- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-15
- Bylos Nr.
- 1-222-1036/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40904-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Nukentėjusysis
- E. P.
- Kaltinamasis
- D. P.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Deirai Jakaitei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei, nukentėjusiajai E. P., kaltinamajam D. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. 2021 m. lapkričio 23 d. apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę E. P., tai yra tyčia suėmęs už plaukų juos patempė ir ne mažiau kaip 3 (tris) kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jai į galvą bei šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai E. P. odos įbrėžimus dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą plaštakoje, tai yra sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. P. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip užfiksuota ikiteisminio tyrimo metu duotose parodymuose. Įvykis buvo lapkričio 23d. apie 22 val., Pupinės gatvėje, su kol kas dar dabartine sutuoktine. Vis dar yra santuokoje, bet pradėtas procesas dėl santuokos nutraukimo, bet vis dar gyvena kartu. Nuolatos konfliktuoja, tai jis, tai sutuoktinė kažką pasako, prasideda karas, pradeda vieną kitą pravardžiuoti. Konflikto metu gyveno kaip šeima. Įvykio metu sutuoktinę paėmė už plaukų ir keletą kartų trenkė galvos link. Nepamena kiek kartų, buvo susijaudinęs ir susinervinęs. Galėjo būti trys kartai. Žymių sužalojimų nematė. Prieš įvykį ant nukentėjusiosios veido, ar rankų žymių sužalojimų nematė. Kai sudavė, ji galvą dengėsi rankomis. Sužalojimai ant rankų galėjo atsirasti jai dengiantis rankomis nuo smūgių į galvą. Tą dieną jis buvo kambaryje, ji užėjo ir pradėjo reikalauti kažkokių savo dalykų, kilo žodinis konfliktas ir jis susinervino, susierzino, susijaudino, dėl to taip įvyko. Vaikai paskambino uošviam, kurie gyvena šalia, jie atėjo ir tą patį vakarą, gal už pusvalandžio, iškvietė policiją. Tuo metu buvo išgėręs, kiek pamena buvo nustatytas 1,33 promilių girtumas. Nori likti gyventi savo namuose, kur gyveno su nukentėjusiąja. Pažada, kad prie nukentėjusiosios prisiartinta nebus, problemų dėl saugumo ar kuo mažiau matymosi nebus, bet išliks bendravimas, kuris yra labai geras, su vaikais, nuolatos juos matys, kadangi dabar bendrauti sudėtinga. Jau ir dabar laikosi kardomosios priemonės, negyvena su nukentėjusiąja, prie jos nesiartina, buvo tik jos skambučiai, jis nerašė nei žinutės. Nukentėjusiosios pateiktą civilinį ieškinį atlygins, bet 1 000 eurų suma per didelė. Jam tinkama suma atrodo 300 eurų. Prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos laidavimą. Su mama bendrauja gerai, nuo lapkričio 24 d. ir šiuo metu pas ją gyvena. Sutaria gerai, būna visokių pokalbių, bet mama yra mama, į mamos nuomonę paskutiniu metu įsiklauso. Laidavimą supranta taip, kad laiduotojas atsako, kad jis kažkiek laiko nepadarytų nusikaltimų ar nusižengimų. Supranta, kad per laidavimo terminą negalės net prisilieti prie kažko neteisėto, padaryti kažkokią veiką. Teisėsaugoje dirbo 23 metus, žino, kokios priemonės būtų taikomos, todėl antro karto nebus. Gailisi dėl padaryto, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.
Be kaltinamojo D. P. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka, buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Nukentėjusioji E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis dar yra jos sutuoktinis. Kadangi situacija namuose įtempta dėl civilinės bylos, dėl santuokos nutraukimo, nuolatos jaučiama įtampa. Tą vakarą iš vyro pareikalavo savo dokumentų. Įeinant į kambarį buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas. Po to jie nusileido į apačią, ten irgi buvo daug pokalbio, daug konflikto. Ji grįžo į viršų kabinti rūbus, o jis (teismo pastaba – kaltinamasis) kambarį gražiai uždarė ir pradėjo ją tempti už plaukų, daužyti galvą, pradėjo ją mušti. Atbėgo vaikai, bandė jai padėti, traukti nuo jos tėvą. Ji prašė, kad nesiartintų. Po to ją nuvedė į vonios kambarį, tokiu būdu norėjo ją atitraukti nuo telefono paėmimo, nes ji sakė, kad tokių dalykų nebus ir kad skambinsi į policiją. Matomai vaikai išsigandę dėl to viso paskambino tėvams, kurie atbėgo. Ji įleido tėvus, kurie pamatė, kad dėl galvos smūgių turėjo tris guzus galvos srityje. Atvažiavus pareigūnams (teismo pastaba – kaltinamajam) buvo 1,65 promilės, po atvykimo į izoliatorių buvo 1,31 promilės. Vyras bandė tartis su visais, ir su ja, ir su tėvais, dėl didelio pykčio pradėjo neadekvačiai elgtis. Jai negalima susisiekti su vyru, bet ji pati paskambino, norėjo išgirsti kokia situacija. Nesvarstė galimybės susitaikyti. Turi tris nepilnamečius vaikus. Kai yra konfliktai vaikai stengiasi būti atskirai, vienas iš vaikų savaitgaliams pabėga, kad nematyti jų kartu. Vaikai nenori matyti jų kartu, nes vyksta užkabinimai, konfliktavimai. Ji pati irgi neatlaiko įtampos. Neturi nieko prieš dėl vaikų bendravimo su tėvu. Dėl vaikų jie turėsi bendrauti. Vyriausiajam vaikui 17 metų, planuoja studijuoja teisę arba mediciną. Nori kažkokios apsaugos, nes nėra tikra, kad tai nepasikartos. Jaučiasi nesaugiai ir bijo, nes kol vyksta civilinis procesas tie svyravimai gali būti įvairūs. Sutinka su prokurorės siūlymu dėl baudžiamojo poveikio priemonės (teismo pastaba – įpareigojimu gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu). Civilinio ieškinio suma 1 000 eurų. Patirta neturtinė žala yra dėl išgyvenimų. Ieškinio suma skirta ir visiems tyrimams, kad galėtų juos atlikti, nes norint atlikti greičiau viskas yra mokama. Taip pat priklauso kažkoks pasitenkinimas tokioje situacijoje, bent kažkokios atostogos su vaikais. Žala neatlyginta.
Šalies argumentai
M. P. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Supranta, kad prisiima atsakomybę, kad jeigu pasikartos tokie sūnaus veiksmai, ji bus atsakinga. Su sūnumi pakalbėjo, taip nutiko pirmąkart, jis pažadėjo, kad viskas. Mano, kad gali daryti sūnui teigiamą įtaką. Jis dažnai būna pas ją, jie kalbasi, sūnus viską supranta, kad tokie dalykai nepasikartos. Dabar sūnus išsiskirs. Jai vienodi ir marti, ir sūnus, abiejų gaila. Nestoja į nei vieną pusę, jie abu kalti. Žino koks jos sūnus ir kokia marti. Gaila, kad tokia šeima, 17 metų gyveno, pati išgyvena dėl jų. Sūnaus elgesį vertina negerai. Ji dirba darželyje 15 metų. Jokių drausminių nuobaudų neturi, jokių pažeidimų nebuvo, nėra teista. Su sūnumi bendrauja nuolatos, vaikai, anūkai ateina pas ją dukart per savaitę. Su anūkais sutaria.
2021 m. lapkričio 24 d. 00.07 val. D. P. buvo atliktas asmens blaivumo testas (alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133, patikros sertifikato Nr. 1527469), kuris parodė, kad D. P. patikros rezultatas – 1,31 promilės (b. l. 87–88).
2021 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 24 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties namuose smurtavo prieš savo žmoną E. P., gimusią (duomenys neskelbtini), tai yra 4 kartus ranka trenkė į galvos sritį. Tokiais veiksmais D. P. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – žmonai E. P. (b. l. 4–9).
Iš pareiškimo apie padaryta nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, ir prie jų pridėtos fotolentelės Nr. 1 matyti, kad užfiksuota:
2021 m. lapkričio 24 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėja E. P., pageidaujanti pareikšti apie įvykį parodė, kad 2021 m. lapkričio 23 d. apie 22.00 val. įvyko konfliktas su jos vyru D. P., kuris būdamas neblaivus, jai būnant „tamsiajame" kambaryje priėjo jos vyras, kuris viena ranka griebė jai už plaukų, kita ranka apie 3-4 kartus trenkė jai į galvą, į pakaušio sritį. Dėl šių vyro veiksmų patyrė stiprų fizinį skausmą, bei išgąstį. Visą tai girdėjo bei matė jų nepilnamečiai vaikai;
2021 m. lapkričio 24 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra adresu (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros objektas – gyvenamasis namas. Namas aptvertas, dviejų aukštų. Įėjimas orientuotas į (duomenys neskelbtini) pusę. Prieš savo mato stiklines plastikines duris. Užėjus į namo vidų patenkama į prieškambarį, dešinėje pusėje virtuvės zona. Žiūrint tiesia yra tamsios spalvos tarp kambario duris, pro jas patenkama į patalpą – vaiko kambarį. Kiek dešiniau matomi laiptai, vedantys į antrą namo aukštą. Pakilus į antrąjį namo aukštą, žiūrint tiesiai yra pakaba, ant kurios kabo darbužiai. Iš kairės – lentynos su drabužiais, dešinėje pusėje stovi baltos spalvos komoda, ant kurios yra darbužiai bei namų apyvokos daiktai. Išėjus iš „tamsiojo" kambario, kairėje pusėje yra du įėjimai į patalpas. Už pirmųjų tarp kambario durų yra patalpa – vonios kambarys. Žiūrint tiesiai yra buitinė technika bei langas, kairėje pusėje palei visą sieną sumontuota technika (b. l. 12–28, 33–34).
2021-11-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3204/2021 (01) nurodyta, kad E. P. padaryti odos įbrėžimai dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje. Odos įbrėžimai padaryti kietu, maža kontaktuojantį paviršių ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), poodinė kraujosruva padaryta kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti 1-4 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. P. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes, neužfiksavo. Poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje galėjo būti padaryta smūginiu kieto buko daikto poveikiu. E. P. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (b. l. 60–61).
Liudytojas G. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena pažymoje nurodytoje vietoje. Šalia jo namo, name Nr. 9 gyvena jo dukra E. P. su šeima. Šiuo metu vyksta dukros ir žento D. P. skyrybos. Jie turi bendrus 3 nepilnamečius vaikus. Skyrybas inicijavo dukra, nes D. piktnaudžiauja alkoholiu, gyvenimas su juo tapo neįmanomas. Namas, kuriame jie gyvena, priklauso bendrai E. ir D. 2021 m. lapkričio 23 d. labai vėlai vakare (tikslios valandos nežino) jam paskambino 10 metų anūkas N., kuris pasakė greitai atbėgti pas juos į namus, nes „tėtis muša mamą“. Daugiau N. nieko nekonkretizavo. Tada jis su žmona L. Š. nubėgo pas dukrą į namus. Visi jos vaikai buvo 1-jo aukšto svetainėje, buvo labai išsigandę. Tuo pat metu išgirdo triukšmą iš antro aukšto, o taip pat garsus panašius į žmogaus mušimą. Nubėgo su žmona į 2-ą aukštą ir pamatė, kad vonios kambarys yra užrakintas, tačiau iš jo sklido triukšmas ir mušimo garsai. Iš to suprato, kad žentas mūša dukrą, nes išgirdo ir dukros riksmus. Garsiai pareikalavo atrakinti duris. Žentas atrakino. Tada vonioje pamatė sumuštą dukrą: ji stovėjo pasilenkusi į priekį ir laikėsi už galvos. Taip vonioje stovėjo žentas apsimetęs, kad nieko neįvyko, sakė, kad nieko neįvyko, kad dukros jis nemušė. Tačiau dukra jam pasakė, kad girtas žentas mušė ją per galvą. Ji parodė savo pakaušį, ir jis ant jo pamatė guzą. Pačiupinėjo jį, jis buvo minkštas. Dukra pasakė, kad žentas mušė ją kumščiais per galvą, tąsė už plaukų, paprašė iškviesti policiją, daugiau nieko nekonkretizavo. Su žentu nieko nesiaiškino, o iš anūkės telefono (nes savo paliko namie per skubėjimą) paskambino į 112, pranešė apie įvykį. D. nežinojo, kad skambino į 112, negirdėjo, nes būtų pabėgęs, kaip darė jau ne pirmą kartą. D. kerštauja jai už tai, kad vyksta skyrybos, tačiau jis nenori pripažinti, kad kaltas jis, nes nepripažįsta, jog priklausomas nuo alkoholio. Kad žentas smurtavo prieš dukrą, tai ne pirmas kartas. Jis buvęs policijos pareigūnas, tad žino, kaip mušti, kad neliktų žymių. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė D. (b. l. 76–77).
Liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis S. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. lapkričio 23 d. pagal iš anksto nustatytą grafiką dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu N. A.. Apie 22.40 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – OVS) budėtojo gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), nes pranešėjo dukrą sumušė vyras. Nuvykus į įvykio vietą, juos namo kieme pasitiko pranešėjas. Užėjus į vidų, konflikto nebuvo. Namuose buvo pranešėjas su žmona, nukentėjusioji su vyru ir kitame kambaryje buvo trys vaikai. Nukentėjusioji paaiškino, kad tarp jos ir vyro įvyko žodinis konfliktas dėl išplėštų lapų iš jos užrašų knygelės, taip pat nurodė, kad jai rūbinėje kabinant rūbus, vyras sugriebė jai už plaukų ir 3-4 kartus ranka, negalėjo nurodyti ar kumščiu ar delnu, sudavė jai į pakaušio sritį, jautė fizinį skausmą. Kai ją mušė, ji ėmė rėkti ir išgirdę atbėgo vyresnioji dukra ir laikė tėvo rankas, kad jos nemuštų ir tuo momentu jam apdraskė. Toliau ji nurodė, kad kažkuriuo momentu jai pavyko perbėgo į greta esantį vonios kambarį, tada vyras laikė duris, kad ji neišeitų ir bandė ją raminti, kad čia nieko neįvyko ir nustotų verkti. Ant nukentėjusiosios veido, kūno akivaizdžių sužalojimų nebuvo matyti, nuo medikų atsisakė tik skundėsi galvos skausmais. Vyras neneigė smurtavęs, buvo sulaikytas, iškviestas kitas ekipažas, kad sulaikytąjį nuvežtų į OVS budinčią dalį. Kitas ekipažas jį išvežė, o jie liko priimti pareiškimą ir užpildyti kitus procesinius dokumentus (b. l. 80–83).
Iš 2021 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti 9 (devynių) garso ir vaizdo įrašų nufilmuotų policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („Body“) kameromis apžiūra.
Apžiūrimi vaizdo įrašai pavadinimu „2021_1123_222717_001" ir „2021_1123_224225_002" nėra susiję su tiriamu įvykiu. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2021_1123_231143_003". Vaizdo įrašo apačioje matoma data – 2021 m. lapkričio 23 d. ir laikas. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 23:11:42. Matoma, kad vaizdo įrašas filmuojamas namo viduje. Vaizdo įraše užfiksuota, kad stovi moteris, vyriškis, vyras, kuris atpažįstamas kaip D. P.. Pareigūnui pasiteiravus kas čia nutiko moteris, kurios nesimato ima pasakoti, kad vyras šiuo metu yra išgėręs, jie sukonfliktavo, ji užėjo į kambarį ir jisai pradėjo tampyti už plaukų ir daužyti per galvą. Sako, kad galvoje yra patinimų. Nurodo, kad pas vyrą sudraskytos rankos, jeigu sakys, kad čia ji padarė – čia vaikai bandė sustabdyti, kol ją daužė per galvą. Nurodo, kad vyras yra išgėręs, o ji blaivi. Pareigūnui pasiteiravus vyro nuomonės, šis nurodo, kad buvo žodinis konfliktas ir kažkiek nesusivaldė ir žmona, ir jis, kadangi tarp jų vyksta skyrybos, žmona iš karto skambina į policiją. Nurodo, kad konfliktas prasidėjo kaip visada nuo smulkmenų, nes dalinasi turtą, kurio negali pasidalinti – namą ir tada prasideda – „tu tiek skolingas, aš tiek skolingas, aš tau tiek padarysiu, tu man tiek padarysi". Pareigūno pasiteiravus kitų dviejų asmenų kaip jie atsirado, šie nurodo, kad jie yra tėvai, gyvena šalia. Moteris nurodo, kad paskambino vaikas (anūkas), kuriam 10 metų pasakė: „Močiute, tėvas mušą mamą". Pareigūnas paprašo moters atsistoti ir parodyti kurioje vietoje buvo muštą. Vaizdo įraše nesimato, tik girdisi, kaip sako: „Čia jeigu paliesit su ranka yra, jaučiasi". Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra. Vaizdo įrašo pabaigos laikas – 23:16:44. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2021_1123_231644_004". Vaizdo įrašo apačioje matoma data – 2021 m. lapkričio 23 d. ir laikas. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 23:11:43. Matoma, kad vaizdo įrašas yra ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Įtariamajam D. P. pasiteiravus ar galima kažką išspręsti kitaip, ar įmanoma, kad žmona nerašytų, „tipo" atsiprašytų, tuo labiau, kad ji nekvietė. Pareigūnas jam atsako, kad jis mato smurto požymius, kuriuos rodė ir kameroje, viskas filmuota. Įtariamajam dar kartą pasiteiravus kur smurto požymius, moteris (nukentėjusiosios mama) atsako, kad yra ant galvos. Įtariamasis nurodo, kad suprato. Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra. Vaizdo įrašo pabaigos laikas – 23:21:43. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2021_1123_232143_005". Vaizdo įrašo apačioje matoma data – 2021 m. lapkričio 23 d. ir laikas. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 23:11:42. Vaizdo įraše reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaigos laikas – 23:23:07. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2021_1123_232521_006". Vaizdo įrašo apačioje matoma data – 2021 m. lapkričio 23 d. ir laikas. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 23:25:15. Vaizdo įraše užfiksuota kaip patikrinimas blaivumas nukentėjusiosios ir įtariamojo. Pareigūno pasiteiravus įtariamojo kiek ir ko šiandien vartojo, šis atsako, kad degtinę – kiek, negali nurodyti. Pareigūnas iškelia aukštyn alkotesterio matuoklį ir matosi jo rodmenys – 1,65 promilės. Daugiau vaizdo įraše reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaigos laikas – 23:30:21. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2021_1123_233021_007". Vaizdo įrašo apačioje matoma data – 2021 m. lapkričio 23 d. ir laikas. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 23:30:20. Vaizdo įraše pareigūnas nurodo nukentėjusiajai pasirašyti prie jos patikrinimo rezultatų, kurie yra 0,00 promilės. Daugiau reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaigos laikas – 23:31:52. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2021_1123_233452_008". Vaizdo įrašo apačioje matoma data – 2021 m. lapkričio 23 d. ir laikas. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 23:34:46. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaigos laikas – 23:38:34. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2021_1123_233452_008". Vaizdo įrašo apačioje matoma data – 2021 m. lapkričio 24 d.ir laikas. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 00:11:11. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaigos laikas – 00:13:57. (b .l. 73-74)
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad D. P. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę E. P., t. y. tyčia suėmęs už plaukų juos patempė ir ne mažiau kaip tris kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jai į galvą bei šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai E. P. odos įbrėžimus dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą plaštakoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.
Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. D. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios E. P. parodymai, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama D. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas D. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl atsakomybės individualizavimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018). Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-184-697/2019).
Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo motinos M. P. laidavimą. Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. D. P. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertinama ir tai, kad D. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, atsakomybės nevengė, gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, savo poelgį vertina kritiškai, suprato, kad šeimyniniai konfliktai neturėtų būti sprendžiami tokiu būdu. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad D. P. praeityje neteistas (b. l. 116), nors administracine tvarka baustas, tačiau už KET pažeidimus, kurie nėra priskiriami prie itin šiurkščių pažeidimų, beveik visas paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjęs, be to, jis nebaustas už administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu (b. l. 118–128), todėl nagrinėjamu atveju administracinis baustas negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, kas patvirtina tamprius kaltinamojo socialinius bei darbinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Duomenų, patvirtinančių kaltinamojo nusikalstamą ar neteisėtą elgesį po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nenustatyta. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas baigiamųjų kalbų metu pritarė ir prašė, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Pagrindo teigti, jog D. P. yra būdingas neteisėtas elgesys ir asmuo nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, nėra. D. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju, mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą nagrinėjamą nusikalstamą veiką vertinti kaip atsitiktinę, o ne kaip jo susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jos pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti D. P. pasitikėjimą.
Kaip jau buvo minėta, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta ne tik žalos atlyginimo sąlyga (bent dalinė ar jos pašalinimas), bet ir alternatyva – įsipareigojimas ją atlyginti (kasacinė nutartis Nr. 2K-133/2013). Akcentuotina ir tai, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, jog turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiančios manyti, kad kaltininkas atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysi įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis šiomis nuostatomis, akivaizdu, kad pakanka ir kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą bei laikysi įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-150-616/2021). Įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad D. P. teisiamajame posėdyje sutiko atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, tačiau prašė atsižvelgti į jo finansinę padėtį bei prašomos neturtinės žalos dydį. Teismų praktikoje nurodoma, jog tuo atveju, kai šalių pozicijos labai skirtingos (nagrinėjamu atveju – D. P. nuomone, neturtinė žala turėtų sudaryti 300 eurų, o nukentėjusiosios nuomone – 1 000 eurų), pakanka, kad kaltininko sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, būtų užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole (nagrinėjamu atveju D. P. sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti žalą užfiksuotas 2022 m. kovo 2 d. teisiamojo posėdžio protokole) bei nustatyti, ar yra teismui pagrindas manyti, jog kaltininkas savo įsipareigojimą vykdys (ar turi savo nuolatines pajamas, šeimos narių pagalba ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78-693/2015; Nr. 2K-289-693/2019 ir kt.). D. P. sutikimas 2022 m. kovo 2 d. teismo posėdyje atlyginti žalą vertintinas kaip įsipareigojimas ją atlyginti. Šios aplinkybės ir D. P. iš esmės teigiama asmenybė leidžia teismui daryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad M. P. yra tinkama būti laiduotoja, byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimą laiduotoją, todėl teismas sprendžia, kad M. P. laikytina vertu teismo pasitikėjimo. M. P. neteista (b. l. 178), administracine tvarka nebausta (b. l. 175–176), dirbanti ir darbe charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 177), be to teismo vertinimu jos darbinės funkcijos gali turėti teigiamos reikšmės darant įtaką kaltinamajam D. P.. Byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog M. P. ateityje elgsis netinkamai. Tiek kaltinamasis, tiek jo motina M. P. parodė, kad juos sieja artimi santykiai – kartu gyvena, sutaria gerai, nuolatos bendrauja ir pasikalba. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad M. P. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Pažymėtina tai, kad M. P. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji savo sūnaus elgesį vertina kritiškai, jai toks elgesys nėra priimtinas, savo sūnaus elgesio neteisino. Svarbu akcentuoti ir tai, kad D. P. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, todėl M. P. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo sūnaus elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja M. P. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti sūnaus D. P. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad M. P. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie M. P. asmenybę, tiek jos bei D. P. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad M. P. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką D. P., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.
Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagal laiduotojos M. P. laidavimą. Priimdamas sprendimą atleisti kaltinamąjį D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamas veikas, padarytas nukentėjusios E. P. atžvilgiu, teismas įvertina ir bendrų kaltinamojo ir nukentėjusios vaikų interesus ateityje. Nuteisus D. P., jo vaikai turėtų teistą tėvą, o tai ateityje, jiems gali užkirsti kelią užimti norimas pareigas valstybės tarnyboje. Pažymėtina, kad pati nukentėjusioji E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vyriausiasis vaikas, kuriam 17 metų, planuoja studijuoja mediciną arba teisę. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į kilusias pasekmes, D. P. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos M. P. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė D. P.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį D. P. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus D. P. ir M. P. šeimynines aplinkybes, finansinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, D. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamojo sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą nėra būtinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad D. P., padarydamas nusikalstamą veiką, privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.
Vadovaujantis BK 72¹ straipsnio 1 dalimi teismas gali skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus. Byloje konstatavus smurto artimoje aplinkoje atvejį, įvertinus nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, nukentėjusiosios E. P. poziciją, taip pat ir paties kaltinamojo parodymus dėl namuose nuolat kylančių konfliktų, bei siekiant auklėjamųjų ir prevencinių tikslų įtariamajam tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72¹ straipsnyje, t. y. uždrausti D. P. artintis prie nukentėjusios E. P. arčiau nei 5 (penkių) metrų atstumu bei bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. P., taip pat nesilankyti nukentėjusiosios E. P. gyvenamojoje vietoje bei kitose vietose, kuriose būna nukentėjusioji E. P., išskyrus tuos atvejus, kai nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kartu teismas pažymi, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nesutrukdys kaltinamajam vykdyti jo kaip tėvo pareigas savo vaikams.
Prokurorė taip pat prašė paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą 72² straipsnyje, t. y. dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, nors nusikalstama veika padaryta ir prieš šeimos narį, sprendžia, kad kaltinamajam nusikalstamas elgesys nėra sistemingas, jis kritiškai vertina savo veiksmus, supranta, jog šeimyniniai konfliktai tokiu būdu negali būti sprendžiami. Teismo vertinimu baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta 72² straipsnyje, yra perteklinė ir įvertinus nurodytas aplinkybes kaltinamajam neskirtina. Baudžiamojo persekiojimo tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. P. paskyrus anksčiau minėtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji E. P. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam D. P. dėl 1 000 (vieno tūkstančio) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų. Neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas bei jų išieškojimas iš vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-468/2020).
Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais. Sprendžiant dėl dydžio pagrįstumo atsižvelgiama ir į teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Lietuvos teismų formuojamoje praktikoje dėl neturtinės žalos atlyginimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, matyti, kad priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 145 eurų iki 1 000 eurų (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-489/2020, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-628/2020, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-730-851/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-309-654/2019, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-497/2017). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neadekvačiai įvertino kilusią konfliktinę situaciją su nukentėjusiąja, jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. 2021-11-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3204/2021 (01) konstatuota, kad E. P. padaryti odos įbrėžimai dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje. Tokie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 60–61). Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl jai padarytos nusikalstamos veikos patyrė ne tik stiprų fizinį skausmą, bet ir baimę, gėdą, pažeminimą. Dėl padarytų sveikatos sužalojimų negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, eiti į darbą, kadangi jos darbas susijęs su bendravimu su žmonėmis. Dėl patirto streso, įtampos ir skausmo suprastėjo nukentėjusiosios darbo našumas, teko vartoti vaistus tiek nuo skausmo, tiek raminamuosius. Jos atžvilgiu padarytas nusikaltimas pažeidė ne tik jos emocinį ir dvasinį atsparumą, bet ir pakirto pasitikėjimą savo orumu ir verte, sukėlė baisias dvasines kančias. Taip pat nori pasidaryti tyrimus, kurie yra mokami, jai atliekami greičiau. Neabejotina, kad nukentėjusioji dėl įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Patirti kūno sužalojimai ir dvasiniai išgyvenimai neabejotinai neigiamai veikė nukentėjusiojo asmens gyvenimo kokybę. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl nukentėjusiajai sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų šiuo metu nukentėjusiajai būtų ribotos judėjimo galimybės. Svarbu pažymėti ir tai, kad nukentėjusioji E. P. dar ir iki nagrinėjimo nusikaltimo padarymo su kaltinamuoju palaikė konfliktiškus bei įtemptus santykius, šiuo metu vyksta jų skyrybų procesas, ji pati neatlaiko įtampos. Kaip teisiamojo posėdžio metu parodė ir pati, prieš kaltinamajam jos atžvilgiu naudojant fizinį smurtą, su kaltinamuoju D. P. pykosi, konfliktavo. Nors šios aplinkybės niekaip nepateisina D. P. neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusiąją, tačiau visumoje, jų įtakos nustatant neturtinės žalos dydį paneigti negalima. Taip pat parenkant konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiajai nepadaryta turtinė žala, nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų ir fizinio skausmo nebuvo išduotas laikinas nedarbingumas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje nusistovėjusią žalos dydžio nustatymo praktiką, nukentėjusiajai E. P. iš kaltinamųjo priteistinos neturtinės žalos suma mažintina iki 400 (keturių šimtų) eurų ir priteistina iš D. P..
Iš dalies tenkinus nukentėjusios ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš D. P. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo dienos (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100–102), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėt – voką su kompaktiniu disku, kuriame užfiksuoti policijos pareigūnų „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai, palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, D. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos M. P. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laiduotojos M. P. laidavimo terminą be užstato.
Vadovaujantis 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, BK 72¹ straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti D. P. artintis prie E. P. arčiau nei 5 (penkių) metrų atstumu bei bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. P., taip pat nesilankyti E. P. gyvenamojoje vietoje bei kitose vietose, kuriose būna E. P., išskyrus tuos atvejus, kai nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš D. P. E. P. naudai 400 (keturių šimtų) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš D. P. E. P. naudai 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo 400 (keturių šimtų) eurų už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėt – voką su kompaktiniu disku, kuriame užfiksuoti policijos pareigūnų „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. P. ir laiduotojai M. P. kad:
· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.