Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-369/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-05-22
Bylos Nr.: 2A-369/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
Atsakovas: žemės ūkio bendrovės „Vaišvilčiai“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“

Kategorijos

44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-369/2013Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Vyto Miliaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo žemės ūkio bendrovės „Vaišvilčiai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2502-178/2011, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ ieškinį atsakovui žemės ūkio bendrovei „Vaišvilčiai“ dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Agrorodeo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo, kuriuo prašė iš atsakovo ŽŪB „Vaišvilčiai“ priteisti 230 323,87 Lt nuostolių, 9 764,38 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2009 m. gruodžio 30 d., 2010 m. vasario 19 d. ir 2010 m. kovo 16 d. su atsakovu sudarė grūdų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 09AR/469/2009, Nr. IS10/1/6 ir Nr. 10IS/4/5. Šiomis sutartimis atsakovas iki 2010 m. rugsėjo 15 d. įsipareigojo ieškovui parduoti bei pristatyti 300 tonų rapsų ir 400 tonų II klasės kviečių, o ieškovas už šią produkciją įsipareigojo sumokėti 517 880 Lt. 2010 m. kovo 1 d. Ieškovas sumokėjo atsakovui 180 000 Lt avansą. Iki nustatyto termino pabaigos ieškovui produkcijos atsakovas nepristatė. 2010 m. rugsėjo 16 d. ieškovas gavo atsakovo pranešimą, kuriuo atsakovas faktiškai patvirtino, kad sutartys nebus vykdomos, t.y. nurodė, kad dėl nepalankių oro sąlygų neužaugo sutartyse nurodytos kultūros, jų kokybė ir kiekis neatitinka numatyto derliaus, o tai yra pagrindas konstatuoti CK 6.212 straipsnyje numatytas nenugalimos jėgos aplinkybes. Ieškovo teigimu, atsakovo atsisakymas vykdyti sutartis, motyvuojant prastu derliumi, yra nepagrįstas, nes jis nepateikė patikimų ir leistinų įrodymų, kurie patvirtintų šį jo teiginį. Atkreipė dėmesį, jog tiek pagal CK 6.212 straipsnį, tiek pagal sutarčių 5.7 punktą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką galimai prastas derlius nelaikytinas force majeure aplinkybe, sudarančia pagrindą atleisti atsakovą nuo atsakomybės dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo. Ieškovo teigimu, sutarties sudarymo metu atsakovui buvo žinoma, kad prastas derlius nebus laikomas nenugalimos jėgos aplinkybe, nes sutarties 5.7 punkte buvo nustatyta, kad force majeure aplinkybėmis nėra laikomas prastas derlius, bloga ekonominė padėtis ar pan. Be to, 2010 m. rugsėjo 14 d. atsakovas grąžino 180 000 Lt avansą, tačiau nesumokėjo palūkanų, nors pagal sutarčių priedų 1 punktą tai privalėjo padaryti. Todėl už laikotarpį nuo 2010 kovo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 14 d. atsakovas turi sumokėti 9 764,38 Lt palūkanų. Ieškovas 2010 m. spalio 20 d. informavo, kad nuo šios datos nutraukia sutartis. Kadangi ieškovas sutartis nutraukė, atsakovui neįvykdžius sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, iš atsakovo turi būti priteisti dėl sutarčių neįvykdymo patirti nuostoliai - 230 323,87 Lt (CK 6.256 str. 1 d., 6.221 str. 2 d., 6.324 str., Sutarčių 5.3.2 punktas), kuriuos ieškovas patyrė sutartyse numatytą kviečių ir rapsų kiekį pirkdamas didesnėmis kainomis iš kitų asmenų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ŽŪB „Vaišvilčiai“ 228 572,06 Lt nuostolių ir palūkanų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 500 Lt už advokato pagalbą, 5 571 Lt žyminio mokesčio ieškovui UAB „Agrorodeo“ bei 21,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Spręsdamas klausimą dėl sutarčių negaliojimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.252 straipsnio 2 dalies nuostatą, šalys savo susitarimu negali pakeisti tik imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ir dydį. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatą, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Todėl aplinkybė, kad Žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-70 „Dėl žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių“ patvirtintoje pavyzdinėje sutartyje yra numatyta netesybų baudos forma taikymo galimybė, teismo teigimu, neatleidžia netinkamai sutartį vykdžiusios šalies nuo pareigos atlyginti kitos šalies dėl to patirtus nuostolius. Teismas pažymėjo, jog pačios šalys sutarčių 5.3 punkte nustatė alternatyvią pardavėjo atsakomybę už grūdų (visų ar dalies) nepristatymą - 20 proc. baudą nuo nepristatytų grūdų kainos (sutarčių 5.3.1 p.) arba kainų skirtumą (sutarčių 5.3.2 p., iš kurio ir kildinamas ieškinys). Toks susitarimas, teismo vertinimu, neprieštarauja ir bendriesiems teisės principams, šalys laisva valia susitarė dėl pardavėjo atsakomybės pobūdžio, o atsakovas per visą sutarčių galiojimo laikotarpį sutarčių teisėtumo nekvestionavo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pavyzdinėje sutartyje numatytas baudos paskyrimas, tačiau nei Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme, nei minėtame Žemės ūkio ministro įsakyme niekaip nėra konstatuota, kad pavyzdinėje sutartyje numatyta bauda yra išimtinės netesybos (kurių atveju galimas tik baudos, bet ne nuostolių reikalavimas). Be to, teismo manymu, sutartyse už jos netinkamą vykdymą numatyta atsakomybė kainų skirtumo principu (5.3.2 p.) apskritai gali būti vertinama ir kaip bauda, alternatyvi 5.3.1 punkte numatytai baudai, tik kitaip apskaičiuojama. Teismas pažymėjo, jog bet kuriuo atveju šalys, ginčo sutartyse nustatydamos papildomą atsakomybę, nei pakeitė, nei apribojo, nei panaikino galiojančias imperatyvias teisės normas (CK 6.157 str. 1 d.), todėl nėra pakankamo pagrindo ex officio konstatuoti sutarčių ar atskirų jos dalių negaliojimą.

Pasisakydamas dėl faktinių ginčo aplinkybių, teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra esminio ginčo dėl to, jog dalis atsakovo grūdų pasėlių po šaltos 2009-2010 m. m. žiemos buvo sunykę. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad pasėlių sunykimas dėl prastų oro sąlygų atleidžia jį nuo civilinės atsakomybės CK 6.212 straipsnio pagrindu - dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių ir nurodė, kad prasto derliaus dėl nepalankių oro sąlygų (šalčio) tikimybė Lietuvos sąlygomis iš esmės negali būti atmesta nė vienais metais, todėl teigti, jog to negalima protingai numatyti, nebūtų pagrindo. Teismo vertinimu, vien aspektu prastas dėl šaltos žiemos derlius neatitinka nenugalimos jėgos įstatyminės sampratos, ką, numato ir ginčo sutarčių 5.7 punktas. Teismas pažymėjo, kad atsakovo vadovas pripažino, jog dėl sunykusių pasėlių atsakovas yra gavęs virš 100 000 Lt draudimo išmoką.

Bylos duomenų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovas, net ir gavęs iš ieškovo avansą, pakitus rinkoje grūdų supirkimo kainoms jam naudinga linkme, turėdamas galimybę įvykdyti sutartis (ar bent jų dalį) ne tik jų nevykdė, bet faktiškai ir neketino vykdyti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra verslininkas, todėl jam žinoma, kad už netinkamai vykdomas sutartis gali iškilti atsakomybės klausimas, šios atsakomybės jis gali išvengti tik neįvykdęs sutarčių dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymai ar sutartys nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Teismo teigimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad atsakovas, pasirinkęs galimybę disponuoti produkcija savo nuožiūra, vertino, jog nauda, kurią jis gaus pardavęs grūdus kitiems subjektams, viršys galimas sutarčių su ieškovu nevykdymo neigiamas pasekmes, ir toks atsakovo elgesys ieškovo atžvilgiu negali būti laikomas sąžiningu. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl esminės šalių nelygybės, nurodęs, kad nėra pagrindo konstatuoti 6.228 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių – atsakovas yra toks pat verslininkas, kaip ir ieškovas, tokio pobūdžio sutartis kiekvienais metais jis gali sudaryti arba nesudaryti, gali sudaryti sutartis su ieškovu arba bet kuriuo kitu panašia veikla užsiimančiu jam palankesniu subjektu, iki sutarčių termino pabaigos jis nepranešė ieškovui atsisakąs sutarčių ar atskirų jos sąlygų. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad kviečiai buvo nepasiūlyti ieškovui dėl aukštesnės jų kokybės, nurodęs, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog dėl to atsakovas su ieškovu tarėsi, priešingai - 2010 m. rugsėjo 14 d. rašte nurodoma, kad ne tik nėra užaugintas planuotas derliaus kiekis, bet ir jo kokybė yra prasta.

Spręsdamas klausimą dėl priteistinos nuostolių sumos, teismas nurodė, kad ieškovas pateikė į bylą sutartis, kurias jis nurodo sudaręs dėl to, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra pareiškęs reikalavimą tik dėl kainų skirtumo, o ne dėl visų nuostolių, atsiradusių atsakovui visiškai neįvykdžius ginčo sutarčių, kurių bendra kaina viršija 517 000 Lt. Ieškovo pateiktos sutartys yra sudarytos tuomet, kai tapo aišku, kad atsakovas savo prievolės neįvykdys (dvi sutartys sudarytos likus vienai dienai iki ginčo sutartyse nustatyto termino pabaigos, visos kitos - po šio termino). Teismo vertinimu, tam, kad galėtų įvykdyti įsipareigojimus savo kontrahentams, gavus atsakovo pateiktą produkciją ieškovui nebūtų buvę būtinumo pirkti brangiau atitinkamą kiekį grūdų, todėl nėra pagrindo nesivadovauti ieškovo pateiktais įrodymais apie patirtus nuostolius. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal ginčo sutarčių 1.3 punktą grūdų kiekis gali svyruoti 5 proc. nuo numatyto grūdų kiekio, todėl prašomą priteisti nuostolių sumą sumažino 5 proc. - 218 807,68 Lt.

Spręsdamas klausimą dėl palūkanų už naudojimąsi avansu, teismas nurodė, kad pagal ginčo sutarčių priedo 1 punkto nuostatą, atsakovas už faktinį 180 000 Lt avanso pasinaudojimą ieškovui sumoka 10 proc. dydžio metines palūkanas. Todėl už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 14 d. priteisė ieškovui 9 764,38 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas ŽŪB „Vaišvilčiai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimo išlaidas bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Skundžiamo teismo pagrindinė sprendimo dalis yra nemotyvuota, turinti visus absoliučiai negaliojančio teismo sprendimo pagrindus, numatytus CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Teismas nenustatė ir pagrindinių teisinių aplinkybių, o tai yra esmės neatskleidimas (CPK 327 str. 1 d. 2 p.) ir papildomas savarankiškas pagrindas naikinti sprendimą.

2. Pasisakydamas dėl sutarčių negaliojimo teismas šioje dalyje bylos nesprendė, bet tik svarstė teisės normas. Pagal teismo logiką išeitų, kad jei imperatyvas nustato maksimalią baudą, o šalys susitaria, kad bauda bus didesnė, tai nebūtų imperatyvo pažeidimas. Tačiau jei sutartinė atsakomybė yra didesnė už imperatyvą, imperatyvui ji akivaizdžiai prieštarauja. Todėl teismas pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalį.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių. Ginčo teisiniuose santykiuose galima tik 20 procentų dydžio atsakomybė baudos forma, tokia atsakomybė numatyta, tačiau ieškovas jos netaikė. Teismas turėjo nustatyti aplinkybes, kodėl ieškovas nepasirinko teisingo ir leistino teisių gynimo būdo. Išvada, kad atsakovas pardavė grūdus kitam subjektui todėl, kad jam tai buvo naudingiau, yra pagrįsta prielaida, kuria teismas negali remtis. Nenustačius force majeure, turtinė atsakomybė kyla dėl sutarto grūdų kiekio nepateikimo fakto, bet ne nuo priežasties, kodėl šis faktas įvyko. Darant prielaidą, kad sutarties 5.3.2 punktas yra teisėtas, ir šiuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas.

4. Pagal sutarties 5.3,2 punkto nuostatą, jei ieškovas grūdų nepirks, tokiu atveju jis negalės taikyti šiame punkte numatytų sankcijų, o turės pasitenkinti 20 procentų bauda. Iš to seka, jog įrodinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, kad ieškovas pirko grūdus iš trečiųjų asmenų ne vykdydamas įprastą ūkinę veiklą, bet darė kompensacinio pobūdžio vietoj atsakovo nepateiktų grūdų, pirkimus, nustatymas, t.y. įrodyti, kad ieškovas iš trečiųjų asmenų nebūtų pirkęs grūdų, jei atsakovas būtų sutartį įvykdęs. Ieškovas šios aplinkybės iš viso neįrodinėjo, teismas nenurodė, jog tai įrodinėtina aplinkybė, todėl ir šioje dalyje liko neatskleista bylos esmė, įrodinėjimo pareigos paskirstymas, ir tai yra kitas savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

Šalies argumentai

5. Apeliantas pageidauja, kad jo skundas būtų nagrinėjamas žodine tvarka, teigdamas, kad byla yra pakankamai sudėtinga, ieškinio suma atsakovui yra didelė ir esminė, byloje keliami teisės taikymo klausimai, kurių taikymas, apelianto manymu, naujas teisminėje praktikoje. Apeliantas įsitikinęs, kas nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, galės geriau apginti savo interesus nuo nepagrįstų ieškinio reikalavimų. Be to, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka reikalauja ir viešasis interesas, kuris egzistuoja šioje byloje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Agrorodeo“ prašo atsakovo ŽŪB „Vaišvilčiai“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

1. Sutarties 5.3.2. punktas yra galiojantis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai juo vadovavosi, priteisdamas ieškovo patirtus nuostolius.

2. Tarp šalių sudarytos sutartys atitinka Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

3. Akivaizdu, kad grūdai vietoj atsakovo neparduotų buvo nupirkti, kai tik ieškovui paaiškėjo, jog atsakovas jų neparduos, jie buvo nupirkti operatyviai per įmanomai trumpiausią laiką ir tuo metu buvusiomis rinkos kainomis. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad ieškovas grūdus vietoj jo nepateiktų galėjo įsigyti iš kitų tiekėjų kitokiomis sąlygomis, nei juos įsigijo ieškovas.

4. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta išsamiai bei tinkamai, šalys posėdžio metu išsamiai išdėstė visus savo argumentus bei motyvus, todėl kartoti jau išsakytus argumentus nėra būtinybės. Apeliantas nepateikė jokių naujų įrodymų, nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas bylą turėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vien faktas, kad byla buvo išnagrinėta ne taip, kaip pageidavo atsakovas, nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Atsakovas ŽŪB „Vaišvilčiai“ savo apeliaciniu skundu, be kita ko, prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad žodinis bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka šioje byloje nėra būtinas ir poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka nėra. Byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atitinkamas faktines bylos aplinkybes bei padarė išvadas. Šių duomenų pagrindu bei atsižvelgus į šalių procesinių dokumentų - apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinį, kur atsakovas išdėstė esminius savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, o ieškovas - sutikimo su šiomis išvadomis argumentus, apeliacinės instancijos teismas gali įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.). Prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad žodinio proceso tvarka šalių teisės būtų apgintos geriau ir byla būtų išnagrinėta išsamiau.

Skundžiamu 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovo UAB „Agrorodeo“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo ŽŪB „Vaišvilčiai“ ieškovui 228 572,06 Lt nuostolių atlyginimui ir palūkanų, o taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas, padaręs išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo ex officio konstatuoti šalių sudarytų sutarčių ar atskirų jų dalių negaliojimą bei nesivadovauti ieškovo pateiktais įrodymais apie patirtus nuostolius.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas ŽŪB „Vaišvilčiai“ savo apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamo teismo pagrindinė sprendimo dalis yra nemotyvuota, turinti visus absoliučiai negaliojančio teismo sprendimo pagrindus, numatytus CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, teismas nenustatė ir pagrindinių teisinių aplinkybių, o tai, pasak apelianto, yra esmės neatskleidimas (CPK 327 str. 1 d. 2 p.) ir papildomas savarankiškas pagrindas naikinti sprendimą.

Atsižvelgdama į šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtinta teismo pareiga tinkamai motyvuoti teismo sprendimą (CPK 331 straipsnio 4 dalis) nereiškia, jog teismas turi detaliai atsakyti į kiekvieną byloje pateiktą argumentą, tačiau teismo sprendime pateikti motyvai turi pagrįsti, kad byla buvo nagrinėjama rūpestingai ir atsakingai. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas byloje pateiktus įrodymus, o vėliau pateikdamas savo sprendimo motyvus, turi siekti pirmiau nurodytų teisių ir pareigų pusiausvyros, kuri nekeltų abejonių dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, kruopščiai ir išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis taisyklėmis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą, juos tinkamai įvertino, tinkamai nustatė aktualias faktines bylos aplinkybes, apibrėžė byloje taikytiną teisę, išaiškino bei pritaikė atitinkamas proceso bei materialiosios teisės normas ir, iš dalies tenkindamas UAB „Agrorodeo“ ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 320 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir bylą iš esmės išsprendė teisingai. Pažymėtina, jog iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

Teisėjų kolegija, konstatavusi, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, atmeta apelianto teiginius, kad teismas neatskleidė šios bylos esmės (CPK 185 str., 270 str. 4 d., 329 str. 1 d.).

Apelianto teigimu, įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudaro faktinės aplinkybės, kad ieškovas pirko grūdus iš trečiųjų asmenų ne vykdydamas įprastą ūkinę veiklą, bet darė kompensacinio pobūdžio pirkimus vietoj atsakovo nepateiktų grūdų, nustatymas, t.y. ieškovas turi įrodyti, kad jis iš trečiųjų asmenų nebūtų pirkęs grūdų, jei atsakovas būtų sutartį įvykdęs. Anot apelianto, ieškovas šios aplinkybės iš viso neįrodinėjo, o teismas nenurodė, jog tai įrodinėtina aplinkybė, todėl ir šioje dalyje liko neatskleista bylos esmė, įrodinėjimo pareigos paskirstymas ir tai yra kitas savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

Su tokiu apelianto teigimu sutikti nėra pagrindo.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas su atsakovu 2009 m. gruodžio 30 d., 2010 m. vasario 19 d. ir 2010 m. kovo 16 d. sudarė grūdų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 09AR/469/2009, Nr. IS10/1/6 ir Nr. 10IS/4/5 (13-14, 15-16, 17-18 b. l., 1 t.) Šiomis sutartimis atsakovas įsipareigojo iki 2010 m. rugsėjo 15 d. parduoti bei pristatyti ieškovui 300 tonų rapsų ir 400 tonų II klasės kviečių, ieškovas už šią produkciją įsipareigojo sumokėti iš viso 517 880 Lt. 2010 m. kovo 1 d. ieškovas sumokėjo atsakovui 180 000 Lt avansą pagal sutartis Nr. 09AR/469/2009 ir Nr. IS10/1/6 (20-21 b. l., 1 t.) Iki sutartyse nustatyto termino pabaigos (2010 m. rugsėjo 15 d.) atsakovas ieškovui produkcijos nepristatė, nors ieškovas 2010 m. rugpjūčio 20 d. jam siuntė priminimą dėl sutarčių vykdymo (22 b. l., 1 t.). 2010 m. rugsėjo 16 d. ieškovas gavo atsakovo pranešimą, kuriuo atsakovas faktiškai patvirtino, kad sutartys nebus vykdomos, t.y. nurodė, kad dėl nepalankių oro sąlygų neužaugo sutartyse nurodytos kultūros, jų kokybė ir kiekis neatitinka numatyto derliaus, o tai yra pagrindas konstatuoti CK 6.212 straipsnyje numatytas nenugalimos jėgos aplinkybes (38-40 b. l., 1 t.). Dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ginčo nėra.

Iš byloje esančių ieškovo pateiktų grūdų pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų tarp ieškovo ir kitų grūdų pardavėjų, kopijų turinio matyti, kad tokios sutartys buvo sudarytos laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. iki 2010 m. spalio 4 d. (45-177 b. l., 1 t.), t. y. iš karto po to, kai tik ieškovui tapo aišku, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdys. Atsižvelgiant į šias faktines bylos aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad ieškovas neįrodė, jog jis vykdė kompensacinio pobūdžio vietoj atsakovo nepateiktų grūdų, pirkimus. Būtent tokiu būdu ieškovas įrodinėjo nuostolių dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo atsiradimo faktą. Būtent šias aplinkybes, kaip ieškovo nuostolių atiradimo faktą bei priežastinį ryšį tarp atsakovo įvykdytų sutartinių įsipareigojimų pažeidimų (sutarčių neįvykdymo) ir nuostolių atsiradimo įrodančias aplinkybes, skundžiamu sprendimu konstatavo pirmosios instancijos teismas (152-153 b. l., 2 t.). Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog šioje dalyje liko neatskleista bylos esmė, įrodinėjimo pareigos paskirstymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus.

Ieškovas UAB „Agrorodeo“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir kartu su atsiliepimu pateikė šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus, pagal kuriuos jis patyrė 3025 Lt bylinėjimosi išlaidų (178-179 b. l., 2 t.).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose.

Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neturėtų būti priteisiama daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Todėl teisėjų kolegija, atmetusi atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteisia tik dalį prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos – t. y. 1500 Lt (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo žemės ūkio bendrovės „Vaišvilčiai“ (j. a. k. 168562826, adresas Vaišvilčių I k., Panevėžio raj. sav.) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrorodeo“ (j. a. k. 300613433, adresas – Lvovo g. 25, Vilnius) 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Nijolė PiškinaitėVytas MiliusDonatas Šernas