- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- 2-2502-178/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-04646-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- uždarosios akcines bendroves „Agrorodeo“
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo uždarosios akcines bendroves „Agrorodeo“ ieškini žemes ukio bendrovei „Vaišvilciai“ del nuostoliu ir palukanu priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 9764,38 Lt palukanu, 230 323,87 Lt nuostoliu, 6 % dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, bylinejimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovas su atsakovu 2009 m. gruodžio 30 d., 2010 m. vasario 19 d. ir 2010 m. kovo 16 d. sudare grudu pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 09AR/469/2009, Nr. IS10/1/6 ir Nr. 10IS/4/5. Šiomis sutartimis atsakovas iki 2010 m. rugsejo 15 d. isipareigojo ieškovui parduoti bei pristatyti 300 tonu rapsu ir 400 tonu II klases kvieciu, ieškovas už šia produkcija isipareigojo sumoketi 517 880 Lt. Ieškovas 2010 m. kovo 1 d. sumokejo atsakovui 180 000 Lt avansa. Atsakovas iki nustatyto termino pabaigos ieškovui produkcijos nepristate. Ieškovas 2010 m. rugsejo 16 d. gavo atsakovo pranešima, kuriame atsakovas faktiškai patvirtino, kad sutartys nebus vykdomos, t.y. nurode, kad del nepalankiu oro salygu neužaugo sutartyse nurodytos kulturos, ju kokybe ir kiekis neatitinka numatyto derliaus, o tai yra pagrindas konstatuoti CK 6.212 straipsnyje numatytas nenugalimos jegos aplinkybes. Atsakovo atsisakymas vykdyti sutartis motyvuojant prastu derliumi yra nepagristas, nes atsakovas nepateike jokiu irodymu, kurie patvirtintu ši jo teigini. Atsakovas iki sutarciu ivykdymo termino neinformavo ieškovo, kad del force majeure negales ivykdyti savo pareigu, nors jeigu, kaip jis teigia, paseliai žuvo, tai galejo padaryti gerokai anksciau. Sutartyse nera nurodyta, jog atsakovas privalo ieškovui pateikti savo išauginta produkcija, todel jei atsakovas žinojo, jog neužaugins atitinkamo kiekio kvieciu ir rapsu, jis galejo trukstama kieki šios produkcijos nupirkti iš kitu asmenu ir parduoti ieškovui. Tiek pagal CK 6.212 straipsni, tiek pagal sutarciu 5.7 punkta, tiek pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika galimai prastas derlius nelaikytinas force majeure aplinkybe, sudarancia pagrinda atleisti atsakova nuo atsakomybes del sutartiniu isipareigojimu neivykdymo. Be to, pagal Vyriausybes 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintu Atleidimo nuo atsakomybes esant nenugalimos jegos (force majeure) aplinkybems taisykliu 3.2 punkta nenugalimos jegos aplinkybe laikomos ne šiaip prastos oro salygos, bet stichines nelaimes: smarkios audros, ciklonai, žemes drebejimai, potvyniai, žaibai. Todel aplinkybes del šaltos žiemos ar didesnio krituliu kiekio negali buti laikomos nenugalimos jegos aplinkybemis. Atsakovas 2010 m. rugsejo 14 d. gražino ieškovui 180 000 Lt avansa, taciau nesumokejo palukanu, nors pagal sutarciu priedu 1 punkta tai privalejo padaryti. Atsakovas ieškovui turi sumoketi 9 764,38 Lt palukanu. Ieškovas 2010 m. spalio 20 d. informavo, kad nuo šios datos nutraukia sutartis. Kadangi atsakovas neivykde sutartimis prisiimtu isipareigojimu, o ieškovas jas nutrauke, ieškovui iš atsakovo turi buti priteisti del sutarciu neivykdymo patirti nuostoliai (CK 6.256 str. 1 d., 6.221 str. 2 d., 6.324 str., Sutarciu 5.3.2 punktas), kurie yra 230 323,87 Lt. Šiuos nuostolius ieškovas patyre sutartyse numatyta kvieciu ir rapsu kieki pirkdamas didesnemis kainomis iš kitu asmenu.
Teises aktuose nera numatyta imperatyviu normu, kurios ribotu šaliu galimybe susitarti del grudu pirkimo-pardavimo sutarties salygu. Žemes ukio ministro 2003 m. vasario 27 d. isakymu Nr. 3D-70 patvirtintos pavyzdines grudu pirkimo-pardavimo sutarties salygos šalims yra tik rekomendacinio pobudžio ir nera privalomos. Sudarytoje sutartyje, be kita ko, šalys turi susitarti del Atsiskaitymo už žemes ukio produkcija istatymo 4 straipsnyje nustatytu salygu, taciau šalys yra laisvos susitarti del šiu salygu turinio, nepažeidžiant šio istatymo 5-10 straipsniuose ir kituose istatymuose nustatytu imperatyviu normu.
Atsakovas ieškinio nepripažino. Prašo 2009 m. gruodžio 30 d., 2010 m. vasario 19 d. ir 2010 m. kovo 16 d. grudu pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 09AR/469/2009, Nr. IS10/1/6 ir Nr. 10IS/4/5, sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo ex officio (savo iniciatyva) pripažinti niekinemis, priteisti iš ieškovo bylinejimosi išlaidas. Nurode, kad pagal Atsiskaitymo už žemes ukio produkcija istatymo 3 straipsni žemes ukio produkcija yra perkama tik sudarius su produkcijos pardaveju pirkimo pardavimo-sutarti, kurios tipines salygas nustato Vyriausybe ar jos igaliota institucija. Žemes ukio ministro 2003 m. vasario 27 d. isakymu Nr. 3D-70 „Del žemes ukio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarciu“ patvirtintoje pavyzdineje sutartyje numatyta vienintele civilines atsakomybes rušis- bauda (5.1 p.), galimybe išplesti civilines atsakomybes ribas už sutarties nevykdyma nera numatyta. Tokia norma yra imperatyvi, todel jos galiojimo šalys savo susitarimu pakeisti negali (CK 6.157 str. 1 d.). Kadangi šalys, sudarydamos tokio tipo sutarti, neturi teises praplesti civilines atsakomybes ribu, sutarciu 5.3.2 punktas prieštarauja imperatyvioms istatymo nuostatoms, todel turi buti pripažintas niekiniu ir negaliojanciu (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str. 1 d.). Pripažinus tik šia sutarciu dali niekine, klausimas iš esmes neišsisprestu, nes sutartys be šios dalies irgi, kaip prieštaraujancios Atsiskaitymo už žemes ukio produkcija istatymo 3 straipsniui, aiškiai butu niekines. Todel šiuo atveju visos sutartys turi buti pripažintos niekinemis. Atsiskaitymo už žemes ukio produkcija istatymas nenumato palukanu už naudojimasi avansu. Iš šio istatymo sektu, kad ieškovas galetu reikalauti palukanu už naudojimasi kreditu, jei atsakovas neatsiskaitytu iki 2010 m. rugsejo 15 d. Šiuo atveju atsakovui gražinus avansa laiku, reikalavimas del palukanu yra neteisetas. Sutarciu 1.3 punktu šalys susitare, kad faktiškas parduodamu grudu kiekis gali svyruoti 5 proc., todel vien del to ieškovas nepagristai reikalauja nuostoliu atlyginimo už 5 proc. didesni kieki, o tai sudaro 11 516,19 Lt suma. Kadangi ieškovas 2010 m rugsejo 16 d. gavo atsakovo pranešima apie negalejima ivykdyti ginco sutarciu, laikytina, kad iki šios datos ieškovui nebuvo žinomos atsakovo galimybes vykdyti sutarti, del ko ieškovo sudarytos grudu pirkimo-pardavimo sutartys su treciaisiais asmenimis iki to laiko negali buti pripažistamos tais veiksmais, kuriais buvo kompensuotas atsakovo prievoles nevykdymas. Taigi, visos ieškovo iki minetos datos sudarytos sutartys turi buti vertinamos kaip jo iprastines ukines veiklos, o ne kompensacines sutartys, todel ieškovas nepagristai reikalauja nuostoliu atlyginimo. Be to, vykdydamas iprastine savo veikla - pirkdamas ir parduodamas grudus, ieškovas gavo pelna, o ne turejo nuostoliu. Todel pagal CK 6.249 straipsnio 6 dali, kai del to paties veiksmo atsirado ir žala ir nauda nukentejusiajam asmeniui, tai gauta nauda gali buti iskaitoma i nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
CK 6.186 straipsnio 3 dalis numato, kad pagal kitos šalies pasiulytas standartines salygas sudariusi sutarti prisijungimo budu šalis turi teise reikalauti ja nutraukti ar pakeisti, jei sutartis nustato sutarties šaliu lygybes bei ju interesu pusiausvyros principus pažeidžiancias salygas, prieštarauja protingumo, sažiningumo principams ir kt. Atsakovo nuomone, tam tikros sutarciu salygos pažeidžia šaliu lygybes ir pusiausvyros principus: 1.1. punktas del produkcijos pardavimo kainu nustatymo; 5.3.1 ir 5.3.2 punktai del baudos ir nuostoliu atlyginimo; 5.7. punktas dalyje del to, kad force majeure aplinkybemis nera laikomas prastas derlius, bloga ekonomine padetis; 6.3 punktas del to, kad sutartis, nepasibaigus jos galiojimo terminui gali buti nutraukta tik šaliu susitarimu. Atsakovas, budamas nedidele žemes ukio bendrove, yra silpnesnioji sutarties šalis, jis buvo privestas priimti ir pasirašyti sutartis be jokiu išlygu. Todel minetos sutarciu nuostatos turi buti pripažintos negaliojanciomis. Atsakovas negavo reikiamo žemes ukio produkcijos derliaus del paseliu žuvimo. Ieškovas apie žuvusius paselius buvo informuotas. 2010 m. balandžio men. ieškovo atstovai lankesi pas atsakova, patys isitikino ir konstatavo rapsu bei kvieciu paseliu žuti, numate nederliu, taciau šia aplinkybe samoningai nutyli. Del šiu aplinkybiu ieškovas turejo elgtis sažiningai ir imtis visu imanomu priemoniu galimiems nuostoliams sumažinti, taciau to nepadare. Todel yra pagrindas atsakova atleisti nuo atsakomybes ir atmesti ieškovo reikalavimus (CK 6.259 str.). Gamtos jegos ir ju padariniai objektyviai nenumatomi ir neiveikiami, visuotinai pripažistami nenugalimos jegos aplinkybemis. Ieškovas klaidina teisma teiginiu, kad nenugalimos jegos aplinkybe turi buti vertinamas blogas derlius, o ne tikrosios to priežastys - blogos gamtines salygos. Todel sutarciu 5.7 punktas del blogo derliaus nepripažinimo nenugalimos jegos aplinkybe, pripažintinas nesažiningu ir negaliojanciu CK 1.78 str. pagrindu.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2009 m. gruodžio 30 d., 2010 m. vasario 19 d. ir 2010 m. kovo 16 d. sudare grudu pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 09AR/469/2009, Nr. IS10/1/6 ir Nr. 10IS/4/5 (t. 1 b.l. 13-20). Šiomis sutartimis atsakovas iki 2010 m. rugsejo 15 d. isipareigojo ieškovui parduoti bei pristatyti 300 tonu rapsu ir 400 tonu II klases kvieciu, ieškovas už šia produkcija isipareigojo sumoketi 517 880 Lt. Ieškovas 2010 m. kovo 1 d. sumokejo atsakovui 180 000 Lt avansa (t. 1 b.l. 21). Atsakovas iki nustatyto termino pabaigos ieškovui ne dalies produkcijos nepristate. Ieškovas reikalauja atlyginti nuostolius, kildinamus iš pagal minetas sutartis nepristatytu grudu isigijimo iš treciuju asmenu ir pagal sutartis numatytu nepristatytu grudu kainos skirtumo (sutarciu 5.3.2 p., CK 6.258 str. 5 d.).
Del atsakovo kaip žemes ukio produkcijos gamintojo padeties.
Teismas iš esmes sutinka su atsakovo argumentais del žemes ukio gamintoju, kaip labiau pažeidžiamu civilines apyvartos dalyviu, prioritetines gynybos. Taciau, kita vertus, vien šalies statusas per se nereiškia, kad tokiu visuomenes interesu placiaja prasme gynimu gali buti pateisinamas nesažiningas žemes ukio produkcijos gamintoju elgesys (apie faktines aplinkybes bus pasisakoma žemiau). Teismo nuomone, tokia gynyba taikytina tik tais atvejais, kai matyti, kad gamintojas savo galimybiu ribose stengesi vykdyti sudarytas sutartis, taciau del susiklosciusiu aplinkybiu atsirado pakankamai svariu priežasciu, del kuriu jis ivykdyti tinkamai sutarciu nuostatas negalejo.
Del sutarciu negaliojimo.
Atsakovas, kaip mineta, teigia, kad šaliu sudarytos sutartys ex officio pripažintinos niekinemis. Toks atsakovo aiškinimas grindžiamas tuo, kad pagal Atsiskaitymo už žemes ukio produkcija istatymo 3 straipsni tokia produkcija yra perkama tik sudarius su produkcijos pardaveju pirkimo pardavimo-sutarti, kurios tipines salygas nustato Vyriausybe ar jos igaliota institucija. Žemes ukio ministro 2003 m. vasario 27 d. isakymu Nr. 3D-70 „Del žemes ukio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarciu“ patvirtintoje pavyzdineje sutartyje numatyta vienintele civilines atsakomybes rušis - bauda (5.1 p.), galimybe išplesti civilines atsakomybes ribas už sutarties nevykdyma nera numatyta. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.
CK 6.252 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti tik imperatyviuju teises normu, nustatanciu civiline atsakomybe, jos forma ir dydi. Šiuo atveju, visu pirma, minetu Žemes ukio ministro isakymu patvirtinta sutartis yra pavyzdine. Taigi, ji numato pagrindines gaires, kurias šalys turi aptarti sutartyje. Taciau nei ši pavyzdine sutartis, nei istatymai nenustato imperatyvaus draudimo šalims susitarti del kitokiu sutarti papildanciu salygu. Šiame kontekste pažymetina, kad lyginant ginco sutartis su mineta pavyzdine sutartimi matyti, jog dalis ginco sutarciu nuostatu ir nera identiškos pavyzdines sutarties nuostatoms. Antra, CK 6.251 straipsnio 1 dalis nustato, kad padaryti nuostoliai turi buti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai istatymai ar sutartis nustato ribota atsakomybe Todel ta aplinkybe, kad pavyzdineje sutartyje yra aptarta netesybu - baudos forma - taikymo galimybe per se neatleidžia netinkamai sutarti vykdžiusia šali nuo pareigos atlyginti kitos šalies del to patirtus nuostolius. Nagrinejamu atveju pacios šalys sutarciu 5.3 punkte nustate alternatyvia pardavejo atsakomybe už grudu (visu ar dalies) nepristatyma - 20 proc. bauda nuo nepristatytu grudu kainos (sutarciu 5.3.1 p.) arba virš minetas kainu skirtumas (sutarciu 5.3.2 p., iš kurio ir kildinamas ieškinys). Toks susitarimas neprieštarauja ir bendriesiems teises principams. Taigi, šalys laisva valia susitare del pardavejo atsakomybes pobudžio, o atsakovas per visa sutarciu galiojimo laikotarpi sutarciu teisetumo nekvestionavo. Pagal netesybu santyki su nuostoliais šalys gali nustatyti iskaitines, išimtines, alternatyviasias netesybas. Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos iskaitomos i nuostoliu atlyginima (CK 6.73 str. 1 d.). Mineta, kad pavyzdineje sutartyje numatytas baudos paskyrimas, taciau nei Atsiskaitymo už žemes ukio produkcija istatyme, nei minetame Žemes ukio ministro isakyme niekaip nera konstatuota, kad pavyzdineje sutartyje numatyta bauda yra išimtines netesybos (kuriu atveju galimas tik baudos, bet ne nuostoliu reikalavimas). Be to, teismo manymu, sutartyse už jos netinkama vykdyma numatyta atsakomybe kainu skirtumo principu (5.3.2 p.) apskritai gali buti vertinama ir kaip bauda, alternatyvi 5.3.1 punkte numatytai baudai, tik kitaip apskaiciuojama. Pažymetina, kad bet kuriuo atveju šalys, ginco sutartyse nustatydamos papildoma atsakomybe, nei pakeite, nei apribojo, nei panaikino galiojancias imperatyvias (net jei minetos pavyzdines sutarties nuostatas laikyti tokiomis) teises normas (CK 6.157 str. 1 d.). Todel teismas nemato pakankamo pagrindo ex officio konstatuoti sutarciu ar atskiru jos daliu negaliojima.
Del faktiniu ginco aplinkybiu.
Tarp šaliu nera esminio ginco del to, kad iš tikruju, kaip ir nurodo atsakovas, dalis atsakovo grudu paseliu po šaltos 2009-2010 m. m. žiemos buvo sunyke. Todel teismas del irodymu, susijusiu su šia aplinkybe, placiau nepasisako. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad paseliu sunykimas del prastu oro salygu atleidžia ji nuo civilines atsakomybes CK 6.212 straipsnio pagrindu - del nenugalimos jegos (force majeure) aplinkybiu. Prasto derliaus del nepalankiu tokio, kaip nagrinejamu atveju, pobudžio oro salygu (šalcio) tikimybe Lietuvos salygomis iš esmes negali buti atmesta ne vienais metais. Todel teigti, jog to negalima protingai numatyti, nebutu jokio pagrindo. Taigi, vien jau šiuo aspektu prastas del šaltos žiemos derlius neatitinka nenugalimos jegos istatymines sampratos, ka, be kita ko, numato ir ginco sutarciu 5.7 punktas. Vienok placiau ir šiuo aspektu teismas nepasisako, nes, teismo nuomone, bet kuriuo atveju nenugalimos jegos (ne)buvimas neturi esmines reikšmes šio ginco galutiniam išsprendimui kitu faktiniu aplinkybiu kontekste. Tik pastebetina, kad atsakovo vadovas pripažino, jog del sunykusiu paseliu atsakovas yra gaves virš 100 000 Lt draudimo išmoka.
Teisminio nagrinejimo metu atsakovo vadovas pripažino, kad žemes plotai, kuriuose paseliai buvo po žiemos sunaikinti, pavasari vel buvo apseti žemes ukio kulturomis inter alia bylai aktualiais rapsais ir kvieciais. Nurode, kad vasariniais rapsais buvo apsetas apie 270 ha plotas (pagal atsakovo pateikta paraiška tiesioginems išmokoms gauti šis plotas siekia 287 ha – t. 2 b.l. 80-85, žr. paseliu koda 5RA-1), kvieciais - 165 ha plotas (pagal mineta paraiška – 177 ha, žr. paseliu koda 5KV-1, 5KV-2). Taigi, turint galvoje bet kuriuos iš paminetu skaiciu bei atsakovo vadovo nurodoma derlinguma iš vieno hektaro (atitinkamai apytikriai 1,5 t ir 2,5 t), akivaizdu, kad gautas atsakovo derlius ne tik galejo siekti ieškovui pristatytinu grudu kiekius, bet dar juos ir viršyti. Visiškai neitiketinas atsakovo aiškinimas neva su ieškovu buvo tartasi tik del žieminio paseliu derliaus, nes, visu pirma, tokios salygos nenustato šaliu sudarytos sutartys, antra, per visa sutarciu galiojimo laikotarpi atsakovas ieškovo niekaip neinformavo negalesias ivykdyti sutarciu tokiu aspektu (del žieminio paseliu derliaus nepristatymo) apskritai, trecia, atsakovas nepristate ir tos dalies žieminiu kvieciu derliaus, kuri buvo sekmingai peržiemojusi (anot atsakovo, apie 40 ha kvieciu plotas). Tik 2010 m. rugsejo 14 d., t.y. tuomet, kai buvo nuimamas (ar didele dalimi jau ir nuimtas) ne žieminis, o jau ir vasarinis derlius, atsakydamas i pakartotini ieškovo reikalavima, atsakovas informavo ieškova, kad negalesias ivykdyti sutarciu del žemes ukiui nepalankiu salygu (t. 1 b.l. 38), kas, kaip mineta, buvo netiesa, nes pats atsakovo vadovas pripažino pardaves derliu kitiems asmenims. Pažymetina, kad šiame net ir paveluotame pranešime taip pat visiškai nekalbama apie žiemini paseliu derliu, juo labiau, apie ginco sutarciu negaliojima. Tarp šaliu nera ginco (ir iš esmes tai visiems žinoma aplinkybe), kad 2010 m. žemes ukio produkcijos supirkimo kainos ženkliai pakilo. Kiekviena iš panašaus pobudžio sandoriu šaliu, sudarydama sutartis, gali protingai numatyti, kad sandoris gali buti ne tik pelningas arba mažiau pelningas ji sudarius negu nesudarius, taigi, abi šalys prisiima tam tikra rizika. Tokiu atveju esant tam tikroms gincytinoms aplinkybems svarstytina, kaip ir kam turetu buti padalinta atsakomybe prieš kita šali. Vienok šiuo atveju iš bylos duomenu sprestina, kad atsakovas, net ir gaves iš ieškovo avansa, pakitus rinkoje grudu supirkimo kainoms jam naudinga linkme, turedamas galimybe ivykdyti sutartis (ar bet kuriuo atveju - bent ju dali) ne tik ju nevykde, bet faktiškai ir neketino vykdyti. Atsakovas taip pat kaip ir ieškovas yra verslininkas. Todel jam žinoma, kad už netinkamai vykdomas sutartis gali iškilti atsakomybes klausimas, šios atsakomybes jis gali išvengti tik neivykdes sutarciu del nenugalimos jegos, jei istatymai ar sutartys nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Esant tokioms aplinkybems yra pakankamas pagrindas manyti, kad atsakovas, pasirinkes galimybe disponuoti produkcija savo nuožiura, vertino, jog nauda, kuria jis gaus pardaves grudus kitiems subjektams, viršys galimas sutarciu su ieškovu nevykdymo neigiamas pasekmes. Toks atsakovo elgesys ieškovo atžvilgiu negali buti laikomas sažiningu CK 6. 158, 6.200 straipsniu reikalavimu, keliamu sutarties šaliu elgesiui vykdant sutartis, kontekste. Atmestini atsakovo argumentai del esmines šaliu nelygybes, nes nera pagrindo konstatuoti 6.228 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes – atsakovas yra toks pat verslininkas kaip ir ieškovas, tokio pobudžio sutartis kiekvienais metais jis gali sudaryti arba nesudaryti (pastaruoju atveju apskritai jis pats priklausomai nuo rinkos konjunkturos gali nustatineti savo grudu pardavimo kaina), gali sudaryti sutartis su ieškovu arba bet kuriuo kitu panašia veikla užsiimanciu jam palankesniu subjektu (ka faktiškai ir padare), o bet kuriuo atveju atsakovas iki sutarciu termino pabaigos niekada ir nepraneše ieškovui atsisakas sutarciu ar atskiru jos salygu. Atmestini atsakovo argumentai neva kvieciai buvo nepasiulyti ieškovui del aukštesnes ju kokybes, nes iš bylos duomenu nera jokio pagrindo daryti išvada, kad del to atsakovas su ieškovu apskritai realiai taresi, priešingai, minetame 2010 m. rugsejo 14 d. rašte nurodoma, kad ne tik nera užaugintas planuotas derliaus kiekis, bet ir jo kokybe yra prasta.
Del priteistinos nuostoliu sumos.
Ieškovas pateike i byla sutartis, kurias jis nurodo sudares del to, kad atsakovas nevykde savo sutartiniu isipareigojimu (t. 1 b.l. 45-182). Atsakovas teigia, jog šios sutartys esancios iprastine ieškovo veikla. Taciau ieškovas yra pareiškes reikalavima, kaip ir numato ginco sutarciu 5.3.2 punktas, tik del kainu skirtumo, o ne del visu nuostoliu, atsiradusiu atsakovui visiškai neivykdžius ginco sutarciu, kuriu bendra kaina viršija 517 000 Lt. Ieškovo pateiktos sutartys yra sudarytos iš esmes tuomet, kai tapo aišku, kad atsakovas savo prievoles neivykdys (dvi sutartys sudarytos likus vienai dienai iki ginco sutartyse nustatyto termino pabaigos, visos kitos sudarytos po šio termino). Tam , kad galetu ivykdyti isipareigojimus savo kontrahentams, ieškovui, gavus atsakovo pateikta produkcija, nebutu buve butinumo pirkti brangiau atitinkama kieki grudu. Todel teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovo pateiktais irodymais apie patirtus nuostolius. Kita vertus, pagal ginco sutarciu 1.3 punkta numatyta, kad grudu kiekis gali svyruoti 5 proc. nuo numatyto grudu kiekio. Ieškovo atstovas teismo posedžio metu patvirtino, kad atsakovui pristacius 5 proc. mažesni grudu kieki, sutartys butu laikomos ivykdytomis tinkamai. Todel prašoma priteisti nuostoliu suma mažinama 5 proc. ir butu 218‘807,68 Lt.
Del palukanu už naudojimasi avansu.
Ginco sutarciu priedo 1 punkte numatyta, kad atsakovas už faktini 180 000 Lt avanso pasinaudojima ieškovui sumoka 10 proc. dydžio metines palukanas. Todel ieškovui už laikotarpi nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. rugsejo 14 d. priteistina 9 764,38 Lt.
Ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinejimosi išlaidos (CPK 93 str. 1, 2 d. d.). Ieškovo turetos išlaidos už advokato pagalba – 6 050 Lt viršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus ribojimus netgi vertinant maksimaliais vertinimais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. isakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio, byla išnagrineta per viena posedi, ieškinys tenkinamas iš dalies. Del šiu priežasciu ieškovo prašoma priteisti šiu išlaidu suma mažinama iki 3 500 Lt (CK 1.5 str., CPK 3 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprende:
Ieškini tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo žemes ukio bendroves „Vaišvilciai“ 228 572,06 Lt nuostolius ir palukanas, 6 % dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos (2010 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, 3 500 Lt už advokato pagalba, 5 571 Lt žymini mokesti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrorodeo“ bei 21,05 Lt išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei.
Kita ieškinio dali atmesti.
Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacini skunda Vilniaus apygardos teisme