Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-15637-1221/2024 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui L. P. dėl negrąžintos kredito dalies, mokėjimo (pelno) palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių), delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas L. P. 2024 m. vasario 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K212739371 (toliau – ir Sutartis) su vartojimo kredito davėja ieškove NEO Finance, AB. Nurodyta sutartimi atsakovui buvo suteiktas 14 000 Eur vartojimo kreditas 84 mėnesių terminui bei atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 10 032,40 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 17 procentų). Kadangi atsakovas per nustatytą terminą skolos nesumokėjo, ieškovė 2024 m. birželio 7 d. išsiuntė pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad sutarties nutraukimas įsigalioja 2024 m. liepos 16 d.

Dėl tarpininkavimo mokesčio

11. Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis bendrovei už bendrovės teikiamas tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus paslaugas (įskaitant, bet neapsiribojant, už vartojimo kredito gavėjo duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų apdorojimą ir įvertinimą, taip pat už vartojimo kredito paraiškos nagrinėjimą bei visų su sutartimi susijusių dokumentų parengimą ir įforminimą), mokamas iki visiško įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymo. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties 5.3.1. punkte nurodyta tvarka, o konkretus tarpininkavimo mokesčio dydis nurodomas vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose.

12. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas dydis (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktas); tarpininkavimo mokestis laikomas vienkartiniu mokesčiu ir yra apskaičiuojamas sudarant vartojimo kredito sutartį, tačiau išdalinamas kiekvienai mėnesinei įmokai, laikantis vartojimo kredito įstatymo nuostatų (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktas); vartojimo kredito gavėjui išlieka pareiga mokėti tarpininkavimo mokestį ir tuo atveju, jei vartojimo kredito sutartis yra nutraukiama dėl jos nevykdymo (netinkamo vykdymo). Tokiu atveju, tarpininkavimo mokestis yra laikomas bendrovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikisi gauti vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktas).

13. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas 2 883,88 Eur tarpininkavimo mokesčio dydis.

14. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tarpininkavimo mokesčio dalis, apskaičiuota pagal sutarties 5.3. punktą, savo esme yra netesybų forma (CK 6.71 straipsnis). Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-625-661/2020, 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-696-656/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-924/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020, kt.).

15. Sudarydama vartojimo kredito sutartis bendrovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 punktas) ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas.

16. Tarpininkavimo mokestis – tai kredito davėjo patiriamos išlaidos, susijusios su jo teikiamomis paslaugomis (teikiamų paslaugų komunikavimas, kliento mokumo vertinimas ir tikrinimas, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimas su klientu, vartojimo kredito sutarties parengimas ir kt.). Šis mokestis neskirtas kredito davėjo patirtiems nuostoliams kompensuoti. Dėl to tarpininkavimo mokestis skaičiuotinas už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-32-425/2022, Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1263-273/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1766-855/2021 ir kt.).

17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo ir ieškovei iš atsakovo priteisti iki Sutarties nutraukimo nesumokėtą 181,61 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą. Atsižvelgiant į tai, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, ieškovei iš atsakovo priteisiant 181,61 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. liepos 16 d.).

Dėl negautų pajamų

18. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6¹ punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį ir palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotus iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Be to, vartojimo kredito davėjas įsipareigoja padengti bendrovės nuostolius (negautas pajamas), kuriuos bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai: palūkanas ir tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotus po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

19. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

20. Nagrinėjamu atveju kredito sutartis su atsakovu nutraukta, todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tačiau pažymėtina, kad aukščiau aptartas kasacinio teismo išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

21. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas, be kita ko, pažymėjo, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

22. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktą).

23. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

25. Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

26. Kaip jau minėta, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

27. Iš byloje esančių kredito Sutarties specialiųjų sąlygų matyti metinė kredito palūkanų norma – 17 procentų, taip pat kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pripažintina, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

28. Iš byloje esančių kredito Sutarties specialiųjų sąlygų nustatyta, kad paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma –10 032,40 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo nesumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 1 034,62 Eur. Minėtos mokėjimo (pelno) palūkanos skundžiamu teismo sprendimu ieškovės naudai iš atsakovės priteistos, ginčo šioje dalyje nėra.

29. Kaip jau minėta, įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį. Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų, o atlikus ieškovės byloje pateiktų įrodymų vertinimą konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė šiais įrodymais įrodė negautų pajamų faktą. Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 10 032,40 Eur kredito mokestį (palūkanas), sutiktina su apeliante, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo iki sutarties įvykdymo termino pabaigos galėtų sudaryti 8 995,77 Eur (ši suma gauta iš bendros fiksuoto dydžio palūkanų sumos (10 032,40 Eur) atėmus skolininko sumokėtą 2,01 Eur palūkanų sumą, teismo priteistą pelno (mokėjimo) palūkanų sumą (1 034,62 Eur) iki sutarties nutraukimo ir atsakovės sumokėtą pelno (mokėjimo) palūkanų sumą) iki sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad šio sprendimo priėmimo dieną nėra duomenų, ar atsakovas galimai yra padengęs dalį negrąžinto kredito, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų tokia negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarka, kai jų dydis būtų skaičiuojamas nuo tą mėnesį esančio mažėjančios kredito likučio sumos (pagal pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytą mokėjimo grafiką), ir kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2031 m. vasario 7 d.) negalėtų viršyti 8 995,77 Eur sumos.

30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas šioje dalyje skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 17 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. liepos 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2031 m. vasario 7 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui negali viršyti 8 995,77 Eur sumos.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, priteisimo ir šioje dalyje ieškinio reikalavimus patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Pakeitus teismo sprendimą už akių, laikytina kad ieškovės ieškinys tenkintas pilna apimtimi, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 746 Eur bylinėjimosi išlaidos (546 Eur žyminis mokestį ir 200 Eur išlaidos už dokumentų parengimą byloje), patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 406 Eur bylinėjimosi išlaidos (206 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, ir 200 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą), patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą už akių dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, priteisimo ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei NEO Finance, akcinei bendrovei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 14 000 Eur (keturiolikos tūkstančių eurų) negrąžinto kredito dalį, 1 034,62 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt keturių eurų ir 5 centų) mokėjimo (pelno) palūkanas, 181,61 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. liepos 16 d.), negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus iki vartojimo kredito Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. liepos 16 d.), 17 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. liepos 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2031 m. vasario 7 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito Sutarties terminui negali viršyti 8 995,77 Eur sumos, 54,96 Eur (penkiasdešimt keturių eurų ir 96 centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 746 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei NEO Finance, akcinei bendrovei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 406 Eur (keturių šimtų šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.