- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-09
- Bylos Nr.
- 2-1947-1068/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, M. G.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovams M. G. ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ 5000,00 Eur neturtinės ir 1740,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo M. G. priteisti 15000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodo, kad 2015-09-16 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-104-206/2015 atsakovas M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ieškovui E. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Po įvykio atsakovas M. G. žadėjo padengti gydymo išlaidas, atlyginti turtinę žalą, todėl ieškovas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų traumų nei M. G., nei bet kokiam kitam asmeniui pretenzijų neturi ir neturės, ieškinio nereiškė. Atsakovas M. G. ieškovui jokių išlaidų neatlygino. Atsakovui M. G. atsisakius atlyginti turtinę žalą, ieškovas kreipėsi į transporto priemonių draudikų biurą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes atsakovas M. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonių draudikų biuras nurodė, kad automobilis įvykio metu buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė ieškovui mokėti draudimo išmoką, nes ieškovas ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad jokių pretenzijų neturi ir neturės ateityje, ieškinio nereiškia ir nereikš ateityje. Kadangi ieškovui eismo įvykio metu patirtos žalos neatlygino nei įvykio kaltininkas, nei draudimo bendrovė, todėl jis kreipiasi į teismą su ieškiniu. Atsisakymas nuo teisės kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomų interesų gynimo negalioja. Siekdamas pašalinti eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, ieškovas patyrė išlaidas – UAB „Klaipėdos ortodontijos centrui“ iš viso sumokėjo 1740,00 Eur už ortodontinį gydymą. Ieškovas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus. Ieškovui atlikta ne viena operacija. Įvykio pasekmes ieškovas jaučia iki pat šiol, skausmus rankoje ir žandikaulyje. Dėl patirtų veido sužalojimų ieškovui deformavosi veidas, dėl ko suprastėjo jo bendravimo galimybės, jis kompelsuoja, sumažėjo jo pasitikėjimas savimi. Iki pat šiol jam tenka lankytis pas gydytojus. Ieškovo manymu, racionali kompensacija už patirtą neturtinę žalą laikytina 20000,00 Eur suma. Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pareigos nustatomos pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius. AB „Lietuvos draudimas“ privalo atlyginti nuteistojo M. G. veiksmais ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalas, neviršijant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir draudimo sutartyje nustatyto dydžio, t.y. 5000,00 Eur dėl neturtinės žalos ir 1740,00 Eur turtinės žalos, susijusios su sveikatos atstatymu po eismo įvykio. Priteisus iš AB „Leituvos draudimas“ ieškovui 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusi kompensacijos dalis 15000,00 Eur priteistina iš įvykio kaltininko M. G. (b.l. 2-8).
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad ieškinio senatis dėl žalos atlyginimo baigėsi 2018-02-17. Be to, baudžiamojoje byloje Nr. 1-104-206/2015 nustatyta, kad dėl ginčo eismo įvykio ieškovas nei M. G., nei bet kokiam kitam asmeniui jokių pretenzijų neturi ir neturės ateityje bei civilinio ieškinio nereiškia. Tokią ieškovo poziciją reikia laikyti kaip ieškovo vienašalį sandorį, kuriame išreiškima ieškovo pozicija, kad žalos atlyginimo klausimai išspręsti galutinai. Tokią išvadą patvirtina ir pats ieškovas, teigdamas, kad su atsakovu M. G. žodžiu buvo tartasi ne dėl civilinės atsakomybės netaikymo o dėl žalos atlyginimo. Toks ieškovo vienašalis sandoris atitiko jo valią, neprieštaravo imperatyvioms teisės normoms ir gerai moralei, todėl yra galiojantis ir vykdytinas. Ieškovas turi vykdyti savo pagal sandorį prisiimtus įsipareigojimus, o jo reikalavaimai pagal šį ieškinį atmestini (b.l. 77-78).
Atsakovas M. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys ir jo priedai jam įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka (b.l.75).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas D. P. ieškinio reikalavimus palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad eismo įvykio metu buvo sužalotas ieškovas, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atsisakė nuo žalos atlyginimo, nes M. G. su E. V. buvo susitarę, kad įvykio kaltininkas patirtą žalą atlygins gera valia. Kadangi tai prieštarauja CPK 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.252 straipsnio normoms, todėl, nepasiekus taikaus sutarimo su abiem atsakovais, teikia ieškinį teismui. Baudžiamojoje byloje duomenų apie tai, kad žala ieškovui buvo atlyginta nėra. Visą laiką, kol vyko ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas, nebuvo jokios informacijos apie tai, kad automobilis buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“. Nesutinka, kad turėtų būti taikoma 3 metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas, nes šiuo atveju turėtų būti taikomas sutrumpintas 1 metų terminas, skaičiuojant nuo pretenzijos draudimo įstaigai pateikimo dienos, t.y. nuo 2017-10-27, remiantis CK 1.125 straipsnio 7 dalimi Iš abiejų atsakovų prašomos priteisti žalos atlyginimas buvo diferencijuotas remiantis įstatymais.
Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G.Tunkevičius teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą. Faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos nuosprendžiu ir tai civiliniame procese laikytina prejudiciniais faktais. Nuosprendyje nurodyta, kad žalos jau atlygintos, o ieškiniu ieškovas įrodinėja, kad tarp ieškovo ir nuteistojo asmens buvo susitarimas dėl žalos atlyginimo, t.y. ieškovas ne atsisakė nuo žalos atlyginimo, o susitarė dėl žalos atlyginimo. Be to, ieškovas baudžiamojoje byloje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog pretenzijų neturi ir ateityje neturės, tai yra vienašalis sandoris, patvirtintas teismo nuosprendžiu ir jo naikinimo šiuo atveju neprašoma. Pažymėjo, kad AB „Lietuvos draudimas“ prievolė yra išvestinė iš M. G. ir jei nėra pretenzijų M. G., vadinasi jų nėra ir M. G. draudikui. Ieškovas savo reikalavimuose yra nenuoseklus, nes AB „Lietuvos draudimas“ siųsta pretenzija ieškovas prašė atlyginti jam 5000,00 Eur neturtinės žalos, tačiau ieškiniu šią sumą padidino iki 20000,00 Eur, tačiau pasikeitusio neturtinės žalos reikalavimo dydžio neargumentavo.
Atsakovas M. G. teismo posėdyje nedalyvavo, pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam įteiktas tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalimi ir 130 straipsniu). (b.l. 155,159-161, 165).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-09-16 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (b.l. 9-11), priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-104-206/2015, atsakovas M. G. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2015-02-17, apie 9.23 val., Kretingos m., Birutės g., ties pastatu Nr. 26, vairuodamas automobilį Audi A4, J. D. Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės valst. Nr.(duomenys neskelbtini), važiuodamas Šventosios g. kryptimi nuo 68,55 km/h iki 75,40 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną 50 km/h greitį, kelio vingyje į dešinę, stabdydamas vairuojamą automobilį jo nesuvaldė, išslydo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su A. R. vairuojamu krovininiu automobiliu Volvo FL6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų krovininio automobilio vairuotojui A. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o M. G. vairuojamo automobilio keleiviams Š. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, Viliui Galdikui – nesunkus sveikatos sutrikdymas, o E. V. – sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 13-16). Ikiteisminio turimo metu atsakovas M. G. visiškai prisipažino kaltu, o taip pat nurodė, kad automobilis Audi A4, angliškas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2017-10-09 E. V. kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą su pretenzija dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašė pradėti žalos atlyginimo reguliavimo procedūras, atlyginti 1740,00 Eur turtinės ir 5000,00 Eur neturtinės žalos (b.l. 61-62). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2017-10-24 atsakymu į pretenziją nurodė, kad eismo įvykio metu automobilis Audi A4, angliškas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 63, 64). 2017-10-24 AB „Lietuvos draudimas“ registruotu laišku ieškovui patvirtino, kad užregistravo pranešimą apie 2015-02-17 įvykį bei pageidavimą draudimo išmokai gauti (b.l. 65, 66). 2017-10-27 E. V. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su pretenzija dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašė pradėti žalos atlyginimo reguliavimo procedūras, atlyginti 1740,00 Eur turtinės ir 5000,00 Eur neturtinės žalos (b.l. 67-68). 2017-11-30 AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsakymą E. V., kuriame nurodė, kad pagrindas mokėti draudimo išmoką nenustatytas (b.l. 69-70). 2018-01-11 E. V. pakartotinai išsiuntė AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją dėl žalos atlyginimo (b.l. 71-72) ir 2018-01-25 gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad pakartotinai įvertinus visus su įvykiu susijusius dokumentus ir informaciją, priimtas sprendimas E. V. pretenzijos netenkinti (b.l. 73). Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klaipėdos ortodontijos centras“ patvirtino, kad E. V. jų įstaigoje gydosi nuo 2015-04-20, iki tol anksčiau šioje įstaigoje nesigydė, daliniais mokėjimais už gydymą sumokėjo 1740,00 Eur, tikėtina, kad gydymo užbaigimui dar reikės apie 500,00 Eur (b.l. 17-20).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ 5000,00 Eur neturtinės ir 1740,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo M. G. priteisti 15000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti žalos atlyginimą
Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje ieškovas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nereiškė civilinio ieškinio, neįrodinėjo turtinės ir neturtinės žalos fakto bei dydžio, teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, t.y. baudžiamojoje byloje Nr. 1-104-206/2015 teismas apskritai netyrė aplinkybių, susijusių su ieškovui padaryta žala. Tokiu atveju nėra teisinio pagrindo Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog M. G. atlygino žalą nukentėjusiems, laikyti prejudiciniu faktu. Ieškovo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad „dėl tiriamo eismo įvykio metu patirtų traumų nei M. G., nei bet kokiam kitam asmeniui jokių pretenzijų neturiu ir neturėsiu ateityje, civilinio ieškinio taipogi niekam nereiškiu ir nebepareikšiu ateityje“ nereiškia, jog žalos atlyginimo klausimai yra išspręsti galutinai, o vertintini kaip pasižadėjimas nesikreipti į teismą dėl pažeistos teisės, tačiau atsisakymas nuo teisės kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomų interesų gynimo negalioja (CPK 5 straipsnis) (b.l. 140-141). Nurodytų išvadų pagrindu konstatuotina, kad ieškovo pareikštas ieškinys pagrįstas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas M. G. 2015-02-17, apie 9.23 val., Kretingos m., Birutės g., ties pastatu Nr. 26, vairuodamas automobilį Audi A4, J. D. Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Šventosios g. kryptimi nuo 68,55 km/h iki 75,40 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną 50 km/h greitį, kelio vingyje į dešinę, stabdydamas vairuojamą automobilį jo nesuvaldė, išslydo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su A. R. vairuojamu krovininiu automobiliu Volvo FL6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu ieškovas, būdamas automobilio Audi A4, J. D. Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleiviu patyrė sužalojimus, dėl kurių jo sveikata sunkiai sutrikdyta. Atsakovas savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus (viršijo leistiną greitį, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su kita transporto priemone) ir tai lėmė eismo įvykio kilimą, kurio metu ir sužalotas ieškovas. Dėl šio nusikaltimo padarymo atsakovas M. G. 2015-09-16 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovas kaltas dėl ieškovui padarytų sužalojimų, nes šios aplinkybės nustatytos baudžiamojoje byloje ir jos laikytinos prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas).
Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo).
Konstatuotina, jog atsakovas M. G. atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė KET ir dėl to yra pripažintas kaltu bei nubaustas kriminaline busme), dėl šių veiksmų ieškovui buvo sutrikdyta sveikata ir jis patyrė žalą. Taigi tarp atsakovo M. G. veiksmų ir ieškovo patirtos žalos yra priežastinis ryšys, todėl teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos būtinosios sąlygos atsakovo M. G. civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakingas už padarytą žalą. Žalos padarymo faktas sukuria jam prievolę atlyginti žalą.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2015-02-17 atsakovas M. G. eismo įvykio metu vairavo automobilį „Audi A4 “J. D. Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 63). Ši aplinkybė baudžiamosiso bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra (nuo 2012 m. birželio 11 d.) – 5000000,00 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000,00 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1000 000,00 Eur dėl žalos turtui.
CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
Dėl ieškovui padarytos žalos dydžio
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 5000,00 Eur neturtinės ir 1740,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo M. G. priteisti 15000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013).
Ieškovas nurodė, kad turtinę žalą patyrė, siekdamas pašalinti eismo įvykio metu patirtus sužalojimus. Ieškovui buvo skirtas paruošimas ortognatinei chirurgijai breketų sistema bei rekonstrukcinė ortognatinė chirurgija. Iki 2017-07-19 ieškovas už ortodontinį gydymą patyrė 1740,00 Eur išlaidų, ką patvirtina UAB „Klaipėdos ortodontijos centro“ pažyma (b.l. 17). Ieškovas šiame centre pradėjo gydytis 2015-04-20. Ortodonto paslaugų būtinybė ieškovui atsirado po eismo įvykio metu patirtos žandikaulio traumos. Iš 2015-05-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 846/15(03) matyti, kad ieškovui buvo nustatytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis veide, minkštųjų audinių patinimu, traumine smegenų liga, galvos smegenų sukrėtimu, nosies kaulų lūžimu, viršutinio žandikaulio lūžimu le fort III tipo, daugybiniais apatinio žandikaulio lūžimais, dislokuotu skeveldriniu dešinio žandikaulio lūžimu. Nustatytus sužalojimus ieškovas galėjo patirti eismo įvykio metu (b.l. 13-16). Kadangi ortodontinis gydymas tiesiogiai susijęs su ieškovo eismo įvykio metu patirta trauma, todėl jo reikalavimas dėl turtinės žalos pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad juos patyrė.
Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, padaryto kūno sužalojimo mąstą. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno kriterijaus, turi įvertinti jų visumą ir nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Atsakovas M. G. ieškovui sunkų sveikatos sutrikdymą padarė neatsargiais nusikalstamais veiksmais (atsakovas įvykio metu veikė nusikalstamai nerūpestingai), būdamas blaivus. Jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas – greičio viršijimas mieste dienos metu laikytinas šiurkščiu pažeidimu, dėl ko jis ir nesuvaldė automobilio ir sukėlė sunkias pasekmes. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ieškovas patyrė didelį fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus. Ieškovui atlikta ne viena operacija (žandikaulio, skruostikaulio bei žastikaulio). Įvykio pasekmes ieškovas jaučia iki pat šiol, jaučia tiek rankos, tiek žandikaulio skausmus. Dėl patirtų sužalojimų ieškovui deformavosi veidas, dėl ko suprastėjo jo bendravimo galimybės, jis kompleksuoja dėl savo veido, sumažėjo pasitikėjimas savimi. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas nuo 2015-02-17 iki 2015-03-02 gulėjo ligoninėje ir iš jos išrašytas patenkinamoje būklėje. Patirti sužalojimai sukėlė didelius nepatogumus, susijusius su kasdieniniu savęs apsitarnavimu, nes sužalota dešinė ranka, o žandikaulio sulaužymas sukėlė nepatogumus, tenkinant kasdienius poreikius išgyventi – valgyti. Be to, ieškovo patirti sužalojimai galvos ir veido srityje, t.y. gyvybiškai pavojingoje bei estetiškai svarbiose vietose. Esant šių duomenų visumai, neabejotina, jog ieškovas po eismo įvykio patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, papildomus nepatogumus kasdienėje veikloje, diskomfortą, todėl nagrinėjamu atveju neturtinė žala ieškovui turi būti atlyginta. AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė atlyginti ieškovui patirtą žalą, motyvuodamas, kad jos atlyginimo klausimas jau buvo išspręstas baudžiamojoje byloje. Dėl šių atsakovo argumentų nepagrįstumo, teismas pasisakė jau aukščiau.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Sutinkamai su vieningai neturtinės žalos klausimu formuojama teismų praktika, eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792,00 Eur iki 34504,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.).
Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas pažymi, kad ieškovas yra jauno amžiaus ir išvaizdos bruožai yra svarbūs tiek santykių užmezgimui, tiek bendravimui. Nėra duomenų, kad iki įvykio jis būtų skundęsis sveikatos sutrikimais. Dėl eismo įvykio metu patirtos politraumos ilgai gydėsi ligoninėje, ne kartą buvo operuotas, ir vis dar reikalingas ir tolesnis ortodontinis gydymas dėl avarijos pasekmių – dėl žandikaulio lūžio atliktos operacijos ir likusio žandikaulio asimetrijos bei blogo sąkandžio (b.l. 18). Be to, ieškovas jautė ir jaučia skausmus rankoje, žandikaulyje, rankos funkcija sutrikusi ilgą laiką, ką patvirtina ieškovo medicinių išrašų duomenys (b.l. 21-55). Ieškovas ilgą laika buvo nedarbingas. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei kasacinio teismo praktika, teismas sprendžia, kad ieškovui turėtų būti atlyginta 6000,00 Eur neturtinė žala, kuri yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui. Kadangi ši suma viršija draudimo atlygintiną sumą, todėl iš draudimo priteistina leistina 5000,00 Eur suma, o kitą dalį privalo atlyginti įvykio kaltininkas – atsakovas M. G.. Atsakovo AB “Lietuvos draudimas” argumentai, kad ieškovas draudimo bendrovės prašė tik 5000,00 Eur neturtinės žalos, o teismui pateikė ieškinį, reikalaudamas 20000,00 Eur neturtinės žalos nevertintini, nes akivaizdu, kad ieškovui buvo žinoma draudimo bendrovės atlygintinos žalos ribos, todėl ir reikalauti didesnės sumos atlyginimo būtų buvę netikslinga.
Dėl ieškinio senaties.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas savo atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu teismo prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi.
CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas, siekdamas, kad nuo jo reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovas negalėtų gintis ieškinio senatimi (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), turi pareikšti ieškinį teismui per vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: kai atsakingas draudikas pažeidžia TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalies nustatytą 30 dienų terminą arba TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – 3 mėnesių terminą išmokėti draudimo išmoką, t. y. nepriima jokio sprendimo ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo negauna atsakingo draudiko atsakymo į pretenziją, praėjus nustatytam terminui pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieškinio senaties terminas nukentėjusiam asmeniui kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos teisės gauti draudimo išmoką (jos dalį). Šis terminas skaičiuojamas ta pačia tvarka, jeigu gaunamas atsakymas iš draudiko, bet netenkinama pretenzija ar ji tenkinama iš dalies, tačiau nukentėjęs asmuo su tokiu atsakymu nesutinka.
Nagrinėjamoje byloje pripažintina, kad pagal minėtą teismų praktiką, ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2017-11-30, kai ieškovas gavo atsakymą iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, kad draudimo išmoka nebus mokama (b.l.69). Ieškinys teismui pateiktas 2018-03-08 (b.l. 2), t.y. nepraėjus vieneriems metams nuo atsakovo atsisakymo mokėti draudimo išmoką, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Tuo tarpu taikyti atsakovo nurodytą normą - CK 1.125 straipsnio 8 dalį - sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą nėra pagrindo, nes atsakovo pareiga atlyginti ieškovui žalą kyla iš draudimo teisinių santykių.
Minėtoje teismų praktikoje taip pat suformuluota tokią teisės taikymo taisyklė: kai nukentėjęs trečiasis asmuo pavėlavo pareikšti atsakingam draudikui pretenziją per įstatyme nustatytą vienerių metų terminą, šis turi teisę sumažinti mokėtiną draudimo išmoką tik tais atvejais, kai tam yra TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas, t. y. kai pavėluotas pretenzijos pareiškimas turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą. Jei tokių pasekmių neatsiranda, vien tuo pagrindu, kad pretenzija buvo pareikšta praleidus vienerių metų terminą, atsakingas draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnis numato, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų iš viso 21 740,00 Eur žalos atlyginimo. Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, patenkinti 35 proc. ieškinio reikalavimų.
Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė iš viso 1900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atstovavimo išlaidos: 1300,00 Eur pirmos instancijos teisme (b.l. 89-90) ir 600,00 Eur apeliacinės instancijos teisme (b.l. 119-120). Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovų priteistina 1055,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1300X35 proc.+600 už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai), kurios tarp atsakovų padalinamos proporcingai patenkintų jų atžvilgiu reikalavimų daliai: 686,00 Eur iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir 369, 00 Eur iš atsakovo M. G..
Iš atsakovų taip pat priteistinas žyminis mokestis valstybei 232,00 Eur (7740,00 Eur X 3 proc.), nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – (CPK 96 straipsnio 1 dalis): 197,00 Eur (žyminio mokesčio) iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir 35,00 Eur (žyminio mokesčio) iš atsakovo M. G..
Iš atsakovų procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžetą nepriteistinos, kadangi priteistina suma pagal patenkintus reikalavimus, atsakovų daugetą ir šių lėšų paskirstymą tarp jų neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatytos 3,00 Eur sumos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas”, juridinio asmens kodas 11051834, 1740,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiadešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, 5000,00 Eur ( penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 686,00 (šešis šimtus aštuoniadešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur ( vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 369,00 Eur (tris šimtus šešiadešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas”, juridinio asmens kodas 11051834, 197,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus) ir iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,00 Eur (trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų – žyminį mokestį, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per sprendimą priėmusį teismą.