Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-7-569/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-11
Bylos Nr.: e2A-7-569/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-00206-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: V. T.
Atsakovas: V. L.

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.4.2.10Savininko teisių apsauga
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.2.3.5Bylos nagrinėjimo atidėjimas

Civilinė byla Nr. e2A-7-569/2023 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00206-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.6.10.2.4.2; 2.4.2.10; 3.3.1.14; 3.2.3.5 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ir atsakovės V. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei V. L. dėl nuosavybės teises gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. T. teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka ir savo lėšomis iš ieškovo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pašalinti: 1.1) medinius kuolus, UAB „Medilana“ 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje pažymėtus „36“ ir „37“; 1.2) raudonus ženklus, UAB „Medilana“ 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje pažymėtus „34“, „35“, „38“ ir „39“; 1.3) želdinius, UAB „Medilana“ 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje pažymėtus „1“, „2“, „3“, „4“, „5“, „6“, „7“, „8“, „9“, „10“, „11“, „12“, „13“, „14“, „17“, „18“, „19‘, „20“, „21“, ‚23“, „24“, „25“, „26“, „47“, „48“; 2) įpareigoti atsakovę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka ir savo lėšomis pertvarkyti jai priklausančius želdinius, UAB „Medilana“ 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje pažymėtus „15“, „16“, „22“, „27“, „28“, „29“, „30“, „31“, „32“, „33“, „46“, o taip pat esančius tarp taškų, pažymėtų „44“ ir „45“, tokiu būdu, kad šių želdinių veisimui pagal teisės aktų reikalavimus nebebūtų reikalingas ieškovo, kaip kaimyninio žemės sklypo savininko, sutikimas, o nesant galimybės šių želdinių pertvarkyti tokiu būdu – pašalinti šiuos želdinius; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 6.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2022 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę V. L. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka ir savo lėšomis iš ieškovo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pašalinti: 1.1) medinius kuolus, UAB „Medilana“ 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje pažymėtus „36“ ir „37“; 1.2) raudonus ženklus, UAB „Medilana“ 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje pažymėtus „34“, „35“, „38“ ir „39“; 1.3) želdinius, UAB „Medilana“ 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje pažymėtus „1“, „2“, „3“, „4“, „5“, „6“, „7“, „8“, „9“, „10“, „11“, „12“, „13“, „14“, „17“, „18“, „19‘, „20“, „21“, ‚23“, „24“, „25“, „26“, „47“, „48“; įpareigojo atsakovę V. L. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka ir savo lėšomis pertvarkyti jai priklausančius želdinius, UAB „Medilana“ 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje pažymėtus „15“, „16“, „22“, „27“, „28“, „29“, „30“, „31“, „32“, „33“, „46“, o taip pat esančius tarp taškų, pažymėtų „44“ ir „45“, tokiu būdu, kad šių želdinių veisimui pagal teisės aktų reikalavimus nebebūtų reikalingas ieškovo, kaip kaimyninio žemės sklypo savininko, sutikimas, o nesant galimybės šių želdinių pertvarkyti tokiu būdu – pašalinti šiuos želdinius; priteisė iš atsakovės V. L. ieškovo V. T. naudai 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 1771,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

Atsiliepimas

3. Teismas sprendė, jog, tai kad atsakovė iki šiol nesutinka su teismo sprendimais, nesudaro pagrindo jais nesivadovauti. Todėl atsakovės atsiliepime į ieškinį pateikti argumentai laikytini nepagrįstais ir paneigtais įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas sprendė, nors tikslaus želdinių pasodinimo laiko nėra galimybės nustatyti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dalis jau buvo pasodinta iki ieškovui įsigyjant žemės sklypą, yra pagrindas teigti, jog jų sodinimo metu galiojo statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, kurio skyriaus „Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 5 punkte nustatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m; žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m, kitų medžių – 3 m.

5. Teismas sprendė, kadangi atsakovės žemės sklype želdiniai yra aukšti (1-4 metrai) ir yra pasodinti beveik ant žemės sklypų ribos, jie užstoja ieškovo žemės sklype šviesą. Taip pat sutiko su ieškovo argumentu, kad želdinių šakos trukdo jam prižiūrėti savo žemės sklypą, nes nuo želdinių krintantys spygliai, kankorėžiai, lapai teršia ir rūgština dirvožemį. Dėl atsakovės želdinių ir į ieškovo žemės sklypą išsikišusių jų šakų ieškovas neturi galimybės tinkamai aptverti savo žemės sklypo, o tai sudaro ieškovui kliūtis vykdyti savo žemės sklype žemės ūkio veiklą – avininkystę.

6. Teismas sprendė, kad atsakovės kuolai, ženklai, želdiniai, kurie yra ieškovo žemės sklype, privalo būti pašalinti, nes jie yra ne atsakovei, o ieškovui priklausančiame žemės sklype. Ieškovo sutikimo tam gauta nėra.

7. Teismas pažymėjo, kad net ir nustačius, jog dalis želdinių auga mažesniu nei leistinu atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, būtina spręsti, vadovaujantis proporcingumo ir sąžiningumo principais, kad nebūtų labai dideliu mastu apribotos atsakovės teisės ir teisėti interesai. Dėl to teismas atsakovę įpareigojo per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka ir savo lėšomis pertvarkyti jai priklausančius želdinius, UAB „Medilana“ 2022-01-10 parengtoje Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos ir šalia esančių želdinių schemoje pažymėtus „15“, „16“, „22“, „27“, „28“, „29“, „30“, „31“, „32“, „33“, „46“, o taip pat esančius tarp taškų, pažymėtų „44“ ir „45“. Nurodė, kad tokiu būdu šių želdinių veisimui pagal teisės aktų reikalavimus nebebūtų reikalingas ieškovo, kaip kaimyninio žemės sklypo savininko, sutikimas, o nesant galimybės šių želdinių pertvarkyti tokiu būdu – pašalinti šiuos želdinius.

8. Teismas sprendė, kad atsakovės veiksmai ieškovui kelia neigiamus išgyvenimus, nes jis negali tinkamai ir pilna apimtimi naudotis savo turtu, nuolatos bandant tvarkyti savo žemės sklypą prie atsakovės žemės sklypo ribos, ieškovas sulaukia priekaištų, pretenzijų, skundų, trukdymų, ieškovui vykimas į savo žemės sklypą ir buvimas ten kelia neigiamas emocijas, įtampą, stresą, jis negali jaustis savo turto šeimininku, nes atsakovė jo valdose šeimininkauja visiškai neribotai ir negerbdama svetimos nuosavybės. Taip pat ieškovas negali pradėti veiklos – avininkystės, kuriai ruošiasi nuo 2015 metų, nes negali tinkamai apsitverti savo žemės sklypo. Teismas sprendė, kad šių atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų visuma yra pakankama konstatuoti, jog jais buvo padaryta neturtinė žala ieškovui ir kad priežastinis ryšys tarp nurodomų atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos neturtinės žalos yra akivaizdus ir tiesioginis.

9. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės daromų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nepagarbą teisingumui ir privačiai nuosavybei, atsižvelgiant į tokiu būdu ieškovui sukeltus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, atsižvelgiant ir į pačios atsakovės turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies, priteisiant ieškovui 2000,00 Eur neturtinės žalos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

10. Apeliaciniu skundu ieškovas V. T. prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo V. T. prašymas priteisti iš atsakovės V. L. ieškovo sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui V. T. iš atsakovės V. L. 145,20 Eur žyminio mokesčio atlyginimą; priteisti iš atsakovės visas ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnyje nurodoma, kad jame reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas. Šiuo atveju ieškovas nekėlė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo. Priešingai, ieškovas kėlė klausimą būtent dėl išlaidų, kurias žyminio mokesčio forma patyrė pats ieškovas, sumokėdamas žyminį mokestį valstybei. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui iš atsakovės žyminio mokesčio atitinkamos dalies atlyginimą, remdamasis CPK 96 straipsnio nuostatomis, kurios taikomas tik sprendžiant valstybės patirtų išlaidų atlyginimo klausimą.

10.2. Kadangi šiuo atveju teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 66 proc. ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nebuvo jokio pagrindo žyminio mokesčio atlyginimo klausimą šiuo aspektu spręsti kitaip ir šioje dalyje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės ieškovui nepriteisti. Teismas nepateikė argumentų, kurie pateisintų teismo sprendimą nepriteisti ieškovui iš atsakovės atitinkamos dalies žyminio mokesčio atlyginimo.

11. Apeliaciniu skundu atsakovė V. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškinį atmesti arba, panaikinus ginčijamą sprendimą, bylą perduoti pirmai instancijai nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas teismo ir atstovavimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsižvelgiant į UAB „Matika“ parengtą Žemės sklypų išdėstymo schemą, ieškovas neįrodė savo pažeistų teisių.

Atsiliepimas

11.2. Spręsdamas šią byla, teismas negalėjo likti pasyvus, privalėjo paskirstyti įrodinėjimo naštą, įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus, kurie paneigtų atsakovės atsiliepimuose nurodytas aplinkybes. Atsakovei iš esmės taikytas pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

11.3. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo pateiktų nepilnų rašytinių įrodymų neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, t. y. neišreikalavo visų aktualių dokumentų iš valstybinių įstaigų dėl šiuo metu vykstančio ginčo dėl sklypo ribų tikslinimo, todėl nebuvo atskleista bylos esmė, kitaip tariant, nebuvo išsiaiškintos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, o tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

11.4. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė ir procesines normas, reglamentuojančias sprendimo surašymą, nes, kaip minėta, visiškai neanalizavo byloje esančių rašytinių įrodymų, priimdamas sprendimą, kuriame konstatuojama, kad „tikslaus želdinių pasodinimo laiko nėra galimybės nustatyti“, tačiau rėmėsi tam tikru laikotarpiu galiojančiais norminiais aktais, dėl kurių galiojimo šiame ginče nėra jokių įrodymų.

11.5. Ieškovas neturtinės žalos kilimą sieja su, jo manymu, netinkamu teismo sprendimo vykdymu, tačiau šie klausimai sprendžiami priverstinio vykdymo tvarka, vadovaujantis CPK normomis. Ieškovas nėra teismo sprendimų vykdymo institucija, dėl netinkamo sprendimo vykdymo neturtinę žalą galėjo sukelti tik antstolio netinkami veiksmai. Be to, ieškovas pats pripažįsta, jog iki 2015 metų nebuvo nuosavybės savininkas, todėl iki to laikotarpio buvę įvykiai negali jam sukelti neigiamų pasekmių, už kuriuos kiltų neturtinė žala.

12. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė V. L. nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu.

13. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas V. T. prašo atmesti V. L. apeliacinį skundą, priteisti iš V. L. V. T. naudai visas jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 800,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant ir pateikiant teismui šį atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovės apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio, 326 straipsnio reikalavimų net keletu aspektų. Skunde nėra nurodoma aiškiai skundžiama teismo sprendimo dalis. Pažymėtina, kad teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, tačiau apeliantė skundžia teismo sprendimą visoje apimtyje, t. y. ir toje, kuri buvo išspręsta jos naudai – atmetant ieškinį iš dalies. Apeliaciniame skunde nėra nurodoma ginčijama suma, nors nagrinėtas ieškovo ieškinys dalyje buvo turtinio pobūdžio ir teismo sprendimu buvo priteista konkreti neturtinės žalos atlyginimo suma. Prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai, tačiau nepateikti jokie paaiškinimai, kodėl jie teikiami, kodėl jie teikiami tik dabar, nepaaiškinama, ar tai nauji įrodymai, ir jeigu taip, tai kodėl jie negalėjo būti pateikti anksčiau. Apeliaciniame skunde nėra tinkamai suformuluoto apeliacinio skundo pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

13.2. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, kokiu aspektu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šiuos jos teiginius, kokias įrodymų vertinimo klaidas šiuo aspektu padarė, todėl neaišku, kodėl šie argumentai yra kartojami apeliaciniame skunde.

13.3. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017-03-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės ieškinį V. T. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei įpareigojimo atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus, atsakovės ieškinį atmetė visiškai, padarydamas išvadą, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribos yra aiškios.

13.4. Teismas motyvuotai ir pagrįstai atmetė atsakovės teiginius, kad neva sklypus skirianti riba yra jos nurodomoje vietoje ir todėl neva želdiniai, kuolai ir ženklai yra jos, o ne ieškovo, žemės sklype.

13.5. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi, ieškovui nereikia dar kartą įrodyti, kad jo žemės sklypo riba yra toje vietoje, kurioje ji yra nustatyta pagal abiejų (t. y., ne tik ieškovo, bet ir atsakovės) žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenis. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017-03-29 sprendimu nustatė, kad pagal pačios atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus šalių sklypus skirianti riba yra toje pačioje vietoje, kurioje ji pažymėta ir pagal ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie ir buvo priderinti prie atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų. Kitaip sakant, atsakovė nesutinka ir su ieškovo, ir su savo žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis, registruotais Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Šiuo atveju šioje byloje negalėjo būti keliamas ginčas dėl ieškovo ir atsakovės žemės sklypo ribos vietos ir negalėjo būti ginčijamas jos aiškumas, nes šie klausimai jau yra išspręsti kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys.

13.6. Atsakovė apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria įrodinėjimo proceso ir įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimui, deklaratyviai teigdama, kad teismas šiuo aspektu padarė procesinės teisės taikymo pažeidimus. Nors šie teiginiai nėra grindžiami konkrečiais argumentais ir faktais, atkreipiame dėmesį, kad šie atsakovės argumentai yra visiškai nepagrįsti.

13.7. Priešingai, nei teigia atsakovė, ieškovas niekada nesiejo neturtinės žalos reikalavimo vien tik su atsakovės netinkamu teismo sprendimo vykdymu, o grindė šį reikalavimą visuma atsakovės atliktų veiksmų, kuriuos teismas pagrįstai pripažino pagrindu išvadai, jog atsakovė padarė neturtinę žalą ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės - netenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teises gynimo, neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl naujų įrodymų

16. Atsakovė V. L. su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nors atsakovė pateikė naujus (papildomus) įrodymus, tačiau apeliaciniame skunde nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Be to, atsakovė nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant šioms aplinkybėms, teismas nevertina atsakovės pateiktų naujų įrodymų.

Faktinės bylos aplinkybės

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. T. nuo 2015-07-23 asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su jame esančiais pastatais – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2015-07-10 pirkimo-pardavimo sutartį iš P. K.. Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatyto data 2005-01-05. Atsakovei V. L. nuosavybės teise nuo 2004-11-12 priklauso žemės sklypas, įgytas paveldėjimo teisės pagrindu, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, kadastro duomenų fiksavimo data 1996-04-02.

18. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės ieškinį V. T. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei įpareigojimo atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus ieškinį atmetė visiškai, padarydamas išvadą, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribos yra aiškios.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

19. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas byla, negalėjo likti pasyvus, privalėjo paskirstyti įrodinėjimo naštą, įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus, kurie paneigtų atsakovės atsiliepimuose nurodytas aplinkybes. Atsakovei iš esmės taikytas pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, t. y. nepatikslino ieškovės pareigos įrodinėti ir nepasiūlė jai pateikti papildomų faktinių duomenų (įrodymų) aplinkybėms, sudarančioms faktinį ieškinio pagrindą. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės pateiktų nepilnų rašytinių įrodymų neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, t. y. neišreikalavo visų aktualių dokumentų iš valstybinių įstaigų dėl šiuo metu vykstančio ginčo dėl sklypo ribų tikslinimo, todėl nebuvo atskleista bylos esmė, kitaip tariant, nebuvo išsiaiškintos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, o tai, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

20. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

21. Pažymėtina, jog teismas turi būti aktyvus tik tam tikrose bylose (pvz., šeimos, darbo, dėl antstolio veiksmų). Nagrinėjamu atveju byla nepatenka į tokių bylų kategoriją ir teismas neturi teisės ex officio rinkti įrodymus bei yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių. Teismų praktikoje pažymima, kad aktyvus teismo vaidmuo nereiškia visos įrodinėjimo pareigos perkėlimo teismui ir neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą. Aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

22. Nagrinėjama byla nepatenka į bylų, kuriuose numatytas aktyvus teismo vaidmuo, kategoriją, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokios pareigos, kaip teigia apeliantė, siūlyti jai pateikti papildomų faktinių duomenų (įrodymų) aplinkybėms, sudarančioms atsikirtimų pagrindą. Apeliantė pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, kuris turėjo išaiškinti apeliantei, kad civiliniame teisiniame ginče turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, atmestini kaip nepagrįsti

23. Taip pat apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė ir procesines normas, reglamentuojančias sprendimo surašymą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas viso sprendimo kontekste. Pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimą yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Jeigu nenustatoma kitų apeliacijos pagrindų, tai teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai nepakankamai išsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išdėstė sprendimo motyvus, pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, tyrė ir vertino šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, teismo sprendimą motyvavo, išvadas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teise. Vien tik ta aplinkybė, jog teismo sprendimas ir jo motyvai neatitinka apeliantės pozicijos, sprendime nėra aptarti visiškai visi apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai, automatiškai nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

25. Apeliantė nurodo, kad, atsižvelgiant į UAB „Matika“ parengtą Žemės sklypų išdėstymo schemą, ieškovas neįrodė savo pažeistų teisių. Apeliantė nurodo, kad, formuojant ieškovo žemės sklypą ir konvertuojant vietinės koordinačių sistemos duomenis į Lietuvos koordinačių sistemą LKS-94, buvo perkelta iki tol buvusi žemės sklypo riba, kuri uždengė dalį apeliantės žemės sklypo ploto, todėl ieškovo žemės sklype atsirado dalis apeliantės statinių, o apeliantės žemės sklypo kadastrinių matavimų vietinėje sistemoje pažymėtas riboženklis Nr.3 liko V. T. žemės sklype. Apeliantės žemės sklypas buvo perstumtas ir į (duomenys neskelbtini) gatvės plotą, todėl, paslinkus žemės sklypo ribas, apeliantės žemės sklype atsirado kaimynui priklausančio statinio dalis. Nustatant tuometinio savininko P. K. žemės sklypo ribas, jų žymėjimas nebuvo suderintas su apeliante.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės ieškinį V. T. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei įpareigojimo atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus atsakovės ieškinį atmetė visiškai, padarydamas išvadą, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribos yra aiškios. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 1996 m., tuometiniai gretimų sklypų savininkai R. L. ir P. K. su atliktais matavimais sutiko. P. K. žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2005 m., juos derinant su anksčiau atliktais atsakovės žemės sklypo kadastriniais matavimais. Abiejų žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo suderinti kompetentingų institucijų. Sklypų ginčo riba atitinka atliktų kadastrinių matavimų duomenis, todėl teismui nekilo abejonių dėl žemės sklypų ribos aiškumo. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

27. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi, ieškovui nereikia dar kartą įrodyti, kad jo žemės sklypo riba yra toje vietoje, kurioje ji yra nustatyta pagal abiejų žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenis. Nagrinėjamu atveju šioje byloje negalėjo būti vėl keliamas ginčas dėl ieškovo ir atsakovės žemės sklypo ribos vietos ir negalėjo būti ginčijamas jos aiškumas, nes šie klausimai jau yra išspręsti kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai atmetė atsakovės teiginius, kad sklypus skirianti riba yra jos nurodomoje vietoje ir todėl želdiniai, kuolai ir ženklai yra jos, o ne ieškovo žemės sklype.

28. Apeliantė nurodo, kad teismas visiškai neanalizavo byloje esančių rašytinių įrodymų, priimdamas sprendimą, kuriame konstatuojama, kad „tikslaus želdinių pasodinimo laiko nėra galimybės nustatyti“, tačiau rėmėsi tam tikru laikotarpiu galiojančiais norminiais aktais, dėl kurių galiojimo šiame ginče nėra jokių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas ir nenustatė tikslaus želdinių pasodinimo laiko, tačiau pažymėtina, kad Aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. D1-717 (2016-08-24 įsakymo Nr. D1-565 redakcija) patvirtintos „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės“ ir juose nurodyti reikalavimai visą laiką nuo 2007 m. galiojo nepakitę, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis šiomis taisyklėmis. Pažymėtina, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra pačių šalių teisė ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Atsakovė byloje neįrodė kitos želdinių pasodinimo datos (CPK 178 straipsnis).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje tinkamai konstatuota, kad ieškovas įrodė, jog atsakovės pasodinti želdiniai ieškovo žemės sklype užstoja šviesą iš rytų ir pietų pusės. Kadangi atsakovės žemės sklype želdiniai yra aukšti (1-4 metrai) ir yra pasodinti beveik ant žemės sklypų ribos, jie užstoja ieškovo žemės sklype šviesą, o želdinių šakos trukdo jam prižiūrėti savo žemės sklypą, nes nuo želdinių krintantys spygliai, kankorėžiai, lapai teršia ir rūgština dirvožemį. Dėl atsakovės želdinių ir į ieškovo žemės sklypą išsikišusių jų šakų ieškovas neturi galimybės tinkamai aptverti savo žemės sklypo, o tai sudaro ieškovui kliūtis vykdyti savo žemės sklype žemės ūkio veiklą – avininkystę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės kuolai, ženklai, želdiniai, kurie yra ieškovo žemės sklype, privalo būti pašalinti, nes jie yra ne atsakovei, o ieškovui priklausančiame žemės sklype.

30. Apeliantė nurodo, kad ieškovas neturtinės žalos kilimą sieja su jos netinkamu teismo sprendimo vykdymu, tačiau šie klausimai sprendžiami priverstinio vykdymo tvarka, vadovaujantis CPK normomis. Be to, ieškovas pats pripažįsta, jog iki 2015 metų nebuvo nuosavybės savininkas, todėl iki to laikotarpio buvę įvykiai negali jam sukelti neigiamų pasekmių, už kuriuos kiltų neturtinė žala. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nurodė ne vieną aplinkybę, rodančią atsakovės neteisėtus veiksmus, priešingai, nei apeliantė nurodo, ieškovas nesieja neturtinės žalos vien tik su netinkamu teismo sprendimo vykdymu.

31. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).

32. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinės žalos; nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tačiau turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos atlyginimo dydžius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, susipažinusi su skundžiamo teismo sprendimo motyvais dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, daro išvadą, jog teisingai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė ieškovo žemės sklype atliko veiksmus, kurie apriboja ieškovo galimybę naudotis savo turtu. Šių ženklų, kuolų ir želdinių atsakovė nepašalina iki šiol, nors ieškovas ne kartą to reikalavo.

34. Ieškovui bandant pačiam atlikti kokius nors savo žemės sklypo tvarkymo darbus prie bendros žemės sklypų ribos, atsakovė arba jos artimieji ieškovą užsipuola, skundžia institucijoms, kitaip trukdo ieškovui šeimininkauti savo žemės sklype. Atsakovė ieškovui ne kartą kvietė policiją ir jį kaltino. (duomenys neskelbtini) laikraštyje “ (duomenys neskelbtini)” kaltino ieškovą, kad jis neteisėtai nugenėjo jai priklausančius medžius ir krūmus ir tokiu būdu neva jai padarė net 113811,00 Eur žalą, tokiu būdu pateikė nepagrįstus, tikrovės neatitinkančius kaltinimus ieškovo atžvilgiu ir viešai pažemino ieškovo garbę ir orumą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tokie atsakovės veiksmai ieškovui kelia neigiamus išgyvenimus, nes jis negali tinkamai ir visa apimtimi naudotis savo turtu, nuolatos, bandant tvarkyti savo žemės sklypą prie atsakovės žemės sklypo ribos, ieškovas sulaukia priekaištų, pretenzijų, skundų, trukdymų, ieškovui vykimas į savo žemės sklypą ir buvimas ten kelia neigiamas emocijas, įtampą, stresą, jis negali jaustis savo turto šeimininku, nes atsakovė jo valdose šeimininkauja visiškai neribotai ir negerbdama svetimos nuosavybės. Ieškovas negali pradėti veiklos – avininkystės, kuriai ruošiasi nuo 2015 metų, nes negali tinkamai apsitverti savo žemės sklypo. Visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui, jog šių atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų visuma yra pakankama konstatuoti, kad jais buvo padaryta neturtinė žala ieškovui ir, kad priežastinis ryšys tarp nurodytų atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos neturtinės žalos yra akivaizdus ir tiesioginis.

35. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad, įvertinus atsakovės daromų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nepagarbą teisingumui ir privačiai nuosavybei, tokiu būdu ieškovui sukeltus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, atsižvelgiant ir į pačios atsakovės turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovui priteistinas 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

36. Ieškovas nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 18 d. sprendimo dalimi, kiek ja nepriteista ieškovo sumokėta 220,00 Eur žyminio mokesčio atitinkama dalis. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui iš atsakovės žyminio mokesčio atitinkamos dalies atlyginimą, remdamasis CPK 96 straipsnio nuostatomis, kurios taikomos tik sprendžiant valstybės patirtų išlaidų atlyginimo klausimą. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus vertina kaip pagrįstus.

37. CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu taikomas principas „pralaimėjęs moka“ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-47-916/2021).

38. Taigi, CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

39. Nagrinėjamu atveju atsakovei V. L. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

40. Pažymėtina, kad valstybė, suteikdama antrinę teisinę pagalbą asmenims, jog šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, šiuos asmenis atleidžia nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kuri tokias išlaidas patiria, suteikdama jiems antrinę teisinę pagalbą, tačiau šių asmenų neatleidžia nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitai šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Tokių išlaidų atlyginimas kitai šaliai yra priteisiamas iš bylą pralaimėjusios šalies, nepriklausomai nuo to, ar jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 14 straipsnio 11 dalį turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys nuo išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurias patyrė kita šalis, neatleidžiami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-421/2022). Taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui.

41. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui iš atsakovės žyminio mokesčio atitinkamos dalies atlyginimą. Todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, padidinant iš atsakovės ieškovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą atitinkama dalimi žyminio mokesčio, t. y. 145,20 Eur (220,00 Eur x 0,66).

42. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinių skundų argumentus. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

43. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl materialinių ieškinio reikalavimų yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, tačiau sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo iš dalies yra nepagrįsta ir priimta pažeidžiant materialinės teisės normas, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, padidinant iš atsakovės ieškovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą atitinkama dalimi žyminio mokesčio iki 1916,20 Eur (1771,00 Eur+ 145,20 Eur (220,00 Eur x 0,66)). (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir atsakovės apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės ieškovui priteistina 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ( už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, atsakovės apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti, nurodant - priteisti iš atsakovės V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai jo patirtas 1916,20 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų šešiolikos eurų 20 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena Stasiūnienė