. panaudojo savo reikmėms: grąžino skolas, nusipirko automobilį, mobiliojo ryšio telefoną.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog D. A.–G. ir V. G. siekdami įsigyti laimingą loterijos bilietą panaudojo apgaulę prieš nukentėjusįjį A. R. ir neatskiedė esminės informacijos – loterijos laimėjimo dydžio. Sutiktina, kad nuteistieji tikslų laimėjimo dydį sužinojo tik po to, kai turėdami loterijos bilietą paskambino loterijos organizatoriams, tačiau aplinkybę, kad bilietas yra vertas gerokai daugiau nei 150 Eur sumos jiems buvo žinoma dar prieš sudarant pirkimo–pardavimo sandorį. D. A.–G. ir V. G. pripažino, kad internete perskaitę apie laimėjimus jie suprato, kad šis bilietas vertas ne mažiau kaip 255 Eur, o galbūt ir 8 000 Eur, todėl nusprendė už 150 Eur nupirkti loterijos bilietą. (2 t., b. l. 26–27, 97–98) Ikiteisminio tyrimo metu V. G. pripažino, kad jis pasiūlė savo žmonai D. A.–G. nueiti pas nukentėjusįjį ir nupirkti bilietą, nes nukentėjusysis ją pažįsta. (2 t., b. l. 26–27, 97–98) Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji suvokė, jog nukentėjusysis turi tam tikrų psichikos sutrikimų, kad yra uždaras, pasitiki tik pažįstamais asmenimis, todėl jie pasinaudojo tuo, kad nukentėjusysis pažįsta nuteistąją D. A.–G. kaip pardavėją, ja pasitiki. Todėl D. A.–G. pasiūlius 150 Eur už laimingą bilietą ir nutylėjus apie tikrąjį laimėjimo dydį, nukentėjusysis sutiko jai parduoti bilietą. Nukentėjusysis A. R. patvirtino, kad bilietą pardavė D. A.–G., nes nemanė, jog pardavėja galėtų jį apgauti, pasitikėjo ja, nes tai pardavėja, kuri patikrino bilietą. Jei būtų žinojęs, kokią pinigų sumą laimėjo tas bilietas, nebūtų jo pardavęs už 150 Eur (2 t., b. l. 179–180) Tai rodo, kad apgaulė (tikrojo laimėjimo dydžio nutylėjimas) turėjo esminę reikšmę nukentėjusiojo apsisprendimui parduoti loterijos bilietą nuteistajai D. A.–G., žinodamas tikrąją bilieto vertę nebūtų jo pardavęs už 150 Eur. Taigi turėdami tikslą įgyti svetimą turtą (laimingą loterijos bilietą) nuteistieji D. A.–G. ir V. G. panaudojo apgaulę prieš turto savininką, sąmoningai neatskleidė esminės informacijos (loterijos laimėjimo dydžio), suvokdami, kad tokiu būdu suklaidins nukentėjusįjį dėl tikrojo laimėjimo dydžio ir privers sudaryti jam nenaudingą sandorį. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. A.–G. ir V. G. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

11. Nuteistieji nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad jie yra bendrininkai, turėję vieningą tyčią apgaule įsigyti loterijos bilietą. Bendrininkavimas BK 24 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip tyčinis dviejų ar daugiau pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje numatyto amžiaus asmenų susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016) Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės rodo buvus išankstinę D. A.–G. ir V. G. tyčią apgaule įgyti svetimą turtą. Vos sužinojusi, kad nukentėjusysis laimėjo daugiau nei 145 Eur vertės prizą, nuteistoji paskambino savo sutuoktiniui bei trumpąja žinute pranešė apie vyrą, galimai laimėjusį 255 Eur ar didesnę pinigų sumą (žr. šios nutarties 9 punktą). D. A.–G. pasiūlius „paiimt tą bilietą“, V. G. sužinojo nukentėjusiojo namų adresą ir ten nuvykęs pasiūlė nukentėjusiajam nupirkti bilietą, tačiau jam atsisakius, V. G. pasiūlė savo žmonai nueiti pas nukentėjusįjį. D. A.–G. nuėjus, V. G. laukė žmonos lauke, prie namo (2 t., b. l. 97–98), po to kartu nuvyko į loterijos organizatorių atstovybę atsiimti prizo. Visa tai rodo, kad D. A.–G. ir V. G. buvo aktyvūs nusikaltimo bendravykdytojai, turėję vieningą tyčią iš nukentėjusiojo už 150 Eur sumą išvilioti loterijos bilietą. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą D. A.–G. ir V. G. padarė veikdami bendrininkų grupėje.

12. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo V. G. ir R. B.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. G. ir R. B. buvo apklausti kaip liudytojai, ikiteisminio tyrimo metu jiems nebuvo pareikšti įtarimai. Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje nuteistųjų gynėjas kėlė klausimą dėl tikslingumo kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo V. G. ir R. B. atžvilgiu, tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė šių asmenų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo vertinti, kad V. G. ir R. B. padarė nusikalstamas veikas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

13. Nuteistieji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš nuteistųjų priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis pareiškė civilinė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamąją bylą nagrinėjant nagrinėjat teisme nukentėjusysis palaikė savo civilinį ieškinį. (1 t., b. l. 80–81) Nukentėjusiojo atstovas paaiškino, kad civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti turtinė žala yra lygi loterijos laimėjimui, t. y. 8 386 Eur, o patirtą neturtiną žalą vertina 1 000 Eur suma (2 t., b. l. 179–180) Iš 2018 m. vasario 13 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis, atsakydamas į gynėjo klausimas, nurodė, kad nereikalauja neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 181), tačiau kitame teismo posėdyje nukentėjusysis bei jo atstovas patvirtino, kad palaiko reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, be to, baigiamųjų kalbų metu prašė tenkinti civilinį ieškinį. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo vertinti, kad nukentėjusysis atsisakė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

15. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tai reiškia, kad neturtine žala laikoma visuma nepatogumų, kuriuos asmuo patiria dėl kito asmens (kitų asmenų) neteisėtų veiksmų, įskaitant ir nepatogumus, susijusius su baudžiamosios bylos nagrinėjimu, atliktais procesiniais veiksmais, įvertinta pinigine išraiška. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimu padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta visais atvejais. Taigi pripažinus asmenį kaltu padarius baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimą, turi būti sprendžiamas šia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra pateikiami neturtinės žalos dydžio atlyginimo kriterijai: neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad šis sąrašas nėra baigtinis, priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės, nukentėjusiojo didelis neatsargumas ir t. t. (CK 6.282 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis A. R. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl įvykdyto nusikaltimo (sukčiavimo). Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje pripažino, kad šis įvykis „viską galvoje sumaišė“, jam buvo nemalonu, jautėsi apgautas, pažemintas, reikėjo „vaikščioti į teismą, ikiteisminio tyrimo įstaigas“ (2 t., b. l. 179–180), be to, jam teko vykti į teismo ekspertizės įstaigą, kurioje buvo vertinama nukentėjusiojo psichologinė būklė, jo gebėjimas suprasti įvykio aplinkybes, duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme. Nukentėjusysis taip pat papasakojo, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, pas jį buvo atėjusi nuteistosios motina, tuomet jis suprato, kad nuteistoji yra jo giminaitė (nuteistosios motina yra jo antros kartos pusseserė, tačiau iki įvykio jis nepažinojo nuteistosios). Moteris jam rodė nuotraukas, verkė, jis suprato, kad tokiu būdu buvo siekiama, kad jis atsiimtų kaltinimus. Aplinkybę, kad jo pirktas loterijos bilietas laimėjo daugiau nei 8 000 Eur sumą, jis sužinojo iš nepažįstamų asmenų, kuriuos sutiko vaikščiodamas mieste. Jam buvo gėda, kad jį šitaip apgavo. Nukentėjusysis visus patirtus išgyvenimus įvertino 1 000 Eur neturtinės žalos dydžiu, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus D. A.–G. ir V. G. padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo mažinti atlygintinos neturtinės žalos.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriuo D. A.–G. ir V. G. pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotus nusikaltimus bei paskirta bausmė, todėl nuteistųjų apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistųjų D. A.–G. ir V. G. apeliacinį skundą.