Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. U., kuri atstovauja globotinio T. G. interesus, pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, R. G., G. G., atstovaujama įstatyminės atstovės R. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog neturi pagrindo pareiškimui prieštarauti, kadangi termino atnaujinimas užtikrintų prioritetinę vaiko teisių apsaugą ir gynybą, todėl sutinka, kad pareiškimas būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl pareiškimo dalies, kuria prašoma atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

6. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas T. G., kuriam šioje byloje atstovauja jo globėja A. U., atnaujinti terminą po jo tėvo S. G. mirties likusiam palikimui priimti.

7. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys). CK 5.60 straipsnyje numatyta, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo (straipsnio 1 dalis).

8. CK 5.57 straipsnyje numatyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) S. G. ir V. G. gimė sūnus T. G. Tai patvirtina į bylą pateiktas T. G. gimimo liudijimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-14606-967/2014, nutraukta S. G. ir V. G. santuoka. Šiuo sprendimu, be kita ko, nuspręsta, kad V. G. išvykus dirbti į (duomenys neskelbtini), sūnus T. G. lieka gyventi Lietuvoje su tėvu S. G.. S. G. mirė (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina į bylą pateiktas medicininis mirties liudijimas. (duomenys neskelbtini) S. G. palikimą priėmė R. G. ir G. G.. Tai patvirtina į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas. S. G. nebuvo sudaręs testamento. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu T. G. nustatyta laikinoji globa (nuo (duomenys neskelbtini)), globėja paskirta pareiškėja.

11. Byloje pateiktų duomenų ir pareiškėjos pateiktų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad mirus T. G. tėvui S. G., pareiškėja dar nebuvo paskirta T. G. globėja. Kaip nurodo pareiškėja, Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu T. G. nustačius laikinąją globą, pareiškėjai kurį laiką nebuvo žinoma apie būtinumą spręsti globotinio paveldėjimo klausimus, tačiau, sužinojusi apie kilusią pareigą globotinio vardu pateikti pareiškimą teismui dėl leidimo priimti palikimą išdavimo, kreipėsi teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Iki tol pareiškėjai nebuvo žinomas palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu teisinis reguliavimas. Dėl šių aplinkybių pareiškėja objektyviai neturėjo galimybės per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą įgyvendinti globotinio teisių į palikimą, o pats globotinis dėl savo amžiaus savarankiškai priimti palikimo negalėjo.

12. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti T. G. terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kad prieštaravimų dėl pareikšto pareiškimo byloje nėra. Pareiškėja siekia įgyvendinti globotinio teises, tai taip pat laikytina svarbia priežastimi tenkinti pareiškėjos pareikštą prareiškimą. Duomenų apie tai, kad būtų kilęs ginčas dėl teisės paveldėti nėra, todėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažįsta, kad T. G. (taigi, ir jo globėja A. U.) 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl pareiškimo dalies, kuria prašoma išduoti leidimą T. G. vardu priimti palikimą

13. Pagal CK 5.11 straipsnio nuostatą palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Nors nepilnametis yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai). CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

14. Kaip minėta šioje nutartyje, (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu T. G. nustatyta laikinoji globa (nuo (duomenys neskelbtini)), globėja paskirta pareiškėja. Pagal CK 3.272 straipsnio 1 dalį vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus.

15. Pareiškime pareiškėja (nepilnamečio vaiko T. G. globėja) nurodo, kad palikėjas nekilnojamo turto, įregistruoto viešajame nekilnojamo turto registre nuosavybės teise, neturėjo. Jai žinoma, kad palikėjas buvo apsidraudęs gyvybės draudimu (apskaičiuota draudimo išmoka apie 10 000,00 Eur), turėjo automobilį (apie 7 000,00 Eur vertės) kas ir sudaro palikimo dalyką. Palikimą sudarantis dalykas nėra apsunkintas kreditoriniais įsipareigojimais, nėra areštuotas, įkeistas ar kitaip suvaržytas. Šioms aplinkybėms pagrįsti, išskyrus išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, nėra pateikta rašytinių įrodymų.

16. Pareiškėja A. U. siekia globotinio T. G. vardu priimti S. G. palikimą.

17. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad egzistuoja tikimybė, jog pareiškimą paduodantis asmuo gali nežinoti apie visą egzistuojantį palikėjo turtą ir kreditinius įsipareigojimus, o palikimas priimamas nepilnamečio globotinio vardu, daro išvadą, kad, siekiant apsaugoti nepilnamečio T. G. turtinius interesus, tikslinga leisti palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 straipsnis). Tokiu būdu įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

18. Pareiškėjai (globėjai) išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinio (T. G.) vardu ji turi kreiptis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą. Visus duomenis, reikalingus apyrašui sudaryti apie palikėjo turtą, kreditorius, skolininkus ir kt. įpėdinis (šiuo atveju globėja) privalo pateikti apyrašą sudarančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, 5.56 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, 579-582 straipsniais,

nutaria:

iš esmės tenkinti pareiškėjos A. U., atstovaujančios globotinio T. G. interesus, pareiškimą.

Atnaujinti T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatyme numatytą terminą palikimui, atsiradusiam po S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.

Trijų mėnesių terminą palikimui priimti pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti pareiškėjai A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), leidimą globotinio T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties, įstatyme nustatyta tvarka sudarius turto apyrašą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.