- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-402-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02288-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- P. K., V. K., K. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6892-1085/2019 pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovams P. K., V. K. ir K. K. dėl išlaidų atlyginimo už nekilnojamojo turto išlaikymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. K. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 1893,99 Eur, t. y. po 631,33 Eur iš kiekvieno (3 x 631,33 Eur), išlaidų atlyginimą už gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas S. K. ir atsakovai P. K., K. K., V. K. yra broliai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise po ¼ dalį kiekvienam priklauso šis gyvenamasis namas, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu, jiems priėmus palikimą, atsiradusį po tėvų mirties. Nuo 2015 m. spalio mėn. atsakovai visiškai neapmoka išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 28 d. ieškovas patyrė: 32,93 Eur išlaidas AB „Kauno švara“ už šiukšlių išvežimą; 814,80 Eur išlaidas namo šildymui perkant akmens anglį; 75 Eur išlaidas šildymo katilo remontui; 129,34 Eur išlaidas už nupirktus drenažinius siurblius apsemto namo rūsio sausinimui; 289,62 Eur išlaidas už kamino įdėklą; 640,00 Eur išlaidas už plastikinį langą ir metalines duris; 319,59 Eur išlaidas už namo draudimą; 14,48 Eur išlaidas paveldėjimo byloje; 15,83 Eur išlaidas už VĮ „Registrų centras“ išrašus; 160 Eur išlaidas už VĮ „Registrų centras“ atliktus kadastrinius matavimus; 67,73 Eur išlaidas VĮ „Registrų centras“ už nuosavybės teisių įregistravimą. Iš viso ieškovas patyrė 2525,32 Eur išlaidas. Iš kiekvieno atsakovo priteistina proporcinga jų nuosavybės daliai išlaidų suma, t. y. po 631,33 Eur iš kiekvieno.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į ieškinį atsakovai prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutinka su ieškovo reikalavimu priteisti iš atsakovų išlaidas už šiukšlių išvežimą po 8,23 Eur. Sutinka su išlaidomis paveldėjimo byloje, išlaidomis už VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teisių įregistravimą (67,73 Eur) ir išrašus (15,83 Eur), kadastrinius matavimus (160 Eur), išlaidomis paveldėjimo bylai užvesti (14,48 Eur), priteisiant iš viso iš atsakovų po 64,51 Eur. Atsakovai nesutinka su ieškovo patirtomis išlaidomis už anglių įsigijimą namo šildymui. Nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas patyrė prašomas priteisti išlaidas namo šildymui, neaišku kokį kiekį anglių sunaudojo namo šildymui. Be to, po tėvų mirties iki 2016 metų name gyveno ir atsakovas V. K., kuris vienas rūpinosi ginčo namo šildymu, ieškovas prie namo šildymo neprisidėjo. 2016 metais atsakovas V. K. išsikraustydamas iš namo paliko uosio ir juodalksnio medienos, bendros 1500 Eur vertės, kurią ieškovas iki šiol naudoja namo šildymui. Atsakovas P. K. taip pat yra atvežęs malkų, 1000 Eur vertės, kurias ieškovas gali naudoti namo šildymui. Ieškovas, reikalaudamas priteisti išlaidas už namo šildymą, elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis ir ignoruoja bet kokį atsakovų norą bendradarbiauti sprendžiant su ginčo namo valdymu susijusius klausimus. Atsakovai name negyvena ir jo patalpomis nesinaudoja, todėl jiems priklausančių patalpų šildymas nereikalingas. Atsakovai neprieštarauja, jog ieškovas įsirengtų tokią šildymo sistemą, kuri užtikrintų tik jam priklausančių patalpų šildymą. Atsakovai nesutinka su ieškovo išlaidomis šildymo katilo remontui, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad katilas buvo sugedęs. Ieškovo pateikti prekių pirkimo kvitai nepatvirtina, kad prekės buvo panaudotos sugedusio katilo remontui. Be to, šildymo katilu naudojasi vienas ieškovas, katilas galėjo sugesti dėl netinkamos jo priežiūros ir aplaidaus naudojimo, todėl ieškovo reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo nepagrįstas. Ieškovo reikalavimas priteisti išlaidas už įsigytus drenažinius siurblius nepagrįstas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad namo rūsys buvo apsemtas ir jį reikėjo sausinti. Šis turtas įsigytas asmeninėn ieškovo nuosavybėn, į kurią atsakovai neturi teisės pretenduoti. Atsakovai nesutinka su ieškovo išlaidomis už įdėklą į kaminą. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad namo kamino būklė buvo bloga, kėlė riziką namo saugumui. Atsakovai nedavė sutikimo dėl šių išlaidų. Šios išlaidos taip pat nėra priskirtos prie būtinųjų išlaidų, reikalingų turto išsaugojimui, dėl kurių atsakovų sutikimas neprivalomas. Atsakovai nesutinka su ieškovo išlaidomis už plastikinį langą ir metalines duris. Buvusių durų ir langų būklė buvo gera, todėl jų keitimas buvo nereikalingas. Ieškovas atsakovų sutikimo neprašė, keitė savo nuožiūra, todėl atsakovas neprivalo atlyginti šių išlaidų. Namą ieškovas draudė savo iniciatyva, be atsakovų sutikimo, todėl atsakovai nesutinka atlyginti šių ieškovo išlaidų. Be to, turto draudimo liudijimuose naudos gavėju nurodytas tik ieškovas, todėl esant draudiminiam įvykiui, draudimo išmoką gautų tik vienas ieškovas. Taip pat ieškovo pateikti įrodymai, pagrindžia tik 209,98 Eur išlaidas už namo draudimą. Atsakovai nurodo, kad šalys yra sudariusios teismo patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-11738-920/2019 dėl naudojimosi namu tvarkos, pagal kurią ieškovas naudojasi didžiausia namo dalimi iš visų bendraturčių, todėl jis turi daugiausiai prisidėti prie namo išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovų P. K., K. K., V. K. iš kiekvieno po 160,94 Eur išlaidų atlyginimo ieškovo S. K. naudai. Likusios ieškinio dalies netenkino. Priteisė iš ieškovo S. K. atsakovui V. K. 370 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė iš atsakovų P. K., K. K., V. K. iš kiekvieno po 28,06 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Priėmė ieškovo ieškinio dalies dėl 82,20 Eur skolos priteisimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukė. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Teismas nustatė, kad ieškovui S. K. ir atsakovams P. K., V. K. ir K. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ¼ dalį kiekvienam priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. kovo 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui ir atsakovams priklausančių gyvenamojo namo dalių atžvilgiu yra nustatyta ir viešame registre įregistruota naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka.
1.2. Iš pateiktų į bylą dokumentų nustatyta, kad už VĮ „Registrų centras“ paslaugas ieškovas sumokėjo 243,56 Eur, už AB „Kauno švara“ suteiktas komunalinių atliekų išvežimo paslaugas už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. spalio mėn. sumokėjo 32,93 Eur. Į bylą pateiktos dvi sąskaitos faktūros už akmens anglis 814,80 Eur sumai. 2018 m. ieškovas iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pirko prekių už 58,32 Eur, iš UAB „Šilumos vizija“ pirko remonto prekių už 75 Eur sumą. Pagal 2014 m. lapkričio 4 d. prekių pirkimo – pardavimo kvitą ieškovas už kamino įdėklą sumokėjo 289,62 Eur. Ieškovas už įsigytas metalines duris ir plastikinį langą sumokėjo 640 Eur. Pagal Gyventojų turto draudimo sutartį 2017-2019 m. ieškovas sumokėjo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje 209,98 Eur. Ieškovas patyrė 14,48 Eur išlaidas už paveldėjimo bylos užvedimą.
1.3. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai sutikimo ieškovo nurodomoms išlaidoms nebuvo davę, todėl šioje civilinėje byloje svarbu nustatyti, kurios ieškinyje nurodytos išlaidos buvo būtinos ir privalomos turtui (šiuo atveju gyvenamajam namui) išlaikyti ir išsaugoti.
1.4. Teismas nustatė, kad atsakovai neginčija šių išlaidų: VĮ „Registrų centras“ už namo dokumentų tvarkymą – 243,56 Eur (15,83 Eur už VĮ Registrų centro išrašus, 67,73 Eur už nuosavybės teisių įregistravimą, 160 Eur už kadastrinius matavimus), už AB „Kauno švara“ suteiktas komunalinių atliekų išvežimo paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. spalio mėn. – 32,93 Eur bei už paveldėjimo bylos užvedimą – 14,48 Eur, iš viso 290,97 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovų priteistina 218,22 Eur ((290,97/4)x3) skolos suma, t. y. 72,74 Eur iš kiekvieno.
1.5. Kadangi name yra viena šildymo sistema, ieškovas namą šildė, todėl teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovų argumentus, kad atsakovai neprašo šildyti viso namo, ieškovas galėtų šildymo sistemą atsijungti ir nešildyti atsakovų naudojamų patalpų. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsijungti šildymo sistemą, nepageidaujant, kad būtų šildomos atsakovų patalpos, turėtų patys atsakovai, o ne ieškovas. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovai yra atvežę malkų, kurios, kaip patvirtino bylos šalys ir liudytojas, yra nesukapotos ir sukrautos gretimame sklype. Byloje nenustačius, kad tarp ieškovo ir atsakovų buvo susitarimas, kuriuo kuru šildyti namą, ieškovui vienam gyvenant name, teismas sprendė, kad ieškovas turėjo teisę pasirinkti jam priimtiniausią ir patogiausią šildymo būdą, šiuo atveju – anglimis. Išlaidas namui šildyti teismas laikė išlaidomis, skirtomis bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, kadangi nešildant namo padidėtų drėgmė, atsirastų pelėsis, o tai vienareikšmiškai pablogintų jo būklę. Atsižvelgiant į tai, kad iš dviejų atsakovo pateiktų kvitų tik vienas buvo įskaitomas, teismas sprendė, jog įrodyta tik 352,80 Eur išlaidų suma už anglis. Todėl iš atsakovų ieškovo naudai priteisė ¾ nuo 352,80 Eur, kas sudaro 264,6 Eur, t. y. 88,2 Eur ((352,8/4)x3) iš kiekvieno, namo šildymo išlaidų.
1.6. Neįrodytomis teismas laiko išlaidas katilo remontui, nes iš ieškovo pateikti kvito nėra aišku kokiu tikslu buvo naudojamos įsigytos įvairios prekės.
1.7. Teismas sprendė, kad ieškovo patirtos išlaidos siurblių įsigijimui negali būti priteisiamos iš atsakovų, nes šis kilnojamasis turtas – siurbliai – buvo įsigytas be atsakovų sutikimo ir todėl negali būti laikomas bendrąja daline šalių nuosavybe. Be to, byloje nėra pateikta kitų įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad siurbliai buvo būtini turtui išlaikyti ir išsaugoti, pavyzdžiui, kad namo rūsys buvo apsemtas (būtinumo kriterijus) ir jo nusausinimui turėjo būti naudojami siurbliai, o ne kitos situacijai adekvačios priemonės (protingumo kriterijus).
1.8. Spręsdamas dėl išlaidų kamino įdėklui, langams ir lauko durims teismas nurodė, kad ieškovas siekė padidinti namo šildymo efektyvumą, pagerinti namo vertę, o ne paties namo išsaugojimo ir išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog lango ir durų pakeitimas bei kamino įdėklo įstatymas buvo būtini turtui išsaugoti (CPK 178 straipsnis). Todėl pripažino, jog ieškovas veikė ir patyrė išlaidas savo rizika ir neturi teisės į patirtų išlaidų kompensavimą.
1.9. Ieškovui negalint pagrįsti išlaidų už gyvenamojo namo draudimą 109,61 Eur sumai, proporcingai šioje dalyje nepriteisė išlaidų už turto draudimą. Teismas ieškinio dalies atsisakymą dėl 82,20 Eur ((109,61 Eur/4)x3) skolos priteisimo iš atsakovų priėmė, bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
1.10. Teismas nelaikė ieškovo patirtų 209,98 Eur turto draudimo išlaidų būtinomis, todėl reikalavimą šioje dalyje atmetė. Nurodė, kad turto draudimas pats savaime turto neišsaugo ir jo naudingųjų savybių nepalaiko, o tik kompensuoja draudėjo patirtus nuostolius.
1.11. Apibendrindamas teismas nurodė, kad iš atsakovų ieškovui priteistina 218,22 Eur išlaidų už šiukšlių išvežimą, paveldėjimo bylos užvedimą ir mokestį VĮ Registrų centrui bei 264,6 Eur išlaidų už gyvenamojo namo šildymą, iš viso 482,82 Eur. Iš kiekvieno atsakovo priteistina 160,94 Eur (482,82/3) suma.
1.12. Nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinio suma yra 1837,28 Eur, ieškinys tenkintas iš dalies – iš viso iš atsakovų ieškovui priteista 482,82 Eur, t. y. 26 proc. ieškinio sumos. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui, o proporcingai atmestų reikalavimų daliai – atsakovui.
1.13. Teismas netenkino atsakovų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Atsakovai nurodė, kad dėl 218,22 Eur sumos sumokėjimo atsakovai sutiko iš karto, tačiau ieškovas nepateikia savo banko sąskaitos numerio ir dėl to atsakovai negali pervesti šių pinigų ieškovui. Teismas sprendė, kad ieškovo sąskaitos numerio nežinojimas negali būti laikomas kliūtimi įvykdyti turtinę prievolę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovas S. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą iš dalies ir priteisti ieškovui S. K. iš atsakovų P. K., K. K. ir V. K. po 541,70 Eur išlaidų atlyginimą už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:
1.1. Teismo sprendimo dalis dėl išlaidų šildymui priteisimo prieštarauja proporcingumo, teisingumo ir protingumo principams, nes namo neįmanoma šildyti mažesnėmis sąnaudomis, nei buvo prašoma ieškinyje. Aplinkybė, kad kvitas neįskaitomas, nepaneigia PVM sąskaitos faktūros 462 Eur sumai, nes ši sąskaita nėra pripažinta negaliojančia. Todėl teismo sprendimo dalis dėl išlaidų namo šildymui priteisimo keistina ir iš atsakovų apelianto naudai priteistina ¾ nuo 814,80 Eur, kas sudaro 611,10 Eur, t.y. po 203,70 Eur iš kiekvieno už namo šildymo išlaidas.
1.2. Spręsdamas dėl išlaidų katilo remontui priteisimo, teismas atmetė įskaitomą mokėjimo kvitą tik dėl to, kad iš jo negalima vienareikšmiškai spręsti, kokiu tikslu įsigytos prekės buvo naudojamos. Juk būtų neprotinga pirkti katilo dalis už 75 Eur, jas naudoti ne savo namo, o nenustatyto namo pečiaus remontui, ir kreiptis į teismą. Todėl keistina teismo sprendimo dalis dėl išlaidų šildymo katilo remontui, iš atsakovų apelianto naudai priteisiant ¾ nuo 75 Eur, kas sudaro 56,25 Eur, t.y. po 18,75 Eur iš kiekvieno atsakovo už išlaidas šildymo katilo remontui.
1.3. Teismo sprendimas dėl išlaidų drenažiniams siurbliams pirkti taip pat prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams. Teismo sprendimu ir negyvenančių name atsakovų nuomone, apeliantui reikėjo palikti apsemtą namo rūsį (būtinumo kriterijus) ir laukti atsakovų sutikimo siurbliams pirkti arba laukti atsakovų pasiūlymo dėl kitų adekvačių priemonių rūsio nusausinimui (protingumo kriterijus). Tačiau asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas (CK 1.5 str.). Todėl keistina teismo sprendimo dalis dėl išlaidų pirkti drenažiniams siurbliams, iš atsakovų apelianto naudai priteisiant ¾ nuo 129,34 Eur kas sudaro 97,01 Eur, t.y. po 32,34 Eur iš kiekvieno atsakovo už išlaidas pirkti drenažiniams siurbliams.
1.4. Apeliantas nurodė, kad teismas analogiškai išlaidoms pirkti drenažiniams siurbliams atmetė ir apelianto reikalavimus priteisti išlaidas už plastikinį langą ir metalines duris – 640 Eur ir išlaidas už kamino įdėklą – 289,62 Eur. Su teismo sprendimu šioje dalyje taip pat negalima sutikti. Name negyvenantys atsakovai nesutinka apmokėti išlaidų namo šildymui, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad duos sutikimą pagerinti namo energetinį efektyvumą. Todėl teismo sprendimas dalyje dėl išlaidų įdėklui į namo kaminą bei plastikiniam langui ir durims keistinas, iš atsakovų apelianto naudai priteisiant ¾ nuo 640 + 289,62 = 929,62 Eur, kas sudaro 697,21 Eur, t.y. po 232.41 Eur iš kiekvieno atsakovo už išlaidas pirkti įdėklui į namo kaminą bei plastikiniam langui ir durims.
1.5. Taip papt keistina sprendimo dalis dėl draudimo išlaidų kompensavimo. Apdrausdamas turtą apeliantas apdraudė ne tik namą, bet ir turtinius atsakovų interesus, todėl iš atsakovų apelianto naudai priteistinos išlaidos už namo draudimą, t.y. ¾ nuo 209,98 Eur, kas sudaro 157,49 Eur, t.y. po 54,50 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovas iš atsakovų nėra prašęs sutikimo dėl išlaidų namui išlaikyti. Ieškovas vienas gyvena ginčo name, jame tvarkosi savo nuožiūra, atsakovų nuomonės dėl turto valdymo niekuomet neklausė, todėl ieškovo patirtos išlaidos, nesusijusios su privalomais mokesčiais ir rinkliavomis negali būti priteistos iš atsakovų.
2.2. Atsakovai sutinka su teismo nuomone, kad reikalavimo dalis dėl 462 Eur išlaidų namo šildymui sumos yra neįrodyta, kadangi neaišku, ar suma pagal pateiktą sąskaitą buvo sumokėta (CPK 178 straipsnis). Be to, iki 2016 metų ginčo name gyvenęs atsakovas V. K. vienas rūpinosi ginčo namo šildymu, ieškovas prie namo šildymo neprisidėjo. Be to, išsikraustydamas iš namo paliko uosio ir juodalksnio medienos, bendros 1500 Eur vertės, kurią ieškovas iki šiol naudoja namo šildymui. Atsakovas P. K. taip pat yra atvežęs malkų, 1000 Eur vertės, kurias ieškovas gali naudoti namo šildymui. Nurodo, kad nenorėdami didinti ginčo tarp brolių arba tiksliau nedidinant konflikto su broliu S., atsakovai sutinka sumokėti pirmos instancijos teismo priteistas išlaidas. Tačiau atsakovai nesutinka, kad būtų padidintos namo šildymui patirtos išlaidos dokumentais, kurie nėra įskaitomi.
2.3. Prašomos priteisti išlaidos šildymo katilo remontui yra nepagrįstos. Iš mokėjimo kvito UAB „Šilumos vizija“ negalima vienareikšmiškai spręsti, kokiu tikslu įsigytos prekės buvo naudojamos. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad atitinkamos prekės (katilo dalys) buvo panaudotos šalių name esančio katilo remontui, kad katilo remontas buvo būtinas.
2.4. Drenažinių siurblių pirkimas nebuvo būtinas. Byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad siurbliai buvo būtini turtui išlaikyti ir išsaugoti, pavyzdžiui, kad namo rūsys buvo apsemtas (būtinumo kriterijus) ir jo nusausinimui turėjo būti naudojami siurbliai, o ne kitos situacijai adekvačios priemonės (protingumo kriterijus). Be to, išlaidas siurblių įsigijimui ieškovas įrodinėja dviem kvitais, iš kurių vienas yra neįskaitomas. Kitame matyti, kad pirkta už 58,33 Eur, tačiau vienareikšmiškai negalima nustatyti, kad buvo pirkti drenažiniai siurbliai, nes šis kvitas taip pat sunkiai įskaitomas.
Atsiliepimas
2.5. Atsakovai nurodo, kad nesant bendraturčių (atsakovų) sutikimo dėl lango ir durų pakeitimo bei kamino įdėklo įstatymo, ieškovas, reikalaudamas atlyginti jo patirtas išlaidas, privalėjo pagrįsti, kad lango ir durų pakeitimas bei kamino įdėklo įstatymas buvo būtini dėl netinkamos gyvenamojo namo būklės. Šių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo. Ieškovas siekė padidinti namo šildymo efektyvumą, pagerinti namo vertę, o ne paties namo išsaugojimo ir išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog lango ir durų pakeitimas bei kamino įdėklo įstatymas buvo būtini turtui išsaugoti.
2.6. Turto draudimas pats savaime turto neišsaugo ir jo naudingųjų savybių nepalaiko, o tik kompensuoja draudėjo patirtus nuostolius, todėl ieškovo patirtos turto draudimo išlaidos nelaikytinos būtinomis. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai būtų sutikę dėl jų turto dalies draudimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovai ieškovo draudimo išlaidų kompensuoti neprivalo, todėl šis reikalavimas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.
7. Byloje kilo ginčas dėl kompensacijos už turto tvarkymo ir išlaikymo išlaidų priteisimo ir įrodymų vertinimo.
8. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad patyrė 814,80 Eur išlaidas namo šildymui, perkant akmens anglį – atsakovų dalis – 611,10 Eur. Ieškinys šioje dalyje buvo tenkintas 264,6 Eur sumoje, todėl ieškovas prašo pakeisti sprendimą šioje dalyje ir priteistą sumą padidinti, priteisiant iš kiekvieno atsakovo po 203,70 Eur. Ieškovo nuomone, vien ta aplinkybė, kad mokėjimo kvitas neįskaitomas, nepaneigia PVM sąskaitos faktūros 462 Eur sumai, kuomet ji nepripažinta negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas neginčija, jog dėl šios rūšies išlaidų tik vienas byloje esantis kvitas – 352,80 Eur sumai (e. b. l. 39) yra įskaitomas. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovas leistinais įrodymais byloje turėjo įrodyti realiai turėtas išlaidas (CPK 12, 178 straipsnis), o ne atsakovai ginčyti PVM sąskaitą faktūrą, kuri yra apskaitos, o ne mokėjimo dokumentas. Kvitas prie šios PVM sąskaitos faktūros yra niekinis dokumentas, kadangi jo turinys visai neįskaitomas (e. b. l. 38). Kokie kiti įrodymai galėtų patvirtinti 3,3 t. akmens anglies įsigijimą, ieškovas ieškinyje nenurodė. Todėl nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimą, vertindamas ieškovo įrodymus ir ieškinį tenkindamas šioje dalyje tik iš dalies.
9. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad patyrė 75 Eur išlaidas šildymo katilo remontui – atsakovų dalis – 56.25 Eur. Ieškinys šioje dalyje buvo atmestas visiškai, todėl ieškovas prašo pakeisti sprendimą ir priteisti iš kiekvieno atsakovo po 18.75 Eur. Ieškovas nurodė, kad teismo motyvai, jog negalima vienareikšmiškai spręsti, kokiu tikslu įsigytos prekės buvo naudojamos, nesudarė pagrindo ieškinį atmesti, nes koks protingas žmogus pirks katilo dalis už 75 Eur, jas naudos ne savo namo, o nenustatyto namo pečiaus remontui, ir kreipsis į teismą (CK 1.5 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo pateiktas UAB „Šilumos vizija“ kvitas (el. b. l 40) negali įrodyti net kokiam gedimui galėjo būti panaudotos šiame kvite nurodytos detalės, taip pat nepatvirtina, nei kas, nei kada šį gedimą šalino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog katilo remontas buvo būtinas. Tai yra esminė aplinkybė, kurią įrodžius ieškovas galėtų reikalauti išlaidų dalies atlyginimo iš bendraturčių. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų šiuo aspektu, todėl neįrodžius, kad katilo remontas buvo būtinas, nebuvo pagrindo jo ieškinį šioje dalyje tenkinti. Pastebėtina, kad 2019 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino (garso įrašas nuo 22:00 iki 22:30, nuo 23:27 iki 23:47), kad jai nežinoma koks konkrečiai buvo katilo gedimas, tačiau ji nemano, kad ieškovas išlaidavo.
10. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad patyrė 129,34 Eur išlaidas už nupirktus drenažinius siurblius apsemto namo rūsio sausinimui – atsakovų dalis – 97.01 Eur. Ieškinys šioje dalyje buvo atmestas, todėl ieškovas prašo pakeisti sprendimą ir priteisti iš kiekvieno atsakovo po 32,34 Eur. Atsakovo nuomone, teismo argumentai, kad siurbliams įsigyti reikėjo atsakovų sutikimo ir kad byloje nėra įrodymų, jog siurbliai buvo būtini turtui išlaikyti ir išsaugoti, prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams. Pažymėtina, kad ieškovas neginčija byloje nustaytos aplinkybės, kad siurblius jis įsigijo be bendraturčių sutikimo, todėl jie negali būti laikomi bendrąja daline šalių nuosavybe, kada jos įsigijimo kaina dalintina tarp bendraturčių. Teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra pateikta kitų įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad siurbliai buvo būtini turtui išlaikyti ir išsaugoti, pavyzdžiui, kad namo rūsys buvo apsemtas (būtinumo kriterijus) ir jo nusausinimui turėjo būti naudojami siurbliai, o ne kitos situacijai adekvačios priemonės (protingumo kriterijus). Ieškovas apeliaciniame skunde šių teismo išvadų nepaneigė, nenurodė į įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas neištyrė, ar neįvertino, kad padarytų kitokią išvadą, todėl apeliacinio skundo argumentais pripažinti teismo sprendimą šioje dalyje neteisėtu ir jį pakeisti nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad 2019 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino (garso įrašas nuo 16:00 iki 17:00), kad išlaidas patvirtinantys kvitai, net originalai, yra išsitrynę, kas duoda pagrindą konstatuoti, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų realias patirtas šios rūšies išlaidas.
11. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad patyrė 289,62 Eur išlaidas už kamino įdėklą – atsakovų dalis – 217,22 Eur. Ieškinys šioje dalyje buvo atmestas, todėl ieškovas prašo pakeisti sprendimą ir papildomai priteisti iš kiekvieno atsakovo po 72,41 Eur. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad patyrė 640,00 Eur išlaidas už plastikinį langą ir metalines duris – atsakovų dalis – 480,00 Eur. Ieškinys šioje dalyje buvo atmestas, todėl ieškovas prašo pakeisti sprendimą šioje dalyje ir priteisti iš kiekvieno atsakovo po 160,00 Eur. Apelianto manymu, atsakovai neduos sutikimo šiems pagerinimas atlikti, todėl teismas šias išlaidas turėjo priteisti remdamasis protingo asmens elgesio standartais (CK 1.5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovas neįrodinėjo ir nepagrindė, jog lango ir durų pakeitimas bei kamino įdėklo įstatymas buvo būtini dėl netinkamos gyvenamojo namo būklės. Todėl teismo išvada, kad ieškovas veikė ir patyrė išlaidas savo rizika ir neturi teisės į patirtų išlaidų kompensavimą, kadangi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), yra teisinga. Jos paneigti taikant tik bendruosius teisės principus negalima.
12. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad patyrė 319,59 Eur išlaidas už namo draudimą. Ieškovas ieškinio 109,61 Eur negalėjo pagrįsti, todėl atsisakė nuo reikalavimo 82,20 Eur ((109,61 Eur/4)x3) dalyje ir teismas ieškinio atsisakymą priėmė. Ieškovas prašo pakeisti sprendimą šioje dalyje ir priteisti iš kiekvieno atsakovo po 54,50 Eur. Apelianto nuomone teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai šių išlaidų kompensuoti neprivalo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad turto draudimas pats savaime turto neišsaugo ir jo naudingųjų savybių nepalaiko, o turto draudimas kompensuoja tik draudėjo patirtus nuostolius. Teismas tinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad draudžiamas yra ne pats daiktas (turtas), o nauda, gaunama valdant šį daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015). Nagrinėjamu atveju Gyventojų draudimo liudijimas (polisas) patvirtina, kad naudos gavėjas yra ieškovas, o ne visi namo bendraturčiai, todėl nėra pagrindo skundžiamą teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti.
Dėl bylos procesinės baigties
13. Išnagrinėjus bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas nelaiko pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176–178, 183, 185 straipsniuose bei šiuo klausimu suformuotą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-415/2016, 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016, 2016 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477-686/2016), todėl apelianto apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
14. Atsakovai atsiliepimu prašo priteisti iš ieškovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Eur sumai išrašė advokato padėjėjas K. Ž., kurioje nurodė, kad šios išlaidos susidarė už apeliacinio skundo ir civilinės bylos medžiagos teisinę analizę ir atsiliepimo rengimą. Šią sąskaitą 2019 m. gruodžio 31 d. apmokėjo atsakovas V. K., o pinigus gavo advokato padėjėjas K. Ž.. Pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 73 punktas, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-273-254/2019, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1838-264/2019 ir kt.). Todėl apeliacinį skundą atmestus, iš ieškovo šiam atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.