- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- 1-112-1007/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29449-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- D. A., V. G.
- Civilinis ieškovas
- A. R.
- Advokatai
- Saulius Alysas, Albertas Kruminas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. A.–G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi adresu – (duomenys neskelbtini), teista 1 kartą, teistumas išnykęs, – 2012 m. liepos 24 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį – 9 MGL dydžio (1170 litų) bauda; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 6 MGL dydžio (780 litų) bauda; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio (1030 litų) bauda; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 5 MGL dydžio (650 litų) bauda; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 6 MGL dydžio (780 litų) bauda; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 7 MGL dydžio (910 litų) bauda; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 8 MGL dydžio (1040 litų) bauda; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 9 MGL dydžio (1170 litų) bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis paskirta subendrinta bausmė – 24 MGL dydžio (3120 litų) bauda, kuri sumokėta, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį;
V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsituokęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu – (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs, – 1) 2015 m. sausio 9 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 7 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams su įpareigojimais; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams su įpareigojimais; 2) 2015 m. vasario 4 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo; 2015 m. birželio 25 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 25 MGL dydžio (941,50 eurų) bauda; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 35 MGL dydžio (1318,10 eurų) bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis paskirta subendrinta bausmė – 35 MGL dydžio (1318,10 eurų) bauda; bauda nesumokėta, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. A.–G. veikdama kartu su V. G. apgaulės būdu savo ir sutuoktinio naudai įgijo svetimą turtą, t. y. D. A.–G. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. 29 min. (duomenys neskelbtini), esančioje S. G. komercinės įmonės parduotuvėje (duomenys neskelbtini), dirbdama pardavėja ir patikrinusi loterijos „Perlas“ terminale nukentėjusiajam A. R. priklausantį UAB „Olifėja“ „Vikingų loto“ loterijos bilietą Nr. 060254242-060254243 ir pamačiusi, kad patikrinto loterijos bilieto laimėjimas viršija 150 eurų ir išsiaiškinusi, kad A. R. bilietas laimėjo prizą, kuris galimai vertas apie 8000 eurų, turėdama tikslą apgaule savo ir savo vyro V. G. naudai įgyti svetimą turtą, t. y. nukentėjusiajam A. R. priklausantį UAB „Olifėja“ „Vikingų loto“ laimėjusį loterijos bilietą, apie tai 17 val. 41 min. iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino, o vėliau parašė SMS žinutę savo vyrui V. G. į mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė tą bilietą iš nukentėjusiojo A. R. apgaulės būdu paimti, po ko veikdami vieninga tyčia kartu, V. G. tą pačią dieną vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuėjus pas A. R. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir melagingai nurodžius, kad jo aukščiau paminėtas bilietas laimėjo mikrobangų krosnelę, bei įkalbinėjant A. R. bilietą parduoti už 150 eurų, tačiau A. R. atsisakius bilietą parduoti, po ko, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2017 m. birželio 9 d. 9 val. 00 min., tiksliai nenustatytu laiku, D. A.–G. nuėjo pas A. R. į namus ir jam melagingai nurodė, kad jo aukščiau paminėtas bilietas yra vertas tik 150 eurų, ir taip apgaule, už 150 eurų iš A. R. minėtą bilietą įgijo, po ko tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2017 m. birželio 9 d. 9 val. 29 min. D. A.–G. iš V. G. aukščiau nurodyto mobiliojo ryšio telefono numerio paskambino į UAB „Olifėja“ atstovybę Nr. 8-52-751751, siekiant išsiaiškinti A. R. laimėto bilieto tikslią piniginę sumą, ir sužinojo, kad nukentėjusiojo A. R. bilietas laimėjo 8386 eurų piniginį laimėjimą, kurį tęsdami savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 10 val. 32 min. kartu nuvykę į UAB „Olifėja“ atstovybę Šiauliuose, adresu Šiauliai, Mickevičiaus 2-2, pateikė, dėl ko 2017 m. birželio 12 d. į D. A.–G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB (dabar Luminor) banke buvo pervesti 8386 eurai, tokiu būdu D. A.–G. ir V. G. apgaule savo ir sutuoktinio naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam A. R. priklausantį UAB „Olifėja“ „Vikingų loto“ loterijos bilietą, kuris laimėjo 8386 eurus, tuo bendrai padarydami nukentėjusiajam A. R. 8386 eurų turtinę žalą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. A.–G. kalta neprisipažino ir nurodė, kad kartu su V. G. dirbo parduotuvėje, kai apie 18.00–19.00 val. vakaro, tikslaus laiko neatsimena, į parduotuvę atėjo nukentėjusysis A. R.. Jis paprašė patikrinti du bilietus, ji patikrino. Vienas bilietas buvo nelaimingas, antrą bilietą patikrinus ekrane parodė, kad laimėtas prizas, buvo išspausdinta papildoma šaknelė. Ji jam pasakė, kad bilietas laimėjo prizą. Pati pasimetė, nes tokios situacijos nėra buvę. Paklausė V. G., ką tai reiškia? Ji atsakė, kad ji taip pat nežinanti. Ji nukentėjusiajam pasiūlė kreiptis į atstovybę, nes antroje bilieto pusėje yra telefono numeris. Parduotuvėje buvo dar viena klientė, kuri pasakė, kad kreipkis į atstovybę, nes neaiškus įvykis. Jis atsakė, kad neturi nei su kuo susisiekti, nei su kuo nuvykti. Jis nusivylė, įsidėjo tuos tris bilietus – vieną laimingą, vieną nelaimingą ir laimėto bilieto šaknelę, ir išėjo. Parduotuvėje buvusi klientė dar pasakė, kad gal laimėjote automobilį. Ji su V. G. daugiau nieko neaptarinėjo. V. G. pasidarė įdomu, ką tokiu atveju daryti, kai terminale rašo „laimėtas prizas“. Ji telefonu peržiūrėjo informaciją ir pamatė, kad Naujojoje Akmenėje buvo pirktas bilietas, kurio vertė 8000 Eur. V. G. jai pasakė, skambink savo vyrui G., tegul jis atvažiuoja. Ji paskambino G., jis atvyko, tačiau ji su jais kartu nekalbėjo, nes parduotuvėje buvo žmonių ir ji turėjo darbo prie kasos. Pokalbyje dalyvavo tik iš dalies, jį iš dalies ir girdėjo, pokalbis vyko apie bilietą. Kviesdama telefonu savo vyrą atvykti į parduotuvę, ji pasakė, atvažiuok į darbą, nes yra laimėtas bilietas, gal išeitų padėti, nupirkti iš to vyro bilietą, nes jis neturi nei kaip, nei su kuo. Pokalbio metu ji pasiūlė nupirkti tą bilietą. Ji norėjo A. R. labiau gal padėti paimti tą laimėjimą, sužinoti apie jį, nes žinojo, kad jis yra tolimas giminaitis ir neturi su kuo to bilieto pasiimti. Ji pasakė vyrui, kad bilietą laimėjo tas vyras, kuris visada laksto, sportuoja. Jis suprato kas jis toks. Pasakė, kad jis galimai laimėjo virš 145 eurų sumos, gali būti 250 Eur, 8000 Eur suma. V. G. ir V. G. trumpai pasikalbėjo ir jis išvyko su ja kaip ir nepašnekėjęs. Ji nežinojo, kur jis važiuoja. Taip pat tik vėliau ji sužinojo, kad į parduotuvę jį atvežė R. B.. Automobilio ji nematė. Po darbo grįžo namo. G. buvo namie su vaiku. Daug apie tą bilietą nesikalbėjo, nes buvo jau vėlu. V. G. rašinėjosi telefonu, ji paklausė su kuo, jis sakė, kad su V. G. apie tą bilietą. Jis sakė, kad Vikingo loto internetinėje svetainėje matė, jog yra pirktas toks bilietas, su laimėta tokia suma. Ten buvo daugiau tų sumų. Jis jai dar kartą parodė ir viskas, daugiau nieko neaptarinėjo, nieko nesprendė, ėjo miegoti. Patikslino, kad jei gerai prisimena, vakare jai vyras papasakojo, kad su draugu buvo nuvykęs pas tą vyriškį ir siūlėsi nupirkti tą bilietą, bet jis nesutiko, nes prieš tai buvo vyras atėjęs. Nukentėjusysis pasakė, kad jis palauks kitos dienos, ir kad jis nueis patikrins tą bilietą pas kažkokią moterį. Kitą rytą nuvedė vaiką į darželį ir apie 8.00 valandą nuėjo pas A. R. nupirkti tą bilietą. Tokio tikslo, kad jį apgauti tikrai neturėjo. Ėjo, nes jis pasisakė, kad neturi nei su kuo, nei kaip susisiekti ir kaip pasiimti tą laimėjimą. Nuėjo, pasiūlė jam 150 Eur. V. G. palaukė apačioje. Su nukentėjusiuoju pokalbis vyko ganėtinai ilgai. Nuėjusi ji jam sakė, laba diena, ar jūs dar turite tą bilietuką. Jis atsakė, kad turi. Ji jo paklausė, gal jis tą bilietą norėtų parduoti. Jis ją atpažino kaip pardavėją. Paklausė jos, gal kas atsitiko. Kaip paklausė, ar norėtų parduoti, jis sako, taip, o kas tame bilietuke. Ji jam pasakė, kad nežino. Jis sakė, na gerai, aš galiu parduoti. Ji jam pasakė, kad už bilietuką duos 150 Eur, ir jis sutiko. Jis nuėjo į kambarį ir atnešė laimingą bilietuką ir tą šaknelę. Ji jam padavė 150 Eur, tris po 50 Eur. Jis jai pasakojo, kad jam tų laimėjimų nereikia, kad buvo atėjęs dar vienas vyriškis, kad jam siūlė kelis eurus, kad galimai jis laimėjo mikrobangų krosnelę, kad vakare buvo atėjęs dar vienas vyriškis, kuris taip pat siūlė nupirkti. Jis jai viską smulkiai išpasakojo, ji net nebeprisimena visų detalių. Pasakojo viską apie tą bilietuką, kaip jis jį nusipirko, kaip nesitikėjo laimėti ir pan., kad jam svarbiausia yra ne pinigai, ne daiktai, o jis ranką prie širdies dėjo, ir sakė, kad jam svarbiausia va čia. Nukentėjusįjį ji pažinojo iš matymo, pokalbio metu jis jai pasirodė protingai šnekantis. Išėjusi iš A. R. ji susitiko su V. G., kuris jos laukė apačioje. Jie paėjo toliau ir iš V. G. telefono paskambino į Olifėją numeriu, kurį rado bilietuko antroje pusėje. Paskambinus jai buvo liepta sudiktuoti ilgąjį bilietuko numerį, ji jį pasakė, tuomet jai pranešė, kad jūs laimėjote 8 000 tūkstančius, ir kad laimėjimą galima atsiimti atvykus į atstovybę. Pasakė artimiausios atstovybės adresą, jie nuvyko į Šiaulius. Užpildė laimėjimą jos vardu, nurodė savo sąskaitą. Grįžo namo ir apie tai pasakė mamai, kad pirko bilietą, kad laimėta tokia suma. Tuomet mama pasakė, kad A. R. yra mamos pusbrolis, jos dėdė, giminaitis. Sekančią dieną, sekmadienį, 11 d., jai paskambino kolegė iš kitos pamainos ir pasakė, kad buvo atėjęs vyriškis ir klausė dėl laimėjimo, jis sakė, kad šviesiai jaunai pardavėjai už 150 Eur pardavė bilietą. Jų pokalbį girdėjo V. G. draugas R., kuris tam vyrui pasakė, kad tave apgavo, nes tu laimėjai 8 000 Eur. Mano, kad V. G. buvo papasakojusi savo draugui, kad žmogus parduotuvėje tikrino bilietą ir jis galėjo laimėti tuos 8000 Eur. Ji išsigando, pagalvojo, gal žmogus turi kokių pretenzijų, reikia jam grąžinti pinigus, nes suma didelė. Todėl kitą dieną, anksti ryte, nuėjo pas A. R. ir jo paklausė, ar jis turi jai kokių nors pretenzijų dėl bilieto. A. R. gal sunerimo pamatęs ją, jis nelabai suprato kodėl ji atėjo. Jis jos klausė, kas atsitiko. Ji jam pasakė, kad žino, jog jis buvo atėjęs į parduotuvę ir klausė, ką laimėjo bilietas. Jam daug žmonių buvo sakę, kad tai mikrobangų krosnelė, kad tai 8000 Eur, jis nebežinojo. Ji jam atsakė, kad buvo pinigai. Jis jai sakė, kad nieko nereikia, nelabai jai leido įsiterpti, buvo emocionalus. Jis jai sakė, kad jam nereikia mikrobangų krosnelės, nes ja nesinaudoja, pinigų irgi nereikia, jų jam užtenka. Kad jis geria energetinius gėrimus, jam jiems užtenka. Jis sukryžiavo rankas virš galvos, kad ne, jam tikrai nieko nereikia. Ji sakė, tai gal ji viską grąžins jam. Įvyko tokio turinio pokalbis, jis nelabai norėjo jos klausyti, o ji dar neturėjo pinigų, nes jie jai dar nebuvo pervesti. Atsakydama į klausimus kaltinamoji nurodė, kad to pokalbio metu iš nukentėjusiojo aiškaus konkretaus atsakymo, kad jis jai pretenzijų neturi, negavo. Iš jo išėjo neramia širdimi. Antras pokalbis buvo toks, kad nei jis kažką jai pasakė, nei ji jam, jis nebuvo aiškus. Dėl bilieto pirkimo viskas vyko aiškiai, jis jam pasiūlė pinigus, jie vienas kitą suprato aiškiai. Po šio pokalbio parėjo namo, V. G. pasakė, kad A. R. atsisakė pinigų ir nieko nenori. Po pietų į sąskaitą buvo pervesti pinigai, jie nuvyko į Šiaulius ir juos nusiėmė. Grįžo namo, V. G. nuvyko nusipirkti automobilį. V. namo grįžo su automobiliu. Kitą dieną jau buvo parašytas pareiškimas, sąskaitos užšaldytos. Ji išsigando, davė tyrėjai parodymus. Po kelių dienų ar po savaitės, tiksliai neprisimena, pas ją atvyko nukentėjusiojo brolis, jo žmona ir dukterėčia. Jie buvo piktai nusiteikę, kad jie apgavo A.. Ji jiems sakė, kad galėtų jiems viską grąžinti šiandien, bet automobilis paimtas, sąskaita areštuota, siūlė susitaikyti, tačiau A. R. dukterėčia kategoriškai nesutiko, nes jai reikėjo pinigų ir tuoj pat, o ne automobilio. Su nukentėjusiuoju nesikalbėjo, nes dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo bijojo, kad nebūtų pagalvoja, jog jie daro poveikį nukentėjusiajam. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tik nori patikslinti, kad ji nežinojo, jog A. R. serga. Ji žinojo tik tiek, kad jis dėl kažkokių priežasčių nebuvo pakviestas į kariuomenę. Patikslino, kad su nukentėjusiuoju anksčiau nebendravo, jis jos kaip giminaitės nepažinojo. Iki įvykio mama nebendravo su nukentėjusiuoju kaip su giminaičiu. Apie nukentėjusįjį ji žinojo iš nuogirdų, kad jis grodavo gitara, kad yra apsiskaitęs, protingas žmogus, žinojo, kad yra kitoks žmogus. Jį matydavo sportuojantį, bėgiojantį, kad parduotuvėje skaičiuoja pinigus, yra azartiškas, perka loterijos bilietus. Kaltinamoji atsakydama į klausimus nurodė, kad ryte su vyru abipusiai pradėjo kalbėtis apie tai, jog gal reiktų nueiti pas A. R. ir pasiūlyti pinigų, kad jis parduotų bilietą, kad gal jai reiktų nueiti. Kodėl nuėjo ji, tiksliai negali pasakyti, gal kad ji pardavėja, gal kad ji moteris. Vyras nenorėjo eiti, nes jis buvo prieš tai vakare. Kodėl ji nusprendė eiti, paaiškinti negali. Vyras jai nesiūlė, ji pati nusprendė, jie kartu sutarė. Su vyru apsitarė, kad tam žmogui reikia duoti 150 Eur. Kuris iš jų tai nusprendė, neprisimena. Žinojo, kad Naujoje Akmenėje buvo pirktas 8000 Eur vertės bilietas, tačiau, kad tai tas bilietas, nežinojo. Nurodė, kad su nukentėjusiojo parodymais sutinka iš dalies, nes ji jam nesakė, kad tą bilietą neš į darbą. Ji jam pasakė, kad jį neš į atstovybę. Atsakydama į klausimus kaltinamoji patikslino, kad kai nuėjo pas nukentėjusįjį, jis atidarė duris, stovėjo šiek tiek išėjęs iš kambario, o ji ant laiptų. Pasisveikino, prisistatė, kad yra pardavėja iš „Aibės“, kad ją pažintų. Jis paklausė, ar jai kas atsitiko. Ji paklausė, ar jis dar turi tą bilietuką. Jis atsakė, kad turi. Ji paklausė jo gal jis nori jį parduoti, ar jis jį tikrino. Jis pasakė, kad bilieto netikrino. Jos paklausė, kur ji dės tą bilietuką, ji jam atsakė, kad į atstovybę, patikrins kas tame bilietuke laimėta. Jis jos paklausė, ar gali ten būti laimėta kokia mikrobangų krosnelė. Ji jam pasakė, kad tai ne daiktas, o pinigai. Ji nenurodė, kad tas bilietas galėjo būti laimėjęs 8 000 Eur. Ji mažiau kalbėjo, jis jos daugiau klausinėjo. Nurodė, kad pinigai buvo pervesti pirmadienį po pietų, juos išleido bendru sutarimu per dvi dienas. Vyras automobilį susirado ir nusipirko tą pačią dieną, jos vardu buvo paimtas kreditas, kurį padengė, sumokėjo apie 2000 eurų. Sąskaitoje liko apie 1000 Eur. Automobilį pirko jos mamos vardu. Vyras turi nesumokėtų baudų, skolų, kurias išieško antstoliai. Nurodė, kad anksčiau yra teista už panašaus pobūdžio nusikaltimą ir sukčiavimo sudėtį supranta, tačiau tą bilietuką nupirko kaip daiktą, nežinodama kas tame bilietuke yra. Gailisi, kad tuo metu ji nepasakė A. R. kiek laimėta, nes pati tiksliai nežinojo. Antrą kartą pas nukentėjusįjį nuėjo, nes norėjo grąžinti tuos pinigus, bet to laimėjimo jam nereikėjo, jis taip pasakė. Dėl civilinio ieškinio kaltinamoji nurodė, kad dėl neturtinės žalos nesutinka, dėl 8000 Eur palieka spręsti teismui.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. G. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad vieną dieną, kai namuose buvo su vaiku, paskambino žmona ir pasakė, kad kažkoks žmogus laimėjo loterijoje ir neturi kaip pasiimti prizo. Pasakė, kad tuoj atvažiuos. Paskambino R. B., kuris atvažiavo ir jį nuvežė prie parduotuvės. R. paliko su vaiku automobilyje, jis nuėjo pasikalbėti su D. ir V.. D. dirbo, jis kalbėjosi V. G.. V. pasakė, kad jis važiuotų pas tą žmogų, pakalbėtų su juo, gal tas žmogus parduos tą bilietą. Jis paklausė, kas tas žmogus. V. G. pasakė, kad tas su ilgais plaukais, kur laksto. Nuvažiavo iki elektros tinklų, ten dirbo toks S.. Jo paklausė, kur gyvena tas žmogus. Jis pasakė, kad R. ar K. g. 24. R. liepė parvežti jį namo. Vakare, apie 20 val., kai žmona D. A.–G. dar buvo darbe, jis nuėjo pas tą žmogų. Pabeldė į duris ir paklausė, gal turi bilietą. Kai pasakė, kad turi, jis paklausė jo, gal nori jį parduoti. Jis paklausė, kas jam iš to, ar jis žino koks laimėjimas. Jam atsakė, kad nežino, sakė, gal mikrobangų krosnelė ar dar ką nors laimėjo. Jis pasakė, kad eis kitą dieną išsiaiškinti, ir žadėjo jam pranešti. R. B. jo pas nukentėjusįjį nevežė. Kai namo grįžo žmona D. A.–G., jis jai pasakė, kad buvo nuėjęs pas tą žmogų ir kad bilieto nepardavė. Kitą dieną, ryte, kartu nuvedė vaiką į darželį ir eidami nusprendė, kad gal reikia nueiti pas tą žmogų, gal parduos tą bilietą. Nuėjo kartu, jis laukė lauke. Jis nėjo, nes žmogus sakė, kad pats praneš jam, savo kontaktinių duomenų jam nebuvo palikęs, galvojo atsimins, pamatys. Jis pas jį buvo nuėjęs dieną prieš tai, todėl nenorėjo jam lįsti į akis. Pakalbėjo su žmona, kad pasiūlyti 150 Eur, jei parduos, tai parduos, jei tai, tai ne. Tuo metu nežinojo, kad tas bilietas laimėjęs 8000 Eur. Galėjo spėlioti, kad tas bilietas galėjo būti 8000 Eur vertės, tačiau jis nespėliojo. Jis matė internete, jam V. G. rodė, kad toks laimėjimas yra. Su V. G. vakare bendravo per socialinį tinklą Facebook, ji jam atsiuntė nuorodą su ta informacija. Jai sakė, kad reikėjo nupirkti iš to žmogaus tą bilietą ir būtumėte 8000 Eur gavusios, tačiau pokalbis baigėsi juokais. V. G. vakare jam sakė, kad jis nueitų pas tą žmogų kaukę užsidėjęs, jis jai pasakė, ar ji kvaila yra, ir viskas. Nes žinojo, kad to daryti negalima, tačiau bilietą nupirkti galima. Žmona pas nukentėjusįjį prabuvo apie pusę valandos, koks pokalbis vyko nežino, tačiau jis buvo ilgas. Jis su nukentėjusiuoju bendravo apie 5 minutes. Kai žmona išėjo iš nukentėjusiojo, jis paklausė, ar pardavė, atsakė, kad taip. Tada nuėjo iki žmonos mamos darbo. Sakė, kad reikia paskambinti į Olifėją. Žmona paskambino iš jo telefono, padiktavo 16-18 skaitmenų kodą, ir jai pasakė, kad bilietas laimėjo 8000 Eur, kad reikia atvykti į Šiaulius. Iš uošvienės pasiėmė automobilį ir tą pačią dieną, po 10–15 minučių, išvažiavo. Olifėjoje patikrino bilietuką, pasakė, kad laimėtas. Žmona užpildė paraišką ir jie pirmadienį gavo pinigus. Nežino, kodėl taip skubėjo. Už laimėtus pinigus pirko automobilį, žmona sumokėjo lizingo skolą, nusipirko televizorių. D. A.–G. sekmadienį ėjo žmogui grąžinti pinigus. Parėjusi sakė, kad žmogus neėmė pinigų, žmogus nenori, nesutiko net kalbėti su ja, klausė, ką jai daryti. Jis pasakė, kad nepriėmė, tai nepriėmė, ką darysi. Tą kartą taip pat ėjo kartu, tik jis laukė lauke. Tuo metu pinigų dar neturėjo, bet būtų gavę, būtų atidavę. Automobilį pirko uošvės vardu, nes jis turi skolų antstoliui ir draudimas pigesnis. Automobilis kainavo 4000 Eur, taip pat iš laimėtų pinigų jį tvarkė. Žmonos mama niekur nedalyvavo, jokiuose veiksmuose. Jis jai paskambino, paprašė jos asmens kodo ir adreso, viską pasakė ir pasirašė sutartį. Automobilis nėra registruotas, sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Į klausimą, ar sutartį pasirašė R. A. neatsakys. Dėl pirmojo telefoninio pokalbio su kaltinamąja nurodė, kad neatsimena, ar žmona, ar pusseserė kalbėjo. Jam pasakė, kad žmogus laimėjo bilietą, pabandyk nusipirkti jį, kažką tokio. Nukentėjusįjį matydavo labai dažnai, tačiau jo nepažinojo. Jo gyvenimo būdo nežinojo, nesidomi kitais žmonėmis. Vėliau, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas iš D. A.–G. sužinojo, kad jis yra jos mamos antros kartos pusbrolis. Patikslino, kad mano, jog apie tai, kad Naujojoje Akmenėje yra pirktas bilietas, kad terminale rodė 150 Eur, sužinojo iš V. G., išvykęs iš parduotuvės telefoninio pokalbio metu. Kai pas nukentėjusįjį buvo nuėjęs, jis jam nesiūlė konkrečios pinigų sumos, tik parduoti bilietą. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad nevykdė jokių bendrų veiksmų kartu su V. G., R. B.. Jis pasakė R. B., kad nusipirko bilietą ir pranešė laimėtą sumą. Vėliau sužinojo, kad R. B. pirmiau nei jis buvo nuėjęs pas tą žmogų, taip pat kad pas jį buvo nuėjęs ir vėliau, kai jie jau buvo nusipirkę tą bilietą, ir jam pasakė kiek bilietas laimėjo, todėl jie buvo susipykę. Nurodė, kad dėl savo veiksmų gailisi. Nurodė, kad žmona D. A.–G. nežinojo, jog tą vakarą jis vyksta pas nukentėjusįjį A. R., apie tai jai papasakojo vakare, kai ji grįžo namo po darbo. Patikslino, kad tą vakarą vykdamas pas nukentėjusįjį žinojo, kad terminalas rodo, jog bilietas laimėjo daugiau nei 145 Eur. Nukentėjusiajam nieko nemelavo, jo neįtikinėjo. Kai D. A.–G. nuėjo pas nukentėjusįjį, informaciją dėl laimingo bilieto turėjo tokią pačią, naujos neturėjo. Kokią sumą laimėjo bilietas sužinojo, kai paskambino į Olifėjos atstovybę ir jiems tai pranešė. Su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos nesutinka, dėl turtinės žalos sutinka.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. R. nurodė, kad birželio 8 d., ketvirtadienį, jam parbėgant nuo gamyklos, pagalvojo, kad užsuks į tą mažą parduotuvę, jei prie jos nestovės nei automobiliai, nei dviračiai. Nebuvo nei vienos mašinos. Užėjo į parduotuvę. Parduotuvėje buvo vienas vyriškis ir vienas vaikas. Jis šviesiaplaukei pardavėjai padavė bilietus ir paprašė patikrinti. Pirmas bilietas buvo pilnas. Jis nekreipė dėmesio kaip kas elgėsi, truputėli nustebino pardavėjos nuostaba, ji delnu prisidengė burną. Pagalvojo, kad gaus kokius 5–10 Eur, nes matė, kad ji nustebo. Pardavėja jam tik tiek tepasakė, kad laimėtas daiktinis prizas, liepė kreiptis į Olifėją. Jis laukė, ji jam padavė pusę to lapo. Jis truputį sutriko, pagalvojo, negi nieko negaus. Paklausė, ką reiškia tas daiktinis prizas. Jam paaiškino, kad jis turi kreiptis į loteriją, skambinti. Išėjo iš parduotuvės, galvojo ką su tuo daiktiniu prizu daryti. Buvo šiek tiek pasimetęs. Davė sau žodį, kad jo neparduos ir neatiduos, kol jo vertės neišsiaiškins. Apie 17.30 val. parėjo namo, pasiėmė paskaityti knygą, ir po 4-5 min. kažkas pradėjo belstis į duris. Atidarė duris, stovėjo kažkoks nepažįstamas pirmą kartą matomas jaunas vyriškis, jo salėje nėra. Jis jo paklausė, ar čia jūs laimėjote 150? Praėjus kelioms sekundėms, jis jam pasakė, kad jis laimėjo mikrobangų krosnelę. Jis pagalvojo, kad ta mikrobangų krosnelė kainavo 150. Jis jo paklausė, iš kur jis žino, kad jis laimėjo mikrobangų krosnelę? Jis atsakė, kad iš interneto. Jis jam sakė, duok tą bilietą, o aš jums sumokėsiu. Jis jam pasakė, kad palauks iki rytojaus, penktadienio, ir jis nulipo laiptais. Jis jo neįkalbinėjo. Internetu nesinaudoja, per televizorių Teleloto žaidimo nestebi. Vėlyvą vakarą, jam nuėjus pailsėti, išgirdo beldimą į duris. Atidarė duris, stovėjo kažkoks jam nepažįstamas, nematytas tamsiaplaukis (jis yra salėje, kaltinamasis). Jis paklausė, ar jis laimėjo, pasakė, kad jis laimėjo mikrobangų krosnelę, nebeminėjo 150. Jis jam iš telefono parodė kažkokius skaičius, tačiau jis nesuprato, kas ten. Jis parodė, va štai, jūs laimėjote mikrobangų krosnelę. Jis išsitraukė piniginę, joje buvo kažkokie rausvi pinigai, manau po 10 Eur. Jo taip pat paprašė palaukti iki rytojaus, kol jis išsiaiškins su viena moterimi. Galvojo, jei nieko ten gero nebus, galėsi parduoti tą bilietą. Jis jo neįkalbinėjo. Ankstų rytojaus rytą, švelniu, minkštu garsu pasigirdo beldimas į duris. Jis priėjo, atidarė duris, pamatė – stovi pardavėja. Mintyse pagalvojo, ko jai čia reikia? Pardavėja sako, aš su reikalu. Ji pasakė, kad dėl šitų. Jis atnešė pusę vikingo loto. Ji sako, kad ji nori šitą. Jis jai pasakė, kad vienas buvo pilnas, o kitas tuščias. Man reikia šito, sakė ji. Jis jai pasakė, kad jis tuščias. Ji pasakė, kad ten yra numeriai, ir jai reikia to. Jis laukė kol ji jam primins tą mikrobangų krosnelę. Ji iš piniginės išsitraukė 3 po 50 Eur, sako čia jums, jis paklausė, už ką? Ji pasakė, kad čia už tuos. Jis skėstelėjo rankomis ir sakė, kad viskas aišku. Jis jos dar paklausė, ar tuos loterijos bilietus žada valdžiai paduoti? Kai į namus atėjo moteris, jis pagalvojo, kad kasoje gal nebuvo tokios sumos. Vyrukams neatidavė, nes pats sau buvo pažadėjęs, kad kol neišsiaiškins kas tai per laimėjimas, tol nieko nedarys. Pagalvojo, kad negi pardavėja jį apgaus. Jei būtų atėjusi ne pardavėja, o kita moteris, tai to tikrai kad nebūtų įvykę. Jis pardavėja pasitikėjo (ji yra salėje). Iki tol jos nepažinojo, vėliau sužinojo, kad jos mama yra jo antros eilės pusseserė. Jis paėmė iš jos pinigus, 3 banknotus po 50 Eur. Pardavėja atsisveikino ir viskas. Ji stovėjo iš laukųjų durų pusės koridoriuje, o jis viduje koridoriuje. Ji išsitraukė piniginę ir tiesė jam pinigus. Jis paklausė, o kas čia, o ji atsakė, kad tai jums už šituos. Kai ji išėjo, jam nebuvo nei paniekos, nei nerimo, jis tik pagalvojo mintyse, na va ir laimėjo, iš tų dviejų loterijos bilietų vienas ir buvo pilnas. Šeštadienį ji atėjo pas jį juodai apsirengusi, lyg ašarodama. Ji atėjusi pasakė, kad ją atleido iš darbo, nes ją kažkas paskundė. Tuo metu dar nieko nesuprato, jis jai tik tiek tepasakė, kad ja viena moteris susidomėjo. Patikslindamas nurodė, kad atėjusi antrą kartą kaltinamoji jam pasakė, kad ji iš jo išviliojo tuos pinigus. Jis jai pasakė, kad ji iš jo neišviliojo tų pinigų, jis tik už tą prekę paėmė. Mintimis pasakė sau, kad antrą kartą man jau nebereikia tų pinigų. Tuo metu jis nežinojo apie tuos 8000 Eur, ji jam nesakė. Jis tik vieno pagailėjo, kad prizo vertės neišsiaiškino. Paskui, kai nuėjo į parduotuvę, ten jau dirbo kitos pardavėjos ir jis paklausė, gal girdėjote, koks buvo tas daiktinis laimėjimas? Ir viena, ir kita pasakė, kad negirdėjo. Tuomet jis pardavėjoms paaiškino, kad ketvirtadienį buvo laimėtas daiktinis prizas. Jam paaiškino, kad per kompiuterį parodo kiek pinigų laimėta, bet daikto, ar piniginės vertės nerodo, jei tai yra didelė pinigų suma. Nesužinojo, kad buvo laimėjęs tiek daug pinigų, išėjo sutrikęs. Prie fontano jam pamojo ir jį pašaukė moteris, kuri stovėjo kartu, kai šviesiaplaukė pardavėja tikrino bilietą. Priėjus ji jo paklausė, ar jis žino, kad jis laimėjo 8 000 Eur, jus apgavo. Jis paklausė, kas apgavo? Ji pasakė, kad ta moteris, kuri patikrino bilietus, tai buvo pardavėja. Kai ji jam pasakė, kiek jis laimėjo ir kad jį apgavo, jis greit nusiramino ir jos paklausė, o kas šitas, kur buvo pirmas apsilankęs pas jį? Ji pasakė, kad bičiulis, bendras, draugas. Po ko sugalvojo užsukti į parduotuvę „Saulutė“, kur prie jo priėjo civiliais rūbais apsirengęs vyriškis ir jo paklausė, ar jis laimėjo loterijoje? Jis pasakė, koks jūsų reikalas. Jis sakė, kad jei norėčiau, jis galėtų padėti ir nuvežti į policiją. Jis pasakė, kad nenori būti „tampomas“ ir tuoj pat išėjo iš parduotuvės. Į namus atvyko pareigūnai, jis paklausė, kokiu reikalu, norėjo išsisukti, pameluoti, kad ne jis laimėjo, nes nenorėjo, kad tai iškiltų į dienos paviršių. Atvykusiems pareigūnams leido užeiti į savo namus, jie klausinėjo ir viską rašė. Atvykusiems policijos pareigūnams savo noru davė paaiškinimus. Nukentėjusysis patvirtino savo parašo tikrumą protokole, pareiškime. Nurodė, kad pareiškimas buvo surašytas pas jį namuose. Aplinkybes, kurias nurodė, parodymai, surašyti iš jo lūpų. Apie laimėjimą sužinojo iš to vyriškio, kurio pagalbos jis atsisakė. Pirko bilietus mažajame supermarkete „Saulutė“. Ryte pas jį apsilankė tas pirmasis vyriškis ir paklausė, kaip?, jis jam pasakė, kad nebeturi, nes pardavė. Pasakė, kad nieko ypatingo nebuvo, kad tai daiktinis prizas – mikrobangų krosnelę. Tada jis jam pasakė, kad jį apgavo, kad jis laimėjo 8 000 Eur. Jo paklausė, iš kus žinote, jis jos paklausė, ar ta šviesiaplaukė? Civiliniu ieškiniu prašo atlyginti 8386 Eur turtinę žalą, laimėjimą, ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad nepatyrė nei dvasinių, nei fizinių kančių, tačiau viskas galvoje sumaišė. Psichikos sutrikimu nesirgo, su nustatyta diagnoze nesutinka. Nurodė, kad po įvykio bendravo su savo broliu, viską jam papasakojo, jam reikėjo pasitarti su broliu. Brolis jam žadėjo paramą, kad jam padės susivokti, suprasti procesą. Kai kreipėsi į brolį, advokato dar neturėjo, brolis pasirūpino advokatu. Kaltinamieji su juo bandė susitarti. Pas jį kaltinamieji atvykę nebuvo, neatsiprašė. Tačiau jis liepė broliui nueiti pas kaltinamuosius ir su jais išsiaiškinti, kaip ten viskas buvo. Brolis ir jo artimieji buvo nuėję pas kaltinamuosius pasikalbėti, jie pasakė, kad jis savo geru noru pardavė loterijos bilietą, o po to, kad padovanojo. Tačiau jis paėmė pinigus tik už tą prekę. Jei būčiau žinojęs loterijos bilieto laimėjimą, nebūtų jo pardavęs už 150 Eur. Kai jį vežė ekspertizei, jis jautė pažeminimą. Vaikščiojimas į teismą, į ikiteisminio tyrimo įstaigas, jam taip pat kėlė neigiamus jausmus. Su pardavėjos mama R. iki įvykio nebendravo, žinojo, kad Rita yra jo giminė. Jis Ritai sakė, kad sutiktų, kad nors pusę dalies gautų daiktais, o kitą laimėjimo dalį dovanotų. Jei visas laimėjimas būtų grąžintas nedelsiant, jis kaltinamiesiems dovanotų.
2017 m. birželio 29 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktoje apklausoje nukentėjusysis A. R. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir teisiamojo posėdžio metu (1 tomas, 24–27 b. l.).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. G. nurodė, kad yra kaltinamojo V. G. pusseserė. Kartu su kaltinamąja D. A.–G. dirbo parduotuvėje. Įvykio dieną dirbo kartu, apie 17.00 valandą, kai parduotuvėje buvo daug žmonių, atėjo žmogus pasitikrinti loterijos bilietą. Ji aptarnavo kitus žmones, D.paėmė bilietuką patikrinti. Patikrinus suskambėjo muzika, kuri reiškė laimėjimą, ir ant ekrano, kurį ji matė, buvo parašyta, kad reikia skambinti į atstovybę, nes laimėta didesnė suma nei gali išmokėti terminalas. Tam žmogui pasakė, kad eitų namo ir skambintųsi. Ji toliau dirbo, o D. kiek vėliau skambino vyrui. Papasakojo jam apie tą laimėjimą. Paskui ji matė, kad D. susirašinėja telefonu. Ji girdėjo D. ir to žmogaus pokalbį, bet dabar negali jo prisiminti. Taip pat girdėjo D. pokalbį su vyru. D. telefonu kalbėjo būdamas sandėlyje. Ji girdėjo, kaip ji sakė, jog laimėjo daugiau pinigų, nei terminalas gali išmokėti. Prisimena, kad apie tai dar kartu pajuokavo, bet ką tiksliai, nebeprisimena. Po kelių dienų jai pradėjo rašyti draugai, kad D. gyrėsi, jog vyras jai nupirko bilietą ir ji laimėjo didelę sumą pinigų. Tada ji pati jai parašė ir paklausė. Ji jai atsakė, kad taip nėra, čia išsigalvojimas. Vėliau jau pats žmogus atėjo į parduotuvę ir kitai pardavėjai visą istoriją papasakojo. Apie tai, kad bilietas laimingas ji sužinojo iš R. M., nes D. mama pasakojosi, kad jos dukrai vyras nupirko bilietą. Nurodė, kad mano, jog panašius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu, šiuo metu jų nebeprisimena. Nurodė, kad parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra tikslesni, nes duoti nuo įvykio praėjus mažiau laiko.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino liudytojos V. G. 2017 m. birželio 14 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus (1 tomas, 84–85 b. l.), kad ji dirba pardavėja S. G. priklausančioje parduotuvėje ,,Aibė“. 2017 m. birželio 8 d., apie 18.00 val., laiko tikslaus neatsimena, į parduotuvę atėjo vyriškis, kurį ji iš matymo žino, nes pastarasis dažnai ateina apsipirkti. Atėjęs vyriškis padavė patikrinimui du loterijos bilietus, kuriuos ji padavė tą dieną dirbusiai kolegei D. A.–G.. Pastaroji patikrinus bilietus per terminalą pasakė tam vyriškiui, kad vienas iš dviejų pateiktų loterijos bilietų yra laimingas, nes terminale suskamba melodija, kai yra koks nors laimėjimas. Kokį laimėjimą tas vyriškis laimėjo, D. A.–G. jam nepasakė, kadangi pati nežinojo, nes terminalas nerodo didesnio laimėjimo informacijos, kuri viršija 150 eurų. Atsimena, kad D. A.–G. pradėjo elgtis keistai, norėjo kuo greičiau aptarnauti parduotuvėje buvusius kitus asmenis, jog pasilikti pakalbėti su minėtu vyriškiu. Ji tam vyriškiui pasakė, kad pastarasis būtinai turi skambinti į loterijos atstovybę dėl laimėto prizo, tačiau jai vyriškis atsakė, jog neturi nei telefono, nei televizoriaus ir pasiėmęs minėtus du loterijos bilietus, kuriuos įsidėjo į piniginę, išėjo iš parduotuvės. Vyriškiui išėjus iš parduotuvės, kitų žmonių parduotuvėje nebebuvo. Tuomet D. A.–G. pradėjo ją agituoti, kad galima apgauti tą vyriškį ir pasiimti jo laimėjimą. Ji kategoriškai atsisakė tai daryti ir pasakė jai, kad taip daryti negalima. Praėjus nedaug laiko D. A.–G. paskambino savo vyrui V. G. ir apie to vyriškio laimėjimą jam pasakė, nes pokalbį ji nugirdo. Toliau dirbant parduotuvėje pastebėjo, kad D. A.–G. naudojasi mobiliuoju telefonu rašinėdama žinutes per socialinio tinklapio programėlę. 2017 m. birželio 12 d. vakare sužinojo, kas tas vyriškis, kuris buvo atėjęs tikrintis loterijos bilieto, kuris kaip paaiškėjo buvo laimingas, to minėto bilieto nebeturi, nes jis jau yra atsidūręs pas D. A.–G. arba jos vyrą. Apie laimėtą 8000 eurų piniginę sumą ji sužinojo internete, nes ten buvo parašyta, jog loterijos bilietas buvo pirktas Naujojoje Akmenėje. Tada ji suprato, kad tas vyriškis buvusios jos bendradarbės D. A.–G. buvo apgautas. 2017 m. birželio 14 d. ryte iš draugės sužinojo, kad V. G. už 4000 eurų nusipirko automobilį, kurio markė „Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 84–85 b. l.).
Liudytoja patvirtino, jog teismo pagarsinti parodymai yra teisingi. Patikslino, kad D. agitavimą laikė juoku. Prisiminė, kad įvykio dienos vakarą, kai jau tvarkėsi parduotuvę, tarp jų vyko pokalbis, kurio metu D. jai sakė, gal tu nueik to bilietuko ir pasidalinsime per puse. Ji pasakė, kad tikrai ne. Po įvykio ji bendravo su nukentėjusiuoju prie parduotuvės lauke, jis jai pasakojo apie įvykį, kad pardavėja šviesiais plaukais buvo atėjusi pas jį į namus, kad prašė bilieto, kad ji sakė jam, jog laimėjo mikrobangų krosnelę, kad davė jam 150 Eur. Sakė, kad buvo atėjęs vienas vaikinas, po to kitas vaikinas. Sakė, kad bilietuko tada jiems nedavė. Pasakojo, kad ryte atėjo D., kad ji sakiusi, jog bilietą reikia nunešti savininkams, taip pat pasakojo, kad laimėjo mikrobangų krosnelę, kad davė jam pinigų už tą bilietą, jis patikėjo ir juos paėmė. Taip pat ji nukentėjusiajam sakė, kad jis turi kreiptis į policiją, kad atgauti tą bilietėlį. Jis nežinojo apie loterijos bilieto laimėjimo dydį. Ji jam pasakė, kad matė internete, jog yra didelė pinigų suma. Jis negalėjo tuo patikėti. Jis tikriausiai pats suprato, kad yra apgautas. Neatsimena, ar sakė jam, kad jis yra apgautas, kad bilietas laimėjo 8000 eurų. Galėjo jam pasakyti, kad jį apgavo. Nurodė, kad apie tai ji pranešė savo tėčiui, parduotuvės savininkui, kuris pasiskambino į policiją, po to policijos pareigūnai atėjo į parduotuvę, vėliau nuvažiavo pas nukentėjusįjį. D. iš darbo buvo atleista kitą dieną, kai ji pasakė savo tėčiui. Nurodė, kad, jei laimėjimas iki 150 Eur, tai ant terminalo ekrano būna užrašas, „ar turėsite išmokėti?“, jei suma yra didesnė nei 150 Eur rodo užrašą, „susisiekti su Perlo atstovybe“, reikia skambintis. Atsakydama į klausimus liudytoja nurodė, kad tiksliai neprisimena, ar D. kalbėdama su ja sakė žodį apgauti. Turi paskyrą socialiniame tinkle Facebook, ji pavadinta jos vardu ir pavarde. Tos pačios dienos vakare bendravo socialiniame tinkle su V. G., nes jis pats jai parašė. V. G. nesiūlė atimti bilieto, siūlė G. užsidėti kaukę, rašė „nueik ir pasiimsi“, nes jis jai parašė, „kaip mes galėjome „praknisti“ tokią pinigų sumą“. Tai ji jam taip ir parašė, kad „užsidėk kaukę, nueisi ir atimsi“. Nurodė, kad visas susirašinėjimas vyko juokaujant. Mano, kad gali būti, jog nukentėjusysis buvo apgautas dėl psichinės sveikatos, nes dirbdama parduotuvėje ir matydama tą žmogų, įtarė, kad jis gali turėti psichinės sveikatos sutrikimų.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. B. nurodė, kad vieną dieną V. G. jo paprašė pavežti jį į parduotuvę, kur dirba jo žmona, ji sutiko. Pavežė, Vygantas nuėjo į parduotuvę, jam išėjus iš parduotuvės jie išvažiavo namo. Jis jam pasakė, kad kažkoks žmogus, galimai kažką laimėjo, gal negali atsiimti laimėjimo, nes neturi telefono, tiksliai neprisimena. Liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus prisimena iš dalies, nežino, ar jie yra teisingi, nes juos pasirašė neskaitęs. Nurodė, kad šiuo metu geriau prisimena įvykio aplinkybes. Kai kurių įvykio detalių neprisiminė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei dabar. Nurodė, kad parvežė V. G. į namus ir pagalvojo, kad žmogus norės parduoti tą bilietą, nes jis neturi nei telefono, nei pažįstamų. Iš V. G. jis žinojo, kad loterijoje laimėjo žmogus, kuris nuolat laksto, jis jį pažinojo, žinojo kur jis gyvena. Tada jis nuvažiavo pas jį ir jam pasiūlė 5 Eur už bilietą. Jis atsisakė, pasakė, kad pats nueis į parduotuvę Maxima ir išsiaiškins laimėjimą. Jis išėjo. Tuo metu bilieto vertės nežinojo. Vėliau internete rado informaciją, kad 8000 Eur laimėjęs bilietas yra pirktas Naujojoje Akmenėje. Tą informaciją internetu nusiuntė V. G.. Jis jam norėjo pasakyti, kad žino kaip ką galėtų padaryti, tačiau jis jam pasakė, kad jam neįdomu ir jis nuėjo miegoti. Kitą dieną jam paskambino V. G. ir pasakė, kad nupirko tą bilietą ir kad laimėjo 8000 Eur. Jis juo nepatikėjo, todėl nuėjo pas žmogų dar kartą ir jam pasiūlė parduoti bilietą, bet jis pasakė, kad bilietą yra pardavęs. Jis jam pasakė, kad bilietas buvo 8000 Eur vertės, ir kad jis suklydo jį parduodamas.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino liudytojo R. B. 2017 m. birželio 23 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus (1 tomas, 87–88 b. l.), kad jis V. G. ir D. A.–G. pažįsta apie 6 metus, su jais yra draugai. 2017 m. birželio pradžioje, tikslios dienos neatsimena, jam telefonu paskambino V. G., kuris paprašė pavežti jį iki sutuoktinės darbo vietos, t. y. iki parduotuvės „Aibė“, esančios Naujosios Akmenės miesto senamiestyje. V. G. automobilio neturi. Dviese su V. G. nuvažiavo į parduotuvę, kur jis vienas nuėjo, o jis liko laukti automobilyje. Po kurio laiko jis grįžo į automobilį ir pasakė, kad yra laimingas bilietas pas žmogų ir, kad reikia pas jį nuvažiuoti pakalbėti. Kokios loterijos laimingas bilietas nesakė, tačiau paminėjo, kad bilietas vertas daugiau nei 150 eurų. Jis klausė V. G. kokio dydžio laimėjimas, tačiau pastarasis jam sakė, kad nežino. Vežant jis buvo impulsyvus, užsidegęs, tačiau mažai kalbėjo ir pasakojo apie laimėjimą. V. G. paprašė nuvežti iki (duomenys neskelbtini) namo. Jis vienas nuėjo į minėtą namą, į antrą laiptinę nuo miškelio pusės. Jis liko laukti vėl automobilyje. Po kurio laiko V. G. išėjo ir pasakė, kad žmogus bilieto nedavė, nors jis norėjo iš to žmogaus bilietą nupirkti, tačiau už kokią sumą, neminėjo. Tada jis parvežė V. G. namo ir pats grįžo į namus, kur internetinėje svetainėje „Perlas“ pasižiūrėjo kokie laimėjimai tą savaitę. Pamatė, kad vienas laimingas loterijos „Vikingų loto“ bilietas 8000 eurų vertės yra Naujojoje Akmenėje. Tada paskambino V. G. ir nukopijavęs svetainės puslapį su laimėjimais jam nusiuntė. Be to, jis jam davė suprasti, kad tikėtina, kad tai tas bilietas pas tą žmogų. Kadangi buvo likę pora dienų prizui atsiimti, todėl sugalvojo planą. V. G. pasiūlė nuvažiuoti iki to žmogaus ir jam pasakyti, kad jie gali nuvežti jį iki atstovybės pasiimti laimėtą prizą ir jį pasidalinti per pusę, t. y. vieną pusę žmogui, o kitą pusę jiems su V. G.. Kadangi tiksliai nežinojo, kad laimingas bilietas vertas 8000 eurų, o tai tik spėjo, todėl ir žmogui negalėjo to pasakyti, nes reikėjo sužinoti to bilieto skaičių ir skambinti į atstovybę telefonu. Apgauti to žmogaus jis nenorėjo, būtų sutikęs ir jei tas žmogus būtų davęs jam mažesnę sumą. V. G. jam nieko neatsakė, tik parašė, kad eina miegoti. Kitą dieną sugalvojo pats nueiti iki žmogaus, kurio adresą sužinojo iš V. G.. Vienas nuėjo iki vyriškio. Pastarajam atidarius duris, pradėjo jo klausinėti apie bilietą. Vyriškis iš karto pasakė, kad jokio bilieto nebeturi, nes ką tik buvo atėjusi jauna graži mergaitė, kuri bilietą pasiėmė. Pasiteiravus kaip pasiėmė, vyriškis jam atsakė, kad įdavė tris kupiūras po 50 eurų, nes jam jokių prizų nereikia. Tada suprato, kad V. G. jį apgavo. Apgauti to žmogaus jis neketino, norėjo viską išspręsti susitarimo keliu ir jam viską žinant. Jis buvo įsitikinęs, kad žmogus būtų sutikęs su tokiu jo pasiūlymu. Vėliau iš V. G. sužinojo, kad bilietą jie su sutuoktine pristatė į atstovybę ir atsiėmė laimėjimą (1 tomas, 87–88 b. l.).
Liudytojas nurodė, kad dalis pagarsintų parodymų yra neteisingi. Jis teisingesnius parodymus davė teisiamojo posėdžio metu, nes jis tokių žodžių kaip planas nevartojo, pirmą kartą pas nukentėjusįjį važiavo vienas. V. pas jį nevežė. Apie žmogaus nuvežimą į atstovybę jis G. nesakė, tai buvo jo mintys, jis V. pasakė tik tai, kad žino ką kalbėti su žmogumi. Išėjęs iš parduotuvės V. G. man pasakė, kad kažkoks žmogus laimėjo loterijos bilietą, kurio laimėjimas yra daugiau nei terminalas gali išduoti pinigų. Jis paklausė, koks tai žmogus. Jis atsakė, kad tas žmogus kuris laksto. Nurodė, kad tyrėja neteisingai surašė jo parodymus, jis jokio spaudimo nepatyrė, tačiau buvo ne taip suprastas, o apklausos protokolą pasirašė neskaitęs.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. A. nurodė, kad kaltinamoji D. A.–G. yra jos dukra. Nukentėjusysis A. R. yra jos antros eilės pusbrolis. Negali pasakyti, kada paskutinį kartą su juo bendravo iki šio įvykio, artimiau bendraudavo kai buvo tėvai gyvi, gal prieš 25 metus. Iki įvykio atsitiktinai susitikdavo gatvėje, jo namuose lankėsi tik vieną kartą po šio įvykio. Su dukra jo nebuvo supažindinusi. Nurodė, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta jos vardu, tačiau ji pasirašant sutartį, perduodant pinigus nedalyvavo, žino, kad automobilis pirktas iš laimėtų pinigų. Supranta, kad automobilis nors ir pirktas jos vardu, tačiau priklauso dukrai ir žentui. Paskambino Vygantas ir paklausė, ar gali jos vardu registruoti automobilį, ji leido. Tačiau automobilis nebuvo priregistruotas. Ant pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė, sutartį pasirašė V.. Nurodė, kad nusipirkusi bilietą D. jai pasakė, kad perpirko bilietą iš žmogaus už 150 Eur. Iš pradžių kokia to bilieto vertė nesakė, vėliau, kai jį patikrino, pasakė, kad laimėjimas 8 000 Eur. Jis jos klausė, jai sakė, kad pinigų suma didelė ir kad gal žmogus jų norės, ir kad ji eitų kalbėtis su juo. Dėl to ji ir ėjo kalbėtis pas nukentėjusįjį, kad ji gali grąžinti tuos pinigus. D. jai pasakė, kad nukentėjusysis jai sakė, kad jam laimėjimo nereikia.
Teisiamojo posėdžio metu teismo psichologas ekspertas Gintaras Butkus palaikė 2017 m. lapkričio 8 d.– gruodžio 6 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86 TPK-417/2017 pateiktas išvadas. Nurodė, kad tyrimo metu naudojo WAIS-III metodiką, atliko profilio analizę. Nustatė, kad nukentėjusiajam sudėtingiau gebėti analizuoti, vertinti ir prognozuoti socialines situacijas, jis nežino, kaip reikėtų reaguoti. Dėl lengvo protinio atsilikimo yra padidintas asmens imlumas, įtaigumas, nukentėjusiajam sudėtinga yra suprasti nestandartinę situaciją, sudėtingesnes aplinkybes. Ši situacija su loterijos bilietu pakankamai sudėtinga, jis ir nesuvokė, kas čia vyksta, ar jis laimėjo, kiek jis laimėjo, dėl to konstatavo, kad jis tuo metu negalėjo suprasti jo atžvilgiu atliktos nusikalstamos veikos pobūdžio ir reikšmės. Tačiau nukentėjusysis yra pajėgus duoti parodymus apie faktines bylos aplinkybes. Jo geba teisingai atgaminti aplinkybes, jo mechaninė atmintis nėra bloga, ar sutrikusi. Supratimas, interpretacija, apmąstymas yra silpnas. A. R. psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas – turi įtakos jo sugebėjimui apibendrinti, suprasti ir orientuotis naujose situacijose, todėl jis lengviau pažeidžiamas ir galėjo būti apgautas. Esant lengvam protiniam atsilikimui, kas yra įprasta tokiems žmonėms, jie lengvai susiorientuoja, gali savarankiškai gyventi, o nestandartinėse situacijose jie neturi įgūdžių, nes jau reikia mąstymo, o mąstymas jau yra jų silpnesnioji pusė. Nurodė, kad žmonės, kurie turi tarpasmeniniuose santykiuose patyrimo, pakankamai lengvai gali pamatyti, kad tokį asmenį, kaip nukentėjusysis, galima apgauti. Tai matoma pagal aprangą, elgesį, žmogaus orientaciją situacijoje. Kad nukentėjusysis yra socialiai pažeidžiamas, tai yra matoma. Tyrimo metu nukentėjusysis pats įvardino, kad jį apgavo, tačiau šį žodį, apgavimo faktą, jis išgirdo iš kitų žmonių, kurie jam tai sakė. Ekspertui susidarė įspūdis, kad sąvoka, kad jis buvo apgautas, jam susidarė iš to kas jam buvo pasakyta. Be to, jis suvokė tą skirtumą, kiek jam pinigų buvo duota ir kokio dydžio tas laimėjimas yra, kai jam pasakė. Atsimena, kad jis pasakojo, kad atėjęs tas kitas žmogus pasakė koks buvo laimėjimas, kad 8000 Eur, ir kad sakė, mes būtume pasidalinę per pusę. Jis dar nustebo, kodėl jis turėtų tą laimėjimą dalintis per pusę, jei laimėjo jis. Jis tuos dydžius, skirtumą suvokė, todėl ir sako, kad yra ta apgavystė. Lengvą protinį atsilikimą turintys asmenys gyvena uždaresnį gyvenimą, jiems labai svarbus yra pažįstamumo faktorius. Jie su nepažįstamais praktiškai neina į kontaktą, tuo tarpu, pvz. ateina koks pažįstamas, šiuo atveju, pardavėja, ir tas pasitikėjimas yra didesnis, tuo lengva sumanipuliuoti pažįstamam. Pažįstami lengviau jį sumanipuliuoja, nei nepažįstami. Nukentėjusiajam procese reikalingas gynėjas, nes jis nėra socialiai stiprus, kad tvarkyti teisinius reikalus.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji savo kaltę neigia, jų kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Iš 2017 m. birželio 14 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2017 m. birželio 14 d. nukentėjusysis A. R. policijai pateikė pareiškimą apie tai, kad 2017 m. birželio 8 d. parduotuvėje „Aibė“, esančioje (duomenys neskelbtini), padavęs patikrinimui loterijos bilietus, iš pardavėjos jis sužinojo, kad laimėjo prizą. 2017 m. birželio 9 d. į asmens gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo bilietą tikrinusi pardavėja ir apgaulės būdu iš jo išviliojo laimingą bilietą su 8000 Eur laimėjimu. Įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), esantis butas. Apžiūros metu nieko nepaimta (1 tomas, 9–20 b. l.).
Iš 2017 m. lapkričio 8 d.– gruodžio 6 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86 TPK-417/2017 matyti, kad nusikalstamos veikos prieš A. R. padarymo metu A. R., konstatuojamas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus. Nusikalstamos veikos prieš A. R. padarymo metu A. R. negalėjo suvokti jo atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, reikšmės (buvo apgautas). Šiuo metu A. R. konstatuojamas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus. Šiuo metu A. R. gali suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie jas parodymus. A. R. pažintinė veikla ribota dėl įgimtos silpnaprotystės sindromo. A. R. nepasižymi tikslia vaizdine atmintini, kadangi jo intelektas defektinis, tačiau jo mechaninė atmintis nėra sutrikusi, jis sugeba atskirti objektyvią realybę fantazijų. A. R. dėl intelekto defekto, socialinio ir emocinio nebrandumo yra imlus įtaigai. Atsižvelgiant į psichologinius ypatumus, psichinę būklę, A. R. šiuo metu gali teisingai atgaminti prieš jį atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį bei esmę ir duoti apie tai teisingus parodymus. A. R. gali būti apklausiamas, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teisme. A. R. psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas – negalėjo turėti reikšmingos įtakos jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. A. R. psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas turi įtakos jo sugebėjimui apibendrinti, suprasti ir orientuotis naujose situacijose, tačiau jis gali atgaminti faktines aplinkybes (1 tomas, 63–67 b. l.).
Iš 2007 m. birželio 19 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgaliojo pažymėjimo Nr. 0227974 kopijos matyti, kad nukentėjusiajam A. R. yra nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, jis yra nedarbingas (1 tomas, 73–74 b. l.).
Iš 2007 m. birželio 19 d. Šiaulių III teritorinio skyriaus Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPP-2 Nr. 0051431 kopijos matyti, kad nukentėjusiajam A. R. nuo 1992 m. vasario 4 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis neterminuotai. Pažyma yra išduoda asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 24 metų, kuriam nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis (netekusiam 75–100 procentų darbingumo) (1 tomas, 75 b. l.).
Iš 2017 m. birželio 14 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą kaltinamųjų D. A.–Gudienės ir V. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti šie daiktai – televizorius „Samsung E24E310“ Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, antena „DVB-T“ Nr. HDA03, televizoriaus laikiklis „Acme MTSF11 1775“, mokėjimo kvitas Nr. 121215434 „Perlo paslaugos“ už AB „Telia Lietuva“ 683,75 eurų sumai, mokėjimo kvitas Nr. 111471645 „Perlo paslaugos“ už AB „Tele2“ 141,44 eurų sumai, D. A.–G vardu išduota AB „DNB“ banko mokėjimo kortelė „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), V. G. vardu išduota AB „DNB“ banko mokėjimo kortelė „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB“ banko kodų rinkinys Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB“ banko kodų rinkinys Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB“ banko kodų rinkinys Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB“ banko kortelė su kodais Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB“ banko kortelė su kodais Nr. (duomenys neskelbtini), D. A.– Gudienės vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), V. G. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), V. G. vardu išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S7 edge“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), loterijos „Vikingolotto“ laimėjimo išdavimo pažyma 8386 eurų sumai, grynieji pinigai – viena 5 eurų kupiūra, viena 10 eurų kupiūra, po 1 eurą keturios metalinės monetos, viena 2 eurų metalinė moneta, viena 20 centų metalinė moneta, dvi 10 centų metalinės monetos, viena 5 centų metalinė moneta ir trys 2 centų metalinės monetos, bendrai 21,51 euro sumai. 2017 m. liepos 31 d. nutarimu ir kvitu Nr. 0000325 – televizorius „Samsung E24E310“, Nr. (duomenys neskelbtini) (dėžė, jungties laidas, pultelis), antena DVB-T ir TV laikiklis „Acme MTSF11“ perduoti saugoti į Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK daiktų saugojimo kambarį. 2017 m. liepos 25 d. nutarimu ir kvitu Nr. 004170 – gryni pinigai 61.51 eurų perduoti saugoti į Telšių apskrities VPK kasą. 2017 m. birželio 28 d. nutarimu ir 2017 m. birželio 29 d. pakvitavimu kaltinamajai D. A.–Gudienei grąžinta jos vardu išduota AB „DNB“ banko mokėjimo kortelė „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB“ banko kodų rinkinys Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB“ banko kodų rinkinys Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB“ banko kodų rinkinys Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB“ banko kortelė su kodais Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „DNB“ banko kortelė su kodais Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 28 d. nutarimu ir 2017 m. birželio 29 d. pakvitavimu kaltinamajam V. G. grąžinta jo vardu išduota AB „DNB“ banko mokėjimo kortelė „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), jo vardu išduotas LR pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 96–106, 113–115, 116–117, 144–146, 147, 148 b. l.).
Iš 2017 m. birželio 15 d. daiktų apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas 2017 m. birželio 14 d. kratos metu iš kaltinamosios D. A.–G. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S7 edge“, IMEI (duomenys neskelbtini), ir jame esančių SMS žinučių turinys, matyti, kad iš kaltinamajai priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S7 edge“, IMEI (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 8 d. buvo siųstos SMS žinutės kontaktui „Mažiukas“, telefono Nr. +(duomenys neskelbtini)iš telefono 2017 m. birželio 8 d. 17.47 val. „Dideli pinigai priza laimėja ka tik žejom kokie prizai“; 18.03 val. Garantuoju ten bus 255 e ne lietuvoj 13 zmoniu tokia suma laimejo“; kontaktas „Mažiukas“, iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), 18.03 val. „bbzn bl“; iš telefono 18.05 val. „Reik paimt ta bilieta“; kontaktas „Mažiukas“, iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), 18.35 val. kudirkas 22 2lpt 5 a po kaire 594 kodas“; iš telefono 18.35 val. „Jo adresaa?“; kontaktas „Mažiukas“, iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), 18.35 val. „jo“; 18.36 val. „bet ner jo“; iš telefono 18.41 val. „Nu reik laukt“; kontaktas „Mažiukas“, iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), 18.41 val. „No“; iš telefono 18.42 val. „Vdrug ten rimtai kazkas yra Tu galetum brencius pasius jo ieskot“; kontaktas „Mažiukas“, iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), 18.42 val. „tas ir yra mes patis ieskom cia visur“. Telefonas 2017 m. birželio 28 d. prašymu ir 2017 m. liepos 5 d. pakvitavimo grąžintas kaltinamajai D. A.–G. (1 tomas, 118–127, 150–153 b. l.).
Iš atliktos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos analizės matyti, kad kaltinamajam V. G. priklausantis abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)nusikaltimo padarymo metu buvo naudojamas su mobiliojo ryšio telefono aparatu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2017 m. birželio 8 d. V. G. intensyviai bendravo su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kaltinamajai D. A.–G.. Po nukentėjusiojo A. R. bilieto patikrinimo parduotuvėje 17 val. 29 min., kaltinamoji D. A.–G. 17:41:42 val. skambino į V. G. mobiliojo ryšio telefoną, pokalbio trukmė 111 s. (Priedas Nr. 1). Netrukus po pokalbio 17:47:12 D. A.–G. išsiuntė SMS žinutę V. G.. 2017 m. birželio 8 d. 17:47:16 V. G. skambino D. A.–G., pokalbio trukmė 62 s. Nuo 18:03:23 val. iki 18:42:43 val. abonentai tarpusavyje bendravo SMS žinutėmis parašydami 13 kartų. V. G. 19:25:10 val. skambino D. A.–G., pokalbio trukmė 63 s. ir 20:03:00 – 57 s. 2017 m. birželio 9 d. 09:29:14 iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantis V. G.) skambinta į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „Olifėja“, pokalbio trukmė 184 s.
Taip pat nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantis V. G.) 2017 m. birželio 8 d. registravosi bokšte (celėje) 1814, 181C, Naujojoje Akmenėje, Dalinkevičiaus g. 2, 5916, 5910 – Naujoji Akmenė, Respublikos g. 28. 2017 m. birželio 9 d. 11:09:43 V. G. priklausantis abonentas registravosi bokšte (celėje) 1666, adresu Šiauliuose, Aušros al. 29 a., o 11:47:38 val. registruojasi bokšte (celėje) 1807, adresu Šiaulių r., Mikolaičių k. Pagal celių išklotines matyti, kad abonentas juda ir 12:03:49 val. jis registruojasi bokšte 1812, adresu Naujoji Akmenė, Dalinkevičiaus g. 2.
Atlikus išklotinių analizę nustatyta, kad kaltinamajai D. A.–G. priklausantis abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) nusikaltimo padarymo metu naudojamas su mobiliojo ryšio telefono aparatu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 8 d. D. A.– G. priklausantis abonentas registravosi bokšte (celėje) 1814, 181C, Naujojoje Akmenėje, Dalinkevičiaus g. 2, 5916 – Naujoji Akmenė, Respublikos g. 28. 2017 m. birželio 9 d. 11:09:43 D. A.–G. priklausantis abonentas registravosi bokšte (celėje) 1666, adresu Šiauliuose, Aušros al. 29 a., o 11:47:38 val. registruojasi bokšte (celėje) 1807, adresu Šiaulių r., Mikolaičių k. Pagal celių išklotines matyti, kad abonentas juda ir 12:03:49 val. jis registruojasi bokšte 1812, adresu Naujoji Akmenė, Dalinkevičiaus g. 2 (1 tomas, 161–166, 171–187 b. l.).
Iš 2017 m. birželio 14 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis V. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė – dvi 10 eurų vertės kupiūras, vieną 20 eurų vertės kupiūrą, mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6+“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir išankstinio apmokėjimo SIM kortelę „Tele 2 Pildyk“, Nr. (duomenys neskelbtini), telefono pakrovimo laidą, UAB „Mobas“ garantinį taloną, automobilį „Mersedes Benz E270 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį, registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 13 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 21 d. nutarimu ir 2017 m. birželio 22 d. kvitu Nr. 0000313 automobilis „Mersedes Benz E270 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelis perduoti saugoti į Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK. 2017 m. birželio 28 d. nutarimu ir 2017 m. birželio 29 d. pakvitavimu kaltinamajam V. G. grąžintas jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 31 d. nutarimu ir kvitu Nr. 0000325 – mobiliojo ryšio telefonas „iPhone6+“, IMEI (duomenys neskelbtini), su pakrovėju ir įdėta išankstinio apmokėjimo SIM kortele „Tele 2 Pildyk“, Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti į Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK daiktų saugojimo kambarį (1 tomas, 128–136, 137–138, 142, 144–146, 147, 113–115 b. l.).
2017 m. birželio 16 d. uždarosios akcinės bendrovės „Olifėja“ rašte Nr. OLF-S-2017-40, 2017 m. birželio 9 d. laimėjimo išdavimo pažymoje nurodyta, kad pagal 2017 m. balandžio 6 d. Lošimų priežiūros tarnybos nutarimu Nr. DI-202 patvirtintų „Vikinglotto“ taisyklių (toliau – Taisyklės) 10.3. punktą bilieto išrašo savininku laikoma: „Iki to momento, kol Bilieto išrašo tam skirtoje vietoje įrašomas vardas ir pavardė, pagal šias Taisykles parduoto Bilieto išrašo turėtojas šių Taisyklių tikslais laikomas to Bilieto savininku...“, taip pat pagal Taisyklių 11.1.3. punktą laimėjimai atsiimami tokia tvarka: „Bet kurio Bilieto, laiminčio piniginį Laimėjimą, ne mažesnį kaip 1000 eurų, išrašo turėtojas turi užpildyti ir pasirašyti Paraišką ir pasirašyti tą Bilieto išrašą bei pateikti tą Bilieto išrašą kartu su Paraiška Bendrovei jos buveinės adresu...“. 2017 m. birželio 9 d. į UAB „Olifėja“ atstovybę, esančią Mickevičiaus g. 2-2, Šiauliai, atvyko D. A.–G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pateikė „Vikinglotto“ loterijos bilieto išrašą. Įprastine tvarka patikrinus bilietą paaiškėjo, kad su minimu bilietu yra laimėtas 8386 eurų piniginis laimėjimas. Laimėtojai atlikus visus veiksmus kaip nurodyta loterijos „Vikinglotto“ taisyklėse, 2017 m. birželio 12 d. laimėjimas (8386 eurų) buvo išmokėtas į AB DNB banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 156–158 b. l.).
2017 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Olifėja“ rašte Nr. OLF-S-2017-50 nurodyta, kad patikrinus bilietą loterijos „Perlas“ terminale, darbuotojas dirbdamas su loterijos „Perlas“ terminalu gali matyti kokio dydžio yra tikrinamo loterijos bilieto laimėjimas, tačiau tik tuo atveju, jei laimėjimas neviršija 145 eurų (nes tokiu atveju laimėjimas gali būti išmokėtas per loterijos „Perlas“ terminalą), jei tikrinamo loterijos bilieto laimėjimas viršija 145 eurus, darbuotojas dirbantis su loterijos „Perlas“ terminalu negali matyti, koks yra bilieto laimėjimas, nes tokiu atveju loterijos „Perlas“ terminalas suteikia tik tokią informaciją: „Laimėtas prizas. Kitoje laimingo bilieto pusėje/užsirašykite vardą, pavardę (11 punktas) ir kreipkitės į loterijos atstovybę telefonu (85) 2 751 751. Rašte minimas loterijos „Vikinglotto“ bilietas buvo tikrinamas: G. įmonė Naujoje Akmenėje 2017 m. birželio 8 d. 17.29 val.; UAB „Lotelita“, Šiaulių atstovybė 2017 m. birželio 9 d. 10.32 val.; UAB „Olifėja“ ir kartu išmokėtas laimėjimas 2017 m. birželio 12 d. 8.42 val. 2017 m. birželio 9 d. į UAB „Olifėja“ atstovybę, esančią Mickevičiaus g. 2-2, Šiauliai, atvyko D. A.–G. ir pateikė „Vikinglotto“ loterijos bilieto išrašą. Telefonu informacija apie laimėjimą suteikiama tik tuo atveju, kuomet yra padiktuojamas ilgasis bilieto numeris (1 tomas, 170 b. l.).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino.
Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas. Teismų praktikoje išskiriamos aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltinamasis aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti.
Įstatymas nenumato, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).
Šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).
Kaip matyti, kaltinamieji D. A.–G. ir V. G. neneigia atlikę tam tikrus veiksmus, tai yra jie iš esmės pripažįsta faktines aplinkybes, kad 2017 m. birželio 8 d. 17 val. 29 min. (duomenys neskelbtini), esančioje S. G. komercinės įmonės parduotuvėje ,,Aibė” D. A.–G. patikrinusi A. R. priklausantį UAB „Olifėja“ „Vikingų loto“ loterijos bilietą, pamatė, jog bilietas laimėjo virš 145 eurų vertės prizą. Terminale išspausdintą bilieto šaknelę ji perdavė nukentėjusiajam ir jam pasakė, kad bilietas laimėjo prizą, pasiūlė kreiptis į atstovybę, antroje bilieto pusėje nurodytu telefono numeriu. A. R. išėjus iš parduotuvės, sužinojo, kad bilieto laimėjimas gali būti virš 145 eurų sumos arba 250 Eur, arba 8000 Eur vertės. D. A.–G. V. G. pasiūlė iš A. R. bilietą nupirkti. V. G. sutiko, todėl tą pačią dieną vakare nuėjo pas A. R. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir A. R. pasiūlė parduoti bilietą, nurodė, kad nežino koks bilieto laimėjimas, gal mikrobangų krosnelė, tačiau A. R. atsisakė bilietą parduoti. Sekančią dieną, 2017 m. birželio 9 d. ryte, pas A. R. nuėjo D. A.–G., kuri A. R. prisistatė pardavėja, jis ją atpažino. Ji jo paklausė, ar jis turi tą bilietuką. Jam patvirtinus, kad turi, pasiūlė jį parduoti. A. R. jos paklausė, gal kas atsitiko, kas tame bilietuke. Ji jam nurodė, kad nežino kas yra bilietuke. Tuomet A. R. sutiko bilietuką parduoti. Ji jam pasakė, kad už bilietuką duos 150 Eur ir jis sutiko. Jis nuėjo į kambarį ir atnešė laimingą bilietuką ir tą šaknelę, ji jam padavė 150 Eur. Išėjusi iš nukentėjusiojo susitiko su V. G.. Paėjo toliau nuo nukentėjusiojo gyvenamosios vietos ir iš V. G. mobiliojo ryšio telefono numerio D. A.–G. paskambinus į UAB „Olifėja“ atstovybę telefonu Nr. 8-52-751751, kurį rado bilieto šaknelės antroje pusėje, ir padiktavus bilieto ilgąjį numerį, sužinojo, kad nukentėjusiojo A. R. bilietas laimėjo 8386 eurų piniginį laimėjimą. Po ko iš karto vyko į Šiaulius, 10 val. 32 min. nuvyko į UAB „Olifėja“ atstovybę Šiauliuose, adresu Šiauliai, Mickevičiaus 2-2, kur D. A.–G. pateikė bilieto šaknelę, užpildė dokumentus, dėl ko 2017 m. birželio 12 d. į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB (dabar Luminor) banke, buvo pervesti 8386 eurai, kurių didžiąją dalį jie išleido, pirko automobilį, televizorių, telefoną, padengė kreditą.
Nepripažindami savo kaltės kaltinamieji laikosi pozicijos, jog laimingą loterijos bilietą iš A. R. nusipirko už 150 eurų nenaudodami apgaulės, tačiau teismas su tuo sutikti negali, nurodytas faktines aplinkybes laiko kaltinamųjų gynybine versija.
Byloje esančio 2017 m. lapkričio 8 d.– gruodžio 6 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86 TPK-417/2017 išvados patvirtina, kad nusikalstamos veikos prieš A. R. padarymo metu A. R. konstatuotas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas, kuris turėjo įtakos jo sugebėjimui apibendrinti, suprasti ir orientuotis naujose situacijose. Nusikalstamos veikos prieš A. R. padarymo metu A. R. negalėjo suvokti jo atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, reikšmės (buvo apgautas).
Teismo posėdžio metu teismo psichologas ekspertas Gintaras Butkus paaiškino, kad dėl lengvo protinio atsilikimo nukentėjusiajam sudėtingiau gebėti analizuoti, vertinti ir prognozuoti socialines situacijas, suprasti nestandartinę situaciją, sudėtingesnes aplinkybes. Eksperto vertinimu byloje nagrinėjama situacija nukentėjusiajam buvo pakankamai sudėtinga, todėl jis nesuvokė, ar jis laimėjo loterijoje ir kokio dydžio laimėjimą. Ekspertas patvirtino, kad šis nukentėjusiojo socialinis pažeidžiamumas yra akivaizdžiai matomas pagal aprangą, elgesį, žmogaus orientaciją situacijoje. Nurodė, kad lengvą protinį atsilikimą turintys asmenys gyvena uždaresnį gyvenimą, todėl jiems labai svarbus yra pažįstamumo faktorius. Jie su nepažįstamais asmenimis praktiškai nekontaktuoja, tuo tarpu pažįstamas asmuo, kaip nagrinėjamu atveju, pardavėja, gali lengvai jais sumanipuliuoti.
Kaltinamieji nurodė, kad nukentėjusiojo A. R. asmeniškai nepažinojo, tačiau jį žinojo iš matymo dėl to, kad jis nuolat bėgiojo (sportuodavo). Tai kad nukentėjusysis dėl savo elgesio, gyvenimo būdo buvo žinomas kaltinamiesiems, taip pat ir kitiems miestelio gyventojams, patvirtino ir liudytojai V. G., R. B.. Teismo vertinimu šį faktą patvirtina ir tai, kad kaltinamasis V. G. nežinodamas nukentėjusiojo asmens duomenų per pakankamai trumpą laiko tarpą sužinojo jo gyvenamosios vietos adresą.
Kaltinamoji D. A.–G. nurodė, kad patikrinusi A. R. priklausantį loterijos bilietą, jam pasakė, kad bilietas laimėjo prizą, pasiūlė kreiptis į atstovybę, antroje bilieto pusėje nurodytu telefono numeriu, tačiau nuketėjusysis nusivylė, nurodė, kad neturi nei su kuo susisiekti, nei su kuo nuvykti.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus bylos duomenis, patvirtinančius nukentėjusiojo akivaizdų socialinį pažeidžiamumą, sprendžia, kad kaltinamoji jau parduotuvėje bendraudama su A. R. suprato, jog jis nežino loterijos „Vikinglotto“ taisyklių, kaip šioje situacijoje pasitikrinti laimėjimą ir jį atsiimti, taip pat kad šias aplinkybes nukentėjusiajam sunku suprasti, tai yra teismo vertinimu jau tuo metu nukentėjusiajai tapo aišku, kad nukentėjusįjį yra pakankamai lengva apgauti. Vertinant byloje nustatytą įvykių eigą, vėliau, kaltinamajai D. A.–G. pasiūlius V. G. iš asmens paimti loterijos bilietą, šios aplinkybės tapo žinomos ir kaltinamajam.
Iš kaltinamosios D. A.–G., nukentėjusiojo A. R. parodymų matyti, kad nukentėjusysis, pasitikėdamas kaltinamąja kaip pardavėja, jai perdavė loterijos bilietą nežinodamas tikro laimėjimo dydžio, taip pat nesuprasdamas jo nustatymo ir atsiėmimo tvarkos. Kaltinamoji iš esmės šių aplinkybių neneigė, nurodė, kad bendraudama su nukentėjusiuoju jo namuose į nukentėjusiojo klausimą, kas tame bilietuke, jam pasakė, kad nežino.
Tai kad tuo metu tiek kaltinamoji D. A.–G., tiek kaltinamasis V. G. žinojo, jog loterijos bilietas galimai laimėjo 8000 Eur patvirtina, kaltinamosios D. A.–G. parodymai, jog po to kai nukentėjusysis išėjo iš parduotuvės, V. G. telefonu peržiūrėjo viešą informaciją internete ir pamatė, kad Naujojoje Akmenėje buvo pirktas bilietas, kurio vertė 8000 Eur, taip pat kad ji paskambinusi vyrui V. G. pasakė, jog vyras, kuris visada laksto, galimai laimėjo virš 145 eurų sumos, gali būti 250 Eur, 8000 Eur sumą. Kaltinamųjų gynėjo teismui pateikta kaltinamojo V. G. ir liudytojos V. G. susirašinėjimo socialiniame tinkle Facebooke istorija, iš kurios matyti, kad būtent kaltinamasis V. G. atsiuntė „Vikingolotto“ viešai internete paskelbtą informaciją, kad trys žaidėjai laimėjo po 8131 Eur, laimingi bilietai pirkti Molėtuose, Naujojoje Akmenėje ir internetu, ir V. G. žinutės, jog V. G. ir D. A.–G. prarado 8000 eurų. Be to, kaltinamieji 2017 m. birželio 9 d. 9 val. 29 min. paskambinę į UAB „Olifėja“ atstovybę Nr. 8-52-751751 ir tiksliai sužinoję, jog nukentėjusiojo A. R. bilietas laimėjo 8386 eurų piniginį laimėjimą, tęsė nusikalstamą veiką ir tą pačią dieną 10 val. 32 min. nuvykę į UAB „Olifėja“ atstovybę registravo laimėjimą savo – D. A.–G. – vardu.
Taigi, jei kaltinamieji būtų sąžiningai sudarinėję bilieto pirkimo–pardavimo sandorį, D. A.–G. privalėjo faktines aplinkybes, jog loterijos bilietas galimai laimėjo 250 Eur, 8000 Eur nukentėjusiajam atskleisti ir jam suprantamai paaiškinti loterijos bilieto patikrinimo, laimėjimo atsiėmimo tvarką, imtis paprasčiausių priemonių, dalyvaujant nukentėjusiajam telefoniniu skambučiu patikrinti bilieto laimėjimo dydį.
Tačiau kaip matyti, kaltinamieji įgijo svetimą turtinę teisę ir turtą apgaule, pasinaudodami nukentėjusiojo akivaizdžiai matomu socialiniu pažeidžiamumu, jo nesugebėjimu lengvai orientuotis naujose situacijose, nutylėdami esminius, turinčius lemiamą įtaką nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti loterijos bilietą kaltinamajai, objektyvius faktus, jog loterijos bilieto laimėjimas yra didesnis nei 150, gali būti apie 250 ar 8000 eurų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ekspertas nurodė, kad nukentėjusysis jaučiasi apgautas, nes po to kai jam buvo papasakotos visos įvykio faktinės aplinkybės, jis suvokė skirtumą tarp laimėto piniginio prizo ir to, kiek jam perdavė kaltinamoji, 150 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų nutylėti iš tikrųjų objektyviai egzistuojantys faktai, esminiai suklaidino nukentėjusįjį dėl bilieto perdavimo kaltinamajai už 150 eurų.
Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamosios D. A.–G. naudoto mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy S7 edge“, IMEI (duomenys neskelbtini), esančių SMS žinučių turinys, kaltinamosios naudoto abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), bei kaltinamojo V. G. naudoto abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos informacijos analizė, iš kurios matyti, kad kaltinamieji 2017 m. birželio 8 d. po nukentėjusiojo A. R. bilieto patikrinimo parduotuvėje 17 val. 29 min. intensyviai bendravo telefonu, susirašinėjo SMS žinutėmis, jog SMS žinute V. G. kaltinamajai nurodė, jog sužinojo nukentėjusiojo adresą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamoji D. A.–G. nusikalstamoje veikoje aktyviai dalyvavo nuo pat pradžių ir žinojo, kad 2017 m. birželio 8 d. vakare, V. G. eis pas A. R. į namus pirkti loterijos bilieto.
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog D. A.–G. sužinoti nukentėjusiojo A. R. bilieto laimėjimo dydį paskambinusi į atstovybę telefonu galėjo tik tuomet, kai jau buvo iš nukentėjusiojo A. R. įgijusi loterijos bilietą, nes tik ant jo buvo atstovybei nurodytinas bilieto numeris, todėl šios iš esmės skirtingomis nelaikytinos aplinkybės, kaltinime tikslintos.
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, kad byloje surinkti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad D. A.–G. veikdama kartu su V. G. apgaulės būdu savo ir sutuoktinio naudai įgijo svetimą turtą, t. y. D. A.–G. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. 29 min. (duomenys neskelbtini), esančioje S. G. komercinės įmonės parduotuvėje ,,Aibė”, dirbdama pardavėja ir patikrinusi loterijos „Perlas“ terminale nukentėjusiajam A. R. priklausantį UAB „Olifėja“ „Vikingų loto“ loterijos bilietą Nr. 060254242-060254243 ir pamačiusi, kad patikrinto loterijos bilieto laimėjimas viršija 150 eurų ir išsiaiškinusi, kad A. R. bilietas laimėjo prizą, kuris galimai vertas apie 8000 eurų, turėdama tikslą apgaule savo ir savo vyro V. G. naudai įgyti svetimą turtą, t. y. nukentėjusiajam A. R. priklausantį UAB „Olifėja“ „Vikingų loto“ laimėjusį loterijos bilietą, apie tai 17 val. 41 min. iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino, o vėliau parašė SMS žinutę savo vyrui V. G. į mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė tą bilietą iš nukentėjusiojo A. R. apgaulės būdu paimti, po ko veikdami vieninga tyčia kartu, V. G. tą pačią dieną vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuėjus pas A. R. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir melagingai nurodžius, kad jo aukščiau paminėtas bilietas laimėjo mikrobangų krosnelę, bei įkalbinėjant A. R. bilietą parduoti už 150 eurų, tačiau A. R. atsisakius bilietą parduoti, po ko, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2017 m. birželio 9 d. 9 val. 00 min., tiksliai nenustatytu laiku, D. A.–G. nuėjo pas A. R. į namus ir jam melagingai nurodė, kad jo aukščiau paminėtas bilietas yra vertas tik 150 eurų, ir taip apgaule, už 150 eurų iš A. R. minėtą bilietą įgijo, po ko tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2017 m. birželio 9 d. 9 val. 29 min. D. A.–G. iš V. G. aukščiau nurodyto mobiliojo ryšio telefono numerio paskambino į UAB „Olifėja“ atstovybę Nr. 8-52-751751, siekiant išsiaiškinti A. R. laimėto bilieto tikslią piniginę sumą, ir sužinojo, kad nukentėjusiojo A. R. bilietas laimėjo 8386 eurų piniginį laimėjimą, kurį tęsdami savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 10 val. 32 min. kartu nuvykę į UAB „Olifėja“ atstovybę Šiauliuose, adresu Šiauliai, Mickevičiaus 2-2, pateikė, dėl ko 2017 m. birželio 12 d. į D. A.–G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB (dabar Luminor) banke buvo pervesti 8386 eurai, tokiu būdu D. A.–G. ir V. G. apgaule savo ir sutuoktinio naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam A. R. priklausantį UAB „Olifėja“ „Vikingų loto“ loterijos bilietą, kuris laimėjo 8386 eurus, tuo bendrai padarydami nukentėjusiajam A. R. 8386 eurų turtinę žalą.
Byloje surinktų vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų grandinė logiškai ir įtikinamai atskleidžia, jog kaltinamieji šią nusikalstamą veiką padarė tyčia, suvokdami savo veiksmus, jų esmę ir norėdami taip veikti.
D. A.–Gudienės ir V. G. nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas ir kt. klausimai.
Skirdamas bausmę kaltinamajai D. A.–G. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), į tai, kad ji tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ši nusikalstama veika yra baigta, į nustatytą jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog ji nusikaltimą padarė būdama bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebūvimą, į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir motyvus. Atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę: anksčiau 1 kartą teista, teistumas išnykęs, – 2012 m. liepos 24 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį – 9 MGL dydžio (1170 litų) bauda; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 6 MGL dydžio (780 litų) bauda; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio (1030 litų) bauda; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 5 MGL dydžio (650 litų) bauda; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 6 MGL dydžio (780 litų) bauda; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 7 MGL dydžio (910 litų) bauda; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 8 MGL dydžio (1040 litų) bauda; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 9 MGL dydžio (1170 litų) bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis paskirta subendrinta bausmė – 24 MGL dydžio (3120 litų) bauda, kuri 2012 m. spalio 17 d. sumokėta, administracine tvarka nebausta, dirbanti, ištekėjusi, šiuo metu išsituokusi, auginanti du nepilnamečius vaikus, esanti vaiko priežiūros atostogose, VšĮ „Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ registre neįrašyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. G. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), į tai, kad jis tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ši nusikalstama veika yra baigta, į nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog jis nusikaltimą padarė būdamas bendrininkų grupėje, recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 1 p., 13 p. ), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebūvimą, į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir motyvus. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę: nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas du kartus – 1) 2015 m. sausio 9 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 7 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams su įpareigojimais; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams su įpareigojimais; 2) 2015 m. vasario 4 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo; 2015 m. birželio 25 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 25 MGL dydžio (941,50 eurų) bauda; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 35 MGL dydžio (1318,10 eurų) bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis paskirta subendrinta bausmė – 35 MGL dydžio (1318,10 eurų) bauda; bauda nesumokėta, dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo baustas administracine tvarka, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, vedęs, šiuo metu išsiskyręs, auginantis du nepilnamečius vaikus, registruotas darbo biržoje, VšĮ „Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ registre neįrašytas.
Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Todėl teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamiesiems paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusias, vieną iš BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių – laisvės apribojimus, skiriant įpareigojimus, jų terminą nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės termino vidurkiui.
Teismo vertinimu, tokios bausmės užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, neabejotinai sukels kaltinamiesiems neigiamas pasekmes, dėl kurių jie, tikimasi, padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamajam V. G. į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 14 d. 17.41 val. iki 2017 m. birželio 15 d. 12.04 val.
Pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Civilinis ieškinys ir kt.
Nukentėjusysis A. R. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamųjų solidariai priteisti 8386 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos patyrė pažeminimą, neigiamus jausmus. Bandė su kaltinamaisiais dėl žalos atlyginimo susitarti, tačiau jiems nepavyko, todėl prašo priteisti 8386 Eur, iš jo apgaulės būdu įgytą piniginį prizą.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Toliau – BPK) 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Pažymėtina, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusysis prašo teismo priteisti 8386 Eur turtinei žalai atlyginti. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji D. A.–G. ir V. G. apgaulės būdu savo naudai įgijo nukentėjusiojo turtinę teisę ir turtą – A. R. priklausantį UAB „Olifėja“ „Vikingų loto“ loterijos bilietą Nr. 060254242-060254243, kuris patvirtino teisę į laimėjimą, ir 8386 Eur piniginį laimėjimą, todėl nukentėjusiojo A. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, tačiau iš dalies, turtinės žalos dydį mažinant nukentėjusiajam kaltinamųjų perduotu 150 Eur ir ikiteisminio tyrimo metu (kratos ir savanoriško daiktų pateikimo metu) iš kaltinamųjų paimtų pinigų suma 61,51 Eur, kuri nukentėjusiajam šiuo nuosprendžiu grąžintina, todėl nukentėjusiajam A. R. iš kaltinamųjų D. A.–G. ir V. G. solidariai priteistina 8 174,49 Eur turtinei žalai atlyginti.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.
Teismo vertinimu nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų neabejotinai patyrė neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad jo atžvilgiu atlikta nusikalstama veika sutrikdė nukentėjusiojo gyvenimo būdą, ikiteisminio tyrimo metu, teisme privalėjo būti renkami, tiriami nukentėjusiojo specialūs duomenys, susiję su jo sveikata. Todėl teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamieji darbingi, jauno amžiaus, sprendžia, kad kaltinamųjų bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyros atstatymui, nukentėjusiajam A. R. iš kaltinamųjų D. A.–G. ir V. G. solidariai priteistina 1000 Eur suma, neturtinei žalai atlyginti.
Byloje nustatyta, kad apgaule įgytas 8386 Eur piniginis laimėjimas buvo pervestas į kaltinamosios D. A.–G. AB „Luminor“ (tuomet buvo AB „DnB“) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Kaltinamieji didžiąją dalį įgytų lėšų išleido, įsigydami televizorių „Samsung E24E310“, Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, anteną „DVB-T“, Nr. HDA03, televizoriaus laikiklį „Acme MTSF11 1775“, mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6+“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), telefono pakrovimo laidą, kaltinamosios D. A.–G. motinos R. A. vardu lengvąjį automobilį – Mercedes Benz E 270 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), apie 2000 Eur padengė paskolą.
Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-70/2005, 2K-135/2005), tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos. Laikytina, kad turtinę naudą kaltininkas gavo tada, kai iš nusikalstamos veikos gautą turtą pardavė ar kitaip realizavo didesne kaina nei jo vertė.
BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamoji poveikio priemonė – turto konfiskavimas savo esme yra artimas civilinio poveikio priemonėms, nes paimama tik tai, kas neteisėtai gauta. Kita vertus, turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, skiriasi nuo civilinio poveikio priemonių tuo, kad konfiskuojant turtą jis atitenka valstybei, kai tuo tarpu taikant civilinės atsakomybės priemones – nukentėjusiajam. Taigi BK 72 straipsnio nuostatų aiškinimas siejamas ir su būtinybe užtikrinti nukentėjusiųjų teisę į žalos atlyginimą. Kadangi šiuo nuosprendžiu išspręstas nukentėjusiojo A. R. civilinis ieškinys ir jam iš kaltinamųjų D. A.–G. ir V. G. solidariai priteista 8 174,49 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tai konfiskuojant D. A.–G. AB „Luminor“ (tuomet buvo AB „DnB“) banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, už nusikalstamu būdu gautas lėšas įgytus daiktus valstybės naudai, kaltinamieji būtų nubausti du kartus, o nukentėjusysis prarastų galimybę gauti žalos atlyginimą. Tokia situacija neatitiktų BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės esmės ir paskirties, ir aiškiai prieštarautų nukentėjusiojo, civilinio ieškovo interesams, todėl kaltinamųjų atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatos netaikomos. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji iš nusikalstamos veikos gauto turto būtų gavę naudos.
Byloje civilinio ieškinio užtikrinimui Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko 2017 m. birželio 19 d. nutarimu buvo laikinai iki 2017 m. gruodžio 19 d. apribotos nuosavybės teisės į R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį lengvąjį automobilį – Mercedes Benz E 270 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 15 d. Akmenės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas trims mėnesiams, po ko 2018 m. kovo 16 d. bylą nagrinėjančio teisėjo nutartimi – trims mėnesiams, iki 2018 m. birželio 19 d. Taip pat Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko 2017 m. birželio 16 d. nutarimu buvo laikinai iki 2017 m. gruodžio 16 d. apribotos nuosavybės teisės į įtariamosios D. A.-G. pinigines lėšas AB „DnB“ (dabar Luminor) banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 15 d. Akmenės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas trims mėnesiams, po ko 2018 m. kovo 16 d. bylą nagrinėjančio teisėjo nutartimi – trims mėnesiams, iki 2018 m. birželio 16 d.
Patenkinus civilinio ieškovo A. R. civilinį ieškinį, jo užtikrinimui ir galimam priverstiniam žalos išieškojimo procesui, nes byloje nėra duomenų apie kaltinamųjų gaunamas darbines pajamas, turimą kitą nekilnojamąjį turtą, tikslinga iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje toliau taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į aukščiau nurodytą R. A. ir kaltinamosios D. A.–G. turtą. Be to, vadovaujantis BPK 151 straipsniu, priteisto civilinio ieškinio užtikrinimui byloje skirti laikiną nuosavybės apribojimą ir kitam kaltinamųjų D. A.–G. ir V. G. kilnojamajam turtui – televizoriui „Samsung E24E310“, Nr. (duomenys neskelbtini) (dėžė, jungties laidas, pultelis), antenai DVB-T ir TV laikikliui „Acme MTSF11“, 2017 m. liepos 31 d. nutarimu ir kvitu Nr. 0000325 perduotam saugoti į Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK daiktų saugojimo kambarį, bei mobiliojo ryšio telefonui „iPhone6+“, IMEI (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 31 d. nutarimu ir kvitu Nr. 0000325 perduotam saugoti į Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK daiktų saugojimo kambarį, ir jį taikyti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti:
– kaltinamųjų D. A.–Gudienės ir V. G. pinigus – 61,51 Eur, 2017 m. liepos 25 d. nutarimu ir kvitu Nr. 004170 perduotus saugoti Telšių apskrities VPK kasoje, grąžinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. R.;
– Voką, prisegtą prie 2 bylos tomo galinio viršelio, su 2017 m. birželio 14 d. kratos metu paimtais daiktais – mokėjimo kvitu Nr. 121215434 „Perlo paslaugos“ už AB „Telia Lietuva“ 683,75 eurų sumai, mokėjimo kvitu Nr. 111471645 „Perlo paslaugos“ už AB „Tele2“ 141,44 eurų sumai, loterijos „Vikingolotto“ laimėjimo išdavimo pažyma 8386 eurų sumai; 2017 m. birželio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktais daiktais – UAB „Mobas“ garantiniu talonu, automobilio „Mersedes Benz E270 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu Nr. F(duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 13 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi; CD kompaktinį diską su išklotinėmis, prisegtą prie 1 bylos tomo galinio viršelio, palikti ir saugoti byloje.
Vadovaujantis BPK 9¹ straipsnio 2 dalimi, viešame posėdyje priimdamas nuosprendį ar teismo procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą ir kitais šio kodekso 9 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, taip pat kai yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis.
Teismas, siekdamas apsaugoti nukentėjusiojo A. R. teisėtus interesus, jo privatų gyvenimą, sveikatos duomenis, sprendžia, kad byloje tikslinga pripažinti bylos medžiagos dalį – 2017 m. lapkričio 8 d.– gruodžio 6 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 86 TPK-417/2017, 2007 m. birželio 19 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgaliojo pažymėjimo Nr. 0227974 kopiją, 2007 m. birželio 19 d. Šiaulių III teritorinio skyriaus Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPP-2 Nr. 0051431 kopiją, nevieša.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. A.–G. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; nebendrauti su nukentėjusiuoju A. R..
V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; nebendrauti su nukentėjusiuoju A. R.; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, V. G. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 14 d. 17.41 val. iki 2017 m. birželio 15 d. 12.04 val., ir laikyti, jog jis atliko 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti D. A.–G. 2017 m. birželio 19 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti V. G. 2017 m. birželio 15 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.
Išaiškinti, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Civilinio ieškovo A. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – A. R. iš D. A.–G. ir V. G. solidariai priteisti 8 174,49 (aštuonis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 49 ct) Eur turtinei žalai ir 1000 (vieną tūkstantį eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje palikti galioti:
– Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko 2017 m. birželio 19 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę – Mercedes Benz E 270 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini);
– Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko 2017 m. birželio 16 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. A.-G. pinigines lėšas 9174,49 Eur sumai, laikomas AB „DnB“ (dabar Luminor) banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini).
Iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. A.–G. ir V. G. kilnojamajam turtui:
– televizoriui „Samsung E24E310“, Nr. (duomenys neskelbtini) (dėžė, jungties laidas, pultelis), antenai DVB-T ir TV laikikliui „Acme MTSF11“, 2017 m. liepos 31 d. nutarimu ir kvitu Nr. 0000325 perduotam saugoti į Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK daiktų saugojimo kambarį,
– mobiliojo ryšio telefonui „iPhone6+“, IMEI (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 31 d. nutarimu ir kvitu Nr. 0000325 perduotam saugoti į Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK daiktų saugojimo kambarį.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti:
– D. A.–G. ir V. G. pinigus – 61,51 Eur, 2017 m. liepos 25 d. nutarimu ir kvitu Nr. 004170 perduotus saugoti į Telšių apskrities VPK kasą, grąžinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. R.;
– Voką, prisegtą prie 2 bylos tomo galinio viršelio, su 2017 m. birželio 14 d. kratos metu paimtais daiktais – mokėjimo kvitu Nr. 121215434 „Perlo paslaugos“ už AB „Telia Lietuva“ 683,75 eurų sumai, mokėjimo kvitu Nr. 111471645 „Perlo paslaugos“ už AB „Tele2“ 141,44 eurų sumai, loterijos „Vikingolotto“ laimėjimo išdavimo pažyma 8386 eurų sumai; 2017 m. birželio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktais daiktais – UAB „Mobas“ garantiniu talonu, automobilio „Mersedes Benz E270 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 13 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi; CD kompaktinį diską su išklotinėmis, prisegtą prie 1 bylos tomo galinio viršelio, palikti ir saugoti byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 9¹ straipsnio 2 dalimi, pripažinti bylos medžiagos dalį – 2017 m. lapkričio 8 d.– gruodžio 6 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 86 TPK-417/2017, 2007 m. birželio 19 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgaliojo pažymėjimo Nr. 0227974 kopiją, 2007 m. birželio 19 d. Šiaulių III teritorinio skyriaus Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPP-2 Nr. 0051431 kopiją, nevieša bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.