Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. ir suinteresuoto asmens A. K. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nutarties civilinėje byloje Nr. P2-451-323/2015, iškeltoje pagal pareiškėjo V. Ž. prašymą suinteresuotiems asmenims R. K., A. K., antstolei B. T. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Pareiškėjo V. Ž. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. LR CPK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje LR CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. LR CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (LR CPK 667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (LR CPK 667 straipsnio 4 dalis), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (LR CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolės B. T. kontoroje yra vykdomoji byla Nr. 0005/13/01036 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-172-826/2013 dėl 3858,25 Eur skolos ir metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. K. išieškotojo V. Ž. naudai. Vykdydama išieškojimą antstolė 2015-02-03 turto arešto aktu Nr. S-15003360 areštavo skolininkei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą bei 2015-02-04 patvarkymu dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. S-15003369 pasiūlė išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininkės R. K. dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. 2015-02-20 patvarkymu Nr. S-15005437 antstolė tenkino pareiškėjų R. K. ir A. K. skundą ir panaikino 2015-02-03 turto arešto aktą Nr. S-15003360, 2015-02-04 patvarkymą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. S-15003369 bei pripažino, kad skolininkei R. K. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0005/13/01036, 172-174 b.l.). Iš vykdomosios bylos duomenų taip pat matyti, kad skolininkei ir jos sutuoktiniui A. K. nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (v.b. Nr. 0005/13/01036, 128-129 b.l.), kurio rinkos vertė viešai skelbiamais VĮ Registrų centro duomenimis yra 55700,00 Eur (v.b. Nr. 0005/13/01036, 130 b.l.). 2015-02-02 patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-15003131, skolos išieškojimas nukreiptas į skolininkės R. K. gaunamą darbo užmokestį (v.b. Nr. 0005/13/01036, 121 b.l.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-3451-676/2013, pagal pareiškėjos R. K. skundą suinteresuotiems asmenims V. Ž., antstolei B. T., dėl antstolio veiksmų, pažymėjo, kad pareiškėjai priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-20 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-172-826/2013, iš skolininkės priteista 3858,25 Eur skola yra bendra sutuoktinių prievolė pareiškėjas nepateikė.

Įvertinęs nustatytas faktines bei atsižvelgęs į tai, kad vykdomosios bylos duomenimis skolininkė ne tik turi pakankamai turto, kurio dalis nustatyta, tačiau skolos išieškojimas yra nukreiptas ir į jos gaunamą darbo užmokestį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog konkrečiu atveju nėra pagrindo nustatyti skolininkės R. K. turto dalį, esančioje bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, kadangi skolininkės prievolei įvykdyti gali pakakti jos gaunamų pajamų ir turimo nekilnojamojo turo. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip minėta, padalyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, vadovaujantis LR CK 3.116 straipsnio nuostatomis, gali reikalauti kreditoriai, siekdami išieškoti iš sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, jeigu asmeninėms tokio sutuoktinio prievolėms patenkinti nepakanka asmeninio jo turto (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, neegzistuojant LR CPK 667 straipsnio 1 dalies taikymo prielaidoms, teismui nėra pagrindo spręsti dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Remiantis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo teiginius, kad prašymas dėl skolininkės R. K. turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo yra pagrįstas, vertina kaip neįrodytus ir prieštaraujančius kasacinio teismo praktikai.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suinteresuoto asmens A. K. naudai priteisė 192,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, LR CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Vadovaujantis LR CPK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo A. K. prašydamas priteisti 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismui kartu su prieštaravimais dėl pareiškėjo prašymo nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pateikė tik 2015-03-20 pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 729630, iš kurio matyti, kad suinteresuotas asmuo A. K. savo sutuoktinei - advokato padėjėjai R. K. už dokumentų surašymą sumokėjo 300,00 Eur (9 b.l.). Kartu su atskiruoju skundu A. K. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2015-03-12 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 0004, iš kurios matyti, kad advokato padėjėjos R. K. išlaidos už teismų praktikos paiešką sudarė 60,00 Eur, atsiliepimo – prieštaravimo parengimas – 120,00 Eur, prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paruošimas – 120,00 Eur (47 b.l.). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad A. K. nors ir nurodė, kad su advokato padėjėja R. K. 2015-03-12 sudarė teisinių paslaugų sutartį (44 b.l.), tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui minėtos atstovavimo sutarties bei advokato padėjėjos R. K. praktikai vadovaujančio advokato rašytinio leidimo atstovauti konkrečioje byloje, nepateikė. Teismas pažymi, kad atstovavimas teisme apima ir procesinių dokumentų surašymą, todėl šiuo atveju R. K. kaip advokato padėjėja, neesant pateikto jai vadovaujančio advokato rašytinio leidimo atstovauti konkrečioje byloje, negalėjo atstovauti suinteresuotam asmeniui A. K. teisme, kas reiškia, kad tuo atveju, kai asmenį atstovauja netinkamas atstovas, negali būti priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas 192,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens A. K. naudai priteisė nepagrįstai, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Taip pat atsižvelgiant į nurodytą, suinteresuoto asmens A. K. atskirojo skundo motyvai, susiję su bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymu, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Suinteresuoto asmens A. K. atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl suinteresuoto asmens A. K. atskirojo skundo argumentų dėl baudos pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami, t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

LR CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. LR CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. LR CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų LR CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Kartu pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo A. K. prašymą skirti baudą pareiškėjui V. Ž. grindė aplinkybėmis, kad pareiškėjas nepagrįstai pareiškė teismui prašymą dėl jo sutuoktinės turto dalies nustatymo, kadangi antstolė 2015-02-23 panaikino 2015-02-04 priimtą patvarkymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, atsisakė pasiūlymo išieškotojui kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Taip pat teigė, kad jis nepagrįstai buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu į procesą, tokiu būdu suvaržant jo teises bei nustatant pareigas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas, manydamas jog jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, todėl konkrečiu atveju piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatė. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad bauda pareiškėjui turi būti skiriama už tai, kad jis yra nesąžiningas, ką įrodo jo pasyvūs veiksmai Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3451-676/2013, taip pat jo elgesys nepadengiant išlaikymo įsiskolinimo kitoje antstolės L. P. vykdomoje vykdomojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas V. Ž. sąmoningai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekė kitai šaliai sukelti nepatogumų ar nuostolių. Teismo vertinimu vykdomosios bylos medžiaga bei tarp išieškotojo ir suinteresuotų asmenų kilusio ginčo pobūdis patvirtina, kad suinteresuotas asmuo į bylos nagrinėjimą įtrauktas pagrįstai, kadangi teismo procesinis sprendimas sukelia (galėjo sukelti) tiesiogines pasekmes apeliantui. Taip pat teismo vertinimu aplinkybė, kad išieškotojas V. Ž. aktyviai naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, nesudaro pagrindo vertinti, kad procesinių teisių įgyvendinimas nagrinėjamu atveju pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad išieškotojas V. Ž. teikdamas procesinius dokumentus – prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tyčia elgėsi nesąžiningai, siekė sukelti suinteresuotam asmeniui nuostolių bei sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareikšto prašymo netenkinimas, jį pripažinus nepagrįstu, savaime nereiškia teisės pažeidimo, už kurį galėtų būti taikomos teisinės atsakomybės priemonės, numatytos LR CPK 95 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį ir įvertinęs šios bylos aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo veiksmuose galima įžvelgti aiškų nesąžiningą siekį sukelti kitai šaliai nepatogumų. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad pareiškėjas V. Ž. pažeidė byloje dalyvaujančių asmenų teises ir akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Suinteresuoto asmens argumentus susijusius su pareiškėjo pasyviu elgesiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3451-676/2013 bei išlaikymo įsiskolinimo antstolės L. P. vykdomoje vykdomojoje byloje nepadengimu, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nesusijusius su nagrinėjama byla bei neturinčius teisinės reikšmės sprendžia tarp šalių kilusį ginčą.

Dėl suinteresuoto asmens prašymo prie nagrinėjamo bylos prijungti Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtas civilines bylas Nr. 2-172-826/2012 ir Nr. 2-3451-676/2013, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis LR CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens prašymas dėl nurodytų civilinių bylų prijungimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjas V. Ž. duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos jam nepriteistinos (LR CPK 98 straipsnis).

Suinteresuoto asmens A. K. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą -120,00 Eur (45-46, 48 b.l.) bei 120,00 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą parengimą, įvertinus tai, kad suinteresuoto asmens A. K. atskirasis skundas netenkintas bei aplinkybę, jog suinteresuotas asmuo nepateikė su advokato padėjėja R. K. sudarytos teisinių paslaugų sutarties bei advokato padėjėjos praktikai vadovaujančio advokato rašytinio leidimo atstovauti konkrečioje byloje, atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 56 straipsnis, 98 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsniu, 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties dalį, kuria iš pareiškėjo V. Ž. priteista 192,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens A. K. naudai.

Likusioje dalyje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.