Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei V. L. dėl nuosavybės teises gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) įpareigoti atsakovę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka ir savo lėšomis iš ieškovo žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pašalinti: 1.1) medinius kuolus, UAB (duomenys neskelbtini) 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje pažymėtus „36“ ir „37“; 1.2) raudonus ženklus, UAB (duomenys neskelbtini) 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje pažymėtus „34“, „35“, „38“ ir „39“; 1.3) želdinius, UAB (duomenys neskelbtini) 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje pažymėtus „1“, „2“, „3“, „4“, „5“, „6“, „7“, „8“, „9“, „10“, „11“, „12“, „13“, „14“, „17“, „18“, „19‘, „20“, „21“, ‚23“, „24“, „25“, „26“, „47“, „48“; 2) įpareigoti atsakovę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka ir savo lėšomis pertvarkyti jai priklausančius želdinius, UAB (duomenys neskelbtini) 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje pažymėtus „15“, „16“, „22“, „27“, „28“, „29“, „30“, „31“, „32“, „33“, „46“, o taip pat esančius tarp taškų, pažymėtų „44“ ir „45“, tokiu būdu, kad šių želdinių veisimui pagal teisės aktų reikalavimus nebebūtų reikalingas ieškovo, kaip kaimyninio žemės sklypo savininko, sutikimas, o nesant galimybės šių želdinių pertvarkyti tokiu būdu – pašalinti šiuos želdinius; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 6.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. To paties prašo ir dublike.

Ieškovas nurodo, kad jam pagal 2015-07-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2277 (ankstesnis savininkas P. K.) nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.), adresu (duomenys neskelbtini) sav., bei sklype esantys statiniai. Atsakovei nuo 2004-11-12 nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.), adresu (duomenys neskelbtini), bei sklype esantys statiniai. Ieškovo ir atsakovės žemės sklypai yra greta vienas kito ir turi bendrą ribą. 2005 metais atlikti ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribų paženklinimas. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017-03-29 sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas konstatavo, kad atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 1996 m., tuometiniai gretimų sklypų savininkai R. L. ir P. K. su atliktais matavimais sutiko. P. K. žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2005 m., juos derinant su anksčiau atliktais atsakovės žemės sklypo kadastriniais matavimais. Abiejų žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo suderinti kompetentingų institucijų. Sklypų ginčo riba atitinka atliktų kadastrinių matavimų duomenis. Asakovė ieškovo žemės sklype sukalė įvairių ženklų, kuolų, kurie turėjo neva patvirtinti, kad žemės sklypus skirianti riba eina per šiuos jos sukaltus ženklus, kuolus. 2018 metų gegužės mėnesį ieškovas dėl jo žemės sklype atsakovės sukaltų kuolų kreipėsi į policiją. Atsakovė tiek ieškovo žemės sklype, tiek savo žemės sklype prie bendros ribos, tiek ir ant ribos prisodino įvairių želdinių, stengdamasi įtvirtinti jos pageidaujamą žemės sklypus skiriančios ribos vietą. Atsakovės pasodinti želdiniai apriboja ieškovo galimybę naudotis savo turtu. Šių ženklų, kuolų ir želdinių atsakovė nepašalina iki šiol, nors ieškovas ne kartą to reikalavo. Ieškovui bandant pačiam atlikti kokius nors savo žemės sklypo tvarkymo darbus prie bendros žemės sklypų ribos, atsakovė arba jos artimieji ieškovą užsipuola, skundžia institucijoms, kitaip trukdo ieškovui šeimininkauti savo žemės sklype. Atsakovė tokiais savo veiksmais padarė ieškovui neturtinę žalą.

Ieškovas posėdžio metu ieškinį palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytais motyvais. Papildomai parodė, kad žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini), jam priklauso nuo 2015 m. liepos mėnesio. Sklypą įsigijo iš savo dėdės. Čia yra jo tėviškė. Sklypą norėtų apsitverti tvora ir paleisti ganytis avis. Atsakovė nepripažįsta ir nevykdo 2016 m. teismo sprendimo, tvarkosi jo žemės sklype - buvo sukalti kuolai, sodinami įvairūs želdiniai. Kiekvieną kartą atvykęs į savo sklypą turi aiškintis institucijoms, kodėl geni, šienauja savo sklype. Atsakovė užgaulioja jį, apkaltino per spaudą, kad naikina senyvo žmogaus augalus, želdinius. Dėl to turėjo pasiaiškinti draugams, vykti į policiją, rašyti pasiaiškinimus. Tokie atsakovės veiksmai atima daug nervų, sveikatos. Prašo įpareigoti atsakovę pašalinti iš jo žemės sklypo medinius kuolus ir raudonus ženklus ir želdinius UAB (duomenys neskelbtini) parengtoje schemoje pažymėtus ir esančius jo žemės sklype bei pertvarkyti atsakovei priklausančius želdinius, o nesant galimybės šių želdinių pertvarkyti tokiu būdu – pašalinti šiuos želdinius. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė 2022-06-28 teismo posėdžio metu pakartotinai pareiškė nušalinimą tiek bylą nagrinėjančiai teisėjai, tiek visam Šiaulių apylinkės teismui, nurodydama, kad teisėja nepasitiki ir teisėjos tolesni veiksmai pažeistų jos teises. Kadangi nušalinimas buvo reiškiamas tais pačiais pagrindais, teisėja, vadovaudamasi CPK 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nušalinimo klausimą sprendė pati ir reiškiamą nušalinimą atmetė. Atsakovė taip pat pareiškė nepasitikinti jai paskirtu advokatu Kęstučiu Valiu ir jį nušalinanti. Atsakovė, reikšdama nepasitenkinimą visais jos atžvilgiu teismų priimtais nepalankiais sprendimais, paliko posėdžių salę. Po kurio laiko atsakovė sugrįžo į posėdžių salę ir, ieškovui duodant paaiškinimus, vėl pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Teisėjai žodžiu įspėjus atsakovę apie teismo posėdžio tvarkos pažeidimus, atsakovė paliko posėdžių salę ir tolimesniame bylos nagrinėjime nebedalyvavo. Todėl byla buvo išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

V. T. nuo 2015-07-23 asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su jame esančiais pastatais – (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2015-07-10 pirkimo-pardavimo sutartį iš P. K.. Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatyto data 2005-01-05 (1 t., b. l. 10-12).

Atsakovei V. L. nuosavybės teise nuo 2004-11-12 priklauso žemės sklypas, įgytas paveldėjimo teisės pagrindu, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, kadastro duomenų fiksavimo data 1996-04-02 (1 t., b. l. 13-15).

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017-03-29 sprendimu civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) pagal atsakovės ieškinį V. T. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei įpareigojimo atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus, atsakovės ieškinį atmetė visiškai, padarydamas išvadą, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribos yra aiškios. Teismas konstatavo, kad atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 1996 m., tuometiniai gretimų sklypų savininkai R. L. ir P. K. su atliktais matavimais sutiko. P. K. (dabar ieškovo) žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2005 m., juos derinant su anksčiau atliktais atsakovės žemės sklypo kadastriniais matavimais. Abiejų žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo suderinti kompetentingų institucijų. Sklypų ginčo riba atitinka atliktų kadastrinių matavimų duomenis, todėl teismui nekilo abejonių dėl žemės sklypų ribos aiškumo. Šiaulių apygardos teismas 2017-06-23 nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovė tris kartus bandė procesą atnaujinti, tačiau visais atvejais procesas nebuvo atnaujintas (t. 1, b. l. 16-32, 45-64, 74-76, 79-100). Tai, kad atsakovė iki šiol nesutinka su minėtu teismo sprendimu, nesudaro pagrindo šiuo sprendimu nesivadovauti. Todėl atsakovės atsiliepime į ieškinį pateikti argumentai laikytini nepagrįstais ir paneigtais įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė yra gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkai. Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovė ieškovui priklausančiame žemės sklype sukalė medinius kuolus, raudonus ženklus, yra prisodinusi želdinių, taip pat dėl to, kad atsakovės sklype auga želdiniai, kurie, būdami per arti šalių žemės sklypų ribos, ar tiesiog ant ribos, meta šešėlį ir trukdo tinkamai naudotis nuosavybe pagal tikslinę paskirtį. Dėl šios priežasties ieškovas prašo pašalinti jo žemėje esančius medinius kuolus ir raudonus ženklus bei želdinius, o želdinius, esančius per arti šalių žemės sklypų ribos, pertvarkyti, o nesant galimybės pertvarkyti, pašalinti šiuos želdinius.

Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.98 straipsnis, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkas (ieškovas) turi įrodyti savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, o atsakovas – kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2014-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014).

Šiuo atveju pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis matyti, kad ieškovas yra savininkas žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.), adresu (duomenys neskelbtini). Sklypų ginčo riba atitinka atliktų kadastrinių matavimų duomenis. Tai, kad atsakovė iki šiol nesutinka su teismo sprendimais, nesudaro pagrindo jais nesivadovauti. Todėl atsakovės atsiliepime į ieškinį pateikti argumentai laikytini nepagrįstais ir paneigtais įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Ieškovo teismui pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje (toliau – Schema), fiksuota ieškovo ir atsakovės žemės sklypų bendra riba, atsakovės sukalti kuolai, ženklai, pasodinti želdiniai, visų jų vietos ir atstumas iki bendros žemės sklypų ribos (t. 1, b. l. 145). Atsakovė savo žemės sklype yra pasodinusi tujas, kitus spygliuočius, serbentų krūmus. Šie želdiniai yra ne didesniu nei 0,57 m atstumu nuo žemės sklypo ribos, o dauguma jų yra beveik ant sklypų ribos.

2018-05-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr.0041-18-18 antstolis konstatavo faktinę padėtį ieškovo žemės sklype. Antstolio darytame vaizdo įraše, kuris yra faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedas, matyti fiksuoti atsakovės įkalti ženklai, kuolai, taip pat ir želdiniai. Įraše fiksuota, kai faktinių aplinkybių konstatavimo procese dalyvavusi atsakovė patvirtino, kad jos prašymu jos matininkas sukalė Ieškovo žemės sklype ženklus, kad ieškovo sklype esantys kuolai yra jos, bei kad želdiniai yra jos. Įraše fiksuota, kaip atsakovė reiškia nesutikimą su žemės sklypų ribomis, nepaisant jau esamų teismų sprendimų, taip pat deklaruoja savo tariamą teisę sodinti šiuos želdinius ieškovo žemės sklype (t. 1, b. l. 124-126). 2019-03-13 antstolio pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuota, kad atsakovė nevykdo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-12-30 nutarties, kuria jai uždrausta vykdyti bet kokią veiklą ginčo vietoje (1 t. b. l. 129-143).

Aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. D1-717 (2016-08-24 įsakymo Nr. D1-565 redakcija) patvirtintų „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ 2 punktas nurodo, kad privačioje žemėje veisiant medžius ir krūmus, privaloma vadovautis 5.1, 5.5, 8.1-8.3 papunkčių ir 7 punkto reikalavimais. Taisyklių 5.5 punktas nurodo, kad medžiai ir krūmai veisiami šių taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.

„Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ priede pateikiami mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu. Nurodoma, kad mažiausias leidžiamas medžių ir krūmų atstumas iki žemės sklypo ribos yra 1 metras. Tačiau pažymėtina, kad ir minimaliu metro atstumu sodinamiems želdiniams yra keliami reikalavimai: leidžiama sodinti vieno metro atstumu iki žemės skly­po ribos medžius ir krūmus rūšių, kurių individai gali užaugti iki 2 m aukščio arba formuojami iki 2 m aukščio, gyvatvorę, skiriančią kaimyninius sklypus, formuojama iki 2 m aukščio (pietinė pusė (tarp 135? ir 225?)) ar gyva­tvorę, skiriančią kaimyninius sklypus, formuojama iki 1,3 m aukščio. Tuo tarpu schemoje atžymėti visi prie bendros ribos atsakovės pasodinti želdiniai yra arčiau, nei 1 metras.

Sprendžiant šalių ginčą, svarbu nustatyti, kada želdiniai buvo pasodinta ir kokie teisės aktai tuomet reglamentavo sodinių sodinimo tvarką, numatė tam tikrus leistinus atstumus nuo kaimyninių žemės sklypų ribos. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, jog dalis želdinių buvo pasodinta iki atsakovui įsigyjant žemės sklypą, t. y. iki 2015 metų, kita dalis – atsakovės buvo pasodinta vėliau.

Taigi, nors tikslaus želdinių pasodinimo laiko nėra galimybės nustatyti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dalis jau buvo pasodinta iki ieškovui įsigyjant žemės sklypą, yra pagrindas teigti, kad jų sodinimo metu galiojo statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, kurio skyriaus „Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 5 punkte nustatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m; žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m, kitų medžių – 3 m. Šio dokumento minėto skyriaus 6 punkte taip pat nustatyta, kad, formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. Nagrinėjamu atveju aktualus ir 2007 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-717 „Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Tuo metu, kai , tikėtina, buvo pasodintos tujos, galiojusių Taisyklių 4.5. (akto redakcija galiojo nuo 2008 m. sausio 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d.) punkte buvo numatyta, kad krūmai veisiami – ne arčiau kaip 1 m, medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m, – ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų, o Taisyklių 4.6. punkte buvo reglamentuota, kad sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje gali būti veisiamos ne aukštesnės kaip 1,3 m gyvatvorės.

Iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų, želdinių schemos, matyti, jog ieškovo žemės sklypas atsakovės žemės sklypo atžvilgiu yra į šiaurės vakarų pusę, todėl spręstina, kad atsakovės pasodinti želdiniai ieškovo žemės sklype užstoja šviesą iš rytų ir pietų pusės. Kadangi atsakovės žemės sklype želdiniai yra aukšti (1-4 metrai), ir yra pasodinti beveik ant žemės sklypų ribos, jie užstoja ieškovo žemės sklype šviesą. Taip pat sutiktina su ieškovo argumentu, kad želdinių šakos trukdo jam prižiūrėti savo žemės sklypą, nes nuo želdinių krintantys spygliai, kankorėžiai, lapai teršia ir rūgština dirvožemį. Dėl atsakovės želdinių ir į ieškovo žemės sklypą išsikišusių jų šakų ieškovas neturi galimybės tinkamai aptverti savo žemės sklypo, o tai sudaro ieškovui kliūtis vykdyti savo žemės sklype žemės ūkio veiklą – avininkystę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės kuolai, ženklai, želdiniai, kurie yra ieškovo žemės sklype, privalo būti pašalinti, nes jie yra ne atsakovei, o ieškovui priklausančiame žemės sklype. Ieškovo sutikimo tam gauta nėra. Tokie atsakovės savavališkai įrengti kuolai ir ženklai, bei pasodinti želdiniai iš ieškovo žemės sklypo privalo būti pašalinti. Todėl atsakovė įpareigotina per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka ir savo lėšomis pašalinti: 1.1) medinius kuolus, UAB (duomenys neskelbtini) 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje pažymėtus „36“ ir „37“; 1.2) raudonus ženklus, UAB (duomenys neskelbtini) 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje pažymėtus „34“, „35“, „38“ ir „39“; 1.3) želdinius, UAB (duomenys neskelbtini) 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje pažymėtus „1“, „2“, „3“, „4“, „5“, „6“, „7“, „8“, „9“, „10“, „11“, „12“, „13“, „14“, „17“, „18“, „19‘, „20“, „21“, ‚23“, „24“, „25“, „26“, „47“, „48“

Nors Taisyklių redakcijoje, galiojusioje nuo 2008 m. sausio 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., atskirai reikalavimų gyvatvorei nebuvo išskirta, tačiau vėlesnėje redakcijoje jau yra numatyta, kad gyvatvorė veisiama ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Šiuo metu galiojančios Taisyklių redakcijos priedo 4 ir 5 punktuose nustatyti gyvatvorės veisimo reikalavimai yra tokie: gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, turi būti formuojama iki 1,3 m aukščio, o mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos šiaurinėje pusėje tarp 315o ir 45o – 1 m. Tuo atveju, jei gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, yra ne šiaurinėje pusėje, tai ji turi būti formuojama iki 2 m aukščio, o mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos – 1 m.

Pažymima, kad net ir nustačius, jog dalis želdinių auga mažesniu nei leistinu atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, būtina spręsti, vadovaujantis proporcingumo ir sąžiningumo principais, kad nebūtų labai dideliu mastu apribotos atsakovės teisės ir teisėti interesai. Todėl atsakovė įpareigotina per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka ir savo lėšomis pertvarkyti jai priklausančius želdinius, UAB (duomenys neskelbtini) 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje pažymėtus „15“, „16“, „22“, „27“, „28“, „29“, „30“, „31“, „32“, „33“, „46“, o taip pat esančius tarp taškų, pažymėtų „44“ ir „45“, tokiu būdu, kad šių želdinių veisimui pagal teisės aktų reikalavimus nebebūtų reikalingas ieškovo, kaip kaimyninio žemės sklypo savininko, sutikimas, o nesant galimybės šių želdinių pertvarkyti tokiu būdu – pašalinti šiuos želdinius.

Pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y., draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (LR Konstitucinio Teismo 1997-10-01 nutarimas). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ar kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

Kaip minėta, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-24-632/2016 pagal ieškovo V. T. patikslintą ieškinį atsakovei V. L. dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo ir 2016-06-17 sprendimu įpareigojo atsakovę V. L. savo sąskaita ir jėgomis per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jai nuosavybės teise priklausančius pastatus: vištidę, malkinę ir sandėlį iš V. T. priklausančio žemės sklypo, priteisė iš V. L. V. T. naudai 911,56 Eur atstovavimo išlaidų.

Tokiu būdu teismas įvykdė teismingumą, galutinai išsprendė tarp ieškovo ir atsakovės kilusį ginčą, ir atsakovė buvo įpareigota nutraukti neteisėtą naudojimąsi ieškovo žemės sklypu, kiek tai susiję su jos statiniais, pastatytais ieškovo žemės sklype. Tačiau atsakovė šio teismo sprendimo neįvyko, ir netgi elgiasi priešingai – deda pastangas šio sprendimo vykdymo išvengti. Atsakovė ir toliau naudojasi ieškovo žemės sklypu ir kitais būdais – želdiniams sodinti, kuolams ir ženklams sukalti, o taip pat naudoja savo žemės sklypą tokiu būdu, kuriuo yra ribojama ieškovo galimybė naudotis savo žemės sklypu (dėl minėtų atsakovės žemės sklype ar ant ribos pasodintų želdinių, nesilaikant reikiamų atstumų). Tokia situacija, prasidėjusi dar prieš 2015 metus, tęsiasi ilgai – 7 metus.

Bylos medžiaga ir ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė, siekdama įrodyti savo poziciją dėl neva neaiškios ieškovo ir atsakovės žemės sklypu skiriančios ribos vietos, ieškovo žemės sklype sukalė įvairių ženklų, kuolų, kurie turėjo neva patvirtinti, kad žemės sklypus skirianti riba eina per šiuos jos sukaltus ženklus, kuolus, taip pažeisdama ieškovo nuosavybės teisę, o tai vertintina kaip savarankiškas atsakovės neteisėtas veiksmas, nepaisant minėto jos vengimo vykdyti ieškovui palankius teismo sprendimus. Atsakovė ieškovo žemės sklype atliko veiksmus, kurie apriboja ieškovo galimybę naudotis savo turtu. Šių ženklų, kuolų ir želdinių atsakovė nepašalina iki šiol, nors ieškovas ne kartą to reikalavo. Ieškovui bandant pačiam atlikti kokius nors savo žemės sklypo tvarkymo darbus prie bendros žemės sklypų ribos, atsakovė arba jos artimieji ieškovą užsipuola, skundžia institucijoms, kitaip trukdo ieškovui šeimininkauti savo žemės sklype. 2015 metais atsakovė kreipėsi į policiją, nurodydama, kad ieškovas neteisėtai genėja jai priklausančius želdinius. Policija 2015-12-04 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą prieš ieškovą, tačiau atsakovės kreipimosi pagrindu prieš ieškovą buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena ir jam 2016-02-10 surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau 2016-03-31 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nutarta ieškovui baudos neskirti, o bylą nutraukti, nesant ieškovo padaryto pažeidimo. Be to, atsakovė viešai spaudoje 2016-06-07 laikraštyje “Ūkininko patarėjas” kaltino ieškovą, kad jis neteisėtai nugenėjo jai priklausančius medžius ir krūmus ir tokiu būdu neva jai padarė net 113811,00 Eur žalą, tokiu būdu pateikė nepagrįstus, tikrovės neatitinkančius kaltinimus ieškovo atžvilgiu ir viešai pažemino ieškovo garbę ir orumą. 2019-04-18 į ginčo vietą buvo iškviesta policija, nes atsakovė eilinį kartą įsiveržė į ieškovo žemės sklypą ir ėmė jame rodyti kažkokias jos įsivaizduojamas ribas, nepaisant to, kad šis klausimas tuo metu jau išspręstas minėtais teismų sprendimais. Ieškovui bandant išprašyti atsakovę iš ieškovo žemės sklypo, kilo konfliktas, kurio rezultate atsakovei buvo surašytas 2019-04-23 nutarimas administracinio nusižengimo byloje savavaldžiavimą, o tai taip pat yra atskiras savarankiškas neteisėtas atsakovės veiksmas (t. 1, b. l. 113, 114). 2019-07-22 raštu Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į atsakovės samdytą UAB (duomenys neskelbtini) matininką, reikalaudama panaikinti šiuos neteisėtai sukaltus ženklus. Rašte institucija pažymi, kad atsakovė, remdamasi šiais matininko ieškovo žemės sklype sukaltais ženklais, klaidina kitas institucijas. 2019-09-11 rašte Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad tikisi, jog matininkui pašalinus šiuos neteisėtus ženklus baigsis atsakovės savavaldžiavimas ieškovo žemės sklype. Tačiau matininkas, teikdamas prašymus ir paaiškinimus Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, veikdamas akivaizdžiai atsakovės prašymu ir interesais, siekė vilkinti šių ženklų pašalinimą, neva laukdamas, kaip apeliacinės instancijos teismas išspręs atsakovės prašymą atnaujinti procesą byloje dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Nepaisant to, kad šie procesai jau seniai pabaigti ir apeliacine tvarka byla išnagrinėta, atsakovė ir jos matininkas iki šiol šių ženklų nepašalino (t. 1, b. l. 106-123). Teismas sutinka su ieškovo išdėstytais argumentais, kad visa tai jam kelia neigiamus išgyvenimus, nes jis negali tinkamai ir pilna apimtimi naudotis savo turtu, nuolatos bandant tvarkyti savo žemės sklypą prie atsakovės žemės sklypo ribos, ieškovas sulaukia priekaištų, pretenzijų, skundų, trukdymų, ieškovui vykimas į savo žemės sklypą ir buvimas ten kelia neigiamas emocijas, įtampą, stresą, jis negali jaustis savo turto šeimininku, nes atsakovė jo valdose šeimininkauja visiškai neribotai ir negerbdama svetimos nuosavybės. Taip pat ieškovas negali pradėti veiklos – avininkystės, kuriai ruošiasi nuo 2015 metų, nes negali tinkamai apsitverti savo žemės sklypo.

Teismas sprendžia, kad šių atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų visuma yra pakankama konstatuoti, kad jais buvo padaryta neturtinė žala ieškovui ir, kad priežastinis ryšys tarp nurodomų atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos neturtinės žalos yra akivaizdus ir tiesioginis.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad materiali kompensacija už moralinę žalą turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tačiau jo taikymui visais atvejais būdingi ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos (2006-08-19 nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, ir pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (2005-11-23 civilinėje byloje Nr.3K-3-604/2005). CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato kriterijus, kuriais remiantis yra parenkamas neturtinės žalos dydis. Konkrečiai nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-584/2011).

Atsižvelgiant į atsakovės daromų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nepagarbą teisingumui ir privačiai nuosavybei, atsižvelgiant į tokiu būdu ieškovui sukeltus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, atsižvelgiant ir į pačios atsakovės turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovo ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui 2000 Eur neturtinės žalos.

Kiti šalių išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas už procesinių dokumentų paruošimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose sumokėjo 2000 Eur, sumokėjo 220 Eur dydžio žyminį mokestį, 484 Eur sumokėjo antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą bei 200 Eur už UAB (duomenys neskelbtini) schemos parengimą. Atsakovei byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovo patirtos 2000 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Rekomendacijose rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, jos pagrįstos ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Taip pat teismas pripažįsta pagrįstomis ir ieškovo turėtas išlaidas 484 Eur dydžio antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą bei 200 Eur už UAB (duomenys neskelbtini) schemos parengimą.

Ieškinio dalis dėl neturtinio reikalavimo patenkinta visiškai (100 procentų), o dėl turtinio reikalavimo patenkinta iš dalies (33 procentų), todėl laikytina, kad ieškinys patenkintas 66 procentais.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais: 1771 Eur ((2000+484+200)x0,66) (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka ir savo lėšomis iš ieškovo žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pašalinti: 1.1) medinius kuolus, UAB (duomenys neskelbtini) 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje pažymėtus „36“ ir „37“; 1.2) raudonus ženklus, UAB (duomenys neskelbtini) 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje pažymėtus „34“, „35“, „38“ ir „39“; 1.3) želdinius, UAB (duomenys neskelbtini) 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje pažymėtus „1“, „2“, „3“, „4“, „5“, „6“, „7“, „8“, „9“, „10“, „11“, „12“, „13“, „14“, „17“, „18“, „19‘, „20“, „21“, ‚23“, „24“, „25“, „26“, „47“, „48“;

Įpareigoti atsakovę V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka ir savo lėšomis pertvarkyti jai priklausančius želdinius, UAB (duomenys neskelbtini) 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje pažymėtus „15“, „16“, „22“, „27“, „28“, „29“, „30“, „31“, „32“, „33“, „46“, o taip pat esančius tarp taškų, pažymėtų „44“ ir „45“, tokiu būdu, kad šių želdinių veisimui pagal teisės aktų reikalavimus nebebūtų reikalingas ieškovo, kaip kaimyninio žemės sklypo savininko, sutikimas, o nesant galimybės šių želdinių pertvarkyti tokiu būdu – pašalinti šiuos želdinius;

Priteisti iš atsakovės V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą;

Priteisti iš atsakovės V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai jo patirtas 1771 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt vieno euro) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.