Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2. Ieškinyje nurodyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2023 m. gegužės 19 d. buvo sudaryta statybos darbų rangos sutartis Nr. 23/05/19 (toliau – ir Sutartis). Sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), pilno įrengimo su medžiagomis ir virtuvės baldais darbus bei perduoti Sutartyje nurodytą darbų rezultatą ieškovei. Darbai turėjo būti atlikti per 90 dienų nuo darbų pradžios, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. Ieškovė Sutartimi įsipareigojo sudaryti atsakovei būtinas sąlygas Sutartyje numatytiems darbams atlikti, numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti atsakovei Sutartyje nurodytą kainą už darbų atlikimą. Ieškovė nurodo, kad ji Sutartyje numatytus įsipareigojimus įvykdė tinkamai, t. y. statybvietė buvo perduota atsakovei, ieškovė 2023 m. gegužės 22 d. pervedė atsakovei 5000 eurų avansą. Atsakovei prašant ir teigiant, kad Sutartyje numatytiems darbams atlikti reikalingos medžiagos, už kurias tiekėjai prašo sumokėti iš anksto, kad atsakovei reikia mokėti atlyginimus savo darbuotojams, ieškovė 2023 m. gegužės 29 d. ir 2023 m. birželio 16 d. atsakovei pervedė dar po 6000 eurų. Iš viso ieškovė yra pervedusi atsakovei 17 000 eurų. Ieškovės teigimu, Sutartyje numatyti darbai nebuvo užbaigti iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos; ieškovė 2023 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į atsakovę raštu, kuriame nurodė, kad atsakovė nekokybiškai išklijavo plyteles vonios kambaryje, neužsakė ir nepristatė visų medžiagų, reikalingų statybos darbams atlikti, neatsako į ieškovės skambučius telefonu. Ieškovė taip pat prašė iki 2023 m. spalio 5 d. 18 val. pateikti atliktų statybos darbų aktą, kuriame būtų nurodyti atlikti darbai ir jų kainos, atskirai nurodyti įsigytų statybinių medžiagų kiekius ir jų kainas, taip pat bendrą atliktų statybos darbų su medžiagomis sumą. Atsakovė į šį ieškovės raštą neatsakė bei jame nurodytų ieškovės reikalavimų neįvykdė. Ieškovė 2023 m. spalio 6 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę raštu, nurodydama, kad sustabdo atsakovės vykdomus statybos darbus. Ieškovė 2023 m. spalio 6 d. raštu prašė atsakovės iki 2023 m. spalio 15 d. paskirti susitikimą su ieškove Bute dėl atliktų statybos darbų apimties nustatymo arba įgalioti kitą asmenį dalyvauti šiame susitikime ir informuoti ieškovę apie pasirinktą susitikimo datą, tačiau atsakovė ir į šį ieškovės raštą neatsakė bei jame nurodytų reikalavimų neįvykdė. Ieškovė 2023 m. spalio 19 d. pateikė atsakovei pareiškimą dėl sutarties nutraukimo ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo, kuriame nurodė, kad nutraukia su atsakove sudarytą Sutartį nuo 2023 m. spalio 30 d. ir prašė, kad atsakovė 2023 m. spalio 24 d. 16 val. dalyvautų Bute atliktų, bet neužbaigtų, darbų apžiūroje bei juos priimant-perduodant, ir šalys išspręstų atsiskaitymo už darbus klausimą; tuo atveju, jeigu nurodytu laiku atliktų darbų priėmime-perdavime atsakovė nedalyvautų, ieškovė pažymėjo, kad pasilieka teisę pasisamdyti kitą specialistą, kad, dalyvaujant antstoliui, būtų atliktas atsakovės atliktų darbų vertinimas; reikalavo atsakovės apmokėti ieškovės patirtas išlaidas, apmokant darbų vertintojo ir antstolio paslaugas atliekant atsakovės atliktų darbų ekspertizę. Ieškovei nepavykus susitarti su atsakove, ieškovė kreipėsi į antstolę Virginiją Meškauskienę (toliau – antstolė) dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Antstolė 2023 m. lapkričio 29 d. 14 val. nuvyko į Butą, dalyvaujant atestuotam techniniam statybos darbų prižiūrėtojui D. G., konstatavo faktines aplinkybės dėl atliktų darbų kokybės ir kiekių. 2023 m. gruodžio 12 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0015-23-0018 (toliau – ir protokolas) antstolė konstatavo, kad dalis apdailos darbų atlikti labai blogai. Prie protokolo pridėtose ieškovės pateiktose ir techninio statybos darbų prižiūrėtojo D. G. pasirašytose lokalinėse sąmatose nurodyta, kad buto apdailos įrengimo darbų vertė yra 6769,73 euro. Ieškovės teigimu, atsakovė nekokybiškai atliko darbus Buto vonios kambaryje, todėl juos reikia padaryti iš naujo ir, remiantis pateikta lokaline sąmata, tokių darbų kaina – 2834,21 euro. Dėl atsakovės atsisakymo bendradarbiauti su ieškove ieškovė turėjo papildomų išlaidų: 181,50 euro už pretenzijos parengimą, 242 eurus už antstolės paslaugas ir 400 eurų už statybos specialisto paslaugas.

7. Ieškovė 2023 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į antstolę, kuri apžiūrėjo Butą ir surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Apžiūroje su antstole nei ieškovė, nei jos sutuoktinis nedalyvavo. Apžiūroje dalyvavo tik advokato padėjėjas Albertas Barkovskis ir D. G. (kuris ieškovės procesiniuose dokumentuose įvardijamas kaip „atestuotas techninis statybų prižiūrėtojas“ arba „statybų specialistas“). Antstolės protokolo esmę sudaro nuotraukose, kuriose užfiksuoti: nežinomas žmogus, kuris naudodamasis paprasto buitinio matuoklio pagalba matavo tam tikras patalpų vietas (prie langų ir pan.); įėjimas į vonios kambarį; rozetės vonios kambaryje (į kelias iš jų dėl atsakovei nežinomų priežasčių įkištas matuoklis); vonios nubėgimo tarpas vonios kambaryje; hidroizoliacija vonios kambaryje; vonios kambario plytelės. Atsakovės vertinimu, lokalinėje sąmatoje dėl įrengimo ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės Bute faktiškai atliktų įrengimo darbų kiekio ir vertės nepagrindžia. Lokalinėje sąmatoje dėl įrengimo nėra įvertinti kiti Buto įrengimo darbai, kurie buvo būtini ir kuriuos Bute atliko atsakovė. Šių darbų bendra kaina yra 12 773 eurai + PVM. Faktiškai atsakovės atliktų darbų vertė yra didesnė nei nurodyta lokalinėje sąmatoje dėl įrengimo ir sudaro 18 367,82 euro. Lokalinėje sąmatoje dėl įrengimo nurodyta tik darbų (be medžiagų) kaina. Nėra jokių duomenų apie asmenų, sudariusių ir pasirašiusių lokalinę sąmatą dėl įrengimo kvalifikaciją; neaišku, apie kokio nekilnojamojo turto objekto apdailos įrengimo darbus pažymėta; nėra duomenų, kad lokalinę sąmatą dėl įrengimo parengusiam asmeniui ar ją pasirašiusiam D. G. būtų žinomi duomenys, apie tai, kaip atrodė Butas prieš atsakovės darbų pradžią; neturint duomenų, kokia Buto būklė buvo prieš darbų pradžią, faktiškai vertinti atliktų darbų apimties ir kainos nėra objektyviai įmanoma. Atsakovės nuomone, tai reiškia, kad lokalinė sąmata dėl įrengimo nėra tinkamas įrodymas šioje byloje ir teismas neturėtų ja vadovautis.

8. Atsakovės atlikti darbai buvo kokybiški ir atsakovė, kiek tai nuo jos priklausė, darbus atlikinėjo su ieškove sutartais terminais. Ieškovė nesilaikė Sutartyje nustatytos ginčų sprendimo tvarkos. Ieškovės reikalavimas atlyginti antstolės, D. G. ir advokato padėjėjo išlaidas už teisines paslaugas, teiktas iki bylos iškėlimo, yra nepagrįstas. Atsakovės vertinimu, ieškovės prašomos atlyginti 823,50 euro išlaidos neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto.

12. Per teismo posėdį ieškovė prašė ieškinį tenkinti; paaiškino, kad atsakovė neatliko visų darbų, už kuriuos atsakovei buvo pervesti pinigai. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė nutarė nutraukti sutartį su atsakove. Ieškovė su savo sutuoktiniu pasikvietė atsakovės vadovą į Butą, parodė atsakovės atliktų darbų broką, atsakovės vadovas sutiko su atliktų darbų broku, tačiau jo neištaisė, o trūkumus ištaisė kitas asmuo. Ieškovė ir atsakovė susitarė dėl šių darbų: dėl Buto pilno įrengimo, išdažymo. Pilną įrengimą apėmė sienų išdažymas, visų kambarių ir virtuvės įrengimas, šviestuvų pakabinimas. Prieš sudarant Sutartį, atsakovės atstovas parodė atsakovės įrenginėjamą butą, paaiškino, kad dirba tik su aukščiausios kokybės medžiagomis. Atsakovės vadovas paaiškino ieškovei ir jos sutuoktiniui, kad per jį jiems bus pigiau pirkti visas reikalingas medžiagas. Atsakovės vadovas sutiko, kad nebūtų perkamos pačios pigiausios medžiagos, todėl šalys susitarė ne tik dėl darbų atlikimo, bet ir dėl medžiagų įgijimo. Ieškovė buvo pasamdžiusi dizainerį dėl sienų spalvų parinkimo, šviestuvų išdėstymo, kitų su buto interjeru susijusių darbų. Ieškovė nurodė, kad vonioje turėjo perdaryti santechninį mazgą, nes buvo statytojo brokas. Atsakovės atstovas sutiko sutvarkyti nustatytus trūkumus – perkelti dušą nuo vienos sienos prie kitos. Tačiau atsakovė darbus atliko netinkamai, nes ieškovei teko viską perdaryti, buvo netinkamai padarytas nuolydis ir padaryta kito broko (blogai išklijuotos vonioje plytelės). Atsakovės vadovas ištaisyti trūkumus atsisakė, nurodęs, kad jų taisymas – ne atsakovės atsakomybė. Visi darbai, kurie buvo atlikti, buvo atlikti iki 2023 metų liepos mėnesio. Atsakovės vadovas sakydavo, kad likusių darbų neatlieka, nes laukia medžiagų. Ieškovės teigimu, sienos buvo paruoštos dažymui, bet nudažytos nebuvo. Buto vonios kambaryje nėra šildomų grindų. Prieš sudarant Sutartį, atsakovės įkainiai nebuvo nurodyti ieškovei. Ieškovės teigimu, Butas turėjo būti visiškai įrengtas išskyrus dalį virtuvės. Dizainerė nebuvo pateikusi jokių pasiūlymų, dėl kurių būtų reikėję atlikti esminius pakeitimus. Su dizainere buvo surastos visos reikalingos medžiagos ir pateiktos atsakovės vadovui. Atsakovės vadovas į ieškovę niekada nesikreipė dėl darbų kainos padidinimo. Buto plotas yra 46 kv. m.

13. Per teismo posėdį ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti; paaiškino, kad į Sutartį buvo įtraukta ir Buto virtuvės baldų gamyba. Ieškovė per visą bendradarbiavimo su atsakove laikotarpį atsakovei pervedė 17 000 eurų už Buto įrengimą. Bute atliktų darbų apimtį patvirtina kartu byloje pateiktos D. G. ir D. K. sudarytos sąmatos. Atsakovė tinkamai atliko 15,1 proc. darbų. Visi trūkumai, nurodyti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nustatyti specialisto. Ieškovės atstovo vertinimu, nėra būtina įrodyti, ar darbai buvo perdaryti, ar – neperdaryti, svarbu nustatyti, kad darbai buvo atlikti netinkamai. Visų darbų kainos Bute buvo apskaičiuotos, remiantis rinkos kainomis – pagal UAB „Sistela“ duomenis, aktualius 2023-iais metais. Ieškovės atstovo teigimu, ieškovė yra vartotoja, jokie įkainiai su ja suderinti nebuvo.

14. Per teismo posėdį atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti; nurodė, kad darbus Bute atliko kokybiškai. Atsakovės atstovo teigimu, butų, esančių tame pačiame kvartale, kaip Butas, įrengimo kaina 2023-iais metais buvo nuo 550 eurų iki 800 eurų už kv. m. Atsakovės atstovas nurodė, kad atliko šiuos darbus Bute: glaistė gipsą, dažė, klojo plyteles, įrengė trapą. Bute nebuvo galima nieko daryti su vonios grindimis, nes jose išvedžioti vamzdeliai, kurių negalima buvo liesti, tačiau ieškovė prašė atsakovės perkelti vonios trapą ne ten, kur jis turėjo būti. Bute buvo labai nelygios sienos, todėl atsakovė turėjo jas išlyginti. Sienos buvo lyginamos prieš dedant glaistą. 52 kv. m – tik Buto lubos. Atsakovės atstovo teigimu, vien tik karkaso rengimas ir gipso plokščių sukimas būtų kainavę 936 eurai be medžiagų (vien tik darbas). Montuojant lubų karkasą, buvo naudojamos brangios „Knauf“ medžiagos. Atsakovės atstovas paaiškino, kad sąmatose nurodyti angokraščiai – tai langų šonai, kuriuose taip pat dedamos dalys, vadinamos „kampukais“, kad būtų lygūs kampai, klijuojamas gipsas. Angokraščio sumontavimas užima labai daug laiko. Šešėlinis kampas – nedidelis perimetras aplink lubas. Lubose paliekamas nedidelis tarpas, įdedamas šešėlinis kampas. Tai nėra karkaso įrengimo darbas. Karkasas paruošiamas prieš dedant plokštę, tada statomas šešėlinis kampas. 60 kv. m yra Buto grindų plotas. Atsakovė pačių karnizų nedarė, bet paruošė ir dažė karnizų nišas. Elektros perdarymo darbai su medžiagomis – ieškovė nurodė, kad netinka elektros taškai, toks išplanavimas netiko; atsakovė turėjo perdaryti, pervedinėjant naujus laidus, įrengiant naujas rozetes. Atsakovės atstovas paaiškino, kad 60 eurų už medžiagų atvežimą į Butą yra rinkos kaina, taikoma visame Vilniuje. Atsakovės darbuotojai patys nuvažiuodavo ir pasikraudavo, atsiveždavo ir iškraudavo. Butą visiškai įrengti už 25 000 eurų su PVM yra neįmanoma. Pradinė Buto įrengimo kaina buvo nustatyta be virtuvės, virtuvę į Sutartį prašė įtraukti ieškovė atsakovės sutartį rengusios darbuotojos. Atsakovė laiku neatliko ieškovės reikalaujamų darbų dėl to, kad ieškovės reikalavimu buvo pridėti darbai, kurie nebuvo numatyti Sutartyje.

3. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į atsakovę raštu, nurodydama, kad atsakovė vėluoja atlikti statybos darbus ir kad nuo 2023 m. birželio mėn. pabaigos statybos darbai neatliekami; taip pat kad atsakovės darbuotojas nekokybiškai išklijavo plyteles vonios kambaryje ir nereagavo į pastabas dėl kampų sujungimo; prašė atsakovės iki 2023 m. spalio 5 d. darbo dienos pabaigos pateikti atliktų statybos darbų aktą, kuriame matytųsi darbų kiekiai ir kainos, taip pat atskirai įsigytų statybinių medžiagų kiekiai bei kainos, bei pateikta bendra suma atliktų statybos darbų su medžiagomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė atsakė į nurodytą ieškovės kreipimąsi.

4. Remiantis byloje pateiktu 2023 m. spalio 6 d. ieškovės raštu atsakovei, ieškovė, remdamasi Sutarties 5.3. punktu, sustabdė vykdomus statybos darbus ir prašė atsakovės nuo 2023 m. spalio 7 d. iki spalio 15 d. paskirti susitikimą dėl atliktų statybos darbų apimties nustatymo.

5. Byloje pateiktas 2023 m. spalio 17 d. atsakovės elektroninis laiškas ieškovei, kuriame atsakovė nurodo, kad gali susitikti aptarti padarytų darbų kiekį penktadienį; dar laukia atsakymo dėl virtuvės kainos, gavę atsakymą, galėtų baigti darbus.

6. 2023 m. spalio 19 d. pareiškimu ieškovė vienašališkai nutraukė šalių sutartį nuo 2023 m. spalio 30 d. pagal Sutarties 8.3. punktą, nurodydama, kad atsakovė du mėnesius vėluoja užbaigti darbus, nebendradarbiauja su ieškove, tam tikrus darbus (plytelių klijavimo) atliko nekokybiškai ir ieškovė prarado pasitikėjimą atsakove. Sutarties termino pažeidimą ieškovė laikė esminiu Sutarties pažeidimu (Sutarties 8.3. punktas). Atsakovė sutarties nutraukimo neginčijo.

7. 2023 m. spalio 22 d. elektroniniu paštu atsakovė atsiuntė ieškovei tokio turinio elektroninį laišką: „Atliktų darbų aktas“ : 1– sienų lyginimas 53 kv. m su medžiagomis 22 eurai/kv. m; 2 –angokraščių paruošimas ir klijavimas su medžiagomis 21 m/18eurai; 3 – gipso montavimas 40 kv. m (lygios lubos) 18 eurų; 4 – karnizų montavimas iš gipso 66 m/15eurų; 5 – šešėlinių kampų statymas, apdirbimas (su medžiagomis) 125 m/7eurai; 6 – dažymo kampų statymas, apdirbimas (su medžiagomis) 25 m/7eurai; 7 – paruošimas dažymui ir pirmas dažymas 135 kv./kv. m (su medžiagomis) 26 eurai; 8 – karnizų–nišų paruošimas, dažymas 66 m/16 eurų; 9 – elektros perdarymo darbai (su medžiagomis) 2543 eurai; 10 – santechnikos perdarymo darbai (su medžiagomis) 2150 eurai; 11 – plytelių klijavimo darbai su hidroizoliacijos sumontavimu (su medžiagomis) 26 kv./80 eurų; 12 – medžiagų pristatymo, krovimo, nešimo paslaugos 24 vnt./60 eurų.

8. Bylos duomenimis, šalys atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto nepasirašė.

17. 2023 m. lapkričio 29 d. antstolės Virginijos Meškauskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0015-23-0018 (toliau – ir Protokolas) nurodyta, kad antstolė 2023 m. lapkričio 29 d., 14 val. nuvyko į Butą, dalyvaujant atestuotam techniniam statybos darbų prižiūrėtojui D. G., konstatavo faktines aplinkybes dėl atliktų darbų kokybės ir kiekių. Antstolė konstatavo: „fotonuotraukose užfiksuoti techninio statybos darbų prižiūrėtojo atliekami bute atliktų darbų matavimai ir vonios kambaryje atliktų plytelių klijavimo, vandens nubėgimo trapo bei hidroizoliacijos įrengimo darbai, kurie atlikti labai blogai“.

9. Kartu su Protokolu pateiktos dvi D. G. pasirašyto lokalinės sąmatos, sudarytos pagal 2023 m. spalio mėn. kainas. Vienoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad buvo vertinti „Buto apdailos įrengimo darbai (duomenys neskelbtini)“, atliktų įrengimo darbų vertė yra 6769,73 euro (su PVM); kitoje – „Buto perdarymo darbai (duomenys neskelbtini)“ ir nurodyta, kad trūkumų taisymo darbų kaina yra 2834,21 euro (su PVM).

10. Byloje kartu su ieškovės 2025 m. sausio 23 d. prašymu pridėti prie bylos papildomus įrodymus pateikta pagal 2023 m. spalio mėn. kainas parengta ir pasirašyta specialisto D. G. lokalinė sąmata, kurioje yra apskaičiuota viso buto įrengimo kaina su virtuviniu komplektu – 26 054,97 euro su PVM ir kartu su šia lokaline sąmata pateikta išvada, kad, atsižvelgiant į atsakovės atliktus darbus, nustatytus trūkumus ir jiems pašalinti reikalingą sumą, atsakovė atliko 15,1 proc. visų atliktinų buto apdailos įrengimo darbų.

11. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės atsakovei sumokėtos sumos už atsakovės atliktus (atliktinus) darbus ginčo Bute, t. y. ieškovės teigimu, nors ji sumokėjo atsakovei 17 000 eurų, tačiau už tokią sumą darbų iki Sutarties nutraukimo atsakovė neatliko, be to, dalį darbų atliko nekokybiškai (suklijavo plyteles vonioje), todėl juos reikėjo perdaryti. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka, nurodydama, kad ginčo Bute buvo atlikta darbų už didesnę, nei 17 000 eurų sumą, todėl atsakovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės grąžinti dalį ieškovės sumokėtos atsakovei sumos pagal Sutartį.

18. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, šalys sudarė statybos darbų rangos sutartį. Be to, ieškovė teigia, kad pagal šalių sudarytą Sutartį, ji laikytina vartotoja, todėl jai, be kita ko, taikytinas vartojo teises užtikrinantis teisinis reglamentavimas.

19. Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos (CK 6.645 straipsnio 1 dalis) ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad statybos rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo sutartimi būtina konstatuoti visumą privalomų požymių: 1) statybos darbų užsakovas yra fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo statybos darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) statybos darbus atlieka verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005).

21. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra fizinis asmuo, sudaręs statybos rangos darbų sutartį su atsakove, kuri yra verslininkė (statybos darbų atlikimu besiverčiantis juridinis asmuo) ir į tai, jog byloje nenustatyta, kad ginčo Butas buvo įrenginėjamas kitiems, ne šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti tikslams, darytina išvada, jog šalių sudaryta Sutartis vertintina kaip vartojimo sutartis, konkrečiai – vartojimo rangos sutartis, todėl ieškovės ir atsakovės sutartiniams teisiniams santykiams, be kitų, taikytinos CK 6.672-6.680 straipsnių normos.

22. Kartu pažymėtina, kad CK 6.672–6.680 straipsnių normos neapima visų vartojimo rangos sutarties pagrindu susiklostančių santykių, pvz., kai kurių bendrųjų rangos klausimų (rangos dalykas (CK 6.645 straipsnis), darbų atlikimo terminų (CK 6.652 straipsnis), kt.); vartojimo rangos instituto normose neatsispindi pagal dalyką išskiriamų rangos sutarčių rūšių, tokių kaip statybos ranga, projektavimo ir tyrinėjimo darbų ranga, specifika. Sprendžiant dėl vartojimo rangos instituto normų santykio su kitomis rangos santykius reglamentuojančiomis normomis, taikytina rangos normų tarpusavio konkurencijos taisyklė, įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią CKXXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. Dėl to rangos santykius reglamentuojančių normų konkurencijos atveju vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos; santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, – atskirų rangos rūšių, išskiriamų pagal sutarties dalyką, normos; santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei atskirų rangos rūšių normos, – CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-969/2020).

23. Vartojimo rangos sutarčių teisinis reglamentavimas įtvirtina užsakovo garantijas, visų pirma, suteikti užsakovui visą informaciją, reikalingą sudaryti sutartį. Vartojimo rangos atveju rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją, įgalinančią užsakovą pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatą: informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis; <...> (CK 6.674 straipsnio 1 dalis). Įstatyme taip pat įtvirtinti neigiami rangovui informavimo pareigos nevykdymo padariniai: užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 straipsnio 2 dalis).

24. Su rangovo pareigos suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją vykdymu susijusi užsakovo garantija, įtvirtinta CK 6.673 straipsnio 1 dalyje – įstatyme įtvirtintas tiesioginis draudimas rangovui reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtrauktas papildomas darbas ar paslaugos, ir atitinkama užsakovo teisė atsisakyti apmokėti už sutartyje nenumatytus darbus (CK 6.673 straipsnio 1 dalis). Ši užsakovo teisių garantija reiškia, kad nepakankamos rangos rezultatui pasiekti užsakymo darbų apimties (atitinkamai ir kainos) numatymo rizika vartojimo rangos atveju tenka išimtinai profesionaliam verslininkui (rangovui), turinčiam pakankamai galimybių numatyti tikrąją rangos darbų apimtį. Ši garantija, be kita ko, apsaugo vartotoją nuo galimo rangovo piktnaudžiavimo, kai siekiant gauti užsakymą iki sutarties sudarymo neatskleidžiama tikroji reikalingų rangos rezultatui pasiekti darbų apimtis.

25. CK 6.673 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį, sumokant dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui.

26. Darbų kaina nustatoma rangos šalių sutartimi (CK 6.676 straipsnio 1 dalis). Užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku.

27. Pažymėtina, kad nors statybos rangos sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra susitarti dėl darbų kainos ir jos nustatymo būdo, statybos rangos teisiniuose santykiuose šiuo aspektu esama ir tam tikrų apribojimų. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad, rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą, o šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms priimtinesniu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi, darbų kainos keitimas galimas tik tais atvejais, kai šalių sulygta kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

28. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnio 1–2 dalyse atitinkamai įtvirtinta, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje, rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties termino įvykdymo praleidimo padarytus nuostolius.

29. Vartojimo rangos sutartyje numatytus darbus rangovas privalo atlikti tinkamai ir laiku. Rangovas atsako už netinkamos kokybės darbą, pavėluotai atliktus arba neatliktus darbus, blogą medžiagų kokybę (kai darbai atliekami iš rangovo medžiagos) ir kt. Rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas gali pasinaudoti bendraisiais užsakovo teisių gynybos būdais, nustatytais rangos „Bendrosiose nuostatose“, taip pat atskirų pagal dalyką rangos rūšių institutuose nustatytais užsakovo teisių gynimo būdais ir kaip papildomą apsaugą suteikiančiais – specialiaisiais vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais „Vartojimo rangos“ normose, „Vartojimo pirkimo–pardavimo“ normose ir kituose su vartotojų teisių apsauga susijusiuose įstatymuose (CK 6.672 straipsnio 2 dalis), be to, rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė.

30. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, šalys sudarė vartojimo – statybų rangos – sutartį, kurioje šalys iš anksto nustatė ir aptarė už atliktinus statybos rangos darbus mokėtiną kainą – 25 000 eurų (su PVM). Sutartyje šalys susitarė, jog numatomi atlikti darbai: „Buto pilnas įrengimas su medžiagomis ir virtuvės baldais“ (Sutarties 1.1. punktas). Pažymėtina, kad nei Sutartyje, nei kituose rašytiniuose dokumentuose šalys neaptarė, kokius konkrečius statybos (rangos) darbus atsakovė (rangovė) turės atlikti, koks atliktinų darbų kiekis, darbų ir medžiagų kaina. Remiantis Sutarties 7.1. punktu, šalys aptarė tik vieno buto kvadratinio metro kainą – 439,60 euro + PVM ir pagal ją apskaičiavo viso buto įrengimo kainą (25 000 eurų).

31. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nesutiko, kad už Sutartyje nurodytą kainą ji buvo įsipareigojusi įrengti ieškovei ir virtuvės baldus; ieškovė teigė, kad dalį virtuvės baldų ieškovė turėjo įrengti. Byloje pateiktas ieškovės ir atsakovės darbuotojos susirašinėjimas, rengiant sutartį, patvirtina, kad ieškovė tarėsi su atsakove ir dėl virtuvės baldų įrengimo ir todėl ši nuostata buvo įtraukta į Sutartį. Nors, bylos duomenimis, Sutarties projektą rengė atsakovės darbuotoja, tačiau atsakovės vadovas ją pasirašė, taigi turėjo susipažinti su Sutarties turiniu ir turėjo galimybę jos netvirtinti, nustatęs, kad Sutarties sąlygos neatitinka tikrosios šalies valios ir gali kilti neaiškumų dėl jų vykdymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad šalys Sutartyje buvo susitarusios ir dėl virtuvės baldų (ar dalies jų) įrengimo.

32. Bylos duomenimis, ieškovė (užsakovė) nutraukė statybos rangos sutartį su atsakove 2023 m. spalio 30 d. Remiantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu, ieškovei kilo pareiga atsiskaityti su atsakove pagal jos atliktus darbus (CK 6.673 straipsnio 2 dalis). Ieškovės teigimu, ji sumokėjo atsakovei (iš anksto) didesnę kainą, nei iki sutarties nutraukimo atsakovė atliko darbų. Atsakovės teigimu, ji atliko darbų už didesnę kainą, nei jai iš anksto sumokėjo ieškovė, todėl nėra skolinga ieškovei.

39. Atsakovė atliktus darbus, jų kiekį ir kainą, minėta, įrodinėja 2023 m. spalio 22 d. laišku (kurio turinys pakartotas ir atsakovės 2024 m. vasario 23 d. prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo) ir savo paaiškinimais. Atsakovės apskaičiavimu, ji ginčo Bute atliko darbų už 17 083 eurų (be PVM). Atsakovės teigimu, ginčo Bute reikėjo atlikti daug papildomų darbų (paruošti angokraščius, statyti šešėlinius kampus, paruošti karnizų nišas ir kt.), be kita ko, perdaryti elektros, santechnikos įrengimo darbus, todėl darbų kaina išaugo; apie tai buvo ieškovė informuota ir jai atsakovė siūlė pasirašyti papildomą susitarimą prie Sutarties, tačiau atsakovė žadėjo atsiskaityti ir be papildomų susitarimų.

40. Teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsiliepimo į ieškinį atsikirtimų faktinį pagrindą. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

41. Teismas pažymi, kad per teismo posėdžius atsakovės atstovui teismas ne kartą siūlė teikti į bylą savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kurie pagrįstų atsakovės nurodomus argumentus, pvz., medžiagų įsigijimą patvirtinančias PVM sąskaitas faktūras, darbų atlikimą, sąmatas ar darbų atlikimo aktus kituose butuose (atsakovės vadovas per teismo posėdį nurodė, kad tokių, kaip atsakovės butų, yra įrenginėjęs daugiau), teikti buto įsigijimo metu buto įrengimo (apdailos) būklę patvirtinančius buto dokumentus, nuotraukas, be to, atsakovės vadovas turėjo galimybę kviesti į teismo posėdį liudytojus ar pavesti nustatyti atliktų darbų apimtį ir (ar) jų kokybę savo pasirinktam specialistui, tačiau nė viena šių procesinių teisių, be kita ko, turėti atstovą teisme nepasinaudojo. Nors atsakovės vadovo paaiškinimai yra viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau ieškovei su jais nesutinkant ir teikiant rašytinius įrodymus, pagrindžiančius kitokias, nei atsakovės vadovo nurodomas aplinkybes, vien tik atsakovės vadovo paaiškinimai ir 2023 m. spalio 22 d. elektroniniame laiške pateikti apskaičiavimai dėl atliktų darbų ir kiekio, kurių nepagrindžia kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai, nagrinėjamu atveju nelaikytini pakankamais spręsti, kad atsakovė įrodė savo atsikirtimus dėl ginčo Bute atliktų darbų kiekio ir kainos (CPK 178 straipsnio 1 dalis).

42. Pažymėtina, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje apskaičiuota Buto apdailos įrengimo kaina, nurodo, jog jos taikomi įkainiai yra didesni. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų (išskyrus apskaičiavimus, pateiktus 2023 m. spalio 22 d. elektroniniam laiške ir prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo), nors rungimosi principo civiliniame procese taikymas lemia, kad būtent jai tenka pareiga paneigti ieškovės pateiktų apskaičiavimų teisingumą (CPK 178 straipsnis).

43. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad net jeigu ir būtų nustatyta, jog atliekant statybos rangos darbus ginčo Bute kilo poreikis atlikti papildomus, į rangos sutarties kainą neįtrauktus statybos rangos darbus, remiantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu, pareiga atlikti tokius darbus už Sutartyje nustatytą kainą tenka atsakovei. Minėta, kad atsakovei, kaip verslininkei (savo srities profesionalei) tenka pareiga informuoti užsakovą apie visus atliktinus darbus dar iki statybos rangos sutarties sudarymo, o, iškilus poreikiui atlikti papildomus statybos darbus ir užsakovui sutinkant juos atlikti, jie turėjo būti aptarti atskiru ieškovės ir atsakovės rašytiniu susitarimu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šalys buvo raštu sudariusios papildomą susitarimą dėl ginčo Bute atliktinų darbų ir jų apmokėjimo. Teismas pažymi, kad šalių sudarytos Sutarties 4.4. punkte atsakovė patvirtino, kad „Sutartyje nurodyta kaina apima visus rangovo sutartinius įsipareigojimus ir visa, kas būtina tinkamam darbų vykdymui ir užbaigimui“. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai dėl papildomų, šalių Sutartyje nenurodytų darbų atlikimo, kurių, be kita ko, nepagrindžia rašytiniai įrodymai byloje, nevertintini kaip pagrindas spręsti, jog šalys buvo susitarusios dėl didesnės darbų kainos, nei buvo nustatyta Sutartyje.

44. Kaip nurodyta anksčiau, byloje ieškovės pateikta dar viena lokalinė sąmata, sudaryta pagal 2023 m. spalio mėn. kainas ir pasirašyta specialisto D. G., kurioje yra apskaičiuota viso buto įrengimo kaina su virtuviniu komplektu – 26 054,97 euro su PVM ir kartu su šia lokaline sąmata pateikta išvada, kad, atsižvelgiant į atsakovės atliktus darbus, nustatytus trūkumus ir jiems pašalinti reikalingą sumą, atsakovė atliko 15,1 proc. visų atliktinų buto apdailos įrengimo darbų.

45. Teismas pažymi, kad įtraukiant į proporcingai visai kainai atliktų darbų apskaičiavimą ir ieškovės atliktus plytelių klijavimo darbus ginčo Buto vonioje, pagal ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą, būtų buvę atlikta 27 proc. visų darbų, t. y. už 6769,73 euro. Teismo vertinimu, toks apskaičiavimas labiau atitinka šalių Sutartyje nustatytą kainą, t. y. 25 000 eurai už viso buto įrengimą ir virtuvės baldus, nes pagal pateiktą lokalinę sąmatą atsakovė dar turėjo atlikti sienų dažymo darbus, patiesti grindų dangą, įstatyti duris, sumontuoti vonios santechninę įrangą, pakabinti šviestuvus ir kt. Atsakovei teigiant, kad ji 2023 m. spalio mėn. ginčo Bute jau buvo atlikusi darbų už daugiau nei 17 000 eurų, neaišku, kaip ji ketino pabaigti visus likusius darbus, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad šalių susitarta darbų kainą, remiantis jų paaiškinimais, apėmė ir medžiagas, ne tik atsakovės darbo kainą. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad į ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą, kurioje nurodyti ginčo Bute atlikti apdailos darbai ir apskaičiuota jų kaina, neįtrauktos darbams atlikti reikalingos medžiagos, nes iš ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos, kurioje apskaičiuota visa ginčo Buto įrengimo kaina, matyti, kad joje įtraukti ne tik darbai, bet ir medžiagos. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir į jas patvirtinančių (paneigiančių) byloje pateiktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas remtis ieškovės lokalinėje sąmatoje nurodytu ginčo Bute atliktų darbų kiekiu ir verte.

46. Teismo vertinimu, nustatytų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pagal šalių sudarytos Sutarties sąlygas – ginčo Buto apdailos darbų atlikimas su virtuvės baldais už fiksuotą 25 000 eurų kainą – iki Sutarties nutraukimo ieškovės (užsakovės) iniciatyva 2023 m. spalio 30 d. atsakovė ginčo Bute buvo atlikusi darbų už 6769,73 euro (su PVM) ir tai sudaro 27 proc. visos Sutarties kainos. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, ieškovė už ginčo Buto įrengimą yra sumokėjusi atsakovei 17 000 eurų.

47. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės teisės reikalauti grąžinti iš atsakovės jai sumokėtos sumos dalį, pažymi, kad CK 6.680 straipsnyje įtvirtinta, jog jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis.

48. CK 6.334 straipsnio normos, įtvirtinančios pirkėjo teises, vartojimo rangos santykiams taikytinos mutatis mutandis, su būtinais vartojimo rangos santykių specifikos, t. y. sutarties dalyko ir subjektinės sutarties šalių sudėties, nulemtais pakeitimais. Šie užsakovo teisių gynybos būdai turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu pirkėjo (vartotojo) teises, tarp jų ir teisę nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ne tik esant esminiam sutarties pažeidimui, bet ir kitais atvejais, kai toks užsakovo pasirinktas gynybos būdas suderinamas su proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais. Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.

49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė (užsakovė), nutraukusi šalių sudarytą Sutartį nuo 2023 m. spalio 30 d., pareikalavo iš atsakovės grąžinti dalį jos sumokėtos sumos, t. y. taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą vartotojo teisių gynimo būdą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nėra draudimo sumokėti darbų kainą vartojimo rangos sutarties sudarymo metu (CK 6.676 straipsnis) ir į tai, jog byloje nustatyta, kad ieškovė sumokėjo atsakovei 17 000 eurų už darbų pagal Sutartį atlikimą, t. y. 68 proc. visos sutarties kainos, o atsakovė atliko apie 27 proc. visų Sutartyje nustatytų darbų, tai, nutraukusi Sutartį, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sugrąžinti dalį sumokėtos sumos. Kaip matyti iš byloje, pareikšto reikalavimo, ieškovė prašo grąžinti sumokėtą lėšų dalį, be kita ko, įskaičiuodama į ją ginčo Bute nustatytų trūkumų šalinimo išlaidas.

50. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Viena iš užsakovo teisių – reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Remiantis šalių sudarytos Sutarties 8.4. punktu, „nutraukus Sutartį užsakovas turi nustatyti likusias rangovui mokėtinas sumas už tinkamai atliktus, bet neapmokėtus darbus. Tačiau užsakovas rangovo sąskaita gali padengti bet kuriuos nuostolius ir papildomas išlaidas, susijusias su defektų ištaisymu, delspinigius dėl vėlavimo (jeigu yra) ir kitas užsakovo išlaidas, atsiradusias dėl šios Sutarties. Užsakovas, padaręs tokius atsiskaitymus už papildomas išlaidas, praradimus ir nuostolius, visą likusią rangovui mokėtiną sumą privalo išmokėti rangovui. Remiantis aptartomis šalių sudarytos Sutarties nuostatomis, darytina išvada, kad šalys buvo susitarusios dėl galimybės ieškovei (užsakovei) ištaisyti apdailos darbų trūkumus savo iniciatyva.

54. Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti jai iš atsakovės 181,50 euro už pretenzijos atsakovei parengimą, 242 eurus už antstolės paslaugas ir 750 eurų už lokalinių sąmatų parengimą.

57. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (2 punktas) ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (3 punktas).