- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- e2-180-607/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01968-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Žebelienė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- J. Z.
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė, Gintaras Aleknavičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei J. Z. dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo pakeitimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Tauragės rajono pirmojo notarų biuro notarė A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu atsakovei prašo pakeisti nekilnojamojo turto teisinį režimą ir nustatyti, kad 2015-01-23 pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu viešajame registre įregistruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas tėvų V. B. ir R. B. santuokos metu ir priklauso lygiomis dalimis, t. y. ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklauso V. B. ir ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklauso R. B..
Ieškinyje nurodė, kad šalių tėvai V. B. ir R. B. 1965 m. spalio 2 d. įregistravo santuoką Tauragės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Tėvai gyveno santuokoje iki savo mirties. 2003-11-21 Tauragės apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-01-22 Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. buvo atkurta nuosavybės teisė į jos tėvų buvusį turtą, t. y. 0,0642 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-08-18 Tauragės rajono savivaldybės administracija išdavė R. B. vardu statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statytis naują gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Tais pačiais metais pradėta gyvenamojo namo statyba. Tėvai statėsi gyvenamąjį namą bendromis lėšomis. Gyvenamojo namo statyba buvo baigta 2011 m. 2013 m. tėvai šį gyvenamąjį namą išnuomojo (nuomojamas iki šiol). Šalys prie tėvų vykdomų statybos darbų ir organizavimo, prisidėjo epizodiškai, kai to paprašydavo tėvai. Pavyzdžiui, ieškovo iniciatyva buvo pajungta gyvenamojo namo apsaugos sistema ir iki šiol jis moka kasmėnesinius mokėjimus už apsaugą. 2014 m. birželio 8 d., mirus tėvui V. B. ir nesant įregistruotam viešajame registre gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tėvų vardu, notarė, vedusi paveldėjimo bylą, po tėvo mirties negalėjo šalims išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, priklausiusią V. B.. 2018 m. rugpjūčio 13 d. mirė R. B.. Ieškovas po mamos mirties kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad R. B. 2013-05-16 parašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei. Tuo pačiu metu sužinojo, kad 2015 m. sausio 20 d. buvo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. 2015 m. sausio 23 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas nuo 2015 m. vasario 6 d. yra įregistruotas viešajame registre, kaip nebaigta statyba (baigtumas 95 procentai). Nors viešojo registro duomenimis nėra nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė R. B. nuosavybė, tačiau notarės ieškovui buvo paaiškinta, kad dėl tos priežasties, jog gyvenamasis namas viešajame registre įregistruotas po tėvo V. B. mirties, mamos R. B. vardu, jis teisine prasme laikomas asmenine R. B. nuosavybe, todėl paveldėjimo teisės liudijimas į šio gyvenamojo namo dalį, priklausančią tėvui V. B., negali būti išduotas be kito įpėdinio sutikimo. Atsakovė kategoriškai atsisakė šį klausimą spręsti gera valia. Esant tokiai situacijai, ieškovas neišvengiamai turi kreiptis į teismą dėl nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) turto teisinio režimo pakeitimo.
Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad santuokos metu šalių motinai R. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į po nacionalizacijos išlikusį nekilnojamąjį turtą. 2008-01-07 šalių motina perleido atsakovei su sutuoktiniu sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Tais pačiais metais šalių motina padalino jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), į du sklypus, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), šalių motina pardavė už 60 000 Lt (17377,20 Eur) ir gretimame sklype ((duomenys neskelbtini)) inicijavo ginčo namo statybos darbus. 2008 m. buvo parengtas pastato projektas ir gautas statybos leidimas. Visus dokumentus tvarkė išimtinai tik šalių motina ir statybos leidimas išduotas tik šalių motinai, kadangi žemės sklypas priklausė jai asmeninės nuosavybės teise, o statyboms skirtos lėšos gautos pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. po padalijimo suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Visus dokumentus motinai tvarkyti padėjo tik atsakovė su sutuoktiniu. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovas prie aptariamo namo statybos neprisidėjo, tačiau atsakovė namo statybos procese dalyvavo itin aktyviai ir net dalį statybinių medžiagų pirko už savo su sutuoktiniu asmenines lėšas. Atsakovė su motina sutarė gerai ir buvo susitarusios, kad ji prižiūrės mamą, o ši paliks atsakovei visą savo turtą. Todėl ir labai aiškus atsakovės ir mamos turto atskyrimas neegzistavo – atsakovė mokėjo už motinos namo statybas, organizavo darbų atlikimą ir nieko mainais neprašė, nes iš esmės visą tai darė sau. Šalių tėvas prie namo statybos neprisidėjo nei darbu (nes buvo prastos sveikatos), nei pinigais (kadangi jų neturėjo). Visas turtas, kurį bendrai turėjo šalių tėvai, tai tik „tarybiniais laikais“ šalių tėvams išskirta gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Šalių motina 2013-03-06 pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini) (2 vnt.) ir (duomenys neskelbtini). 2013-05-16 R. B. sudarė bei perdavė saugojimui savo testamentą. 2013-09-10 šalių motina pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 34 000 Lt, (9847,08 Eur) kadangi tėvo priežiūrai ir slaugai reikėjo pinigų, o taip pat norėjo kuo greičiau baigti visas statybas. Panaudojus gautus pinigus, buvo galutinai baigti pirmo aukšto įrengimo darbai ir pastatas panaudos teisėmis perduotas naudotis tretiesiems asmenims, kurie jame iki šiol gyvena. 2013-12-11 buvo išduota specialiųjų poreikių nustatymo pažyma šalių tėvui. 2014-06-08 šalių tėvas V. B. mirė. 2014-10-27 buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į tėvo turtą. Ieškovas taip pat priėmė palikimą ir nuo 2014 m. nekėlė jokių klausimų dėl ginčo namo ir po juo esančio žemės sklypo teisinio statuso. 2015-01-23 buvo parengta ginčo pastato kadastrinių duomenų matavimo byla ir ginčo statinys registruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas po statinio registracijos taip pat nesiėmė jokių priemonių dėl turto teisinio statuso pakeitimo.
Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį su jame išdėstytais motyvais bei papildomai nurodė, kad iki namo statybos tėvai gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Šį namą ant senelių (iš tėvo pusės) žemės pasistatė patys tėvai. Kadangi namo stogas buvo kiauras, be to, tėvai nenorėjo lipti laiptais (gyveno kelių aukštų name), norėjo mažesnio namo, nusprendė pasistatyti kitą būstą. Ieškovas prisidėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos – surado statybininkus bei išliejo namo pamatus. Už visa tai jis sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis apie 3000 Lt (868,86 Eur). Visa namo statybos pradžia rūpinosi tiktais ieškovas. Paskui viską darė patys tėvai. Statybose tėvams padėjo ir atsakovė (labiausiai prisidėjo jau įrenginėjant namą), ji taip pat pirko įvairias medžiagas, tačiau viską darė už tėvų pinigines lėšas. Atsakovei nebuvo būtinybės savo asmeninėmis lėšomis prisidėti prie namo statybos, kadangi tėvai turėjo pinigų. Be to, tuo pačiu metu, kai buvo statomas tėvų namas, atsakovės šeima taip pat statėsi namą, esantį (duomenys neskelbtini), o po to dar statėsi kitą namą, adresu (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje lieka neaišku, kam buvo pirktos atsakovės nurodomos statybinės medžiagos – savo ar tėvų namo statybai. Mamai buvo atkurtos nuosavybės teisės į močiutės žemės sklypus. Dalis tų sklypų buvo parduoti 2005-2008 m. Tačiau nėra duomenų, kad tik būtent iš šitų lėšų buvo statomas namas, nėra duomenų, kad namas nebuvo statomas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Taip pat dalį pinigų už parduotus žemės sklypus mama išdalino šalims bei anūkams. Tėvas V. B. turėjo savo piniginių lėšų. Jis visą gyvenimą dirbo pagal patentą (buvo moteriškų paltų siuvėjas). Tėvas tuo laiku uždirbo 1000 rublių, o mama – 100 rublių. V. B., kol sveikata nesuprastėjo, rūpinosi namo statyba, visada su R. B. važiuodavo pasižiūrėti į statybvietę. Ieškinys teikiamas tik dabar, nes tėvui mirus namas nebuvo įregistruotas ir notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į tėvo dalį. Jis nežinojo apie testamentą, tikėjosi su atsakove šį namą pasidalinti mirus motinai.
Šalies argumentai
Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko, papildomai nurodė, kad sutinka su ta aplinkybe, kad ieškovas rūpinosi pamatų išpylimu, ieškovas taip pat surado mūrininkus, kai jau blokeliai buvo nupirkti. Pažymi, kad visu kitu rūpinosi atsakovė. Ji nupirko visas medžiagas - cementus, kalkes, blokelius. Mama viena norėjo to namo, ji norėjo, kad anūkė gyventų ten ateityje. Tėvas nenorėjo kraustytis iš savo namų, priešinosi ir nesikišo į to namo statybą. Ji namo statybai nupirko medžiagas mamos lėšomis. Tuo tarpu namo vidų įrengė iš savų pinigų. Iš mamos pinigų tas namas pastatytas. Už mamos parduotus paveldėtus žemės sklypus ji pasistatė tą namą. Kai mama gavo pinigų už parduotas žemes, tada ir prasidėjo namo statyba. Kalbėdavo su mama apie tai, kieno pinigai ir pan. Tėvai pragyveno 40 metų santuokoje. Tėtis buvo siuvėjas, bet ne 1000 rublių uždirbo. Tėvas nebedirbo nuo 2008 m. Apart individualios veiklos ir pensijos, jis neturėjo jokių kitų pajamų. Jis labai šykštus buvo, mamai neduodavo pinigų, jis tik prie maisto prisidėdavo. Ji už nupirktas statybines medžiagas niekada neprašė pinigų iš tėvo, nes žinojo, kad neduos. Atsakovė iš kaimynų sužinojusi, kad jei 5 metus nepriduodamas namas, yra skiriama bauda, pasirūpino, kad būtų įregistruota namo statyba. Ji su sutuoktiniu 2011 m. pradėjo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybas. Tik statybų leidimas buvo gautas 2008 metais. Namą pasistatė per vienerius metus. Ieškovas mokėjo pradžioje už signalizaciją, o nuo 2013 m. nuomininkai moka. Mama galėjo išleisti apie 160000 Lt (46339,20 Eur) to namo statybai. Ginčo namas yra įregistruotas asmenine R. B. nuosavybe. Namas buvo statytas tame sklype, kuris šalių mamai priklausė asmeninės nuosavybės teise. Mano, kad buvo gana aiškiai išreikšta valia tą turtą valdyti asmenine nuosavybes teise.
Liudytojas S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad statė namą, esantį (duomenys neskelbtini). Dirbo kartu su V. P.. Jie iki galo pabaigė pamatų klojimą. Apie 10 dienų pylė pamatus. Pamatų klojimo metu jiems neteko sutikti atsakovės. Jie iki stogo padarė mūrą ir betoną, stogo nedengė. Jie už viską atsiskaitydavo su ieškovu. Kas atvežė medžiagas, nepamena. Vėliau atsakovei mūrijo namą. Atsakovė gal ir buvo atvažiavusi į statybvietę, jis nekreipė dėmesio, kas kokias medžiagas atveža. Negali pasakyti, po kiek laiko statė namą pas atsakovę. Namas buvo (duomenys neskelbtini). Nebuvo taip kad vienu metu statė abu namus. Neprisimena kiek jam buvo sumokėję už pamatus. Tėvas buvo atvažiavęs. Jis nedalyvavo statybose, nurodymų nedavė, viskam vadovavo ieškovas. Jis tik kartą tematė tą senuką (tėvą). Tėvas statybines medžiagas, jo manymu, nevežė, bet tiksliai pasakyti negali.
Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad statė ieškovo mamai namą. Ieškovas paprašė, kad kareivinėse padarytų namui pamatus. Ieškovas visą laiką buvo tose statybose. Atsakovė tuo momentu, kai buvo pilami pamatai, nebuvo atvykusi. Po to, kai išpylė pamatus buvo pasiūlyta pamūryti namą. Jie sutiko. Jis neatsimena, kas blokelius, kitas medžiagas vežė. Už darbus mokėjo šalių mama, kai pamatus pylė – ieškovas. Kai statė namą, susipažino su atsakove. Vėliau mūrijo namą atsakovei. Nepamena laiko, kada mūrijo namą atsakovei. Yra matęs šalių tėvą, jis buvo atvažiavęs į statybvietę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 1965 m. spalio 2 d. sudaryta santuoka tarp V. B. ir R. B. (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu jie sugyveno du vaikus: ieškovą S. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir atsakovę J. Z., gim. (duomenys neskelbtini); santuokoje pragyveno 49 metus. V. B. ir R. B. gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį patys pasistatė žemės sklype, V. B. paveldėtame iš savo tėvų.
Santuokos metu R. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į toliau nurodomą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris po to buvo padalintas ir suformuoti du savarankiški sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Dalis įgyto R. B. turto buvo parduota: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), už 10000 Lt (2896,20 Eur) (2004-01-28 Pirkimo-pardavimo sutartis); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), už 78000 Lt (22590,36 Eur) (2005 m. rugsėjo 4 d. Pirkimo-pardavimo sutartis); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), už 20000 Lt (5792,40 Eur) (2008 m. sausio 7 d. Pirkimo-pardavimo sutartis); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), už 60000 Lt (17377,20 Eur) (2008 m. vasario 27 d. Pirkimo-pardavimo sutartis); žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), už 5000 Lt (1448,10 Eur) (2013-03-06 Pirkimo-pardavimo sutartis); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), už 34000 Lt (9847,08 Eur) (2013-09-10) (Pirkimo-pardavimo sutartis). 2007-08-18 tarp ieškovo ir R. B. sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovui suteikta 20000 Lt (5792,40 Eur) paskola.
2003-11-21 Tauragės apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-01-22 Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. buvo atkurta nuosavybės teisė į jos tėvų buvusį turtą, t. y. 0,0642 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2008-08-18 R. B. vardu, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybai išduotas Tauragės rajono savivaldybės administracijos statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Gyvenamasis namas buvo pastatytas ant R. B. priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), iki 2012 m.
2013-05-16 R. B. sudarė testamentą, kuriuo ji visą savo mirties dieną jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko atsakovei.
2014 m. birželio 8 d. mirė V. B..
Iki 2014-06-08 gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo priduotas valstybinei priėmimo komisijai ir nebuvo įregistruotas viešajame registre.
2015 m. sausio 23 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos išdavė pažymą apie statinio (adresu (duomenys neskelbtini)) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso R. B. nuosavybės teise nuo 2015-01-26, įregistruotas 2015-01-23 pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, baigtumo procentas - 95 procentai.
2018 m. rugpjūčio 13 d. mirė R. B..
Byloje keliamas klausimas dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo namas) teisinio statuso. Ieškovo teigimu, namas buvo pastatytas jo tėvams R. B. ir V. B. esant santuokoje, bendromis tėvų lėšomis, todėl šis turtas priklausė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl ginčo turto teisinis režimas keistinas.
Atsakovė nesutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir atsikirto, kad šalių tėvas prie namo statybos neprisidėjo nei darbu (nes buvo prastos sveikatos), nei pinigais (kadangi jų neturėjo). Kad ginčo namas pastatytas ant žemės sklypo, kuris šalių motinai priklausė asmeninės nuosavybės teise kaip turtas, į kurį pagal specialų įstatymą buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą; kad namo statybai buvo naudojamos išimtinai tik šalių motinos asmeninės nuosavybės teise valdyto turto pardavimo pajamos (po padalijimo suformuotą žemės sklypą (0,07 ha (duomenys neskelbtini), pardavus A. B. už 60 000 Lt bei atsakovės lėšos. Šalių tėvams ginčo namas nebuvo reikalingas kaip bendras turtas, kad šalys turėjo gyvenamąją patalpą, kurioje gyveno; kad šalių motina, jei būtų norėjusi pastatyti bendrą namą, būtų padovanojusi sutuoktiniui pusę žemės sklypo; statybos leidime statytoju būtų buvęs nurodytas kartu ir šalių tėvas, tačiau šalių motina aiškiai išreiškė valią, kad statybos leidimas būtų išduotas tik jai. Atsakovė atskiru ieškiniu ar priešieškiniu neprašė pripažinti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė R. B. nuosavybė.
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1d.). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2d.). Ši prezumpcija reiškia, kad po R. B. ir V. B. santuokos sudarymo iki santuokos pasibaigimo, R. B. ir V. B. įgytas turtas turi būti laikomas jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015). CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).
Atsakovė J. Z. neteikė jokių įrodymų, kad jos motinos R. B. vardu nuosavybės teise įregistruotas ginčo namas pastatytas išimtinai tik iš asmeninių R. B. lėšų. Atsakovė savo teiginių, kad namo statybai buvo naudojamos išimtinai tik šalių motinos asmeninės nuosavybės teise valdyto turto pardavimo pajamos (po padalijimo suformuotą žemės sklypą (0,07 ha (duomenys neskelbtini), pardavus A. B. už 60 000 Lt , jokiais įrodymais nepagrindė.
Atsakovės J. Z. argumentą, kad ginčo namo statybai buvo naudojamos atsakovės lėšos, perkant statybines medžiagas ir pateiktus įrodymus - sąskaitas, PVM sąskaitas -faktūras (2009-2010 m., 2013 m. ) dėl medžiagų pirkimo teismas vertina kritiškai. Atsakovės pateiktos sąskaitos, PVM sąskaitos - faktūros patvirtina aplinkybę, kad atsakovė, jos sutuoktinis A. Z. pirko statybines medžiagas, bet ne aplinkybę, kieno lėšomis už šias medžiagas buvo sumokėta, kieno namo statymui jos pirktos. Nepaneigta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovai statybines medžiagas pirko savo namų statybai, t. y. laikotarpiu nuo 2008-2012 m., namo, esančio Nemuno g. 32, Tauragė; laikotarpiu nuo 2012 m., namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeninių lėšų turėjimas savaime nereiškia, kad turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas; tai nėra tapatūs faktai, jų teisinė reikšmė skirtinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Teismas laiko neįrodytu, kad ginčo namo statybai buvo naudojamos išimtinai tik šalių motinos asmeninės nuosavybės teise valdyto turto pardavimo pajamos ir atsakovės pajamos.
Nepaneigta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad R. B. buvo dosni, savo asmeninius pinigus, nekilnojamąjį turtą dalino šalims, anūkams : žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 10000 Lt (2896,20 Eur) (2004-01-28 Pirkimo-pardavimo sutartis, sandoris įformintas ) realiai dovanojo ieškovui S. B.; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 20000 Lt (5792,40 Eur) (2008 m. sausio 7 d. Pirkimo-pardavimo sutartis (parduotas A. Z.) realiai dovanojo atsakovei J. Z. su sutuoktiniu, sandorį įforminant pirkimo-pardavimo sutartimi; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2008-02-19 padovanojo atsakovei J. Z..
Pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, siekiant pripažinti, jog sutuoktinio turtas įsigytas už asmenines lėšas, turi būti nustatyta aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Vien ta aplinkybė, kad 2008-08-18 R. B. vardu, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybai išduotas Tauragės rajono savivaldybės administracijos statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo aiškiai išreikšta R. B. valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Nepaneigta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jo tėvams buvo reikalingas mažesnis namas nei jie turėjo, be laiptų, kad būtų patogiau jiems gyventi senatvėje; kad pasistatyti namą buvo abiejų tėvų sprendimas; kad tėvai patys rūpinosi namo statyba, kad jiems padėjo ir šalys; kad namo statybos metu tėvo S. B. sveikata buvo pablogėjusi; kad namas buvo statomas tėvams esant santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų, kad tėvas V. B. visada turėjo pajamų, nes buvo siuvėjas, vis gyvenimą siuvo moteriškus paltus, pakankamai gerai uždirbo, pinigus laikė namuose; kad visa šeima 2012 m. naujai pastatytame name šventė R. B. gimtadienį. Atsakovė patvirtino, kad po tėvo V. B. laidotuvių rado 2000 Lt., kas rodo V. B. turėjo santaupų. Liudytojai S. G., V. P. patvirtino, kad ieškovo S. B. prašymu (duomenys neskelbtini) prie stadiono atliko namo pamatų klojimo darbus, mūrijimo darbus, kad už darbus jiems atsiskaitė ieškovas ; kad į statybą apžiūrėti darbų buvo atvykę abu ieškovo tėvai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. B. ir R. B. santuokoje pragyveno 49 m., nuo santuokos sudarymo visą laiką gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį. Ginčo namas pastatytas ant žemės sklypo, priklausančio R. B. asmeninės nuosavybės teise. Teismo vertinimu ši aplinkybė neparodo išreikštą šalių motinos valią ginčo namą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad iki 2008-08 m. šalių tėvai neturėjo nei vieno žemės sklypo, kuris jiems priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise bei kuriame jie galėtų vystyti ginčo namo statybą. Taigi ginčo namo statybą, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragėje, galėjo lemti ne R. B. išreikštas noras turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise, o tiesiog ribota sutuoktinių pasirinkimo galimybė, kadangi kitu atveju šalių tėvai būtų privalėję žemės sklypą įsigyti iš trečiųjų asmenų, kas be abejonės išdidintų statybos sąnaudas. Nagrinėjamoje byloje aiškiai išreikštos R. B. valios įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn konstatuoti negalima (CPK 185 straipsnis).
Nekilnojamojo turto registre ginčo namas įregistruotas vienos R. B. vardu. Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad namas nekilnojamo turto registre įregistruotas 2015-01-23 pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, jau mirus R. B. sutuoktiniui V. B., t. y. pasibaigus R. B. ir V. B. santuokai (LR CK 3.49 str.1d.), todėl įregistruotas vienos R. B. vardu.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad R. B. asmeninių lėšų turėjimas nebūtinai reiškia, jog būtent iš šių lėšų buvo pastatytas ginčo namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje byloje nesant įrodytos aiškiai išreikštos R. B. valios ginčo namą pasistatyti asmeninėn nuosavybėn ir nenustačius, kad šis turtas pirktas už asmenines R. B. lėšas, ginčo namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių R. B. ir V. B. nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2dalis).
R. B. ir V. B. siekė įgyti nuosavybės teisę vienu iš įstatymų nustatytų pagrindų, t. y. naujo daikto pagaminimo pagrindu (CK 4.47 straipsnis). Būtent namo statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ne jo teisinė registracija. Gyvenamojo namo neįregistravimas registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių į jį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nagrinėjamu atveju šios prezumpcijos atsakovė nepaneigė. Todėl R. B. ir V. B. santuokoje, iš bendrų lėšų pastatytas gyvenamasis namas yra bendroji jų abiejų jungtinė nuosavybė ir jų dalys šiame turte yra lygios, t. y. po ½ dalį.
Ieškovo reikalavimas pakeisti nekilnojamojo turto teisinį režimą ir nustatyti, kad 2015-01-23 pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu viešajame registre įregistruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas tėvų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos metu ir priklauso lygiomis dalimis, t. y. ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklauso V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklauso R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovės priteistinos ieškovo rašytiniais įrodymais pagrįstos 813 Eur bylinėjimosi išlaidos (700 Eur advokatės pagalbai byloje apmokėti ir 113 Eur žyminis mokestis) (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-11-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti nekilnojamojo turto teisinį režimą ir nustatyti, kad 2015-01-23 pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu viešajame registre įregistruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas tėvų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos metu ir priklauso lygiomis dalimis, t. y. ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklauso V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklauso R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 813 Eur (aštuonis šimtus trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-11-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- uždrausti palikimo atsiradimo vietos notarei -Tauragės rajono pirmojo notarų biuro notarei A. B. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu valdytą turtą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.