Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant pareiškėjai antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei, suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. I. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) dėl 2024 m. balandžio 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo nevykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškėja antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė į teismo posėdį neatvyko. Vykdydama teismo įpareigojimą 2024 m. spalio 25 d. į bylą pateikė raštą, kuriame nurodė, jog neturi duomenų apie tinkamą privalomojo nurodymo įvykdymą, pažymėjo, jog antstolė nėra statybų specialistė, nustatyti ir įvertinti, ar privalomasis nurodymas yra įvykdytas tinkamai gali išieškotojos atsakingi asmenys (bylos lapas (toliau – b. l.) 53). Prašymų nepateikė, apie teismo posėdžio datą jai pranešta tinkamai, šaukimą išsiuntus per EPP.

4. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė prašė atmesti antstolės pareiškimą, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad skolininkė įgijo namą su tokia tvora ir nežinojo, kad ji pastatyta pažeidžiant įstatymų normas. Tačiau sužinojusi apie jai surašytą privalomąjį nurodymą bei užfiksuotą pažeidimą, skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų ir surado rangovus, kurie pašalino dalį tvoros ir alpinariumo iš valstybinės žemės sklypo, todėl 2024 m. spalio 21 d., pažeidimas buvo pašalintas, o šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai pateikti į bylą. Šiai dienai privalomasis nurodymas yra įvykdytas, todėl nebėra pagrindo skirti baudą skolininkei.

6. 2024 m. lapkričio 21 d. išieškotoja, vykdydama teismo nurodymą, į bylą pateikė raštą, kuriame nurodė, kad 2024 m. lapkričio 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RE-607 konstatuota, kad privalomasis nurodymas įvykdytas 2024 m. lapkričio 14 d. Atkreipė dėmesį, kad nors privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo 2024 m. birželio 21 d., skolininkė jį įvykdė tik 2024 m. lapkričio 14 d., todėl yra pagrindas skolininkei skirti periodinę baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo, t. y. iki 2024 m. lapkričio 14 d., nes privalomąjį nurodymą įvykdė tik po antstolės kreipimosi į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkinamas.

7. Iš byloje esančių įrodymų, kad antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0075/24/01267 dėl VTPSI privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-290 nevykdymo, pradėtas 2024 m. rugpjūčio 5 d. išieškotojos prašymo pagrindu (vykdomosios bylos lapas (toliau – vykd. b. l.) 1-11, 12).

8. 2024 m. rugpjūčio 6 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. S-24-75-22000, kuriame konstatuota, kad G. M. privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-290 neįvykdė, kuris skolininkei buvo išsiųstas, deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, kitu žinomu adresu bei elektroniniu paštu (vykd. b. l. 13-16).

9. 2024 m. rugpjūčio 27 d. antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01267 priėmė patvarkymą Nr. S-24-75-24118 „Dėl informacijos“, kuriuo suteikė skolininkę atstovaujantiems advokatams prieigą prie vykdomosios bylos Nr. 0075/24/01267 (vykd. b. l. 20).

10. CPK 771 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

11. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017; 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).

12. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).

13. Sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų vykdomojo dokumento neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už vykdomojo dokumento neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai jo nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

15. Pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas. Teismas, gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą skirti baudą, kiekvienu atveju turi aiškintis šį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014).

16. Bylos įrodymais nustatyta, kad 2024 m. balandžio 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-290 skolininkė G. I. M. įvykdė 2024 m. lapkričio 14 d., šią aplinkybę patvirtina 2024 m. lapkričio 21 d. į bylą pateiktas išieškotojos raštas dėl teismo įpareigojimo įvykdymo.

17. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje bei vykdomosios bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkė apie jai surašytą privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-290 žinojo iki antstolės kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo. Nors išieškotoja kartu su atsiliepimu į civilinę bylą pateikė raštą, kad 2024 m. balandžio 24 d. privalomasis nurodymas kartu su 2024 m. balandžio 22 d. patikrinimo aktu Nr. ŽPA2-212 buvo išsiųstas skolininkei G. I. M. el. paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com (b. l. 27), tačiau, teismo vertinimu, tokio 2024 m. balandžio 24 d. privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-290 įteikimo būdo teismas nelaiko tinkamu, nes byloje nėra duomenų, jog skolininkė nurodytą privalomąjį nurodymą, išsiųstą elektroniniu paštu, gavo.

18. Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Taigi teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes.

19. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad skolininkė sąmoningai, tyčia nevykdė 2024 m. balandžio 24 d. privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-290 ar akivaizdžiai vengė tai daryti, be to, susipažinusi su žemės sklypo patikrinimo medžiaga, skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų ir nurodytą privalomąjį nurodymą įvykdė. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas, darytina išvada, kad nėra pagrindo skirti baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą, todėl pareiškėjos pareiškimas netenkinamas (CPK 185, 771 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0075/24/01267 grąžinti antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.