- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-598-544/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06883-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BMS Technologija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Veroturas“
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Pirmosios instancijos teismo teisė sutikti su atskiruoju skundu ir pačiam panaikinti skundžiamą nutartį
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BMS Technologija“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo civilinėje byloje Nr. e2-8323-1206/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BMS Technologija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veroturas“ dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „BMS Technologija“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Veroturas“ (toliau – ir atsakovė) 4 039,76 Eur skolą, 36 080,00 Eur žalos atlyginimą, 743,01 Eur delspinigius, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį? ir kilnojamąjį? turtą?, o jo nesant ar nepakankant – banko sąskaitose esančias pinigines lėšas 36 080,00 Eur bei taikyti areštą transporto priemonei Škoda Kodiaq Selection, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su sąlygomis, kad ji bus grąžinta ieškovei laikinai saugoti, kad ieškovė ją saugos iki galutinio teismo sprendimo ir kad ji bus grąžinta atsakovei, jei ieškinys būtų atmestas ar teismas nuspręstų kitaip.
2. Nurodė, kad nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas, nes ieškinio suma yra didelė, atsakovė vengia atsiskaityti, be pagrindo naudoja ieškovei priklausančią transporto priemonę, nereaguoja į pretenzijas, ignoruoja susirašinėjimą, nevykdo susitarimų. Mano, kad toks atsakovės elgesys atskleidžia ne tik jos nesąžiningumą, bet ir kelia realią grėsmę, jog ieškovės turtas gali būti prarastas, o jos teisės pažeistos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2025 m. birželio 12 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „BMS Technologija“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, nors ieškinys preliminariai pagrįstas ir ieškinio suma yra didelė, ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą siekiant sumažinti turimo turto vertę ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Vien faktas, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove, esant ginčui, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad atsakovė atliko ar rengiasi atlikti nesąžiningus veiksmus, galinčius apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Be to, ieškovė prašo areštuoti ir jai pačiai priklausančią transporto priemonę, nors ieškiniu reikalauja priteisti jos vertę atitinkančią žalą ir alternatyvaus reikalavimo dėl transporto priemonės grąžinimo ieškinyje nereiškia. Todėl neaišku, kodėl kartu su reikalavimu areštuoti 36 080,00 Eur vertės atsakovės turtą kartu prašoma areštuoti ir pačią transporto priemonę. Teismo nuomone, toks laikinųjų apsaugos priemonių prašymo turinys neatitinka ieškinio reikalavimo bei nepagrindžia būtinybės papildomai riboti nuosavybės teisę areštuojant daiktą, kurio grąžinimo nereikalaujama.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, nesant nurodytos privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (aplinkybės, jog priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas), ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė (apeliantė) UAB „BMS Technologija“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį 36 080,00 Eur vertės turtą, transporto priemonę Škoda Kodiaq, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad transporto priemonė gali būti perduota ieškovei UAB „BMS Technologija“ laikinam saugojimui iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, užtikrinant jos išsaugojimą ir galimo teismo sprendimo vykdymą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. pirmosios instancijos teismas grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui įvertino formaliai, apsiribodamas abstrakčia išvada, kad ieškovė jos neįrodė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnį ir teismų praktiką grėsmė gali būti konstatuojama ir iš požymių visumos, kai sistemingai vengiama vykdyti prievoles, ignoruojamas bendravimas, atsisakoma bendradarbiauti, slepiami duomenys apie finansinę padėtį.
6.2. atsakovė sąmoningai nevykdo piniginių prievolių, neatsiskaito už paslaugas teikdama formalius ir nepagrįstus prieštaravimus, nekomunikuoja ir nebendradarbiauja, į raginimus ir kvietimus tartis nereaguoja, nepateikia konstruktyvių pasiūlymų. Nepaisant sutarties nutraukimo, atsakovė negrąžina transporto priemonės, nesuteikia informacijos apie jos būklę, buvimo vietą ar grąžinimo ketinimus. Šis pasyvus, bet kryptingas elgesys pats savaime yra grėsmės požymis CPK 144 straipsnio prasme. Tai kuria realią riziką daiktą paslėpti, perleisti ar sunaikinti, todėl prašomas areštas yra tiesiogiai susijęs su ieškinio dalyku, būtinas sprendimo įvykdymui užtikrinti ir proporcingas, nes riboja tik konkretų objektą ir atsakovei nesukels nepatogumų.
6.3. atsakovės finansinės drausmės ir skaidrumo stoka patvirtina riziką iki 2025 m. gegužės 30 d. nepateiktos 2024 metų finansinės ataskaitos faktas ir viešai vertinamas žemas jos kreditingumas. Skolos suma (daugiau kaip 7 000 Eur) yra reikšminga, kito žinomo vertingo atsakovės turto nėra. Transporto priemonės vertė (apie 36 000 Eur) realiai užtikrintų žalos atlyginimą, todėl jos areštas yra vienintelė efektyvi priemonė išsaugoti vykdymo realumą. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės mokumo, patvirtina sunkią įmonės padėtį ir atskleidžia siekį išvengti kreditorių dėmesio.
6.4. pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių visumos – ieškinio sumos dydžio, atsakovės turtinės padėties ir elgesio modelio, konkretaus daikto laikymo atsakovės žinioje ir nukrypo nuo veiksmingos teisminės gynybos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei laikinųjų apsaugos priemonių paskirties. Ieškovė sutinka, kad areštuota transporto priemonė jai būtų laikinai perduota saugoti, taip dar labiau mažinant atsakovei tenkančią naštą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Veroturas“ prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
7.1. laikinosios apsaugos priemonės galėjo būti pritaikytos tik tada, jei ieškovė būtų tikėtinai pagrindusi ieškinį ir įrodžiusi realią grėsmę galimai palankaus sprendimo įvykdymui. Ieškovė antrosios sąlygos neįrodė, o vien ginčo buvimas ar vėluojantys atsiskaitymai nėra pakankami riboti atsakovės turtines teises.
7.2. ieškovė nenurodė ir nepagrindė konkrečių atsakovės veiksmų, kuriais būtų slepiamas, perleidžiamas ar apsunkinamas turtas ar kitaip sąmoningai keičiama turtinė padėtis taip, kad ateityje būtų apsunkintas vykdymas. Įrodinėjimo pareiga tenka laikinųjų apsaugos priemonių siekiančiai šaliai, o nesąžiningumas nepreziumuojamas.
7.3. teiginiai apie tariamus sutarties pažeidimus, neapmokėjimą už suteiktas paslaugas ar automobilio grąžinimą yra ginčo dalykas, kuris bus vertinamas nagrinėjant bylą iš esmės. Šios aplinkybės savaime nepatvirtina nei atsakovės nesąžiningumo, nei realios grėsmės sprendimo įvykdymui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.
7.4. kadangi atsakovė pateikė poziciją dėl skolos dydžio, nepripažino vienašališko sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir patvirtino sutarties vykdymą, tai paneigia ieškovės teiginius apie visišką nekomunikavimą ar slapstymąsi ir nesudaro pagrindo konstatuoti rizikos vykdymui.
Šalies argumentai
7.5. ieškiniu prašoma priteisti transporto priemonės vertę atitinkančią žalą pinigais, bet alternatyvus reikalavimas dėl automobilio grąžinimo nepareikštas, todėl nėra pagrindo, be turto / piniginių lėšų arešto, papildomai areštuoti ir patį daiktą, nes toks prašymas nenuoseklus, tuo faktiškai siekiama dvigubo ieškinio užtikrinimo, kuris gali viršyti ieškinio vertę ir neatitinka proporcingumo principo. Nenurodyti argumentai, kodėl būtent prašomos konkrečios priemonės pašalintų galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui, nors ieškovė turėjo pagrįsti ne tik rizikos buvimą, bet ir pasirinktų priemonių tinkamumą bei būtinumą konkrečioje situacijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal skundžiamos nutarties priėmimo metu buvusius pareikštus ieškinio reikalavimus ir tuo metu egzistavusias faktines bylos aplinkybes.
10. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022).
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, nes ieškovė ieškinyje išdėstė faktinį pagrindą, pateikė argumentus ir dokumentus, kurie, jos vertinimu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Nustatęs šią privalomą sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, teismas pagrįstai svarstė klausimą, ar yra antroji sąlyga joms taikyti – ar yra reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir / ar pasidaryti negalimas.
12. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra grėsmės būsimo, galimai palankaus ir ieškovei, teismo sprendimo įvykdymui, nes neįvertino visų aplinkybių: atsakovės elgesio sistemingai vengiant vykdyti prievoles, ignoruojant bendradarbiavimą, slepiant duomenis apie finansinę padėtį, didelės ieškinio sumos.
13. CPK neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Grėsmė turi būti siejama su apčiuopiamais, įrodymais pagrįstais veiksmais, tokiais kaip turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar kitas tikslingas turto masės mažinimas. Vien spėjimai, kad daiktas gali būti paslėptas ar perleistas, nėra pakankami laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes šių priemonių paskirtis yra konservacinė ir jos taikomos tik esant duomenims apie nesąžiningus ketinimus vengti vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019).
14. Bylos duomenys rodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu byloje 2025 m. birželio 12 d. buvo priimtas ieškovės ieškinys atsakovei, kurio kaina 40 119,76 Eur ir kuriame buvo pareikšti tokie materialiniai reikalavimai atsakovei: „Priteisti iš atsakovo UAB „Veroturas“ ieškovo naudai: 4039,76 Eur skolą už transporto priemonės nuomos paslaugas; -36080,00 Eur žalos atlyginimą už pasisavintą transporto priemonę Škoda Kodiaq Selection 2,0 (duomenys neskelbtini), Valstybinis Nr.: (duomenys neskelbtini) Identifikacijos Nr.: (duomenys neskelbtini); -743,01 Eur delspinigių; -6 % metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“. Todėl instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, ieškovei nepareiškus atsakovei ieškinio reikalavimo dėl automobilio išreikalavimo iš neteisėto svetimo valdymo, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant ir turtą ieškinio sumai, ir konkretų automobilį, kas vertine išraiška viršija ieškinio sumą, reiškia dvigubus ir perteklinius ribojimus atsakovei, viršijančius būtinumą užtikrinti galimo piniginio sprendimo vykdymą. Automobilio areštas būtų pateisinamas tik siekiant išlaikyti status quo iki galutinio sprendimo. Aptartas prašymas prieštarauja CPK 145 straipsnio 2 daliai, numatančiai, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, bet bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą ir nepažeisti ekonomiškumo principo, taip pat proporcingumo ir mažiausio ribojimo principams (CPK straipsnio 7 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018).
15. Nagrinėjamu atveju apeliantė atsakovės nesąžiningumą, siekiant pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, pagrindžia ir tuo, kad ji sistemingai vengia įvykdyti prievolę atsiskaityti pagal nuomos sutartį ir kad su ieškove nebendradarbiauja. Tačiau vien bendro pobūdžio teiginiai apie vėluojančius atsiskaitymus, bendravimo stoką ar nekomunikavimą savaime neįrodo realios ir konkrečios grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtini konkretūs duomenys apie nesąžiningus atsakovo veiksmus ir realius ketinimus išvengti vykdymo, o ne abstraktūs įtarimai ar prielaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018). Sprendžiant pagal patikslinto ieškinio ir jo priedų turinį, Atsakovė neginčijo savo pareigos atsiskaityti su ieškove pagal automobilio nuomos sutartį, tačiau pilnai skolos sumos nemokėjo, nes nesutiko su, jos vertinimu, ieškovės neteisingai nustatytu skolos dydžiu. Tai rodo, kad atsakovė galimai pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus ir dėl to jai atsirado pagrindas kreiptis į teismą, tačiau tai ieškovei nesuteikia pranašumo prieš ieškovę ir nereiškia, kad laikinąsias apsaugos priemones taikyti privaloma.
16. Grėsmės būsimo teismo sprendimo (ne)įvykdymo aspektu vertinant apeliantės argumentus apie tai, kad atsakovė slepia duomenis apie savo turtinę padėtį, o ieškinio suma jai didelė, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, jeigu atsakovas neturi tiek turto, kad jo užtektų reikalavimams patenkinti, pripažįstama, jog negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to atsakovo turtine būkle susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), bet ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017; 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-504-912/2023). Taigi, netgi sudėtinga skolininko turtinė padėtis nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17. Aplinkybė, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu atsakovė nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, niekaip neapibudina jos turtinės padėties ir / ar nesąžiningumo turtinės padėties bloginimo aspektu. Ši aplinkybė taip pat niekaip neįrodo, kad atsakovė ėmėsi ar ketina imtis nesąžiningų veiksmų, turėdama tikslą perleisti jai priklausantį turtą, kad išvengtų teismo sprendimo įvykdymo ateityje.
18. Teismas iš viešai skelbiamų duomenų (www.rekvizitai.vz.lt) nustatė, kad atsakovė yra virš 22 metus veikianti įmonė, kuri nuo 2021 metų gauną grynojo pelno, 2024 metais jo gavo 32 357 Eur, nuosavo kapitalo vertė – 123 361 Eur, turto vertė – 345 467 Eur, joje dirba vidutiniškai 6 darbuotojai, apie reikšmingesnio dydžio skolas duomenų nėra. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo preliminariai vertinti, kad ieškinio suma ir (ar) atsakovės turtinė padėtis yra aplinkybės, patvirtinančios riziką, jog būsimo, galimai palankaus ir ieškovei, teismo sprendimas įvykdomas gali pasunkėti ar tapti negalimas dėl atsakovės nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Vien reikalavimo sumos dydis ar atsakovo turto apimtis nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018 ir kt.).
19. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovės turto paieškoms ar jo kaupimui/išlaikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai pritaikius teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Dėl naujai pateiktų įrodymų ir pareiškimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)priėmimo) (DOK-5793)
22. 2025 m. spalio 27 d. apeliantė pateikė pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, prašymą panaikinti skundžiamą nutartį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pridėjo naujus įrodymus, kuriuos remdamasi CPK 314 straipsniu prašė priimti.
23. Pareiškimą su priedais priimti atsisakoma, nes: 1) apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka tikrina pagal byloje buvusius ir teismo ištirtus faktinius duomenis; 2) naujai teikiami įrodymai, gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumui neturi; 3) apeliantė neįrodė naujai teikiamų įrodymų būtinybės pateikti juos tik apeliacinės instancijos teismui, nes byla iš esmės tebenagrinėjama pirmosios instancijos teisme; 4) CPK nenumato šalims apeliaciniame procese teikti kitokius, nei CPK numatyti, procesinius dokumentus (šiuo atveju atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį); 5) rašytiniai paaiškinimai pateikti po atskirojo skundo padavimo, atsiliepimo į jį gavimo ir bylos pateikimo apeliacinės instancijos teismui, šiais paaiškinimais siekiama papildyti atskirojo skundo dalyką ir pagrindą, o tai apeliacinės instancijos teisme yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai).
24. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimas yra tarpinio procesinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms ar atsiradus naujiems duomenims gali būti sprendžiamas iš naujo (CPK 147 straipsnio 1 dalis, 148 straipsnis, 149 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018). Šiuo metu ieškovė papildė ieškinio reikalavimus reikalavimu grąžinti automobilį, pateikė papildomus rašytinius įrodymus, todėl, jei mano esant tam pagrindą, turi kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių teisėtumą pagal pateikto atskirojo skundo ribas, tačiau neturi kompetencijos už pirmąją instanciją spręsti jai priskirtus klausimus (CPK 147 straipsnio 1 dalis, 301 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą ir 2025 m. rugsėjo 3 d. prašymu prašo iš ieškovės priteisti 850 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (DOK-4733). Ieškovė pateikė pareiškimą, kuriame prašė šių išlaidų nepriteisti (DOK-5863).
26. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netenkinamas, nes pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį yra įpareigotas procesinį sprendimą dėl ginčo esmės priimantis, o ne tarpinį procesinį klausimą sprendžiantis teismas . Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas patenkino procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimdamas nutartį, o apeliacinės instancijos teismas šią nutartį paliko nepakeistą, nesudaro pagrindo tarp šalių kilusį ginčą vertinti kaip išspręstą šalies, prašiusios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.