Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Telšių apylinkės tesimo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A.-G. ir V. G. prašymą dėl laikino nuosavybės teisių panaikinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-112-1007/2018.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-05-07 teisme gautas D. A.-G. ir V. G. prašymas, kuriuo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-05-22 nuosprendžiu paskirtus laikinus nuosavybės teisių apribojimus, o būtent šiam turtui: R. A. priklausančiai transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); D. A.-G. priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms Luminor banko sąskaitoje; D. A.-G. ir V. G. priklausančiam kilnojamajam turtui: televizoriui „Samsung“, antenai DVB-T ir TV laikikliui; mobiliojo ryšio telefonui „(duomenys neskelbtini)“. Prašyme nurodė, kad 2018-05-22 nuosprendžiu pareiškėjai yra pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, be to, nuosprendžiu iš jų nukentėjusiajam A. R. solidariai priteista 8174,49 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iki nuosprendžio įvykdymo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas nurodytam turtui. Kadangi pareiškėjai nedirba ir pastovių pajamų neturi, pareiškėjai, nukentėjusysis ir automobilio savininkė A. 2019-04-25 sutarė, kad nukentėjusysis sutinka savo nuosavybėn priimti turtą, kuriam taikomi laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Prašymas atmestinas.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-112-1007/2018 nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-05-22 nuosprendžiu D. A. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė; V. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Be to, nuosprendžiu buvo iš dalies patenkintas civilinis ieškinys ir iš kaltinamųjų D. A.–G. ir V. G. solidariai priteista 8 174,49 Eur turtinei žalai ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje palikta galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko 2017-06-19 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. A. priklausančią transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko 2017-06-16 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. A.-G. pinigines lėšas 9174,49 Eur sumai, laikomas AB „DnB“ (dabar Luminor) banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini).Be to, iki nuosprendžio įvykdymo buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. A.–G. ir V. G. kilnojamajam turtui: televizoriui „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) (dėžė, jungties laidas, pultelis), antenai DVB-T ir TV laikikliui „(duomenys neskelbtini)“; mobiliojo ryšio telefonui „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-05-22 nuosprendis įsiteisėjo 2018-10-11, nukentėjusiajam A. R. vykdomasis raštas išduotas 2018-10-17 baudžiamojoje byloje Nr. 1-111-1007/2018. Pareiškėjai (nuteistieji) prašyme nenurodė aplinybės, ar vykdomasis raštas pateiktas priverstiniam išieškojimui. Teismui susisiekus su antstole Elena Miliauskiene telefonu, antstolė patvirtino, jog antstolės kontoroje pagal minėtą vykdomąjį raštą yra pradėti priverstiniai išieškojimai iš solidariųjų skolininkų D. A.-G. ir V. G. išieškotojo A. R. naudai. Be to, antstolė informavo, kad skolininkų D. A.-G. ir V. G. atžvilgiu yra užvesta ir daugiau vykdomųjų bylų, minėti skolininkai turi ir daugiau kreditorių, kurie yra išieškotojais vykdomosiose bylose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

Pažymėtina, kad BPK 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtina nuostata, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos. Iš antstolės gautos informacijos matyti, kad antstolės kontoroje yra pradėtas priverstinis turtinės ir neturtinės žalos išieškojimas pagal išduotą vykdomąjį dokumentą baudžiamojoje byloje Nr. 1-112-1007/2018. BPK normos nereglamentuoja teismo nuosprendžio dalies, kuria, patenkinus civilinį ieškinį, iš nuteistojo yra priteista nukentėjusiajam turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas, vykdymo. Šiuos klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose, tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas teisės normas, kuriose numatytas areštuoto ir turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertės nustatymas, iš kokio turto vykdomas išieškojimas ir išieškojimo eiliškumas, skolininko turto realizavimo būdai ir tvarka, išieškotų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams tvarka ir kiti klausimai. Visus šiuos klausimus, susijusius su vykdymo procesu, sprendžia antstolis, vadovaudamsis CPK normomis, Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais teisės aktais.

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad šiuo metu yra vykdomas priverstinis išieškojimas iš skolininkų D. A.-G. ir V. G. pagal išduotą vykdomąjį dokumentą baudžiamojoje byloje Nr. 1-112-1007/2018, spręsti klausimus, iš kokio skolininkų turto turi būti vykdomas išieškojimas, taikyti turto realizavimo būdą, nustatyti, ar turto, kuriam taikytas laikinas nuosavybės apribojimas, perleidimas išieškotojui nepažeis kitų skolininkų kreditorių interesų, privalo būtent antstolis, o ne teismas. Taigi, su prašymu dėl skolininkams (nuteistiesiems) priklausančio turto perleidimo išieškotojui (nukentėjusiajam) vykdymo proceso dalyviai turi kreiptis į priverstinį skolos išieškojimą vykdantį antstolį. Ir tik antstoliui nustačius, kad toks turto realizavimo būdas (skolininkams ar trečiajam asmeniui priklausančio turto perleidimas išieškotojui) nepažeidžia kitų kreditorių interesų ir neprieštarauja teisės aktams, antstolis savo iniciatyva turėtų kreiptis į teismą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai (skolininkai) su prašymu dėl jiems priklausančio turto perleidimo išieškotojui (nukentėjusiajam) privalo kreiptis į antstolį, o ne į teismą, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra pilnai įvykdytas civilinis ieškinys, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra nebereikalingas, todėl prašymas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 8 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjų D. A.-G. ir V. G. prašymą dėl laikino nuosavybės teisių panaikinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-112-1007/2018.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.