- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- e2-821-553/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00910-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rofolis“
- Atsakovas
- Infrastruktūros valdymo agentūrai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rofolis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rofolis“ ieškinį atsakovei Infrastruktūros valdymo agentūrai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalvimų, uždaroji akcinė bendrovė „Naresta“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rofolis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Infrastruktūros valdymo agentūros viešojo pirkimo „Daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr. 19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo ir rangos darbai“ (toliau – ir Pirkimas) komisijos 2025 m. liepos 17 d. sprendimą nustatyti UAB „Naresta“ pateiktą pasiūlymą laimėjusiu ir 2025 m. liepos 28 d. sprendimą dėl UAB „Rofolis“ pretenzijos atmetimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės įsitikinimu, po atsakovės sprendimo atmesti UAB „Rofolis“ pasiūlymą (dėl kurio teisėtumo Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-391-1042/2025), atsakovės 2025 m. liepos 17 d. priimtas sprendimas dėl UAB „Naresta“ pasiūlymo, kuris net 407 193,80 Eur brangesnis už UAB „Rofolis“ pasiūlymą, pripažinimo laimėjusiu Pirkimą bei 2025 m. liepos 28 d. sprendimas atmesti ieškovės pretenziją yra nemotyvuoti bei neteisėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovės UAB „Rofolis“ ieškinį priimti atsisakė.
4. Teismas nurodė, kad perkančiųjų organizacijų veiksmai dėl tiekėjų pretenzijų neįeina į peržiūros procedūros objektą, nes šie nėra savarankiški jų sprendimai, tiesiogiai ūkio subjektams sukeliantys teisinius padarinius. Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovės 2025 m. liepos 28 d. sprendimą dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Todėl teismas jį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
5. Teismas akcentavo, kad teisę į teisminę gynybą ginčo Pirkime ieškovė tinkamai įgyvendina kitoje civilinėje byloje, ginčydama atsakovės sprendimą atmesti jos pasiūlymą. Todėl nepriklausomai nuo ginčo dėl atsakovės 2025 m. gegužės 9 d. sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą baigties, ši byla, jei būtų iškelta, būtų nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto arba 3 punkto pagrindu.
6. Teismas priėjo prie išvadų, kad pareikštu ieškiniu (kuris yra iš esmės grindžiamas tik galimu būsimu ieškovei palankiu sprendimu kitoje šalių byloje) nesiekiama jokių savarankiškų materialinių teisinių padarinių ieškovei, kadangi dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių sprendžiama toje byloje, kurioje tokie veiksmai konstatuojami.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė UAB „Rofolis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Esant nemotyvuotiems atsakovės sprendimams dėl laimėjusio pasiūlymo Pirkime nustatymo, ieškovė pradžioje siekė patikslinti Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamo ieškinio dalyką, o teismui atsisakius priimti pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kreipėsi savarankišku ieškiniu teisminės gynybos ir paprašė panaikinti neteisėtus sprendimus. Aptariamoje situacijoje atsakovė ne tik nemotyvuotai atmetė ieškovės pasiūlymą Pirkime dėl tariamos neatitikties nacionalinio saugumo interesams, tačiau kaip laimėjusįjį nepagrįstai pasirinko pasiūlymą, kurio kaina yra gerokai didesnė nei ieškovės Pirkime pateikto pasiūlymo, todėl tokie atsakovės sprendimai yra neteisėti ir naikintini.
7.2. Skundžiama teismo nutartis yra grindžiama prielaidomis – „būtų sprendžiama“ dėl padarinių, bylos iškėlimas „būtų beprasmis“ ir pan., nors prielaidomis procesiniai sprendimai negali būti grindžiami.
7.3. Ieškovė yra suvaržyta laike ir privalo reaguoti į atsakovės kaip perkančiosios organizacijos sprendimus, tinkamai ir laiku juo apskųsti. Būtų neteisinga nepriimti ieškinio, kuriuo tinkamai ir laiku yra ginčijami atsakovės sprendimai, nes vėliau ieškovė jau neturės galimybės ginčyti tokių sprendimų dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimų tinkamai ir laiku pateikti ieškinį.
7.4. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nepagrįstai pažeidė ieškovės teisę į teisminę gynybą. Bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui naujus duomenis – Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-391-1042/2025, ir UAB „Rofolis“ apeliacinį skundą, pateiktą dėl nurodyto sprendimo panaikinimo.
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Lietuvos apeliacinis teismas atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės į bylą pateikti nauji duomenys nėra laikytini naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismui yra prieinami bei žinomi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nusprendžia, jog jų priėmimas nėra tikslingas.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo
14. Bylos bei LITEKO esančiais duomenimis, UAB „Rofolis“ pateikus pasiūlymą atsakovės Infrastruktūros valdymo agentūros viešajame pirkime „Daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr. 19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo ir rangos darbai“, pastarasis buvo atmestas. Nesutikdama su tokiu sprendimu, ieškovė pateikė pretenziją, o atsakovei jos netenkinus, kreipėsi į teismą dėl nurodytų sprendimų panaikinimo.
15. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. liepos 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-391-1042/2025, UAB „Rofolis“ ieškinį atmetė. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, ieškovė jį apskundė apeliacine tvarka.
16. Ginčo Pirkime 2025 m. liepos 17 d. buvo priimtas sprendimas dėl laimėjusio UAB „Naresta“ pasiūlymo, pasiūlymų eilė nesudaryta, nes buvo likęs vienintelis pasiūlymas. Ieškovė UAB „Rofolis“ dėl šio atsakovės sprendimo pateikė pretenziją, o pastarosios netenkinus, pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Infrastruktūros valdymo agentūros 2025 m. liepos 17 d. sprendimą nustatyti UAB „Naresta“ pateiktą pasiūlymą laimėjusiu ir 2025 m. liepos 28 d. sprendimą dėl UAB „Rofolis“ pretenzijos atmetimo.
17. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės UAB „Rofolis“ ieškinį, priėjęs prie išvadų, kad pareikštu ieškiniu nesiekiama jokių savarankiškų materialinių teisinių padarinių ieškovei, t. y. ieškinio reikalavimas dėl pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas, todėl nenagrinėtinas teisme, bei ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo nustatymo. Tokią išvadą teismas padarė, remdamasis tuo, kad savo teisę į teisminę gynybą ginčo Pirkime ieškovė tinkamai įgyvendina kitoje civilinėje byloje, ginčydama atsakovės sprendimą atmesti jos pasiūlymą. Apeliantės įsitikinimu, skundžiama nutartis grindžiama prielaidomis bei pažeidžia jos teisę į teisminę gynybą.
18. Lietuvos apeliacinis teismas neturi pagrindo nepritarti, kad ieškinio reikalavimas dėl atsakovės 2025 m. liepos 28 d. sprendimo dėl UAB „Rofolis“ pretenzijos atmetimo pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties išvados dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo nustatymo, padarytos neįsigilinus į teismų praktikos išaiškinimus.
19. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs būtent jo teisėtų interesų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
20. Asmens teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus turinys išsamiau yra atskleistas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) ir kasacinio teismo praktikoje. Antai ESTT jurisprudencijoje dėl tiekėjų teisės į perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūrą yra išaiškinta, kad tokia procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius. Tam, kad būtų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebūtina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso (ESTT 2005 m. sausio 11 d. sprendimas byloje Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).
21. Kasacinio teismo praktikoje tiekėjo teisinis suinteresuotumas taip pat yra apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus yra siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Kasacinis teismas, be kita ko, remdamasis ir ESTT praktika, viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus tiekėjams pripažįsta plačią teisę ginti interesus teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015; 2025 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-381/2025 24 punktas). Pripažįstama, kad net ir tais atvejais, kai tiekėjas pašalinamas iš viešojo pirkimo procedūros, jis nepraranda teisinio suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo rezultatus (perkančiosios organizacijos sprendimus dėl likusių dalyvių), nes jis potencialiai gali siekti naujos viešojo pirkimo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020, 44 punktas). Vien tai, kad peržiūros procedūros metu ginčijant viešojo pirkimo rezultatus buvo sudaryta pirkimo sutartis, taip pat nepaneigia ieškovo teisinio suinteresuotumo toliau ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, o teisė reikalauti žalos atlyginimo dėl galimai neteisėtų veiksmų nelaikytina vienintele teisių gynybos priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021 111–112 punktai).
23. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius, jei teismas priima jiems palankų procesinį sprendimą. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) yra sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse, teisę reikalauti atlyginti patirtą žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 44 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad teisiškai nesuinteresuotų subjektų teisės teismine tvarka neginamos, tik neabejotinas suinteresuotumo neturėjimas (ar praradimas) gali lemti tai, kad teismas šalių ginčo nenagrinėtų iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 108 punktas). Tokie atvejai galėtų būti, pavyzdžiui, kai trečią ar žemesnę vietą pasiūlymų eilėje užėmęs tiekėjas ginčija tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 55 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką), kai tiekėjas ginčija viešojo pirkimo sąlygas, nors jo pirkimui pateiktas pasiūlymas šias sąlygas atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 50 punktas) ir pan.
24. Iš šios nutarties 14–17 punktuose išdėstytų aplinkybių yra aišku, kad pirmosios instancijos teismas kaip nenagrinėtiną teisme atsisakė priimti apeliantės ieškinį dėl to, jog ieškovė jau kreipėsi į teismą dėl ankstesnių perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų ginčo Pirkime, panaikinimo. Teismo vertinimu, dėl to ieškovės teisė į gynybą ginčo Pirkime bus pakankamai užtikrinta. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinyje apeliantė perkančiosios organizacijos sprendimo dėl Pirkimo laimėtojo nustatymo neteisėtumą ir nepagrįstumą susieja su ankstesnio atsakovės sprendimo atmesti jos pasiūlymą neteisėtumu, teismas pripažino, jog tokiu būdu ankstesnėje byloje nustatytos aplinkybės lems bylos pagal šį ieškinį nutraukimą. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, tokios išvados yra nepagrįstos bei neatitinka pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos.
25. Minėta, kad UAB „Rofolis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo ginčijo atsakovės sprendimus atmesti jos pasiūlymą ginčo Pirkime. Šios bylos ieškiniu ieškovė ginčija perkančios organizacijos sprendimą Pirkimo laimėtoju pripažinti kitą (vienintelį ginčo Pirkime likusį) tiekėją. LITEKO duomenimis, UAB „Rofolis“ teisminio nagrinėjimo metu, 2025 m. liepos 30 d. Šiaulių apygardos teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą Nr. e2-391-1042/2025, pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriame prašė papildomai panaikinti Infrastruktūros valdymo agentūros 2025 m. liepos 17 d. ir 2025 m. liepos 28 d. sprendimus. Tačiau Šiaulių apygardos teismas 2025 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovės prašymą atsisakė priimti, nustatęs, kad ginčo ribų praplėtimas akivaizdžiai užvilkins bylos nagrinėjimą. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. sprendimu išnagrinėtos bylos ir šios bylos dalykas, nors ir susijęs, tačiau nėra tas pats. Tokiu būdu negalima teigti, kad ieškovei ginčijant perkančiosios organizacijos sprendimus dėl tiekėjos pasiūlymo atmetimo, bus išspręstas ir perkančiosios organizacijos sprendimo dėl laimėjusio pasiūlymo pripažinimo teisėtumo klausimas, kaip iš esmės nutarta skundžiamoje nutartyje. Todėl nėra pagrindo nuspręsti, kad ankstesnių perkančiosios organizacijos sprendimų ginčijimas ir (ar) kreipimasis į teismą dėl jų panaikinimo, lemia tiekėjo suinteresuotumą ginčyti vėlesnius tame pačiame viešajame pirkime atsakovės priimtus sprendimus. Be to, minėta, kad net ir iš viešojo pirkimo procedūros pašalintas tiekėjas nepraranda teisinio suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo rezultatus, nes jis potencialiai gali siekti naujos viešojo pirkimo procedūros (žr. šios nutarties 22 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020 24 punktas).
26. Aplinkybė, kad šios bylos ieškinyje apeliantė, nesutikdama su atsakovės 2025 m. liepos 17 d. sprendimu dėl UAB „Naresta“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu, jos neteisėtumą susieja ir su, jos vertinimu, neteisėtu tiekėjos pasiūlymo atmetimu, taip pat nepaneigia ieškovės suinteresuotumo ginčyti sprendimą dėl ginčo Pirkimo laimėtojo nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, konstatavo, kad nepriklausomai nuo ginčo dėl atsakovės 2025 m. gegužės 9 d. sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą baigties, ši byla, jei būtų iškelta, būtų nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto arba 3 punkto pagrindu. Pirmiau minėta, kad nėra pagrindo sutapatinti apeliantės reikalavimų, pareikštų skirtinguose ieškiniuose. Be to, tokiu būdu teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, iš esmės pasisakė dėl ginčo esmės, t. y. ginčo išnagrinėjimo rezultato. Tačiau iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.9 punktas; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 101 punktas).
27. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad ieškinio priėmimo klausimą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ieškinį dėl viešajame pirkime priimtų sprendimų panaikinimo teikiančio asmens teisinio suinteresuotumo, todėl nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės sprendimą dėl viešojo pirkimo rezultatų. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl Infrastruktūros valdymo agentūros viešojo pirkimo „Daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr. 19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo ir rangos darbai“ komisijos 2025 m. liepos 17 d. sprendimo nustatyti UAB „Naresta“ pateiktą pasiūlymą laimėjusiu panaikinimo panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės –
ieškovės UAB „Rofolis“ ieškinys (ieškinio reikalavimas dėl Pirkimo komisijos 2025 m. liepos 17 d. sprendimo panaikinimo) priimamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl Infrastruktūros valdymo agentūros viešojo pirkimo „Daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr. 19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo ir rangos darbai“ komisijos 2025 m. liepos 17 d. sprendimo nustatyti UAB „Naresta“ pateiktą pasiūlymą laimėjusiu panaikinimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Rofolis“ ieškinį (ieškinio reikalavimą dėl viešojo pirkimo „Daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr. 19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo ir rangos darbai“ komisijos 2025 m. liepos 17 d. sprendimo nustatyti UAB „Naresta“ pateiktą pasiūlymą laimėjusiu panaikinimo) priimti.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.