- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 2A-584/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Vytas Milius
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „A. Ž. ir Ko“
- Trečiasis asmuo
- Ž. M., J. B., A. S.
- Kategorijos
- 17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaras Pečiulis,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „A. Ž. ir Ko“, atsakovo laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos smeltė“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-278/2010 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „A.Ž. ir Ko“, laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos smeltė“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys Ž. M., J. B., A. S.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. nurodė, kad jis dirbo A. Ž. ir Ko komanditinėje ūkio bendrijoje (nuo 2005 m. sausio 3 d. teisių ir pareigų perėmėja UAB „A. Ž. ir Ko“). Bendrovei vykdant 2004 m. gruodžio 9 d. sutartinius įsipareigojimus LK AB „Klaipėdos smeltė“ objekte 2005 m. kovo 25 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis buvo sužalotas. Dėl elektros išlydžio apdegė ieškovo veidas, abiejų rankų plaštakos, kairiosios ausies kaušelis, galva. Nurodė, kad dėl nelaimingo atsitikimo yra kalti UAB „A. Ž. ir Ko“ darbų vykdytojas Ž. M. ir LK AB „Klaipėdos smeltė“ budintis elektromonteris J. B., nes jie, prieš įjungdami įtampą, neįsitikino darbo vietos tinkamumu - nepastebėjo įjungto II sekcijos narvelio Nr.14 linijinio skyriklio, neįsitikino ar skirstykloje nėra žmonių - ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr.4-432 patvirtintų Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių 31, 32, 102 ir 104 p. reikalavimus. Teigia, kad dėl nelaimingo atsitikimo jis patyrė neturtinę žalą, nes kentė didelį fizinį ir dvasinį skausmą, vidinę depresiją ir stresą, nepasitikėjimą savo jėgomis, nors anksčiau to nejusdavo ir nesirgo jokiomis ligomis. Mano, kad sunkios traumos pasekmės gali išryškėti ateityje, turėti įtakos galimybėms įsidarbinti, profesinei veiklai, sveikatai ir šeimyniniam gyvenimui. Nurodė, kad VšĮ Klaipėdos ligoninėje veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje buvo gydomas 2 savaites, likusias ambulatoriškai ir gydėsi iki 2005 m. gegužės 20 d., iš viso po sužalojimo buvo nedarbingas 42 d. (nuo 2005 m. kovo 23 d. iki 2005 m. gegužės 20 d.). Be to, dėl darbdavio spaudimo asmeniškai prašant buvo atleistas iš darbo ir ilgą laiką negalėjo susirasti darbo. Nurodė, jog jis buvo sužalotas darbo metu, vykdydamas darbines pareigas, todėl patirtą turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakovai solidariai. Prašė teismą priteisti solidariai iš atsakovų UAB „A. Ž. ir Ko“ bei LK AB „Klaipėdos smeltė“ 82 500 Lt negautų pajamų, 300 000 Lt neturtinės žalos bei 200 Lt už teismo medicinos specialisto konsultaciją ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „A. Ž. ir Ko“ ieškinį bendrovės atžvilgiu prašė atmesti. Nurodo, jog įtampos įjungimas visiškai priklausė elektros ūkio savininko - atsakovo LK AB „Klaipėdos smeltė" kompetencijai ir šios funkcijos vykdymas UAB „A. Ž. ir Ko“, kurioje dirbo Ž. M., kaip rangovui, nebuvo perduotas. Nurodo, kad dėl įvykio iš dalies yra kaltas ir didelis ieškovo neatsargumas. Teigia, jog paties ieškovo didelis neatsargumas ir atsakovo LK AB „Klaipėdos smeltė“ atsakingų darbuotojų J. B. ir A. S. veiksmai galėjo tapti tiesiogine nelaimingo atsitikimo priežastimi, todėl UAB „A. Ž. ir Ko“ atžvilgiu ieškinys yra nepagrįstas, nes nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio su žala. Be to, nurodo, kad ieškovo A. B. patirta turtinė žala jam yra pilnai atlyginta iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, nes už 42 nedarbo dienas jam išmokėta 5 358,36 Lt ligos pašalpa, po ligos jis grįžo į darbą ir iš darbo buvo atleistas pačiam prašant. Teigia, jog A. B. neįgalumas nenustatytas, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja negauto darbo užmokesčio. Be to, savo noru ir iniciatyva nutraukdamas darbo sutartį, pats ieškovas atsisakė savo tolesnių darbo pajamų, todėl jo nurodytas 33 mėnesių darbo užmokesčio (pajamų) negavimas negali būti laikomas turtine žala, atsiradusia dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Be to, mano, kad į sąskaitas AB „DnB NORD bankas“ pervestos piniginės lėšos užsienio valiuta leidžia daryti prielaidą, kad ieškovas dirbo užsienyje. Teigia, kad ieškovo reikalaujama neturtinės žalos suma neatitinka pasekmių sunkumo, nes ieškovo trauma nebuvo priskirta prie sunkių, jis darbingumo buvo netekęs laikinai, terminuotas ar neterminuotas darbingumo netekimas nenustatytas, A. B. išvaizda nėra pastebimai subjaurota, kas apsunkintų ieškovui asmeninį gyvenimą, o įrodymų, kad įvykio pasekmės turi ir turės ženklios įtakos jo ateičiai, nepateikta.
Atsakovas LK AB „Klaipėdos smeltė“ ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad, sudarant sutartis su atsakovu A. Ž. ir Ko komanditine ūkio bendrija, darbų vykdytoja prisiėmė įsipareigojimą darbus atlikti laikantis saugos darbe, technologinių reikalavimų bei užtikrinti, kad šių reikalavimų laikysis bendrovės darbuotojai. Teigia, jog atsakovo LK AB „Klaipėdos smeltė“ darbuotojas J. B. buvo pagrįstai įsitikinęs, kad Ž. M. darbuotojai darbus yra atlikę, nes, jam jungiant įtampą, Ž. M. buvo kartu. Nurodo, kad įmonės kaltės dėl nelaimingo atsitikimo nėra ir įmonė neprivalo atlyginti ieškovui nei turtinės, nei neturtinės žalos.
Trečiasis asmuo J. B. nurodė, kad prieš įjungiant įtampą jis paklausė darbų vykdytojo Ž. M., ar galima vykdyti nurodymą Nr. 67, ir Ž. M. patvirtinus, užvedė spyruoklinę pavarą ir nuspaudė mygtuką. Kur buvo A. B., jungiant spyruoklių pavarą bei mygtuką, nežino. Pripažįsta pastebėjęs įjungtus matavimo prietaisus, tačiau buvo įsitikinęs, kad A. B. nepradėjo darbų, tik jiems pasiruošė.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo Ž. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis buvo atsakingas už darbų saugą ir 2005 m. kovo 25 d. jam buvo duotas leidimas dirbti, nes buvo užpildyta nurodymo Nr. 67 2 lentelė, kurią buvo pasirašę A. S. ir J. B. Nurodo, kad po pietų informavo S., kuris išrašė nurodymą, jog darbai tęsiami ir reikės įjungti įtampą, t.y. iš anksto informavo dėl darbų eigos, tačiau nereikalavo tuoj pat įjungti įtampą. Atvykus J. B., darbuotojus informavo, kad baigtų darbus ir išeitų iš pastotės, nes ruošiamasi jungti įtampą. Ar tai girdėjo A. B. - nežino, matė jį tvarkant savo darbo vietą. Tvirtina, kad nedavė leidimo įtampos pajungimui. Nurodymo nebuvo užpildęs, nes A. B. nebuvo išėjęs iš patalpos. Teigia, kad įtampos pajungimui turėjo būti duotas atskiras rašytinis nurodymas.
Tretysis asmuo A. S. nurodė, kad atsakovas UAB „A. Ž. ir Ko“, pasirašydamas sutartį su LK AB „Klaipėdos smeltė“ privalėjo laikytis visų prisiimtų įsipareigojimų, Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių“ (toliau - EST), nurodytų saugos darbe reikalavimų bei užtikrinti, kad šių reikalavimų laikytųsi ir bendrovės darbuotojai. Teigia, kad išduodant nurodymą UAB „A. Ž. ir Ko“ darbų vykdytojas Ž. M. buvo supažindintas su SP-31 schema, kur buvo vykdomi darbai bei instruktuotas darbų saugos ir bendros tvarkos klausimais. EST 53 p. pagrindu nurodymo 2-oje lentelėje 8 val. budinčiam elektrikui J. B. buvo išduotas leidimas ruošti darbo vietą ir leisti dirbti pagal nurodymą Nr. 67. Nurodė, kad darbų vykdytojas Ž. M. pasirašė nurodyme, kurio žemiau 2 lentelės yra įrašas - „Darbo vietos paruoštos. Liko įjungta įtampa“. Tvirtina, kad budintis elektromonteris J. B., kaip asmuo, atsakingas už darbo vietos paruošimą, savo pareigas atliko vadovaudamasis norminių dokumentų reikalavimais, o darbų vykdytojui Ž. M., pasirašius nurodymo 2 lentelę, nuo to momento visus įsipareigojimus ir atsakomybę dėl darbų vykdymo sąlygų ir saugumo reikalavimų perėmė UAB „A. Ž. ir Ko“. Nurodo, jog prieš įjungiant įtampą, visi brigados nariai iš SP Nr. 31 patalpos buvo išvesti, tačiau ieškovas neįvykdė darbų vykdytojo nurodymo. Nurodo, kad ieškovas buvo neatsargus, kas galėjo turėti įtakos nelaimingo atsitikimo įvykimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. spalio 14 d. sprendimu ieškovo A. B. ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovo naudai iš atsakovų UAB „A. Ž. ir Ko“ ir LK AB „Klaipėdos Smeltė“ solidariai 20 000 Lt neturtinę žalą, 2 340 Lt atstovavimo išlaidų ir 200 Lt medicinos specialisto konsultacijos išlaidų, viso 22 540 Lt bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Nurodė, kad byloje nustatyta, jog nelaimingą atsitikimą lėmė įjungta narvelio Nr. 14 skyriklio rankena, kuri yra narvelyje Nr. 13. Nustatė, kad ieškovas A. B. pagal nurodymą buvo vienintelis darbuotojas įvykio dieną dirbęs narvelyje Nr. 13. Dėl to atsakovai teigė, jog A. B. pats įjungė išjungtą 14-to narvelio skyriklio rankeną arba jam pradėjus darbą narvelyje, rankena jau buvo įjungta, tačiau ieškovas to aplaidžiai nepastebėjo ar, pastebėjęs, nerūpestingai nesiėmė jokių priemonių savo paties saugumui užtikrinti, t.y. nepranešė apie rastą įjungtą rankeną darbų vykdytojui ir neatsisakė dirbti esant nesaugioms sąlygoms. Teismas pažymėjo, kad atsakovų teiginiai, jog ieškovas įjungė sekcijinį skyriklį, jokiais įrodymais nepagrįsti. Be to, pripažino, kad pradėjus darbus, įtampa buvo atjungta, todėl net ir tuo atveju, jei A. B. ir būtų pastebėjęs įjungtą ar pats įjungęs narvelio Nr. 14 sekcijinį skyriklį, kaip trukdžiusį atlikti matavimus, negalima daryti išvados, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl jo paties didelio neatsargumo, nes ieškovui buvo žinoma, kad apie jungiamą įtampą bus pranešta, o jis turės palikti darbo vietą ir išeiti iš patalpos. Nurodė, kad net ir konstatavus, jog A. B. buvo neatidus, jo veiksmus laikyti dideliu neatsargumu, nėra pakankamo pagrindo.
Nustatė, kad A. B. buvo sužalotas darbus vykdant abiejų atsakovų darbuotojų neteisėtų veiksmų pasekoje, todėl, konstatavus neteisėtus atsakovų veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę, darė išvadą, jog yra įrodyta, kad dėl nelaimingo atsitikimo ieškovui A.B. yra padaryta neturtinė žala. Nurodė, kad techniniu atžvilgiu tiriamojo įvykio priežastys yra susiję su saugos techninių bei organizacinių reikalavimų nekonkretumu ir techninių priemonių A. B. darbo vietoje nepakankamumu. Šias priemones privalėjo užtikrinti atsakovai, todėl tarp atsakovų saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pažymėjo, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nurodė, kad, nors ekspertų išvadoje konstatuota, kad ieškovo patirti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą ir nėra pavojingi gyvybei, tačiau kartu yra vertintina, jog nudegimų žaizdos yra skausmingos ir sunkiai gyja, lieka liekamieji reiškiniai, gydytojų nurodymu po elektros traumos nukentėjusieji negali būti saulėje. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, jog A. B. nurodyti teiginiai, jog jis kentė didelį fizinį ir dvasinį skausmą, vidinę depresiją, patyrė didelį stresą dėl sveikatos ateityje, yra pagrįsti. Neatmetė, kad jo sveikatos būsena turėjo įtakos ir ruošiantis baigiamiesiems egzaminams bei diplominio darbo gynimui Kauno technologijos universitete. Įvertintino ir tą aplinkybę, kad ieškovas nelaimingo atsitikimo metu turėjo elektros jaunesniojo inžinieriaus kvalifikaciją, šios srities darbo stažą, aukščiausią saugos nuo elektros kvalifikaciją, buvo susipažinęs su darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimais, todėl jam kaip profesionalui buvo taikomi padidinti apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai, tačiau pabrėžė, jog byloje nėra neginčijamų duomenų, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl jo didelio neatsargumo, todėl šiuo pagrindu mažinti neturtinę žalą nėra pagrindo. Atsižvelgdamas, kad atsakovai teismui nepateikė duomenų, jog jų turtinė padėtis yra bloga, tačiau įvertinęs, jog teisminėje praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra naudojami ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, teismas konstatavo, kad ieškovo nurodomas neturtinės žalos dydis aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus padarytam sveikatos sužalojimui, dėl ko ieškovui priteistinas 20 000 Lt neturtinės žalos dydis.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį ir solidariai iš atsakovų priteisti 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o likusią skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Tai pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovo patirtas apeliacinės instancijos teisme. Šį prašymą grindžia nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, nulemiančias priteistinos neturtinės žalos dydį. Konkrečiai apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad neturtinė žala ieškovui atsirado dėl itin griežtų Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių pažeidimo, ypač pavojingų aktyvių Ž. M. ir J. B. veiksmų, netinkamo padidinto pavojaus šaltinio valdymo, patirtos gyvybei pavojingos elektros sąlygotos traumos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto vidinę būseną, nes po patirtos traumos apeliantas negalėjo atlikti darbinių pareigų, kas sukėlė didelius vidinius išgyvenimus. Be to, apelianto nuomone, teismas padarė fakto nustatymo klaidą, konstatavęs, jog ieškovas po traumos dirbo UAB „Mikrodata“. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neatsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose, į tai, jog atsakovų turtinė padėtis yra pakankamai gera ir jog 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ieškovui jiems nėra didelis, bei neatskleidė taikytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų turinio, šių kriterijų įtakos nagrinėjamai bylai.
Atsakovas UAB „A. Ž. ir Ko“ pateikė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteista 22 540 Lt bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovo naudai iš atsakovo UAB „A. Ž. ir Ko“ 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, iš atsakovo LK AB „Klaipėdos smeltė“ 2 250 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje tesimo sprendimą prašo palikti nepakeistu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šį prašymą grindžia šiais svarbiausiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo paties ieškovo didelio neatsargumo dėl nelaimingo atsitikimo, kurį patvirtina byloje išnagrinėtos faktinės bylos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai, ir į kurį teismas privalėjo atsižvelgti nustatydamas ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį.
Nagrinėjamoje byloje ekspertai nustatė, kad, jei narvelio Nr. 14 linijinis skyriklis, kurio rankena yra narvelyje Nr. 13, kuriame dirbo išskirtinai tik ieškovas, nebūtų įjungtoje padėtyje, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Ieškovas dublike nurodė, kad prieš pradėdamas dirbti jis rado minėtą skyriklį įjungtą. Ieškovas, kaip profesionalas, kompetentingas ir patirties turintis savo srities žinovas, turėjo būti atidus ir rūpestingas, laikytis EST reikalavimų ir apie įjungtą skyriklį informuoti darbų vykdytoją bei atsisakyti dirbti esant tokioms aplinkybėms, tačiau jis to nepadarė. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas buvo neatsargus. Remiantis CK 6.282 str. 1 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, teismas turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę ir atitinkamai nustatyti neturinės žalos dydį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui nepagrįstai didelę neturtinės žalos sumą, neįvertindamas visų jai nustatyti reikšmingų faktinių aplinkybių. Konkrečiai teismas neįvertino, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ir dėl ieškovo neatsargumo. Taip pat neįvertino ieškovo nesąžiningumo, neprarasto darbingumo, patirtos tik nesunkios ir sveikatai nepavojingos traumos, pajamų gavimo galimybės nepraradimo, patirtos nedidelės turtinės žalos. Visos šios aplinkybės lemia, kad ieškovui priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas iki 3 750 Lt.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo solidarią, o ne dalinę atsakovų atsakomybę dėl žalos atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiesiogine nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo įtampos įjungimas. Šį veiksmą atliko LK AB „Klaipėdos smeltė“ darbuotojas J. B. Tai reiškia, kad būtent atsakovo LK AB „Klaipėdos smeltė“ veiksmai yra susieti su atsiradusia žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Tuo tarpu atsakovo UAB „A. Ž. ir Ko“ veiksmų turinčių tiesioginį priežastinį ryšį su atsiradusia žala nėra nustatyta. Dėl šios priežasties atsakovų atsakomybė turėtų būti ne solidari, o dalinė, kas lemia, jog iš apelianto turėtų būti priteista 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovo LK AB „Klaipėdos smeltė“ 2 250 Lt žalos atlyginimo. Be to, svarbu ir tai, kad teismas nustatė, jog atsakovui LK AB „Klaipėdos smeltė“ atsakomybė už žalą atsirado be kaltės, ko nebuvo padaryta apelianto atžvilgiu. Skirtingas kaltės faktinis ir teisinis pagrindas taip pat liudija apie negalimumą konstatuoti solidarią atsakomybę.
Šalies argumentai
Atsakovas LK AB „Klaipėdos smeltė“ pateikė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šį prašymą grindė nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė kriterijus reikšmingus neturtinės žalos dydžio nustatymui, neteisingai taikė esminį neturtinės žalos atlyginimo kriterijų, sužalojus sveikatą, - tokio sužalojimo pasekmes ir jų įtaką tolimesniam gyvenimui. Byloje nustatyta, kad ieškovui padaryti sužalojimai yra nesunkūs, nekeliantys grėsmės gyvybei. Apelianto vertinimu, teismas visiškai neargumentuodamas priteisė ieškovui nepagrįstai didelio dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir tuo nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pažeidė sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 200 Lt turtinės žalos atlyginimą, kurio priteisimo visiškai nemotyvavo. Apelianto nuomone, byloje esantys įrodymai, neva pagrindžiantys turtinės žalos egzistavimą, visiškai nepatvirtina fakto, jog ieškovas konsultavosi teismo medicininių tyrimų biure būtent dėl nagrinėjamoje byloje aptariamo nelaimingo atsitikimo.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo J. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „A. Ž. ir Ko“ apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentu, kad būtent J. B. yra tiesiogiai atsakingas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Pažymi, kad jis įtampą įjungė vykdydamas Ž. M. nurodymus, nes būtent šis asmuo buvo atsakingas už savo brigados saugias darbo sąlygas.
Atsakovas UAB „A. Ž. ir Ko“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai gali būti vertintini kaip atsikirtimai į ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, neprieštaraujantiems atsakovo apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinius skundus. Atsiliepimu prašo jų apeliacinius skundus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai yra grįsti prielaidomis bei nemotyvuoti. Pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, neprieštaraujantiems ieškovo apeliaciniame skunde nurodytiems motyvams. Į atsakovų argumentus dėl neturtinės žalos dydžio atsikreta atkartodamas savo apeliacinio skundo argumentus. Nesutinka su atsakovo UAB „A. Ž. ir Ko“ apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad ieškovas yra ir pats kaltas dėl nelaimingo atsitikimo. Pažymi, kad ekspertų išvadose yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog dėl nelaimingo atsitikimo yra atsakingi atsakovų darbuotojai, o ieškovo kaltė yra nenustatyta.
Atsakovas LK AB „Klaipėdos smeltė“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentais, nes ir taip apeliantui priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis. Per didelį neturtinės žalos atlyginimo dydį grindžia atkartodamas savo apeliacinio skundo argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas LK AB „Klaipėdos smeltė“ pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „A. Ž. ir Ko“ apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinant atsakovo skundžiamą sprendimo dalį ir priimant šioje dalyje naują sprendimą dėl solidariai priteistinos prašomos 3 750 Lt neturinės žalos bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad iš esmės sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais, tačiau nesutinka su ta apeliacinio skundo dalimi, kurioje nurodoma, jog turi būti taikoma dalinė atsakovų atsakomybė. Konkrečiai nesutinka su apeliaciniame skunde siūlomu šalių kaltės dėl nelaimingo atsitikimo darbe dydžio paskirstymo, neprieštaraudamas dėl paties ieškovo kaltės ir jos dydžio. Mano, kad nagrinėjamoje byloje atsakovų kaltės dydis/laipsnis dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra vienodas, o iš tiesų atsakovo UAB „A. Ž. ir Ko“ kaltės dydis/laipsnis netgi didesnis. Šią savo nuomone grindžia tuo, kad būtent atsakovas UAB „A. Ž. ir Ko“ buvo atsakingas už savo darbuotojų saugias darbo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliantai Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą skundžia keliais aspektais, t. y. dėl ieškovo neatsargumo, dėl nepagrįsto neturtinės žalos dydžio, dėl turtinės žalos priteisimo ir dėl solidarios/dalinės atsakovų civilinės atsakomybės. Būtent šie aspektai aptartini šioje nutartyje.
Dėl ieškovo neatsargumo
Atsakovas UAB „A. Ž. ir Ko“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo paties ieškovo didelio neatsargumo dėl nelaimingo atsitikimo, kurį patvirtina byloje išnagrinėtos faktinės bylos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai, ir į kurį teismas privalėjo atsižvelgti nustatydamas ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį. Konkrečiai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ekspertai nustatė, kad, jei narvelio Nr. 14 linijinis skyriklis, kurio rankena yra narvelyje Nr. 13, kuriame dirbo išskirtinai tik ieškovas, nebūtų įjungtoje padėtyje, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Tuo tarpu ieškovas dublike nurodė, kad prieš pradėdamas dirbti jis rado minėtą skyriklį įjungtą. Ieškovas, kaip profesionalas, kompetentingas ir patirties turintis savo srities žinovas, turėjo būti atidus ir rūpestingas, laikytis EST reikalavimų ir apie įjungtą skyriklį informuoti darbų vykdytoją bei atsisakyti dirbti esant tokioms aplinkybėms, tačiau jis to nepadarė. Šios aplinkybės, atsakovo nuomone, patvirtina, kad ieškovas buvo neatsargus. Remiantis CK 6.282 str. 1 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, teismas turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę ir atitinkamai nustatyti neturinės žalos dydį.
Iš tiesų, byloje nustatyta, kad ieškovas A. B. pagal nurodymą buvo vienintelis darbuotojas įvykio dieną dirbęs narvelyje Nr. 13, esant įjungtai narvelio Nr.14 skyriklio rankenai. Tačiau ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad ieškovas buvo neatsargus ir dėl to atsakingas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Tokia išvada darytina, nes ieškovui buvo žinoma, kad įtampa yra išjungta, o apie jungiamą įtampą bus pranešta atsakingų asmenų ir tuomet jis turės palikti darbo vietą bei išeiti iš patalpos. Esant atsakingiems asmenims už darbų saugą ir įtampos jungimą, ieškovas neturėjo pareigos tikrinti minėtų asmenų atlikto darbo tinkamumo. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Be to, pritartina ieškovo atsiliepime į atsakovo UAB „A. Ž. ir Ko“ išdėstytai pozicijai, kad 2009 m. lapkričio 30 d. ekspertizės akte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad nelaimingą atsitikimą sąlygojo Ž. M., J. B. ir A. S., tačiau ne ieškovo veiksmai (b. l. 6-28 t. 3). Tai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo įžvelgti ieškovo neatsargumo ir atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad materiali kompensacija už moralinę žalą turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tačiau jo taikymui visais atvejais būdingi ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, byla Nr. 3K-3-604/2005). CK 6.250 str. 2 d. numato kriterijus, kuriais remiantis yra parenkamas neturtinės žalos dydis. Konkrečiai nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje byloje nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos padariusio asmens kaltę; sąžiningumą, teisingumą ir protingumą. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis šiuo atveju nelaikytina vienu iš pagrindinių neturtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatą, dydžio nustatymo kriterijų.
Visi apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė neturtinės žalos kriterijus dėl jų išsamiai nepasisakydamas, neištyrė ir neįvertino visų neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Konkrečiai ieškovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad neturtinė žala ieškovui atsirado dėl itin griežtų Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių pažeidimo, ypač pavojingų aktyvių Ž. M. ir J. B. veiksmų, netinkamo padidinto pavojaus šaltinio valdymo, patirtos gyvybei pavojingos elektros sąlygotos traumos, taip pat neatsižvelgė į apelianto vidinę būseną, nes po patirtos traumos apeliantas negalėjo atlikti darbinių pareigų, kas sukėlė didelius vidinius išgyvenimus. Tuo tarpu atsakovai mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovo neprarasto darbingumo, patirtos tik nesunkios ir sveikatai nepavojingos traumos, pajamų gavimo galimybės nepraradimo, patirtos nedidelės turtinės žalos. Papildomai apeliantas LK AB „Klaipėdos smeltė“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė esminį neturtinės žalos atlyginimo kriterijų, sužalojus sveikatą, - tokio sužalojimo pasekmes ir jų įtaką tolimesniam gyvenimui. Pabrėžė, jog byloje nustatyta, kad ieškovui padaryti sužalojimai yra nesunkūs, nekeliantys grėsmės gyvybei.
Iš byloje esančios medicininės ekspertizės (b. l. 36-43 t. 3) matyti, kad A. B. 2005 m. kovo 23 d. nelaimingo atsitikimo metu patyrė veido, galvos, abiejų rankų nugarinių paviršių, kairiosios ausies kaušelio II° nudegimus. Šie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, ieškovo patirti sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. Taip pat iš minėto akto matyti, kad dėl 2005 m. kovo 23 d. patirtos elektros traumos ieškovui 2008 m. rugsėjo 2 d. buvo konstatuota veido kairės pusės ir abiejų plaštakų potrauminė odos atrofija. Byloje nustatyta, kad atjungus įtampą ieškovas nukrito ant žemės, kentė nepakeliamą skausmą, nejuto rankų, jautė baimę, kad ateityje gali nevaldyti rankų, likti neįgalus. Ligoninėje gydėsi 12 dienų bei du mėnesius ambulatoriškai. Dėl sužalojimų ieškovas buvo nedarbingas 42 dienas. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad A. B. buvo praradęs sąmonę, okulisto įrašuose buvo nurodyta, kad vokai paburkę, yra kairės akies vokų nudegimas, kairės akies konjuktyvitas (akių junginės uždegimas), konsultavus LOR specialistui, nustatyta, jog skausmą A. B. jaučia dėl kairės ausies kaušelio nudegimo (b. l. 35-43 t. 3). Šie duomenys patvirtina atsakovų teiginius, jog ieškovo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, jis neprarado darbingumo, tačiau nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotų ir visiems žinomų aplinkybių, kad nudegimų žaizdos yra skausmingos, sunkiai gyja, lieka liekamieji reiškiniai, po elektros traumos nukentėjusieji negali būti saulėje. Akivaizdu, jog dėl to ieškovas kentė didelį fizinį ir dvasinį skausmą, vidinę depresiją, patyrė didelį stresą dėl sveikatos ateityje. Atitinkamai likę estetiniai pakitimai ieškovui kelia ir ateityje kels nepatogumų, neigiamų vidinių išgyvenimų, stresą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesutinka, jog yra pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį. Ieškovas mano, kad yra pagrindas didinti priteistą neturtinės žalos dydį. Anksčiau nurodyti duomenys paneigia tokią galimybę, nes, kaip minėta, ieškovo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, jis neprarado darbingumo, patirti sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 20 000 Lt neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panašaus pobūdžio bylose nėra vienareikšmiška, nes kiekvienas atvejis yra individualus, įvykęs skirtingomis aplinkybėmis, kilusios skirtingos pasekmės. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju vertintina, kad teismas turėjo pareigą įvertinti šios konkrečios bylos faktines aplinkybes ir parinkti kiek įmanoma teisingesnį neturtinės žalos dydį, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu.
Dėl turtinės žalos priteisimo
Apeliantas LK AB „Klaipėdos smeltė“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 200 Lt turtinės žalos atlyginimą, kurio priteisimo visiškai nemotyvavo. Apelianto nuomone, byloje esantys įrodymai, neva pagrindžiantys turtinės žalos egzistavimą, visiškai nepatvirtina fakto, jog ieškovas konsultavosi teismo medicininių tyrimų biure būtent dėl nagrinėjamoje byloje aptariamo nelaimingo atsitikimo.
Turtinė žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007).
Nagrinėjamu atveju A. B. ieškinyje nurodė, kad patyrė 200 Lt turtinę žalą, kurią grindė kasos pajamų orderiu Nr. 00000007. Iš minėto kasos pajamų orderio matyti, kad ieškovas konsultavosi A. G. teismo medicininių tyrimų biure ir minėtas kasos pajamų orderis 200 Lt sumai buvo išrašytas būtent už teismo medicinos specialisto konsultaciją (b. l. 28 t. 1). Pažymėtina, kad kasos pajamų orderis išrašytas 2007 m. balandžio 20 d., t. y. kaip tik tuo metu, kai ieškovas konsultavosi su medikais dėl patirtų sužalojimų po 2005 m. kovo 23 d. nelaimingo atsitikimo. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovas patyrė 200 Lt išlaidų, susijusių su nagrinėjamoje byloje aptariamu nelaimingu atsitikimu, kas vertintina, kaip ieškovo patirta turtinė žala. Pastebėtina, kad atsakovai patirtos 200 Lt turtinės žalos pirmosios instancijos teisme neginčijo. Tai tik patvirtina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė 200 Lt turtinės žalos atlyginimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atkirai nenurodė argumentų dėl turtinės žalos priteisimo, vertintina kaip formalus proceso teisės normų pažeidimas, kuris yra ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme ir nesudarantis pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 328 str.).
Dėl atsakovų solidarios/dalinės atsakomybės
Apeliantas UAB „A. Ž. ir Ko“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo solidarią, o ne dalinę atsakovų atsakomybę dėl žalos atlyginimo. Konkrečiai pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė. Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiesiogine nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo įtampos įjungimas. Šį veiksmą atliko LK AB „Klaipėdos smeltė“ darbuotojas J. B. Tai reiškia, kad būtent atsakovo LK AB „Klaipėdos smeltė“ veiksmai yra susieti su atsiradusia žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Tuo tarpu atsakovo UAB „A. Ž. ir Ko“ veiksmų turinčių tiesioginį priežastinį ryšį su atsiradusia žala nėra nustatyta. Dėl šios priežasties atsakovų atsakomybė turėtų būti ne solidari, o dalinė, kas lemia, jog iš apelianto turėtų būti priteista 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovo LK AB „Klaipėdos smeltė“ 2 250 Lt žalos atlyginimo. Be to, svarbu ir tai, kad teismas nustatė, jog atsakovui LK AB „Klaipėdos smeltė“ atsakomybė už žalą atsirado be kaltės, ko nebuvo padaryta apelianto atžvilgiu. Skirtingas kaltės faktinis ir teisinis pagrindas taip pat liudija apie negalimumą konstatuoti solidarią atsakomybę.
Iš byloje esančio 2009 m. lapkričio 30 d. ekspertizės akto (b. l. 6-28 t. 3) matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi yra A. S., Ž. M. ir J. B. veiksmų sistema. Konkrečiai A. S. išduotas rašytinis nurodymas Nr. 67 buvo nepakankamai nuoseklus, netinkamas ir parengtas nepaisant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu patvirtintų Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Ž. M., nors turėjo pareigą, tačiau nepatikrino darbo vietos paruošimo ir tinkamumo dirbti joje, neinstruktavo visų brigados narių, neįsitikino saugiu įtampos jungimu. J. B. įjungė įtampą, nors prieš jungdamas ją turėjo papildomai įsitikinti įtampos jungimo saugumu. Svarbu pabrėžti, kad būtent visi šie veiksmai sąlygojo nelaimingą atsitikimą. Tai reiškia, kad žala ieškovui buvo padaryta bendrais atsakovų veiksmais, kas lemia solidarios atsakomybės taikymą atsakovams, remiantis CK 6.279 str. 1 d. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, CK 6.6 str. 3 d. yra numatyta, kad kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atveju solidari atsakovų atsakomybė yra preziumuotina. Šiuo konkrečiu atveju netaikytina apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl solidarios atsakomybės prezumpcijos paneigimo ir dalinės atsakovų atsakomybės taikymo, nes nėra galimybės konstatuoti, jog vieno iš atsakovų kaltė yra didesnė nei kito ir jog vieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys su atsiradusia žala yra tiesioginis, o kito atsakovo neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys su atsiradusia žala yra netiesioginis. Atsakomybės dalių klausimas, o kartu ir kaltės klausimas, yra spręstinas tik nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus (CK 6.279 str. 2 d.). Visgi iš nustatytų faktinių aplinkybių yra matyti, kad abu atsakovai vienodai kalti dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, kas tikėtina lems, jog abiejų atsakovų atsakomybės dalys bus įvertintos kaip lygios.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir kad nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodytais argumentais.
Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje visi apeliantai pateikė prašymus priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog bylos rezultatas nėra palankus nė vienam iš apeliantų, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.