- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-31
- Bylos Nr.
- e2-391-1042/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00675-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Atsakovas
- Infrastruktūros valdymo agentūrai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „R.“ ieškinį atsakovei Infrastruktūros valdymo agentūrai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „R.“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Infrastruktūros valdymo agentūros viešojo pirkimo „Daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr. 19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo ir rangos darbai“ komisijos 2025 m. gegužės 9 d. sprendimą; 2) panaikinti Infrastruktūros valdymo agentūros viešojo pirkimo „Daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr. 19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo ir rangos darbai“ komisijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovės 2025 m. gegužės 16 d. pretenzija; 3) įpareigoti Infrastruktūros valdymo agentūros viešojo pirkimo „Daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr. 19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo ir rangos darbai“ komisiją UAB „R.“ pasiūlymą nagrinėti iš naujo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė teigė, kad dalyvavo atsakovės paskelbtame pirkime „Daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr. 19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo ir rangos darbai“. Tvirtino, kad 2025 m. gegužės 9 d. atsakovės sprendimu ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, kaip pateiktas grėsmę nacionaliniam saugumui keliančio subjekto. Atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovė verčiasi statybine veikla, kurią vykdo tik Lietuvos Respublikoje; apie 20 metų dalyvauja viešuosiuose pirkimuose; ieškovės akcininkė A. M., nors ir yra (duomenys neskelbtini) pilietė, tačiau turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi tik nedidelę dalį – 34 proc. įmonės akcijų. Ieškovės vertinimu, bendrovės dalyvavimas pirkime nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. liepos 30 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai. Šiuose paaiškinimuose ieškovė pabrėžė, kad kompetentingų institucijų pateikta informacija neparodė ieškovės akcininkės keliamos grėsmės nacionalinio saugumo interesams; akcininkė nėra laikytina ieškovę kontroliuojančiu asmeniu ir faktiškai nedalyvauja ieškovės valdyme; Migracijos departamentas yra išdavęs akcininkei laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Infrastruktūros valdymo agentūra prašė ieškovės UAB „R.“ ieškinį atmesti.
5. Atsakovė nurodė, kad kompetentinga institucija pripažino, jog pirkimo sutarties sudarymas su ieškove UAB „R.“ keltų grėsmę nacionaliniam saugumui. Pažymėjo, kad neturėjo diskrecijos papildomai vertinti minėtų išvadų pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
6. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė Infrastruktūros valdymo agentūra (toliau ir PO) neskelbiamų derybų būdu vykdė viešąjį pirkimą, kurio objektas Daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr. 19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo paslaugos ir statybos darbai (pirkimo sąlygų 2.1 punktas). Infrastruktūros valdymo agentūros direktorius 2024 m. rugsėjo 13 d. įsakymu sudarė Daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr.19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo ir rangos darbų viešojo pirkimo komisiją, kuriai buvo pavesta organizuoti ir atlikti darbų pirkimo procedūras. 2024 m. lapkričio 20 d. ieškovė UAB „R.“ pateikė PO savo pasiūlymą. 2025 m. gegužės d. 9 sprendimu PO, atsižvelgdama į kompetentingų institucijų pateiktą informaciją dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, atmetė ieškovės pasiūlymą. 2025 m. gegužės 16 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl 2025 m. gegužės 9 d. sprendimo, prašydama jį panaikinti, tačiau atsakovės pretenzija buvo atmesta, kaip nepagrįsta.
7. Byloje ieškovė kelia atsakovės sprendimo dėl jos pasiūlymo atmetimo neinformatyvumo ir jos atitikties nacionalinio saugumo kriterijams klausimus.
Dėl grėsmės nacionaliniam saugumui
8. Pagal Viešųjų pirkimo įstatymo 92 straipsnio 12 dalį šio įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje ir 47 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją, reikalinga įvertinti, ar perkančiosios organizacijos, veikiančios gynybos srityje, ketinama sudaryti pirkimo sutartis keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams, pagal perkančiosios organizacijos kreipimąsi teikia kompetentingos institucijos, vadovaudamosios Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais sandorių dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių gynybos srityje, atliekamiems pirkimams atitikties dėl nacionalinio saugumo interesų vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pirkimo objektas Daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr. 19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo paslaugos ir statybos darbai (pirkimo sąlygų 2.1 papunktis) yra ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektas ir tai patvirtina Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pagal minėto įstatymo 6 straipsnį valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, pagal kompetenciją priimdamos sprendimus, susijusius su Projekto įgyvendinimu, visapusiškai bendradarbiauja tarpusavyje.
10. Taigi, PO, vykdydama ginčo pirkimą ir įvertindama pirkimo objekto pobūdį bei visuomeninę svarbą, turėjo vadovautis pirkimo sąlygomis ir vertinti kompetentingų institucijų pateiktus duomenis dėl pirkimo dalyvių atitikties pirkimo sąlygoms.
11. Perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų, veikiančių gynybos srityje, atliekamų pirkimų atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. V-623, 4 punktą perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų, veikiančių gynybos srityje, pirkimų informaciją, susijusią su nacionalinio saugumo interesais, vertina KAM, veikianti Nacionalinio saugumo interesų vertinimo krašto apsaugos sistemos atliekamuose viešuosiuose pirkimuose, bei finansuojant eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje, komisija (toliau ir komisija).
12. Pirkimo sąlygų 14.4 punkte nustatyta, kad nustačius galimą laimėtoja, pirkimo komisija kreipiasi į kompetentingas institucijas dėl informacijos, ar tiekėjas, jo subtiekėjas, gamintojas ar jų siūlomos paslaugos ar darbai gali kelti grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui. Pirkimo sąlygų 15.1.10 punkte nurodyta, kad pirkimo komisija atmeta galutinį pasiūlymą, jeigu kompetentingos institucijos pateikia informacijos, kad tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi ar gamintojas (įskaitant jo valdymo organus, akcininkus, teikiamų paslaugų, tiekiamų prekių, įrangos ypatybes) kelia grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui ar turi interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą ir taip sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Perkančioji organizacija visais atvejais gali laikyti, kad tiekėjas kelia grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui, jeigu ji gauna kompetentingų institucijų pateiktą tai patvirtinančią informaciją.
13. Esant prieš tai minėtoms sąlygoms, akivaizdu, kad PO neturi pakankamai kompetencijos visapusiškai įvertinti pirkimų informaciją, susijusią su nacionalinio saugumo interesais ir tokį vertinimą atlieka specialiai sukurta komisija. PO dėl kompetencijos stokos ir nepavestų funkcijų taip pat negali savaip interpretuoti kompetentingos institucijos (šiuo atveju komisijos) pateiktos informacijos dėl tiekėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui.
14. Pažymėtina, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo (įskaitant jų teikiamų paslaugų, tiekiamų prekių, įrangos ypatybes) nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
15. Pagal pirkimo sąlygų 15.1.10 punktą pirkimo komisija atmeta galutinį pasiūlymą, jeigu dalyvis neatitinka reikalavimų, susijusių su nacionaliniu saugumu.
16. Taigi, pirkimo sąlygos buvo aiškios ir jų turinys buvo žinomas dalyviams.
17. Byloje nustatyta, kad viena iš ieškovės UAB „R.“ akcininkų yra (duomenys neskelbtini) pilietė, kuriai priklauso didelė bendrovės akcijų dalis ir šią informaciją kompetencijos ribose įvertino komisija.
18. Bylos duomenimis, Gynybos resursų agentūra prie krašto apsaugos ministerijos kreipėsi į Nacionalinio saugumo interesų vertinimo krašto apsaugos sistemos atliekamuose viešuosiuose pirkimuose bei finansuojant eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje komisiją, pašydama įvertinti ar viešojo pirkimo sutarties sudarymas su UAB „R.“ nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.
19. Iš bylos duomenų matyti, kad Nacionalinio saugumo interesų vertinimo krašto apsaugos sistemos atliekamuose viešuosiuose pirkimuose bei finansuojant eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje komisija, įvertinusi informaciją, kad viena įmonės akcininkių, kontroliuojančių 33,99 proc. bendrovės akcijų yra (duomenys neskelbtini) pilietė, 2025 m. balandžio 4 d. posėdžio metu bendru sutarimu nutarė pripažinti, kad UAB „R.“ atitinka Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytą investuotojų atitikties nacionaliniam saugumui vertinimo kriterijų ir pirkimo sutarties sudarymas su UAB „R.“ dėl daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr. 19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo paslaugos ir statybos darbų įsigijimo keltų grėsmę nacionaliniam saugumui.
20. Komisija, įvertinusi UAB „R.“ pretenzijoje pateiktą papildomą informaciją, 2025 m. gegužės 28 d. posėdžio metu nusprendė, jog pateiktos naujos faktinės aplinkybės nepaneigia grėsmės nacionaliniam saugumui ir nutarė palikti galioti komisijos 2025 m. balandžio 4 d. posėdžio metu priimtą sprendimą. Komisija pažymėjo, kad krašto apsaugos sistema yra sudariusi ne vieną pirkimo sutartį su UAB „R.“, tačiau sutartys yra vykdomos objektuose, kurie nepasižymi tokia esmine svarba nacionaliniam saugumui, kaip šio pirkimo objektas. Komisijos vertinimu, tai, kad UAB „R.“ akcininkei yra leista laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepašalina 2025 m. balandžio 4 d. komisijos protokole išdėstytų grėsmių nacionaliniam saugumui, o aplinkybės, kad asmuo gali gyventi Lietuvoje, jokiu būdu nereiškia, kad to asmens valdoma bendrovė gali dalyvauti strateginės reikšmės projektuose Lietuvoje.
21. Pagal Viešųjų pirkimo įstatymo 47 straipsnio 8 dalį perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, atlikdama pirkimą, susijusį su nacionaliniu saugumu, laiko, kad tiekėjas turi interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą, jeigu ji turi kompetentingų institucijų informacijos, kad tiekėjas, jo subtiekėjai ar ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, ar juos kontroliuojantys asmenys turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-147-553/2024 išaiškino, kad PO, gavusi kompetentingos institucijos informaciją, jog tiekėjas nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, neturi pareigos atlikti tolesnio pateiktos informacijos vertinimo ir vien šiuo pagrindu gali laikyti, jog tiekėjas yra nepatikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui (45 punktas).
23. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, sprendžia, jog atsakovė, gavusi informaciją, kad UAB „R.“ akcininkė, turinti 33,99 proc. bendrovės akcijų yra (duomenys neskelbtini) pilietė, taip pat komisijos raštą dėl UAB „R.“ neatitikties nacionalinio saugumo reikalavimams dėl keliamos grėsmės, turėjo teisinį pagrindą atmesti ieškovės pirkimo pasiūlymą ir neprivalėjo detaliau analizuoti UAB „R.“ nurodytą informaciją. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta informacija, kad bendrovės akcininkė realiai nedalyvauja visuotiniuose bendrovės akcininkų susirinkimuose, o visus sprendimus priima bei pasirašo jos sutuoktinis, nepaneigia komisijos išvadų pagrįstumo.
24. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti ieškovės ieškinio, rašytinių paaiškinimų teiginiai neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, 423⁸ straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R.“ ieškinį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.