Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6196-767/2023 pagal pareiškėjos V. L. skundą dėl antstolės R. A. veiksmų, suinteresuotas asmuo – V. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2023-04-11 patvarkymu antstolė R. A. pareiškėjos skundą tenkinti atsisakė ir patvarkymą su vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.

4. Antstolė nurodė, kad vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2716,20 Eur ir 2000,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. L. išieškotojo V. T. naudai.

5. Antstolė nurodė, jog vykdomųjų bylų vykdymo metu skolininkei išsiųsti patvarkymai priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti (Nr. (duomenys neskelbtini)), raginimai įvykdyti sprendimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), vykdymo išlaidų apskaičiavimai (Nr. (duomenys neskelbtini)). Procesiniai dokumentai skolininkei įteikti 2023-03-22. Skolininkei per nurodytą terminą neįvykdžius raginimų, 2023-04-03 taikytos priverstinio vykdymo priemonės: 2023-04-03 priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-04-03 priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-04-06 priimtas turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Antstolė nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnyje numatyti privalomi vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai, o CPK 627 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kada antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Antstolė pažymėjo, jog šiuo atveju nėra pagrindų visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskirajame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarties pareiškėja (apeliantė) V. L. nurodo, jog žalos nepadarė, prašo panaikinti 2022-07-18 sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjos (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

15. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

16. Remiantis civilinės ir vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolė R. A. vykdo vykdomąsias bylas pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų išduotus vykdomuosius raštus dėl skolos išieškojimo iš skolininkės V. L. išieškotojo V. T. naudai.

17. 2023-03-15 buvo priimti patvarkymai priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, raginimai įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų paskaičiavimai ir išsiųsti skolininkei. Dokumentai pareiškėjai buvo įteikti tinkamai. Kadangi skolininkė nustatytu terminu sprendimų neįvykdė, antstolė pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus: 2023-04-03 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, 2023-04-06 priėmė turto arešto aktą.

18. 2023-04-11 pareiškėja pateikė skundą, kuriuo prašė sustabdyti skolų išieškojimą. 2023-04-11 patvarkymu antstolė skundą tenkinti atsisakė. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nutarta pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų netenkinti.

19. CPK 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsni) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo.

21. CPK 626 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

22. CPK 627 straipsnyje nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos, vykdomųjų bylų medžiagą, pareiškėjos nurodytus argumentus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nei privalomųjų, nei fakultatyviųjų vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų nenustatyta. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos nurodyta byla (į bylą pateikta apeliacinio skundo kopija, kuriuo skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023-04-20 sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022-04-15 rašto panaikinimo buvo atmestas) būtų kaip nors susijusi su antstolės vykdomomis vykdomosiomis bylomis.

24. Tiek atskirajame skunde, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja akcentuoja, jog žalos nepadarė, skunde prašo panaikinti 2022-07-18 sprendimą.

25. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2924-948/2022 pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei V. L. dėl nuosavybės teisės gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo. 2022-07-18 sprendimu nuspręsta ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022-07-18 sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeista, kita sprendimo dalis palikta nepakeista.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju apeliacine tvarka tikrina skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6196-767/2023 pagrįstumą ir teisėtumą. Civilinė byla Nr. e2-2924-948/2022 jau išnagrinėta, taip pat ir apeliacine tvarka, teismų procesiniai sprendimai įsiteisėję. Apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys gali būti apskųsti ir peržiūrėti tik kasacine tvarka (CPK 340 straipsnio 1 dalis).

27. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. T. prašo skirti pareiškėjai baudą už teismo sprendimo ir įpareigojimų nevykdymą, už nepagarbą teismui ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę teismo sankcijos skiriant suinteresuotam asmeniui.

28. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį.

29. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises.

30. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

31. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).

32. CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

33. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

34. Taigi sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

35. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju esamų duomenų nepakanka išvadai, kad pareiškėja skundą dėl antstolės veiksmų iš tiesų pateikė siekdama kitų tikslų, nei apginti savo teises, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymo dėl baudos pareiškėjai skyrimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius jokio tyčinio akivaizdžiai nesąžiningo elgesio, patvirtinančio, jog pareiškėja piktnaudžiavo procesu bei procesinėmis teisėmis šioje byloje, negali būti pagrindas skirti jai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl suinteresuoto asmens prašymas skirti pareiškėjai baudą atmestinas.

36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, vykdomųjų bylų duomenis, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavimo faktines bylos aplinkybes, įvertino antstolės procesinius veiksmus, tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.