Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, specialiojo vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 137 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. O. turėdamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte (gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) bei 2015 m. liepos 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2094 patvirtintu Dėl gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 27.3 punkte (Bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu. Gyvūną vedantis asmuo turi užtikrinti viešąją rimtį, nesukelti grėsmės aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams), būdamas Bulmastifų veislės šuns laikytoju, su šunimi elgėsi neatsargiai (nusikalstamai nerūpestingai) ir neužtikrino, kad šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, dėl to 2023 m. spalio 1 d. apie 16 val., jo Bulmastifų veislės šuo netoli laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas be pavadėlio, atbėgęs iš priekio šoko ant V. G. ir ją pargriovė ant žemės, dėl ko nukentėjusioji V. G. patyrė minkštųjų audinių sumušimą su pakauškaulio lūžiu bei galvos smegenų sumušimą su intracerebrinėmis kraujosruvomis abiejose kaktinėse skiltyse bei pakraujavimu po smegenų dangalais, dėl smegenų pažeidimo kaktinėse skiltyse nukentėjusiajai V. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. O. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad su nukentėjusiąja V. G. buvo kaimynai, pažinojo ją, o ši pažinojo jo šunį, pakalbindavo šunį kartais. 2023 m. spalio 1 d., po pietų, apie 16–17 val., ruošėsi su šuniu, vardu (duomenys neskelbtini), važiuoti į parką. Šunį paprastai vedžioja už pavadėlio ir šuo turi antkaklį, tačiau iki automobilio buvo maždaug 3 metrai, todėl tą dieną šuns nebuvo prisegęs. Jis (R. O.) iš pradžių pasižiūrėjo per plyšį, įsitikino, kad kieme nėra vaikų ir pirmas išėjo pro duris prie netoliese esančio automobilio. Pravėrė automobilio duris, kad šuo įliptų į automobilį, tačiau šuo nepakluso jo komandai lipti į automobilį ir, kadangi (duomenys neskelbtini) yra labai draugiška ir mylinti žmones, nubėgo prie tuo metu pro šalį ėjusios nukentėjusiosios, kurios jis (R. O.) nepastebėjo. Pačių aplinkybių jis nematė ir susivokė tik tada, kai pamatė parkritusią nukentėjusiąją ir šalia jos esantį šunį. Jis greitai pribėgo prie nukentėjusiosios, kuri pasakė, kad parkrito ir jai skauda galvą. Tuo metu šuo svėrė apie 40 kilogramų, o nukentėjusioji buvo smulkutė, sunkiai judėjo, ramstėsi lazdele, todėl galėjo neatlaikyti šuns svorio. Jis iškart siūlė iškviesti nukentėjusiajai greitąją pagalbą ir nenorėjo leisti jai stotis, tačiau ji paprašė, kad jis padėtų jai pakilti nuo žemės. Jis jai (V. G.) padėjo ir pradėjo lydėti link namų. Lydėdamas ne kartą siūlė iškviesti medikus, tačiau ji vis atsisakė. Nukentėjusiąją palydėjo iki laiptinės, ji susiskambino su artimaisiais ir tuomet atėjo vyriškis, kuriam saugiai perdavė nukentėjusiąją. Tuo metu jis nežinojo, kas nutiko nukentėjusiajai, o paskui atėjo jos dukra ir viską pasakė. Tada jis ir jo sugyventinė labai susirūpino, išreiškė užuojautą ir siūlė suteikti pagalbą. Po to sugyventinė dar paskambino nukentėjusiosios šeimai, tačiau jie pagalbos atsisakė. Apie nukentėjusiosios sveikatą jie gaudavo informaciją iš bendruomenės pirmininkės, kuri sakė, kad nukentėjusioji po traumos pasitaisė, tik atsirado kitos komplikacijos. Atsiprašo nukentėjusiosios ir dėl šio įvykio labai apgailestauja. Padarytą žalą atlygino tiek, kiek galėjo ir jeigu teismas priteistų daugiau, šią sumą taip pat atlygintų (2 t., b. l. 174–175).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Sunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą patvirtina specialisto išvadose užfiksuoti duomenys, iš kurių nustatyta, kad V. G. minkštųjų audinių sumušimas su pakauškaulio lūžiu, bei galvos smegenų sumušimas su intracerebrinėmis kraujosruvomis abiejose kaktinėse skiltyse bei pakraujavimu po smegenų dangalais išsivystė nuo vieno poveikio kietu buku daiktu į pakaušį ir yra būdingi griuvimui pakaušiu atsitrenkiant į kietą pagrindą. Galvos smegenų pažeidimas kaktinėse skiltyse yra būdingas tokiai traumai. Toks sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą įpareigojimą užtikrinti, kad gyvūnų laikytojų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. A-2094 „Dėl gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių“ 27.3 punkte numatytą gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimą, jog bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu. Gyvūną vedantis asmuo turi užtikrinti viešąją rimtį, nesukelti grėsmės aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams. Šiuo atveju akivaizdu, kad kaltinamasis išeidamas iš namų su šuniu, prieš tai neprisegęs pavadėlio, neužtikrino, kad šuo negalėtų laisvai pribėgti prie aplinkinių žmonių. Jei kaltinamasis nebūtų pažeidęs jam inkriminuotų teisės aktų reikalavimų ir nebūtų šio šuns paleidęs laisvai išbėgti į kiemą, nebūtų atsiradusios ir kaltinime nurodytos teisinės pasekmės. Palikdamas galimybę išbėgti šuniui ir tokiu būdu pribėgti prie pašalinių žmonių, kas šiuo atveju buvo netoliese einanti nukentėjusioji, kaltinamasis elgėsi nusikalstamai nerūpestingai. Taigi šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis nebuvo pakankamai rūpestingas ir neužtikrino, kad pavadėliu nepririštas ir išbėgęs į kiemą jam priklausantis šuo nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, t. y. šuo pribėgo prie netoliese einančios nukentėjusiosios, ją pargriovė, dėl ko jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Nors Bulmastifų veislės šunys nėra priskiriami kovinėms šunų veislėms, tačiau tai nepanaikina pareigos laikytis bendrų visiems šunų augintojams saugumo taisyklių, kurias kaltinamasis ignoravo. Kaltinamojo šuo yra pakankamai didelis ir sunkus, todėl objektyviai toks šuo yra pavojingas, nes turi daug jėgos ir gali padaryti didelius sužalojimus smulkesnio sudėjimo žmogui ar vaikui. Šią aplinkybę kaltinamasis suvokė, kadangi teisiamojo posėdžio metu pats parodė, jog prieš išeidamas į kiemą pasižiūrėjo per plyšį ar kieme nėra vaikų ir kitų žmonių, ir tik tada išėjo į kiemą. Kaltinamasis galėjo ir privalėjo įvertinti tai, kad jis, nors prieš tai ir įsitikinęs, kad kieme nėra žmonių, išeina į kiemą su nepririštu šuniu, o į minėtą kiemą bet kuriuo metu gali ateiti pašaliniai asmenys, todėl nesiimdamas saugumo priemonių neužkirto kelio neigiamų padarinių atsiradimui ir tuo pasireiškė jo nusikalstamas nerūpestingumas.

Aptarti kaltinamojo R. O. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisėtai ir pagrįstai kvalifikuoti kaip pažeidę jam inkriminuotų Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. A-2094 „Dėl gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių“ 27.3 punkto reikalavimus. Šių teisės aktų reikalavimų nepaisymas buvo nukentėjusiosios V. G. sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys. Kilę padariniai buvo dėsningas R. O. veiksmų rezultatas. Taigi nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. O. veiksmuose nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, o jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis R. O. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti Z. P. atsakomybėn (2 t., b. l. 143–144). Z. P. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (2 t., b. l. 145–146).

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-329/2013).

Šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. O. padarė neatsargų nusikaltimą, todėl yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnį.

BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-91/2011, 2K-484/2011, 2K-137/2012, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018).

Kaltinamasis R. O. yra neteistas, nusikalto pirmą kartą (2 t., b. l. 10–12), taigi egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga.

BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Taigi, BK 40 straipsnis taikomas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, o gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010).

Kaltinamasis R. O. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis ėmėsi aktyvių veiksmų ir padėjo nukentėjusiajai, t. y. padėjo atsikelti, perdavė artimųjų globon, siūlėsi iškviesti medikus, o vėliau domėjosi jos sveikata, siūlė pagalbą. Teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios K. L..

Šiuo atveju matyti, kad kaltinamasis atlygino dalį žalos, kuri, įvertinus tai, kad kaltinamasis nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, dėl sveikatos būklės negali dirbti tam tikrų darbų, yra reikšminga, taigi viena iš alternatyvių BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte esančių sąlygų egzistuoja. Teismo vertinimu, vien tai, jog kaltinamasis iš dalies nesutinka su žalos dydžiu, nesudaro pagrindo manyti, jog jis teismo priteistos žalos nukentėjusiajai apskritai neketina atlyginti, tuo labiau, kad kaltinamasis proceso metu neneigė, kad jo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala, kas rodo jo siekį atlyginti padarytą žalą. Šiuo atveju konstatuotina, kad kaltinamajam atlyginus dalį žalos, iš esmės prašant, jog teismas nustatytų neatlygintos priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis atlygins ir likusią teismo priteistą žalą.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018).

Kaltinamasis nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 41–42), nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 136), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. (2 t., b. l. 43), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 48), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale penkerių metų laikotarpyje dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (2 t., b. l. 51), nėra nuolatinis priešingos teisei veiklos vykdytojas, kritiškai vertina savo elgesį, ėmėsi priemonių, kad tokie atvejai nepasikartotų, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, jau pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis tinkamai įvertino savo padarytą nusikalstamą veiką ir padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio, todėl yra pagrindo manyti, jog ateityje nebenusikals. Taigi yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Z. P. neteista (2 t., b. l. 155), dirba, charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 147–154, 156–159). Akivaizdu, kad ji yra autoritetas kaltinamajam ir galės jam daryti teigiamą įtaką, nes jie kartu gyvena, juos sieja tvirti šeiminiai santykiai, stiprus emocinis ryšys, geri tarpusavio santykiai, pagarba vienas kitam, jie nuolat bendrauja. Be to, iš laiduotojos Z. P. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ji dėjo pastangas siekdama išsiaiškinti nukentėjusiosios sveikatos būklę, siūlė pagalbą, kritiškai vertina susidariusią situaciją. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad Z. P. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo teigiamas asmenines savybes, tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, kaltinamasis atlygino žalą Kauno teritorinei ligonių kasai, atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai K. L., į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis atlygins teismo priteistą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. O. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojos Z. P. atsakomybėn be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 775,90 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 119–121). Teisme gautas Kauno teritorinės ligonių kasos raštas dėl ieškinio atsisakymo baudžiamojoje byloje, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis atlygino privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 1 775,90 Eur žalą, todėl atsisako civilinio ieškinio. Kauno teritorinei ligonių kasai civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos (2 t., b. l. 130–131).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pilnai atlygino privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, Kauno teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio ir jai žinomos civilinio ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, civilinės ieškovės civilinio ieškinio atsisakymas priimamas ir procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 468 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo R. O. (2 t., b. l. 7–8). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nusikaltimu buvo padaryta 2 468 Eur turtinė žala, kurią sudaro sumokėta 145 Eur suma Kauno savivaldybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už kapavietės paruošimą (2 t., b. l. 170) ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 2 323 Eur suma už laidojimo paslaugas (2 t., b. l. 169, 171–172).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja nurodė, kad R. O. nėra kaltinamas už neatsargų gyvybės atėmimą, todėl iš jo neturėtų būti priteisiama turtinė žala už patirtas nukentėjusiosios laidojimo išlaidas.

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Specialisto išvadoje nurodoma, kad V. G. mirtį įtakojo ir 2023 m. spalio 1 d. patirta trauma, tačiau kokia apimtimi įtakojo, nėra galimybės nustatyti. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiosios V. G. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, R. O. nėra kaltinamas dėl neteisėto V. G. gyvybės atėmimo, todėl jam netenka pareiga atlyginti žalą, kuri yra susijusi su laidojimo išlaidomis (žr., pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-46-361/2009). Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. L. civilinės civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo R. O. (2 t., b. l. 7–8). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė mokėjimo kvitą, kuris patvirtina, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. L. kaltinamasis atlygino 2 000 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 134), todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažinamas nurodyta suma iki 6 000 Eur.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina ir 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos komiteto priimta rezoliucija Nr. (75) 7. Joje rekomenduota valstybėms narėms – Europos Tarybos narėms, savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendrasis principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (Rezoliucijos 13 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais ypatingais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-338/2008, 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009).

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 137 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiosios V. G. sveikata sutrikdyta sunkiai. Neabejotina, kad dėl nukentėjusiajai V. G. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusioji K. L. patyrė išgąstį, stresą, baimę, jai teko rūpintis mama ir ją slaugyti daugiau nei mėnesį. Praėjus mėnesiui po įvykio nukentėjusioji V. G. buvo perkelta iš neurochirurginio skyriaus į vidaus ligų skyrių, ji susirgo plaučių uždegimu, taip pat sirgo širdies ligomis, diabetu, kas sąlygojo jos mirtį. Kaip jau minėta, nors nukentėjusiajai V. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas įtakojo jos mirtį, tačiau kokia apimtimi, nustatyti nėra galimybių, o pagrindinė mirties priežastis buvo širdies ligos. Taigi neabejotina, kad nukentėjusioji K. L. išgyveno ne tik dėl sunkaus motinos sveikatos sutrikdymo, bet ir dėl motinos V. G. netekties ir patyrė neturtinę žalą.

Pagal teismų praktiką, nukentėjusiesiems dėl neatsargaus sveikatos sutrikdymo priteisiama neturtinė žala svyruoja nuo 290 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-235/2007) iki 7 000 Eur (byla Nr. 1A-204-908/2021).

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir teismų praktiką, tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamo nerūpestingumo, o ne tyčia, nukentėjusiosios V. G. amžių, sveikatos būklę, turėtas ligas, sužalojimų mastą ir pobūdį, taikyto gydymo apimtį, gydymosi trukmę, kaltinamasis nukentėjusiajai K. L. pervedė 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamojo gaunamas pajamas (šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, dėl sveikatos būklės negali dirbti tam tikrų darbų), turtinės žalos atlyginimas nepriteistas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei siekdamas skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad nukentėjusiosios K. L. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei K. L. nustatytinas 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kadangi kaltinamasis savanoriškai atlygino nukentėjusiajai K. L. 2 000 Eur neturtinės žalos, iš kaltinamojo R. O. priteistina likusi neatlyginta 2 000 Eur neturtinės žalos suma. Kita civilinio ieškinio dalis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. L. atmestina ir procesas šioje dalyje nutrauktinas. Toks neturtinės žalos dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiosios patirtiems nepatogumams, dvasiniam išgyvenimams, sukėlus sunkų sveikatos sutrikdymą jos motinai nukentėjusiajai V. G.) ir neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 37–38), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, dvi optinės duomenų laikmenos, supakuotos į voką, saugomos baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 59), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. O. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui laiduotojos Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. O., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. O. ir laiduotojai Z. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamajam R. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo R. O. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. L. naudai priteisti 2 000 (du tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Procesą dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, dvi optines duomenų laikmenas, supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.