Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-767-372/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-19
Bylos Nr.: e2A-767-372/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-01968-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas: J. Z.
Ieškovas: S. B.

Kategorijos

2.4.2.9.2Bendroji jungtinė nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-767-372/2019 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01968-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. Z. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-180-607/2019 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei J. Z. dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) notarė A. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. Z. dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo pakeitimo. Teismo prašė: 1) pakeisti nekilnojamojo turto teisinį režimą ir nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu viešajame registre įregistruotas gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)) buvo įgytas jo tėvų – V. B. ir R. B. santuokos metu ir priklauso lygiomis dalimis, t. y. 1/2 dalis gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) priklauso V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) priklauso R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2) priteisti iš atsakovės J. Z. bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė J. Z. yra jo sesuo, jų tėvai buvo V. B. ir R. B., kurie santuoką buvo įregistravę (duomenys neskelbtini) ir gyveno santuokoje iki savo mirties. Ieškovas nurodė, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini), jis testamento nebuvo palikęs, todėl palikimą priėmė pagal įstatymą R. B., atsakovė J. Z. ir ieškovas. (duomenys neskelbtini) notarė A. B. (duomenys neskelbtini) išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio reg. (duomenys neskelbtini)) į 0,0750 ha žemės sklypą, 1/2 dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovas nurodė, kad R. B. 2003 m. lapkričio 21 d. Tauragės apskrities viršininko sprendimu Nr. 77-844 ir 2008 m. sausio 22 d. Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. V-136 įgijo nuosavybės teisę į 0,0642 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)). Į šį žemės sklypą R. B. buvo atkurta nuosavybės teisė į jos tėvų buvusį turtą, todėl šis žemės sklypas laikomas R. B. asmenine nuosavybe. Atkūrus nuosavybės teisę į žemės sklypą, 2008 m. rugpjūčio 18 d. Tauragės rajono savivaldybės administracija išdavė R. B. vardu statybos leidimą Nr. GN-81 statytis naują gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo gauti visi reikiami leidimai ir tais pačiais metais pradėta gyvenamojo namo statyba. Gyvenamąjį namą statė R. B. ir V. B. savo bendromis lėšomis. Gyvenamojo namo statyba buvo baigta 2011 m., 2013 m. šis gyvenamasis namas buvo išnuomotas. Ieškovas pažymėjo, kad tiek jis, tiek atsakovė prie tėvų vykdomų statybos darbų ir organizavimo prisidėjo epizodiškai, kai to paprašydavo tėvai.

4. Ieškovas nurodė, kad kol V. B. buvo gyvas, niekas neskubėjo tvarkyti gyvenamojo namo pridavimo valstybinei priėmimo komisijai klausimų ir gyvenamasis namas nebuvo įregistruotas viešajame registre iki pat V. B. mirties (duomenys neskelbtini) V. B. mirus ir nesant įregistruotam viešajame registre gyvenamajam namui (esančiam adresu (duomenys neskelbtini)) R. B. ir V. B. vardu, notarė, vedusi paveldėjimo bylą, negalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į gyvenamojo namo dalį, priklausiusią V. B..

5. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. B.. Po jos mirties ieškovas kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad R. B. (duomenys neskelbtini) (dar esant V. B. gyvam) parašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei J. Z.; testamentą patvirtino (duomenys neskelbtini) notarė S. B. (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas pažymėjo, kad tuo pačiu metu sužinojo, kad 2015 m. sausio 20 d. buvo atlikti gyvenamojo namo (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai; 2015 m. sausio 23 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-70-150123-00006 ir gyvenamasis namas nuo 2015 m. vasario 6 d. yra įregistruotas viešajame registre, kaip nebaigta statyba, baigtumas nurodytas 95 procentai. Ieškovas nurodė, kad nors viešojo registro duomenimis nėra nustatyta, kad šis gyvenamasis namas yra asmeninė R. B. nuosavybė, tačiau notarė paaiškino, kad dėl tos priežasties, jog gyvenamasis namas viešajame registre įregistruotas po V. B. mirties R. B. vardu, jis teisine prasme laikomas asmenine R. B. nuosavybe, todėl paveldėjimo teisės liudijimas į šio gyvenamojo namo dalį, priklausančią V. B., negali būti išduotas be kito įpėdinio – J. Z. sutikimo.

6. Ieškovas nurodė, kad R. B. ir V. B. gyvenamąjį namą pasistatė gyvendami santuokoje, iš bendrų lėšų, todėl šis turtas teisine prasme yra laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe, tačiau gyvenamąjį namą įregistravus viešajame registre R. B. vardu, kai V. B. jau buvo miręs, formaliai laikoma, kad nekilnojamasis turtas yra asmeninė R. B. nuosavybė, nes įregistruotas po tėvo mirties. Tėvų santuokoje, iš bendrų lėšų įgytas gyvenamasis namas, yra bendroji jų abiejų jungtinė nuosavybė ir jų dalys šiame turte yra lygios, t. y. po 1/2 dalį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau jo sudarymo fakto šalys negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais, tačiau šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Ieškovas pažymėjo, kad tai reiškia, kad nors V. B. esant gyvam, gyvenamasis namas nebuvo įregistruotas viešajame registre, tėvo nuosavybės dalis niekur nedingo, todėl turi būti teismine tvarka pakeistas turto teisinis režimas.

Atsiliepimas

7. A. J. Z. atsiliepime į ieškinį prašė: 1) ieškovo ieškinį atmesti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas buvo neteisėtai užvaldęs jų močiutės palikimą, todėl šalių tėvai po šio įvykio pasakė, kad ieškovui daugiau jokio turto nepaliks. Atsakovė nurodė, kad 2008 m. buvo parengtas ginčo namo projektas ir gautas statybos leidimas. Visus dokumentus tvarkė išimtinai tik R. B. ir statybos leidimas išduotas tik jai, kadangi žemės sklypas priklausė būtent R. B. asmeninės nuosavybės teise, o statyboms skirtos lėšos buvo gautos pardavus būtent jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Visus dokumentus R. B. tvarkyti padėjo tik atsakovė su sutuoktiniu, savo asmeninėmis lėšomis padengė net dalį dokumentų parengimo ir statybinių medžiagų įsigijimo išlaidų.

8. Atsakovė nurodė, jog ginčo namo statybos buvo atliekamos išimtinai tik šalių motinos bei atsakovės lėšomis ir darbu, kad šalių tėvas negalėtų kelti jokių klausimų ir daryti jokios įtakos motinos valiai dėl savo turto padalijimo. V. B. į ginčo pastato statybos klausimus nesikišo, o dėl 2008 metais smarkiai pablogėjusios sveikatos net fiziškai negalėjo padėti organizuoti kokių nors darbų atlikimo. 2011 metais ginčo pastatas dar nebuvo baigtas, nors statybos buvo gana intensyvios. Su daline apdaila įrengtas buvo tik pirmas pastato aukštas, kadangi pritrūko pinigų ir laiko, antro aukšto buvo tik sienos. R. B. pardavus nekilnojamąjį turtą ir panaudojus gautus pinigus, buvo galutinai baigti pirmo aukšto įrengimo darbai ir pastatas panaudos teisėmis perduotas naudotis tretiesiems asmenims, kurie jame iki šiol gyvena, šildo bei prižiūri. Antras aukštas iki pat šiol yra neįrengtas.

9. Atsakovė nurodė, kad šalių tėvo sveikatos būklė blogėjo, tad R. B. nusprendė sudaryti testamentą; (duomenys neskelbtini) nuvyko pas notarą ir sudarė bei perdavė saugojimui savo testamentą. Dėl prastos V. B. sveikatos, jį nuvesti pas notarą vis nepavykdavo, o (duomenys neskelbtini) jam buvo išduota specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, tad V. B. vesti pas notarą nebebuvo prasmės. (duomenys neskelbtini) V. B. mirė. Kadangi dėl pablogėjusios sveikatos būklės jis taip ir neparašė testamento, vienintelis bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių tėvų valdytas turtas buvo paveldėtas pagal įstatymą; (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisė liudijimas į V. B. turtą. Atsakovė nurodė, kad ieškovas taip pat priėmė palikimą ir nuo 2014 metų nekėlė jokių klausimų dėl ginčo namo ir žemės sklypo „teisinio statuso“, nors apie tokio turto egzistavimą žinojo. 2015 m. sausio 23 d. buvo parengta ginčo pastato kadastrinių duomenų matavimo byla ir ginčo statinys registruotas NTR.

10. Atsakovė pažymėjo, kad nuo pat testamento sudarymo (2013 m.) šalių mama R. B. savo valios dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto ir už tokio turto pardavimo pajamas ant asmeninio žemės sklypo pastatyto jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio ginčo pastato palikimo po mirties įpėdinei – dukrai, nepakeitė. Atsakovė su savo motina sutarė labai gerai ir buvo susitarusios, kad atsakovė prižiūrės savo mamą, o pastaroji paliks atsakovei visą savo turtą, todėl ir labai aiškus atsakovės ir mamos turto atskyrimas neegzistavo – atsakovė mokėjo už motinos namo statybas, organizavo darbų atlikimą ir nieko mainais neprašė, nes iš esmės visą tai darė sau. Atsakovė gana aktyviai prisidėjo prie namo statybos, o šalių tėvas V. B. prie namo statybos neprisidėjo nei darbu (nes buvo prastos sveikatos), nei pinigais (nes jų neturėjo). Visas turtas, kurį bendrai turėjo šalių tėvai, tai tik tarybiniais laikais šalių tėvams išskirta gyvenamoji vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu namo statybai buvo naudojamos išimtinai tik šalių motinos R. B. asmeninės nuosavybės teise valdyto turto pardavimo pajamos bei atsakovės lėšos. Ginčo namas pastatytas ant žemės sklypo, kuris šalių motinai priklausė asmeninės nuosavybės teise, kaip turtas, į kurį jai pagal specialų įstatymą buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Ginčo namas pastatytas už pinigines lėšas, gautas pardavus šalių motinai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Tiek statybos leidimas išduotas šalių motinai, tiek ir turtas registruotas šalių motinos R. B. vardu, todėl jis negali būti laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškovo S. B. ieškinys buvo tenkintas visiškai. Teismas nusprendė pakeisti nekilnojamojo turto teisinį režimą ir nustatyti, kad 2015 m. sausio 23 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu viešajame registre įregistruotas gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)) buvo įgytas tėvų V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos metu ir priklauso lygiomis dalimis, t. y. ½ dalis gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) priklauso V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) priklauso R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės J. Z. ieškovo S. B. naudai 813 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija reiškia, kad po R. B. ir V. B. santuokos sudarymo iki santuokos pasibaigimo, R. B. ir V. B. įgytas turtas turi būti laikomas jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

13. Teismas nurodė, kad atsakovė neteikė jokių įrodymų, kad jos motinos R. B. vardu nuosavybės teise įregistruotas ginčo namas buvo pastatytas išimtinai tik iš asmeninių R. B. lėšų. Atsakovės argumentus, kad ginčo namo statybai buvo naudojamos ir atsakovės lėšos, perkant statybines medžiagas, teismas vertino kritiškai. Teismas laikė neįrodytu, kad ginčo namo statybai buvo naudojamos išimtinai tik šalių motinos asmeninės nuosavybės teise valdyto turto pardavimo pajamos ir atsakovės pajamos.

14. Teismas nurodė, kad siekiant pripažinti, jog sutuoktinio turtas įsigytas už asmenines lėšas, turi būti nustatyta aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. R. B. vardu buvo išduotas statybos leidimas gyvenamojo namo statybai, nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo aiškiai išreikšta R. B. valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. B. ir R. B. santuokoje pragyveno 49 metus, nuo santuokos sudarymo visą laiką gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį. Ginčo namas pastatytas ant žemės sklypo, priklausančio R. B. asmeninės nuosavybės teise, tačiau ši aplinkybė neparodo išreikštą šalių motinos valią ginčo namą įgyti asmeninės nuosavybės teise.

15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. B. asmeninių lėšų turėjimas nebūtinai reiškė, jog būtent iš šių lėšų buvo pastatytas ginčo namas, bei nagrinėjamoje byloje nesant įrodytos aiškiai išreikštos R. B. valios ginčo namą pasistatyti asmeninėn nuosavybėn ir nenustačius, kad šis turtas pirktas už asmenines R. B. lėšas, ginčo namą laikė bendrąja jungtine sutuoktinių R. B. ir V. B. nuosavybe. Teismas akcentavo, kad R. B. ir V. B. siekė įgyti nuosavybės teisę vienu iš įstatymų nustatytų pagrindų, t. y. naujo daikto pagaminimo pagrindu; tad būtent namo statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ne jo teisinė registracija. Teismas vertino, kad gyvenamojo namo neįregistravimas registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių į jį.

16. Teismas konstatavo, kad sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos atsakovė nepaneigė, todėl sprendė, kad R. B. ir V. B. santuokoje iš bendrų lėšų pastatytas gyvenamasis namas yra bendroji jų abiejų jungtinė nuosavybė ir jų dalys šiame turte yra lygios, t. y. po ½ dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

17. Apeliaciniu skundu atsakovė J. Z. (apeliantė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1. Iki 2012 metų ginčo pastatas neegzistavo kaip civilinės apyvartos objektas į kurį būtų galima įgyti nuosavybės teisę. Statinys nebuvo užbaigtas ir nebuvo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas. Statinys buvo užbaigtas, kadastruotas ir registruotas VĮ Registrų centras 2018 m. sausio 23 d. Iki to laiko duomenų, kad statinys atitinka įstatymo reikalavimus, kad pastatytas nenukrypstant nuo esminių projekto reikalavimų ir pan., t. y. kad gali būti teisėtu civilinės apyvartos objektu kaip nekilnojamasis daiktas, nebuvo. Nekilnojamasis daiktas kaip civilinės apyvartos objektas santuokos metu neegzistavo. (duomenys neskelbtini) mirus šalių tėvui, santuoka pasibaigė, ginčo daiktas buvo įregistruotas VĮ Registrų centas 2015 m. sausio 23 d., jau po santuokos pabaigos, todėl jis laikytinas asmenine sutuoktinio, kuriam nuosavybės teise priklauso pastato projektas ir kuriam buvo išduotas statybos leidimas, nuosavybe.

17.2. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. Visais kitais atvejais asmuo, siekiantis turto teisinio statuso pakeitimo, privalo įregistruotus duomenis nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka ir būtent jam tenka procesinė pareiga tai padaryti. Todėl 3.88 straipsnio numatyta prezumpcija netaikytina, o remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto įstatymo 4 straipsniu bei CK 4.262 straipsniu, būtent šalis, siekianti pakeisti turto teisinį statusą, privalo paneigti prezumpciją, jog įregistruoti duomenys laikomi teisingais kol teismo tvarka nėra paneigti. Įpėdiniams atitinkamai negalima perkelti neigiamų procesinių padarinių ir jiems reikia vadovautis duomenimis, buvusiais palikimo atsiradimo metu, t. y. turtas, likęs po motinos mirties, yra registruotas ir laikomas asmenine jos nuosavybe. Ginčo turtas yra registruotas šalių motinos vardu po santuokos pabaigos, šie duomenis yra teisingi, kol nenuginčyti teismine tvarka.

17.3. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tai nulėmė netinkamas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad būtent atsakovė turi įrodyti, jog turtas buvo asmeninė šalių motinos nuosavybė ir paneigti ieškovo teiginius, kurių ieškovas net neįrodinėjo. Duomenys apie tai, kad ginčo namas pastatytas už šalių motinos pinigus, gautus pardavus asmeninį turtą (žemes) yra pateikti į bylą, jų niekas nekvestionavo, ginčo dėl to nekyla, tačiau teismas „kritiškai“ vertino teiktus duomenis, o ne deklaratyvius ieškovo teiginius, kurių ieškovas net nebandė pagrįsti. Teismas nepaisė principo, jog negalima reikalauti įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica) ir be pagrindo perkėlė tokią neįmanomą pareigą atsakovei. Nagrinėjamu atveju ieškovui nepateikus absoliučiai jokių duomenų apie tai, kad šalių tėvas prisidėjo prie namo statybos, taip pat nepateikus visiškai jokių duomenų, kad šalių motina bent jau konkliudentiniais veiksmais būtų leidusi suprasti, kad namą stato ne kaip savo asmeninę nuosavybę, ir ginčo namui esant įregistruotam kaip šalių motinos asmeninė nuosavybė (įgyta po santuokos pabaigos), būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog šis turtas turėjo būti laikomas bendrąją jungtinė sutuoktinių nuosavybe, tačiau jis to nepadarė.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas S. B. prašo: 1) 2019 m. gegužės 14 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės J. Z. apeliacinį skundą atmesti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai išaiškino ir pritaikė procesines bei materialines teisės normas, teisingai vadovavosi susiformavusia teismų praktika, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka tarp V. B. ir R. B.; jiems gimė du vaikai – ieškovas S. B. ir atsakovė J. Z.; santuokoje jie pragyveno 49 metus. V. B. ir R. B. gyveno name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurį patys pasistatė žemės sklype, V. B. paveldėtame iš tėvų.

21. Nustatyta, kad santuokos metu R. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris po to buvo padalintas ir suformuoti du savarankiški sklypai: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

22. Dalis turto buvo parduota: žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), už 10000 Lt (2896,20 Eur) (2004-01-28 pirkimo-pardavimo sutartis); žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), už 78000 Lt (22590,36 Eur) (2005 m. rugsėjo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis); žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), už 20000 Lt (5792,40 Eur) (2008 m. sausio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis); žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), už 60000 Lt (17377,20 Eur) (2008 m. vasario 27 d. pirkimo-pardavimo sutartis); žemės sklypai, (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) už 5000 Lt (1448,10 Eur) (2013-03-06 pirkimo-pardavimo sutartis); žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), už 34000 Lt (9847,08 Eur) (2013-09-10 pirkimo-pardavimo sutartis).

23. 2007 m. rugpjūčio 18 d. tarp ieškovo ir R. B. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovui suteikta 20000 Lt (5792,40 Eur) paskola.

24. 2003 m. lapkričio 21 d. Tauragės apskrities viršininko sprendimu Nr. 77-844 ir 2008 m. sausio 22 d. Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. V-136 R. B. buvo atkurta nuosavybės teisė į jos tėvų buvusį turtą (0,0642 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)). 2008 m. rugpjūčio 18 d. R. B. vardu, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybai išduotas Tauragės rajono savivaldybės administracijos statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas buvo pastatytas R. B. priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype, namas buvo pastatytas iki 2012 m. Iki 2014 m. birželio 8 d. gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), valstybinei priėmimo komisijai nebuvo priduotas ir nebuvo įregistruotas viešajame registre. 2015 m. sausio 23 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos išdavė pažymą apie statinio (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendimų Nr. PASS-70-150123-00006. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso R. B. nuosavybės teise nuo 2015 m. sausio 26 d., įregistruotas 2015 m. sausio 23 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-70-150123-00006 pagrindu, baigtumo procentas – 95 procentai.

25. (duomenys neskelbtini) R. B. sudarė testamentą, kuriuo visą savo mirties dieną jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko atsakovei J. Z.. V. B. mirė (duomenys neskelbtini); R. B. mirė (duomenys neskelbtini).

Dėl ginčo esmės

26. Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) teisinio statuso.

27. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame nurodė, kad ginčo namas buvo statomas ir buvo pastatytas jo tėvams R. B. ir V. B. esant santuokoje, bendromis tėvų lėšomis, todėl šis turtas priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ginčo namas buvo pastatytas ant žemės sklypo, kuris R. B. priklausė asmeninės nuosavybės teise kaip turtas, į kurį pagal specialų įstatymą buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą; kad namo statybai buvo naudojamos išimtinai tik R. B. asmeninės nuosavybės teise valdyto turto pardavimo pajamos; kad ginčo namas Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas R. B. vardu, todėl laikytinas ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o asmenine R. B. nuosavybe.

28. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008).

29. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad santuoka tarp V. B. ir R. B. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugpjūčio 18 d. R. B. vardu, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybai išduotas Tauragės rajono savivaldybės administracijos statybos leidimas Nr. GN-81. Namas buvo pastatytas iki 2012 m. Iki 2014 m. birželio 8 d. gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), valstybinei priėmimo komisijai nebuvo priduotas ir nebuvo įregistruotas viešajame registre. V. B. mirė (duomenys neskelbtini) Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso R. B. nuosavybės teise nuo 2015 m. sausio 26 d., įregistruotas 2015 m. sausio 23 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-70-150123-00006 pagrindu.

30. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuo R. B. ir V. B. santuokos sudarymo iki santuokos pasibaigimo, R. B. ir V. B. įgytas turtas (nagrinėjamu atveju turtas buvo įgytas pagaminus naują daiktą – pastačius ginčo namą) turi būti laikomas jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

31. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009).

32. Ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija yra nuginčijama, tačiau šią prezumpciją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019).

33. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo ieškiniu, akcentavo, kad R. B. ir V. B. santuokos metu įgytas turtas (ginčo namas) laikytinas ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o asmeninė R. B. nuosavybė.

34. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019).

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad santuokos metu R. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, dalis nekilnojamojo turto buvo parduota, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad ginčo namo statybai buvo naudojamos išimtinai tik iš R. B. asmeninės nuosavybės teise valdyto turto gautos pardavimo pajamos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeninių lėšų turėjimas savaime nereiškia, kad turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas; tai nėra tapatūs faktai, jų teisinė reikšmė skirtinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nebuvo įrodyta, kad R. B. gautos lėšos, pardavus jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, buvo panaudotos būtent ginčo namo statybai, kad nekilnojamasis turtas (ginčo namas) buvo įgytas už asmenines R. B. lėšas. Įrodyti minėtas aplinkybes pareiga tenka atsakovei, kadangi nagrinėjamu atveju būtent jai tenka pareiga paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

36. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

37. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės nurodytos aplinkybės (kad ginčo namas buvo pastatytas ant žemės sklypo, kuris R. B. priklausė asmeninės nuosavybės teise kaip turtas, į kurį pagal specialų įstatymą buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą; kad namo statybai buvo naudojamos išimtinai tik R. B. asmeninės nuosavybės teise valdyto turto pardavimo pajamos; kad ginčo namas Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas tik R. B. vardu) nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad R. B. siekė ginčo namą pasistatyti asmeninėn nuosavybėn, t. y. apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės nurodytas aplinkybes bei į bylą pateiktus įrodymus, neturi pagrindo daryti išvadą, kad turto (ginčo namo) įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta R. B. valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, spręsdamas dėl gyvenamojo namo nuosavybės teisės įgijimo, yra pažymėjęs, kad būtent namo statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ne jo teisinė registracija. Gyvenamojo namo neįregistravimas registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018, 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atliekant teisinę nekilnojamojo daikto registraciją yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais. Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019).

39. Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, minėtomis teisės normomis bei kasacinio teismo išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nesant įrodytos aiškiai išreikštos R. B. valios ginčo namą pasistatyti asmeninėn nuosavybėn ir nenustačius, kad šis turtas buvo įgytas už asmenines R. B. lėšas, ginčo namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių R. B. ir V. B. nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2dalis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nagrinėjamu atveju ši prezumpcija nebuvo paneigta, todėl R. B. ir V. B. santuokoje pastatytas gyvenamasis namas yra bendroji jų abiejų jungtinė nuosavybė ir jų dalys šiame turte yra lygios, t. y. po ½ dalį.

Dėl įrodymų vertinimo

40. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tai nulėmė netinkamas įrodinėjimo naštos paskirstymas.

41. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino. Teismas detaliai ir išsamiai ištyrė įrodymus, susijusius su R. B. turėtu turtu, su valdyto turto pardavimo pajamų panaudojimu, įrodymus, susijusius su B. bei šalių indėliu į ginčo namo statybą, atsižvelgė į šalių bei liudytojų duotus paaiškinimus, vertino nekilnojamojo turto statybos bei registracijos aplinkybes, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai) ir, kaip patvirtina anksčiau minėtos teisės normos bei kasacinio teismo išaiškinimai, įrodinėjimo naštą paskirstė teisingai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos ir atsakovės apeliaciniame skunde pažymėtos aplinkybės, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

45. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2019 m. birželio 30 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 450 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai.

46. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, ieškovo pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, ieškovui S. B. iš atsakovės J. Z. priteistina 450 Eur suma bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė