- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- e2A-147-553/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00975-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Neringa Švedienė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Neringos Švedienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės mokslinio-techninio susivienijimo ,,Novatex“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės mokslinio-techninio susivienijimo ,,Novatex“ ieškinį atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „ProGear LT“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė mokslinis-techninis susivienijimas (toliau – UAB MTS) „Novatex“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Gynybos resursų agentūra, perkančioji organizacija) sprendimus: 1) atmesti pasiūlymą pirmoje, antroje ir penktoje riboto konkurso „CBRN įranga“ (pirkimo Nr. 633688) (toliau – Pirkimas) dalyse ir antroje Pirkimo dalyje laimėjusiu pripažinti UAB „ProGear LT“ pasiūlymą; 2) atsisakyti pateikti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) 2023 m. birželio 30 d. rašte nurodytą teiginį „sutarties sudarymas su UAB MTS „Novatex“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“ pagrindžiančius motyvus (sutrumpintus motyvus) ar pirminius informacijos šaltinius, kuriais remiantis buvo pateiktas aptariamas teiginys arba sudaryti galimybę su šia informacija susipažinti ieškovei ar jos atstovui (advokatui), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pateikė paraišką dalyvauti Pirkime, jog perkančiosios organizacijos 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu ji buvo pripažinta atitinkančia Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Paaiškino, kad pateikė pasiūlymą Pirkime, kuris perkančiosios organizacijos 2023 m. kovo 30 d. sprendimu pripažintas laimėjusiu Pirkimo pirmą, antrą ir penktą dalis, tačiau 2023 m. gegužės 24 d. ieškovė buvo informuota, jog, remiantis iš kitų valstybės institucijų gauta informacija, perkančioji organizacija priėmė sprendimą panaikinti ankstesnį sprendimą pripažinti ją laimėjusia Pirkimą nurodytose dalyse bei šiose Pirkimo dalyse grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą. Nors prašė perkančiosios organizacijos įvardinti valstybės institucijas, pateikusias nurodytą informaciją apie jos (ne)patikimumą, tačiau perkančioji organizacija atsisakė tai padaryti, motyvuodama tuo, kad institucijų raštuose pateikta informacija žymima slaptumo žymomis „Konfidencialiai“ ir „Slaptai“, todėl negali būti pateikta Pirkimo dalyviui, taip pat tokios informacijos pateikimas prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – VTPĮ) nuostatoms.
3. Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija 2023 m. rugpjūčio 9 d. pranešė apie pasiūlymo atmetimą ir sprendimą UAB „ProGear LT“ pasiūlymą pripažinti laimėjusiu Pirkimo antrą dalį. Ieškovė nurodė paprašiusi perkančiosios organizacijos pateikti kompetentingos institucijos išvadą arbą ją pagrindžiančius argumentus, kurių pagrindu buvo konstatuota, kad ji yra nepatikima ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Perkančioji organizacija pateikė KAM 2023 m. birželio 30 d. raštą, kuriame yra pateiktas deklaratyvus teiginys, nenurodant jo motyvų, kad sutarties sudarymas su ieškove kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl siūloma atmesti pasiūlymą Pirkimo dokumentuose nustatyta tvarka. 2023 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai prašymą nurodyti teiginį „sutarties sudarymas su UAB MTS „Novatex“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“ pagrindžiančius motyvus (sutrumpintus motyvus) ar pirminius informacijos šaltinius, kuriais remiantis buvo pateiktas aptariamas teiginys arba sudaryti galimybę su šia informacija susipažinti ieškovei ar jos atstovui (advokatui), tačiau 2023 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu perkančioji organizacija informavo, kad pasiūlymas buvo atmestas, atsižvelgiant į kompetentingų institucijų pateiktą informaciją, turinčią slaptumo žymas, todėl, vadovaujantis VTPĮ, ji negali būti pateikta susipažinti tretiesiems asmenims.
4. Prašomų panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimų neteisėtumą ieškovė grindė tuo, kad sprendimas dėl jos pasiūlymo atmetimo priimtas, pažeidžiant Pirkimo sąlygas, nes perkančioji organizacija atmetė ne paraišką, o pasiūlymą, po kurio pripažinimo laimėjusiu atitinkamas Pirkimo dalis pastaroji neturėjo teisės grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją. Be to, perkančioji organizacija neturi įrodymų, kad ieškovė nėra patikima ir kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija pakankamai nemotyvavo sprendimų ir tokiu būdu pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo bei tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – VPAGSSĮ) 6 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė teigė, kad tokius sprendimus perkančioji organizacija priėmė dėl konflikto su viena iš jos darbuotojų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nusprendė, kad perkančioji organizacija turėjo teisę dėl ieškovės patikimumo ir pavojaus nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui spręsti ir po sprendimo, kuriuo pripažino pastarosios paraišką atitinkančia Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, priėmimo. Pažymėjo, kad tik po ieškovės kvalifikacijos įvertinimo perkančioji organizacija gavo KAM 2023 m. birželio 30 d. išvadą, jog sutarties sudarymas su ieškove kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti 2011 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011, jog nepaisant to, kad perkančiajai organizacijai priėmus tam tikrus procedūrinius sprendimus jie viešųjų pirkimų santykių subjektams sukuria teisinius padarinius, t. y. poreikį pereiti į kitą konkurso etapą, tai neturi lemti perkančiosios organizacijos pareigos sudaryti viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, kuris iš tiesų ar manomai nepagrįstai pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygas.
5. Teismas nurodė, kad pagal VPAGSSĮ 34 straipsnio 6 dalį perkančioji organizacija visais atvejais gali laikyti, jog tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, jeigu gauna kompetentingų institucijų pateiktą tai patvirtinančią informaciją. Pažymėjo, kad perkančioji organizacija yra gavusi pirmiau nurodytą KAM 2023 m. birželio 30 d. išvadą. Teismas nusprendė, kad ieškovei buvo išsamiai paaiškinta, kas nulėmė jos pasiūlymo atmetimą. Pažymėjo, kad dokumentai, kuriais buvo grindžiama aptariama išvada, pasirengimo bylos nagrinėjimui metu buvo išslaptinti, tačiau jų nėra būtinybės pateikti, siekiant įsitikinti išvados dėl ieškovės nepatikimumo ir grėsmės nacionaliniam saugumui pagrįstumu.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė argumentų, dėl kurių Pirkimo antros dalies laimėtoja negalėjo būti pripažinta UAB „ProGear LT“, todėl, konstatavęs, jog ieškovės ginčijamas sprendimas dėl jos pasiūlymo atmetimo yra pagrįstas ir teisėtas, nenustatė pagrindo panaikinti sprendimą dėl trečiojo asmens pasiūlymo įvertinimo.
7. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atsisakyti pateikti KAM 2023 m. birželio 30 d. išvadą pagrindžiančius motyvus ar pirminius informacijos šaltinius, kuriais remiantis buvo pateikta nurodyta išvada, arba sudaryti galimybę susipažinti su šia informacija ieškovei arba jos atstovui. Nurodė, kad konkretūs duomenys apie ieškovės dalyvavimo Pirkime grėsmę nacionaliniam saugumui pripažinti slapta informacija, kurios ieškovei negalima atskleisti pagal VTPĮ. Teismas pažymėjo, kad dalis nurodytos informacijos buvo išslaptinta ir 2023 m. lapkričio 27 d. pateikta teismui, tačiau teismo nutartimi atsisakyta ją pridėti prie bylos. Nurodė, kad po atitinkamos informacijos išslaptinimo ieškovė turi teisę susipažinti su šia informacija.
8. Dėl ieškovės argumentų, kad ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pasiūlymo atmetimo nebuvo pakankamai motyvuotas, teismas pažymėjo, jog ši aplinkybė vertinama VPAGSSĮ normų kontekste, kurios nustato, kad perkančioji organizacija visais atvejais gali laikyti, jog tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, jeigu ji gauna kompetentingų institucijų pateiktą tokias aplinkybes patvirtinančią informaciją. Teismas nurodė, kad perkančiosios organizacijos susirašinėjimas su ieškove patvirtina, jog pastarajai buvo paaiškinta sprendimo dėl pasiūlymo atmetimo esmė, faktinis bei teisiniai pagrindai, o išsamaus atsakymo į ieškovės paklausimus dėl to, kas konkrečiai lėmė nurodytą KAM išvadą, pateikimas nebuvo galimas dėl to, kad ieškovė neturi leidimo susipažinti ar dirbti su įslaptinta informacija.
9. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad jos pasiūlymo atmetimą lėmė konfliktas su perkančiosios organizacijos darbuotoja R. Š., kuri yra Cheminės, biologinės ir radiacinės apsaugos priemonių ir įrangos skyriaus vedėja. Nurodė, kad ieškovė nepateikė tokią faktinę aplinkybę patvirtinančių įrodymų, be to, sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo priėmė ne nurodyta darbuotoja, o perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija, be to, šio sprendimo pagrindas nurodytas KAM 2023 m. birželio 30 d. išvadoje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti į bylą kartu su skundu pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti, ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, liudytojais apklausti buvusį ieškovės darbuotoją A. J. ir generalinę direktorę Z. T. bei jos pavaduotoją A. R. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Teismas atliko procesinius veiksmus, keliančius pagrįstų abejonių jo nešališkumu: 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, tenkino nepagrįstus atsakovės prašymus pratęsti procesinius terminus atsiliepimui į ieškinį ir triplikui pateikti, 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmetė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojus, atsisakė priimti ieškovės rašytinius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl atsakovės kartu su tripliku pateiktų naujų įrodymų vertinimo, taip pat teismas bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dieną priėmė procesinį sprendimą, kuriuo atsisakė į bylą priimti atsakovės pateiktus įrodymus, susijusius su įslaptinto dokumento išslaptinimu.
10.2. Tik kartu su tripliku atsakovė pateikė teismui Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM (toliau – AOTD) 2023 m. kovo 30 d. rašto išrašą, kuriame išdėstyti sutrumpinti motyvai nulėmė KAM išvadą, kad Pirkimo sutarties sudarymas su ieškove kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, taip pat KAM nacionalinio saugumo interesų vertinimo krašto apsaugos sistemos atliekamuose viešuosiuose pirkimuose bei finansuojant eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje komisijos (toliau – Nacionalinio saugumo komisija) posėdžio protokolo išrašą. Kaip matyti iš teismo sprendimo 13 punkto, teismas skundžiamą sprendimą pagrindė nurodytais tripliko priedais, todėl šie dokumentai turėjo esminę reikšmę teisingam ginčo išsprendimui.
10.3. Iki tripliko pateikimo ieškovė neturėjo galimybės pateikti teismui rašytinių paaiškinimų ir juos pagrindžiančių įrodymų, todėl darytina išvada, kad teismas, atsisakęs juos priimti, netinkamai organizavo įrodinėjimo procesą, pažeidė civilinio proceso dispozityvumo principą bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 181 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl to nurodytus dokumentus prašoma priimti, peržiūrint skundžiamą sprendimą apeliacine tvarka.
10.4. Į bylą turėtų būti priimti ir atsakovės kartu su tripliku pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad AOTD pagal kompetenciją neturi pakankamai duomenų apie ieškovės nepatikimumą ir keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, o Nacionalinio saugumo komisijos nutarimas buvo priimtas, pažeidžiant imperatyvias teisės normas.
10.5. Teismo šališkumą patvirtina ir tai, kad teismas nepasisakė dėl dublike išdėstytų argumentų. Be to, sprendime nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos ir atsakovės darbuotojos konfliktą, nors atsisakė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausiant nurodytame konflikte dalyvavusius asmenis. Taigi, teismas nepagrįstai ir neteisėtai susiaurino ginčo ribas.
10.6. Teismas netyrė ir nenagrinėjo ieškovės nurodytų priežasčių, lėmusių atsakovės grįžimą į pasiūlymų vertinimo stadiją dėl ieškovės ir atsakovės darbuotojos konflikto. Teismas taip pat nepasisakė dėl atsakovės pareigos, vertinant ieškovės atitikimą Pirkimo sąlygų 7.2.3 punkto reikalavimui, prašyti patikslinti arba paaiškinti pasiūlymą. Būtent dėl šios pareigos neįvykdymo perkančioji organizacija Nacionalinio saugumo komisijai nepateikė ieškovės pozicijos dėl AOTD rašte nurodytų faktinių aplinkybių, o Nacionalinio saugumo komisija nutarimą priėmė, neturėdama visapusiškos informacijos apie AOTD rašte nurodytas aplinkybes ir nežinodama, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) teisės aktų nustatyta tvarka yra išdavęs ieškovei tiekėjo patikimumo pažymėjimą, suteikiantį ieškovei ir jos vadovei teisę susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“.
10.7. Teismas sprendime pasisakė tik dėl Nacionalinio saugumo komisijos nutarimo. Byloje buvo keliamas klausimas, ar šis dokumentas buvo priimtas teisėtai, tačiau šios aplinkybės teismas neįvertino. Nustačius, kad Nacionalinio saugumo komisijos nutarimas buvo priimtas neteisėtai, toks dokumentas negalėtų būti ir ginčo pasiūlymo atmetimo pagrindu.
10.8. Teismas klaidingai nusprendė, kad ieškovė neturi teisės susipažinti su įslaptinta informacija. Teismas nesiaiškino, kokiomis žymomis buvo pažymėtas Nacionalinio saugumo komisijos nutarimas ir AOTD 2023 m. kovo 30 d. raštas. Iš pastarojo dokumento matyti, kad jis buvo pažymėtas žyma „Konfidencialiai“ ir galėjo būti ieškovei pateiktas susipažinti. Teismas nepasisakė ir dėl to, ar atsakovė, gavusi įslaptintą informaciją, siekdama tinkamai motyvuoti ginčijamus sprendimus, ex officio (savo iniciatyva) neturėjo kreiptis į atitinkamas institucijas dėl informacijos išslaptinimo ir, tik šios informacijos neišslaptinus, pagrįsti byloje ginčijamus sprendimus.
10.9. Remiantis VPAGSSĮ 34 straipsnio 6 dalimi ieškovė AOTD 2023 m. kovo 30 d. rašto surašymo, Nacionalinio saugumo komisijos nutarimo bei sprendimo dėl ginčo pasiūlymo atmetimo priėmimo metu turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotus ieškovės patikimumą ir atitikimą nacionalinio saugumo interesams patvirtinančius dokumentus, pagrindžiančius teisę ir galimybę dalyvauti ne tik Pirkime, bet ir pirkimuose, susijusiuose su įslaptintos informacijos naudojimu.
10.10. Teismas nevertino AOTD 2023 m. kovo 30 d. rašto, kuris, anot atsakovės, tapo pagrindu atnaujinti Pirkimo procedūras ir kreiptis į Nacionalinio saugumo komisiją (teismas šio rašto nepriėmė į bylą). Nurodytas raštas buvo surašytas 2023 m. kovo 30 d. ir adresuotas ne atsakovei, o kitai perkančiajai organizacijai. Šiame rašte AOTD tiesiogiai nurodė, kad neturi duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė nėra patikima ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
10.11. Atsakovė Nacionalinio saugumo komisijai nepateikė duomenų apie tai, kad ieškovei VTPĮ nustatyta tvarka buvo išduotas ir galiojo tiekėjo patikimumo pažymėjimas ir jos darbuotojams bei vadovei buvo suteikta teisė susipažinti su įslaptinta informacija, pažymėta slaptumo žyma „Konfidencialiai“. Jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtinto perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų, veikiančių gynybos srityje, atliekamų pirkimų atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 11.2.3 punkto reikalavimus ir pasikreipusi į VSD, kuris ir išdavė ieškovei nurodytus dokumentus, VSD pagal kompetenciją būtų pateikęs atsakovei informaciją apie ieškovės patikimumo ir lojalumo Lietuvos Respublikai patikrinimo rezultatus bei turimą teisę susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija.
10.12. Atsakovė, pažeisdama tiekėjų nediskriminavimo ir skaidrumo principus (VPAGSSĮ 6 straipsnio 1 dalis) tyčia, prisidengdama tariamomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui, siekė pašalinti ieškovę iš Pirkimo, taip proteguodama antroje vietoje likusią UAB „ProGear LT“.
10.13. AOTD raštas buvo surašytas ir atsakovei persiųstas 2023 m. kovo 30 d. Taigi, vėliausiai nuo 2023 m. kovo 31 d. atsakovei tapo žinomos rašte nurodytos aplinkybės. Tik 2023 m. gegužės 18 d. (jau po konflikto su atsakovės Cheminės, biologinės ir radiacinės apsaugos priemonių ir įrangos skyriaus vedėja R. Š.) ir praėjus daugiau nei pusantro mėnesio nuo AOTD rašto gavimo dienos atsakovė nusprendė panaikinti sprendimą pripažinti pasiūlymą laimėjusiu pirmą, antrą ir penktą Pirkimo dalis bei šiose Pirkimo dalyse grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą.
10.14. Sprendime teismas nurodė, kad ieškovei buvo paaiškintos pasiūlymo atmetimo priežastys. Tačiau teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir nenustatinėjo tikrųjų priežasčių, paskatinusių atsakovę tik po daugiau nei pusantro mėnesio nuo AOTD rašto gavimo dienos pakartotinai atlikti pasiūlymų vertinimą.
10.15. Net ir tuo atveju, jei ieškovė neturėtų teisės susipažinti su įslaptinta informacija, atsakovės prisidengimas slaptumo žymas turinčiomis pažymomis, nepateikiant įrodymų, kad ji ėmėsi veiksmų tam, jog tokios pažymos ar konkrečios jų dalys VTPĮ nustatyta tvarka būtų išslaptintos arba pažymas parengusios institucijos atsakovei raštu nurodytų tik sutrumpintus motyvus, neatskleidžiant valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, laikytinas neatitinkančiu viešųjų pirkimų principų bei suponuoja išvadą apie atsakovės neteisėtą elgesį Pirkimo metu.
10.16. Atsakovei iš naujo vertinant ieškovės kvalifikaciją pasiūlymų vertinimo stadijoje, ji privalėjo vadovautis Pirkimo sąlygomis, nustatančiomis paraiškų vertinimo taisykles. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė.
10.17. Nepaisant to, kad atsakovė ieškovės kvalifikaciją patikimumo ir pavojaus nekėlimo nacionaliniam saugumui ar kitos valstybės narės saugumui aspektu vertino ne paraiškų, o pasiūlymų vertinimo stadijoje, taip formaliai pažeisdama Pirkimo sąlygas, ji privalėjo vadovautis Pirkimo sąlygų 7.1 punkto reikalavimais, t. y. gavusi duomenis apie ieškovės nepatikimumą ir jos keliamą pavojų nacionaliniam saugumui ar kitos valstybės narės saugumui, atsakovė privalėjo paprašyti ieškovės per protingą terminą pateikti paaiškinimą dėl šios aplinkybės.
10.18. Atsakovei byloje nepripažinus kilusio konflikto tarp ieškovės darbuotojo ir atsakovės darbuotojos, ieškovė priversta konflikto faktą įrodinėti savo paaiškinimais bei liudytojų parodymais. Vertinant tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir taip apribojo galimybę įrodyti tikrąsias sprendimo dėl pasiūlymo atmetimo priėmimo priežastis, šis procesinis prašymas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviečiant ir bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojų procesiniu statusu apklausiant skunde nurodytus asmenis.
Atsiliepimas
11. Atsakovė Gynybos resursų agentūra atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsisakyti priimti su skundu pateiktus naujus įrodymus ir netenkinti prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismo šališkumo klausimas buvo išspręstas teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi. Ieškovės pozicija dėl teisėjo šališkumo paremta subjektyviu aplinkybių vertinimu.
11.2. Ieškovė nepagrindė argumento, kad tikroji pasiūlymo atmetimo priežastis buvo jos konfliktas su atsakovės darbuotoja, todėl teismas pagrįstai jį atmetė. Tokiu argumentu ieškovė siekia suklaidinti teismą ir nukreipti dėmesį nuo bylos esmės ir tikrųjų atsakovės bei kitų krašto apsaugos sistemos institucijų sprendimų priėmimo motyvų, t. y. kad ieškovė kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir dėl to privalo būti pašalinta iš Pirkimo procedūrų.
11.3. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai – išrašas iš dviejų 2022 m. balandžio 17 d. atliktų skambučių išklotinių, negali patvirtinti tikrojo tokių skambučių turinio bei aplinkybės, kad įvyko nurodytas konfliktas. Be to, Cheminės, biologinės ir radiacinės apsaugos priemonių ir įrangos skyriaus vedėja nevykdo funkcijų, susijusių su tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimu, ir nedalyvauja viešųjų pirkimų komisijų veikloje.
Atsiliepimas
11.4. Atsakovė neturėjo pareigos paprašyti ieškovės paaiškinti ar patikslinti pasiūlymą. Atsakovė, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, susidarius ginčo situacijai, negalėjo padaryti vienareikšmės išvados dėl Pirkime dalyvaujančio tiekėjo paraiškos ar pasiūlymo atmetimo dėl priežasčių, susijusių su grėsme nacionaliniam saugumui, todėl kreipėsi į Nacionalinio saugumo komisiją, kuri pateikė atsakymą, kad sutarties sudarymas su ieškove prieštarautų nacionalinio saugumo interesams. Taigi, atsakovė, gavusi kompetentingos institucijos vertinimą, neturėjo pagrindo abejoti šiuo atsakymu ir neturėjo abejonių, kad ieškovė neatitinka Pirkimo sąlygų. Be to, atsakovė iš ieškovės ir nereikalavo pateikti dokumentų, kuriuos būtų reikėję patikslinti ar paaiškinti.
11.5. Ir vienos kompetentingos institucijos išvada, kurioje būtų nustatyta, kad tiekėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra pakankamas pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą.
Šalies argumentai
11.6. Ieškovė skundo 53–68 pastraipoje nurodo naujus pirmosios instancijos teisme neteiktus argumentus.
11.7. Ieškovė netinkamai aiškina VSD išduoto leidimo dirbti su įslaptinta informacija svarbą šio Pirkimo kontekste. Ieškovės poziciją, kad leidimas dirbti su įslaptinta informacija yra aukštesnės galios įrodymas, patvirtinantis, jog atsakovės turimi įrodymai yra nepatikimi, paneigia VPAGSSĮ 34 straipsnio 6 dalyje nustatytas reglamentavimas. Ši norma nustato, kad, nepaisant to, ar tiekėjas turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija, kiekvieno atskiro pirkimo metu kompetentingos institucijos įvertina grėsmę konkrečios sutarties sudarymui ir gali priimti bei priima sprendimus, jog konkrečiu atveju sutarties sudarymas yra negalimas.
11.8. VPAGSSĮ 47 straipsnio 7 dalis nustato, kad perkančioji organizacija neturi pareigos pateikti tiekėjui bet kokios jo pageidaujamos informacijos, susijusios su pirkimu. Apie ieškovės atžvilgiu priimtus sprendimus jai buvo pranešta, kaip tai yra numatyta VPAGSSĮ 47 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
11.9. Tai, kad asmuo turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija, nereiškia, jog su bet kokia įslaptinta informacija jis turi būti supažindintas. Atsakovei įstatymas draudė atskleisti daugiau informacijos, nei nustatyta VPAGSSĮ 47 straipsnyje.
11.10. Teismas sprendime aptarė visus esminius argumentus, kuriais ieškovė grindė ieškinį. Ieškovė nepagrįstai bando praplėsti bylos nagrinėjimo dalyką ir paneigti ne perkančiosios organizacijos sprendimą ją pašalinti iš Pirkimo, o kompetentingos institucijos pateiktą vertinimą. Tokie ieškovės argumentai išeina už šio ginčo nagrinėjimo ribų, nes ieškinyje ji prašo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus.
11.11. Svarbu įvertinti Pirkimo objekto ir subjekto, kurio poreikiai yra tenkinami, svarbą. Šio pirkimo objektas yra įranga, skirta apsaugoti Lietuvos kariuomenės karius nuo cheminio, radiacinio ar biologinio ginklo sukeliamo poveikio žmogaus sveikatai ar gyvybei, todėl tam tikromis aplinkybėmis šios įrangos turėjimas yra būtina sąlyga Lietuvos kariuomenės personalo saugumui ir kariuomenės pajėgumui vykdyti užduotis. Krašto apsaugos sistemoje visi tiekėjai, o ypač tiekiantys svarbią karių sveikatai įrangą, negali kelti nė mažiausios rizikos ar abejonių dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams ar patikimumo.
11.12. Ieškovė žodinio proceso iš esmės reikalauja tam, kad būtų galima apklausti du liudytojus, kurie negali pateikti patikimos ir nešališkos informacijos dėl su bylos nagrinėjimo dalyku susijusių aplinkybių. Be to, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės pašalinimas iš Pirkimo nebuvo susijęs su jos nurodytu konfliktu, t. y. aplinkybėmis, kuriomis ieškovei įrodyti esą reikalingas žodinis procesas. Be to, šį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinių prašymų
13. Apeliantė skunde prašo priimti į bylą 2023 m. lapkričio 24 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus bei atsakovės 2023 m. lapkričio 27 d. į bylą pateiktus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Nurodo, kad, reaguodama į atsakovės triplike išdėstytas aplinkybes bei kartu su tripliku pateiktus dokumentus, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, kuriais siekė paneigti atsakovės argumentus, jog ieškovė kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti jos rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, netinkamai organizavo įrodinėjimo procesą ir pažeidė civilinio proceso dispozityvumo principą. Dėl to šie dokumentai teikiami bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje.
14. Apeliantė nurodo, kad į bylą turi būti priimti ir atsakovės 2023 m. lapkričio 27 d. pateikti dokumentai – AOTD 2023 m. lapkričio 16 d. raštas dėl įslaptinto dokumento išslaptinimo bei AOTD 2023 m. kovo 30 d. raštas dėl informacijos, susijusios su nacionaliniu saugumu, pateikimo. Šie dokumentai, anot apeliantės, patvirtina, kad dalis įslaptintame ir jai nepateiktame rašte buvusios informacijos turėjo žymą „Konfidencialiai“, o byloje esantys apeliantei išduoti patikimumo pažymėjimai suteikė teisę susipažinti su tokio pobūdžio slapta informacija.
15. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju egzistuoja pagrindas priimti apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus, tačiau tik tą dalį, kurioje yra pasisakoma dėl atsakovės veiksmų atitikimo Aprašo nuostatoms, kurios reglamentuoja procedūrą, vertinant tiekėjo pasiūlymo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui. Pažymėtina, kad tik su tripliku atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio saugumo komisijos 2023 m. birželio 28 d. posėdžio protokolą bei AOTD 2023 m. kovo 30 d. raštą dėl įslaptintos informacijos, susijusios su nacionaliniu saugumu, neįslaptintos dalies išrašo pateikimo. Šių dokumentų turinys iki tripliko pateikimo apeliantei nebuvo žinomas, todėl ji turėjo teisę pasisakyti dėl juose nurodytų aplinkybių, kiek tai yra susiję su byloje pareikšto ieškinio dalyku (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 423³ straipsnio 3 dalis). Su ieškinio faktiniu pagrindu bei ieškinio reikalavimais yra susiję ir atsakovės į bylą 2023 m. lapkričio 27 d. pateikti dokumentai – AOTD 2023 m. lapkričio 16 d. raštas dėl įslaptinto dokumento išslaptinimo bei AOTD 2023 m. kovo 30 d. raštas dėl informacijos, susijusios su nacionaliniu saugumu, pateikimo. Kaip nurodo apeliantė, iš šių dokumentų matyti, kad AOTD 2023 m. kovo 30 d. raštas buvo įslaptintas žyma „Konfidencialiai“, o ieškinyje apeliantė dėstė aplinkybes, kad jos darbuotojai turėjo teisę dirbti su įslaptinta informacija.
17. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje proceso stadijoje priėmus nurodytą apeliantės rašytinių paaiškinimų dalį bei atsakovės 2023 m. lapkričio 27 d. pateiktus įrodymus nebus pažeisti rungimosi bei šalių procesinio lygiateisiškumo principai, nes atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė pasisakė dėl apeliantės pozicijos, susijusios su Aprašo reikalavimų laikymusi, priimant sprendimą dėl apeliantės pašalinimo iš Pirkimo, bei perkančiosios organizacijos pareiga pateikti apeliantei įslaptintą informaciją (CPK 12, 17 straipsniai).
18. Kita apeliantės rašytinių paaiškinimų dalimi bei pateiktais įrodymais siekiama paneigti kompetentingų institucijų išvadas dėl apeliantės nepatikimumo ir grėsmės nacionaliniam saugumui dėl bendrovės ryšių su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos subjektais. Pažymėtina, kad ieškinio dalykas – atsakovės sprendimai, kuriais buvo atmestas apeliantės pasiūlymas atitinkamose Pirkimo dalyse ir atsisakyta pateikti KAM 2023 m. birželio 30 d. rašte nurodytą teiginį „sutarties sudarymas su UAB MTS „Novatex“ kelią grėsmę nacionaliniam saugumui“ pagrindžiančius motyvus ar pirminius informacijos šaltinius arba sudaryti galimybę su šia informacija susipažinti ieškovei ar jos atstovui. Taigi, kompetentingų institucijų išvados, kad apeliantė kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, pagrįstumas ir teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliantės rašytinių paaiškinimų nurodytą dalį bei įrodymus priimti atsisakoma.
19. Apeliantė skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą grindžia tuo, kad teismas atsisakė jį patenkinti ir apribojo galimybę įrodyti tikrąsias sprendimo dėl ieškovės pašalinimo iš Pirkimo priežastis – tarp apeliantės ir atsakovės darbuotojų kilusį konfliktą. Apeliantė teigia, kad ši faktinė aplinkybė įrodinėtina jos paaiškinimais bei liudytojų parodymais, todėl žodiniame teismo posėdyje liudytojais būtina apklausti buvusį jos darbuotoją, generalinę direktorę ir jos pavaduotoją.
20. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Taigi įstatymas nustato teismo diskrecijos teisę nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kuri gali būti ribojama tik išimtinais atvejais.
21. Nagrinėjamu atveju tokio būtinumo teisėjų kolegija nenustatė. Proceso teisės normos įpareigoja teismą operatyviai išnagrinėti viešųjų pirkimų bylas, nustatydamas trumpesnius procesinių dokumentų pateikimo terminus, šios kategorijos bylų išnagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose terminus (CPK 423⁵ straipsnio 1 dalis, 423⁶ straipsnio 2 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnio 3 dalis). Spartesnį viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimą skatina ir CPK 423¹ straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, o šalių procesiniuose dokumentuose pareikštas motyvuotas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas ir teismo atsisakymas patenkinti šį prašymą negali būti skundžiamas atskiruoju skundu. 2023 m. lapkričio 17 d. nutartyje teismas nurodė, kad atsakovės sprendimas dėl apeliantės pašalinimo iš Pirkimo nėra susijęs su pastarosios ir atsakovės darbuotojų konfliktu, todėl nusprendė, jog prašymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos yra pertekliniai ir nesusiję su ginčo dalyku. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino nurodytų apeliantės prašymų, kurių patenkinti šioje proceso stadijoje dėl paminėtų priežasčių taip pat nėra pagrindo. Tuo labiau kad vien subjektyvaus pobūdžio apeliantės ir jos buvusio bei esamų darbuotojų paaiškinimai nėra pakankami įrodyti skundo argumentą, jog ginčijamą atsakovės sprendimą lėmė nurodytas konfliktas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
22. Atsakovė riboto konkurso būdu vykdė Pirkimą, kuriuo siekė įsigyti branduolinės, biologinės, cheminės ir radiologinės apsaugos įrangą. Apeliantė pateikė paraišką dalyvauti Pirkime. Atsakovė pripažino, kad apeliantė atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir pakvietė pateikti pasiūlymą, kurį įvertinusi, 2023 m. kovo 30 d. sprendimu pripažino jį laimėjusiu pirmą, antrą ir penktą Pirkimo dalis.
23. 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu perkančioji organizacija nusprendė panaikinti ankstesnį sprendimą dėl apeliantės pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu nurodytas Pirkimo dalis ir šiose Pirkimo dalyse grįžo į pasiūlymų vertinimo stadiją, kurį motyvavo iš valstybės institucijų gauta informacija. 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu perkančioji organizacija informavo apeliantę, kad jos pasiūlymas nurodytose Pirkimo dalyse buvo atmestas, esant įrodymų, patvirtinančių, jog tiekėjas nėra patikimas ir kelia pavojų nacionaliniam saugumui ar kitos valstybės narės saugumui (Pirkimo sąlygų 7.2.3 punktas), kad antroje Pirkimo dalyje laimėjusiu pripažintas UAB „ProGear LT“ pasiūlymas. Apeliantė prašė pateikti kompetentingos institucijos išvadą arba argumentus, leidžiančius vertinti, kad ji arba su ja susiję asmenys yra nepatikimi ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu perkančioji organizacija atsisakė šį prašymą patenkinti, motyvuodama kompetentingų institucijų informacijos slaptumu, dėl kurio pagal VTPĮ negali pateikti šios informacijos susipažinti tretiesiems asmenims.
24. Ieškinyje apeliantė pareiškė reikalavimus pripažinti neteisėtais ir panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl pasiūlymo atmetimo bei atsisakymo pateikti nurodytą informaciją ar šios informacijos pirminius šaltinius, kuriuos teismas skundžiamu sprendimu atmetė.
Dėl teismo (ne)šališkumo
25. Nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu apeliantė pirmiausia argumentuoja teismo šališkumu, kurį grindžia aplinkybėmis, kad teismas vengė nagrinėti ieškinį, privilegijavo atsakovę, tenkindamas pastarosios deklaratyvius prašymus dėl procesinių terminų pratęsimo, atsisakė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apribojo teisę teikti byloje paaiškinimus ir įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo tik gavus tripliką, vilkino atsakovės prašymo priimti naujus įrodymus, pateiktus po tripliko pateikimo, išsprendimą. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo teismo šališkumo.
26. Nešališkumas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina, ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese, tuo tarpu taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1120/2023).
27. Iš apeliantės nurodytų aplinkybių matyti, kad ji iš esmės apeliuoja į išankstinį teisėjo nusistatymą ir (ar) tendencingumą nagrinėjant šalių ginčą, kuris patikrinamas, vadovaujantis subjektyviuoju testu.
28. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti apeliantės ieškinį. Nurodytas procesinis sprendimas motyvuotas tuo, kad ginčo Pirkimas yra susijęs su įslaptintos informacijos naudojimu, todėl byla pagal VPAGISSĮ 61 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje konstatavo, kad Pirkimas nėra susijęs su įslaptintos informacijos naudojimu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė teismui nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo (civilinė byla Nr. e2-960-370/2023). Taigi, aplinkybė, kad atlikęs preliminarų ieškinio faktinio pagrindo įvertinimą teismas padarė klaidingą išvadą dėl ginčo teismingumo, nesuponuoja nei išankstinės teisėjo nuomonės apie šios bylos baigtį, nei nusistatymo prieš apeliantę.
29. Teisėjo nešališkumo prezumpcijos nepaneigia ir aplinkybės, kad teismas pratęsė atsakovei atsiliepimo į ieškinį bei tripliko pateikimo terminus. Pažymėtina, kad CPK nustato itin trumpus – 7 dienų, nurodytų procesinių dokumentų pateikimo terminus, tačiau suteikia teisę teismui išimtinais atvejais juos pratęsti (CPK 77 straipsnis, 423⁵ straipsnio 1 dalis, 423⁶ straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš atsakovės prašymų dėl nurodytų terminų pratęsimo, prašymas dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, be kita ko, buvo motyvuotas didele ieškinio ir jo priedų apimtimi (200 lapų) bei aplinkybe, kad į terminą atsiliepimui pateikti patenka dvi nedarbo dienos, o į terminą triplikui pateikti – keturios nedarbo dienos (dublikas atsakovei buvo pateiktas 2023 m. spalio 31 d., lapkričio 1, 2 d. – Lietuvos Respublikos valstybinės šventės, lapkričio 4, 5 d. – savaitgalis). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, atsakovės prašymai dėl procesinių terminų pratęsimo buvo motyvuoti, o teismo procesiniai sprendimai atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą pratęsti septyniomis dienomis, tripliko – trimis dienomis, pagrįsti.
30. Kaip minėta pirmiau, šalies prašymas nagrinėti viešųjų pirkimų bylą žodiniame teismo posėdyje teismui nėra privalomas (CPK 423¹ straipsnio 4 dalis). Tuo labiau kad apeliantės prašymas dėl nurodytos bylos nagrinėjimo teismo posėdyje formos nesudarė jo patenkinimo pagrindo. Apeliantė siekė, kad byloje liudytojais būtų apklausti esami ir buvę jos darbuotojai, kurie galėtų patvirtinti su atsakovės darbuotoja įvykusį konfliktą, kuris, anot apeliantės, nulėmė jos pašalinimą iš Pirkimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl ginčo pasiūlymo atmetimo buvo pagrįstas iš valstybės institucijų gauta informacija apie apeliantės nepatikimumą ir grėsmę nacionaliniam saugumui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmetė aptariamą apeliantės prašymą kaip perteklinį ir nesusijusį su ginčo dalyku.
31. Pasisakant dėl apeliantės skunde pateiktų procesinių prašymų, nustatyta, kad teismo procesinis sprendimas nepriimti į bylą apeliantės rašytinių paaiškinimų ir įrodymų, pateiktų po tripliko pateikimo, buvo motyvuotas pasibaigusia pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principais. Nors teisėjų kolegija pridėjo prie bylos rašytinių paaiškinimų dalį ir atsakovės įrodymus, likusi rašytinių paaiškinimų dalis bei su šiuo procesiniu dokumentu pateikti įrodymai pripažinti nesusijusiais su ginčo dalyku, todėl nėra pagrindo nuspręsti, kad motyvuotai atsisakęs juos priimti į bylą pirmosios instancijos teismas veikė šališkai apeliantės atžvilgiu. Pažymėtina, kad teismas iš esmės dėl tų pačių priežasčių nepriėmė ir atsakovės įrodymų, kuriuos ji teismui pateikė pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijai.
32. Pažymėtina ir tai, kad šaliai nepalankus teismo procesinis sprendimas neįrodo teismo šališkumo, o pirmiau aptarti kiti apeliantės deklaratyvūs argumentai nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai nuspręsti apie šią bylą išnagrinėjusio teisėjo tendencingą elgesį, suinteresuotumą bylos baigtimi ir (ar) išankstinę nuomonę byloje išnagrinėtais klausimais.
Dėl ginčo esmės (ne)atskleidimo
33. Skunde apeliantė teigia, kad teismas netyrė ir nenagrinėjo dublike nurodytų priežasčių, lėmusių perkančiosios organizacijos grįžimą į pasiūlymų vertinimo stadiją, teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodo, kad teismas taip pat nepasisakė dėl neįvykdytos perkančiosios organizacijos pareigos paprašyti tiekėjo paaiškinti ir (ar) papildyti pasiūlymą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.
34. Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino perkančiosios organizacijos 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ankstesnį Pirkime priimtą sprendimą dėl apeliantės pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu Pirkimo pirmą, antrą ir penktą dalis ir šiose Pirkimo dalyse grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją bei šį sprendimą nulėmusias priežastis.
35. Apeliantė teigė, kad, pripažinusi jos pasiūlymą laimėjusiu nurodytas Pirkimo dalis, perkančioji organizacija neturėjo teisės grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją, tačiau teismas pagrįstai šį jos argumentą atmetė, pasirėmęs kasacinio teismo išaiškinimais, jog aplinkybė, kad VPĮ nenustato galimybės perkančiajai organizacijai iš naujo įvertinti tiekėjo pasiūlymo atitiktį, jei toks įvertinimas jau atliktas ir sprendimas dėl to yra priimtas, nelemia perkančiosios organizacijos pareigos sudaryti viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, kuris iš tiesų ar manomai nepagrįstai pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011). Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų, perkančioji organizacija 2023 m. gegužės 24 d. pranešimu, atsakydama į apeliantės paklausimą, nurodė, kad po sprendimo dėl Pirkimo pirmos, antros bei penktos dalies laimėtojo nustatymo priėmimo buvo gauta informacija iš valstybės institucijų, jog galutiniai sprendimai Pirkime nėra priimti ir juos priėmus suinteresuoti asmenys bus informuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodyti perkančiosios organizacijos dokumentai bei šioje byloje ginčijamas 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas atmesti apeliantės pasiūlymą dėl pastarosios nepatikimumo ir keliamo pavojaus nacionaliniam saugumui patvirtina, kad sprendimą grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją nulėmė gauta informacija apie apeliantės galimą nepatikimumą.
36. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino apeliantės teiginius, kad aptariami perkančiosios organizacijos sprendimai buvo priimti dėl tarp jos ir atsakovės darbuotojos – Cheminės, biologinės ir radiacinės apsaugos priemonių ir įrangos skyriaus vedėjos R. Š., kilusio konflikto. Teismas pažymėjo, kad apeliantė nepateikė šią aplinkybę galinčių patvirtinti duomenų, be to, siūlymą atmesti ginčo pasiūlymą Pirkimo sąlygose nustatyta tvarka pateikė kita institucija – KAM, 2023 m. birželio 30 d. išvadoje. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė nurodytą apeliantės prielaidą.
37. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nepasisakė dėl jos argumentų, susijusių su perkančiosios organizacijos pareiga paprašyti tiekėjo paaiškinti ir (ar) papildyti pateiktą pasiūlymą. Nors teismas ir nepateikė išsamių motyvų nurodytu klausimu, tačiau skundžiamame sprendime pažymėjo, kad dėl VPAGISSĮ 34 straipsnio 6 dalyje nustatyto reguliavimo ir gautos KAM 2023 m. birželio 30 d. išvados dėl apeliantės nepatikimumo bei grėsmės nacionaliniam saugumui nebuvo pagrindo teikti kitų įrodymų, susijusių su šia išvada.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, teigdama, kad perkančioji organizacija turėjo pareigą paprašyti paaiškinti ir (ar) patikslinti pasiūlymą (VPAGISSĮ 28 straipsnio 4 dalis), ignoruoja byloje nustatytą faktą, jog pasiūlymas buvo atmestas ne dėl netikslių, neišsamių ar klaidingų dokumentų ar duomenų apie atitiktį Pirkimo dokumentų reikalavimams pateikimo ir (ar) nepateikimo, o remiantis VPAGISSĮ 34 straipsnio 2 dalies 5 punktu, įpareigojančiu atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu tiekėjas nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, VPAGISSĮ 34 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad perkančioji organizacija visais atvejais gali laikyti, jog tiekėjas nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, jeigu gauna kompetentingų institucijų pateiktą tai patvirtinančią informaciją. Lingvistinis bei loginis paminėtų teisės normų aiškinimas patvirtina, kad gavusi KAM 2023 m. birželio 30 d. išvadą, jog Pirkimo sutarties sudarymas su apeliante kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, perkančioji organizacija neturėjo diskrecijos teisės papildomai vertinti šios išvados pagrįstumą, todėl VPAGISSĮ 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga jai nekilo.
39. Skunde apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino jos iškeltų klausimų, ar Nacionalinio saugumo komisijos 2023 m. birželio 18 d. nutarimas, jog sutarties su apeliante sudarymas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl tikslinga siūlyti perkančiajai organizacijai atmesti apeliantės pasiūlymą, buvo priimtas laikantis Aprašo reikalavimų, ar galėtų šis dokumentas būtų laikomas teisėtu įrodymu, patvirtinančiu apeliantės nepatikimumą bei keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, byloje esant duomenims apie apeliantei VSD išduotą tiekėjo patikimumo pažymėjimą.
40. Pasisakydama dėl šių skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas, ar KAM Nacionalinio saugumo komisijos 2023 m. birželio 18 d. nutarimas buvo priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, apeliantės buvo iškeltas 2023 m. lapkričio 24 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos teismas 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė priimti, todėl neturėjo pareigos pasisakyti dėl šiame procesiniame dokumente nurodytų aplinkybių. Be to, pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatavo, kad rašytiniai paaiškinimai, kiek jie susiję su šio ginčo dalyku, be pagrindo nebuvo priimti ir vertinami, todėl nurodytų apeliantės argumentų pagrįstumas bus įvertintas šioje proceso stadijoje.
41. Apeliantė nurodo, kad, susipažinusi su tripliku pateiktais įrodymais, nustatė, jog perkančioji organizacija nesikreipė į kompetentingas organizacijas (AOTD, VSD, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – Generalinė prokuratūra), kad šios pateiktų atitinkamą informaciją, kaip tai nustato Aprašo 11.1.2, 11.2.2 ir 11.2.3 punktai, o pasinaudojo kitam juridiniam asmeniui kitame viešajame pirkime pateikta AOTD informacija apie apeliantę, kuri nepatvirtina jos nepatikimumo, todėl neteisėtai kreipėsi į Nacionalinio saugumo komisiją, priėmusią nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą.
42. Kaip nurodyta šios nutarties 18 punkte, kompetentingų institucijų išvadų dėl apeliantės nepatikimumo ir grėsmės nacionaliniam saugumui pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir vertins tik tuos skundo argumentus, kuriais kvestionuojama perkančiosios organizacijos teisė kreiptis į Nacionalinio saugumo komisiją.
43. Poziciją, kad perkančioji organizacija neturėjo teisės kreiptis į Nacionalinio saugumo komisiją, apeliantė grindžia Aprašo 11 punkto nuostatomis, reglamentuojančiomis perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tiekėjo pasiūlymu keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui priėmimą. Aprašo 11.1.2 papunktis nustato, kad tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, atlikęs Aprašo 11.1.1 papunktyje nurodytą patikrą, negali savarankiškai priimti vienareikšmės išvados, ji gali pritaikyti Aprašo 11.2.1–11.2.4 papunkčiuose nurodytas procedūras. Paminėtos Aprašo nuostatos, be kita ko, nustato, kad perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas visais atvejais privalo kreiptis į AOTD, VSD ir Generalinę prokuratūrą (Aprašo 11.2.3 papunktis). Susidarius situacijai, kai perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas arba centralizuoto pirkimo vykdytojas, remdamasis kompetentingų institucijų pateikta informacija, negali padaryti vienareikšmės išvados dėl pirkime dalyvaujančio tiekėjo paraiškos ar pasiūlymo atmetimo dėl priežasčių, susijusių su grėsme nacionaliniam saugumui, perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas arba centralizuoto pirkimo vykdytojas gali kreiptis į Nacionalinio saugumo komisiją (Aprašo 11.2.4 papunktis).
44. Nagrinėjamu atveju iš kartu su tripliku atsakovės pateikto įrodymo – Nacionalinio saugumo komisijos 2023 m. birželio 28 d. posėdžio protokolo, matyti, kad perkančioji organizacija į kompetentingas institucijas – VSD ir Generalinę prokuratūrą nesikreipė, o AOTD informavo, kad apeliantė turi ryšių su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, jog perkančioji organizacija pasirėmė AOTD raštu, kuris buvo pateiktas Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vykdomame pirkime.
45. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės pozicija, kad Nacionalinio saugumo komisijos 2023 m. gegužės 18 d. nutarimas buvo priimtas neteisėtai, pažymi, jog Aprašo 11.2.1-11.2.4 papunkčiuose nustatytos tvarkos privaloma laikytis tuo atveju, jeigu perkami atitinkami objektai, nurodyti Aprašo 1 priede – pirkimų ir pirkimo objektų, susijusių su nacionaliniu saugumu, sąrašas (toliau – Sąrašas). Tačiau iš skelbime apie Pirkimą nurodyto bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (toliau – BVPŽ) kodo – 35113200, matyti, kad ginčo Pirkimo objektai (Pirkimo sąlygų 2.1.1, 2.1.2, 2.1.5 papunkčiai) nepatenka į Sąrašą, todėl perkančioji organizacija, siekdama gauti kompetentingos institucijos informaciją apie tiekėjo patikimumą, neturėjo pareigos laikytis Aprašo 11.2.1–11.2.4 papunkčiuose nustatytų procedūrų, tame tarpe ir privalomai kreiptis į visas tris Aprašo 11.2.3 papunktyje nurodytas institucijas – AOTD, VSD ir Generalinę prokuratūrą. Aprašo 11.2 papunktis nustato, kad 11.2.1–11.2.4 papunkčiuose nustatytos procedūros taikomos, kai perkami Sąrašo 1 ir 3-7 punktuose nurodyti objektai, į kuriuos, kaip minėta, ginčo Pirkimo objektai nepatenka. Taigi, šiuo atveju Pirkimo objektas neįpareigojo perkančiosios organizacijos griežtai laikytis Aprašo 11.2.1–11.2.4 papunkčiuose nustatytų procedūrų, o VPAGISSĮ 34 straipsnio 7 dalis nustato, kad kilus abejonėms dėl tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas. Minėta ir tai, kad gavusi kompetentingos institucijos informaciją, jog tiekėjas nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, perkančioji organizacija neturi pareigos atlikti tolesnio pateiktos informacijos vertinimo ir vien šiuo pagrindu gali laikyti, jog tiekėjas yra nepatikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui (VPAGISSĮ 34 straipsnio 6 dalis).
46. Aplinkybė, kad teismas nepasisakė dėl apeliantės argumento, jog Nacionalinio saugumo komisijos nutarimo ir perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ginčo pasiūlymą priėmimo metu galiojo jai VTPĮ nustatyta tvarka išduotas tiekėjo patikimumo pažymėjimas, taip pat nelėmė neteisingo ginčo išnagrinėjimo (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, sisteminis VPAGISSĮ 34 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 6, 7 dalių aiškinimas paneigia apeliantės poziciją, kad tiekėjui VTPĮ nustatyta tvarka išduotas patikimumo pažymėjimas yra aukštesnės galios dokumentas, paneigiantis kompetentingos institucijos informaciją apie tiekėjo nepatikimumą ar grėsmę nacionaliniam saugumui. Nurodytos teisės normos patvirtina, kad perkančioji organizacija gali savo iniciatyva spręsti tiekėjo patikimumo ar grėsmės nacionaliniam saugumui klausimą ir šiam tikslui pareikalauti tiekėjo pateikti, be kita ko, tiekėjo patikimumo pažymėjimą, tačiau net ir gavusi nurodytą dokumentą ir kitus reikalaujamus duomenis, perkančioji organizacija, turėdama abejonių, gali kreiptis į kompetentingas institucijas, kurioms patvirtinus abejones dėl tiekėjo patikimumo, visais atvejais galima laikyti, jog tiekėjas nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
48. Be to, atsiliepime į skundą perkančioji organizacija pagrįstai nurodo, kad skiriasi kriterijai, kuriais yra vertinama grėsmė nacionaliniam saugumui pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą (toliau – NSUSOAĮ) ir patikimumo pažymėjimų pagal VTPĮ išdavimas. NSUSOAĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad pagrindas pripažinti tiekėją keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui yra tuo atveju, jeigu nustatoma, jog jis ar jį kontroliuojantys asmenys turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Pagal VTPĮ 37 straipsnio 1 dalį, patikimumo pažymėjimas nėra išduodamas asmenims, kurie yra susiję su teroristinių organizacijų finansavimu (6 punktas) arba su žvalgybos ar saugumo tarnybomis (7 punktas). Taigi, nurodytos VTPĮ normos pavojingus ryšius apibūdina siauriau.
Dėl teisės susipažinti su slapta informacija
49. Skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliantė grindžia ir tuo, kad teismas, vertindamas perkančiosios organizacijos veiksmus, supažindinant su sprendimo atmesti ginčo pasiūlymą motyvais, neatsižvelgė, jog į bylą buvo pateikti įrodymai, kad apeliantės vadovei Z. T., buvo išduotas leidimas, suteikiantis teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“. Nurodytas leidimas galiojo iki 2023 m. rugpjūčio 14 d., todėl jai galėjo būti pateiktas susipažinti AOTD 2023 m. kovo 30 d. raštas, kuris taip pat buvo pažymėtas slaptumo žyma „Konfidencialiai“. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.
50. VTPĮ 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui teisę susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, kuria disponuoja kitas paslapčių subjektas, vadovaudamasis principu „Būtina žinoti“, suteikia šia informacija disponuojančio paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Asmuo privalo pateikti institucijos, kurioje dirba, vadovo tikslinį siuntimą. Šiame siuntime turi būti patvirtinta, kad asmuo turi leidimą dirbti ar susipažinti su atitinkama slaptumo žyma pažymėta įslaptinta informacija, taip pat tiesioginių pareigų vykdymu pagrįstas poreikis susipažinti su konkrečia įslaptinta informacija ir nurodyta, su kokios apimties įslaptinta informacija asmeniui reikia susipažinti. Nurodyta norma patvirtina, kad perkančioji organizacija savo nuožiūra negalėjo nuspręsti pateikti kito subjekto įslaptintos informacijos vien dėl to, jog apeliantės vadovė turėjo leidimą dirbti ar susipažinti su informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“. Kaip matyti iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo, perkančioji organizacija nurodė apeliantei sprendimo dėl pasiūlymo atmetimo faktinį bei teisinius pagrindus, kiek tai neprieštaravo VTPĮ nuostatoms. Nepaisant to, kad skundžiamame sprendime nurodė, jog apeliantė neturi leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, teismas padarė iš esmės teisingą išvadą, kad išsamus kompetentingų institucijų pateiktos informacijos apie apeliantės nepatikimumą ir grėsmę nacionaliniam saugumui atskleidimas nebuvo galimas (CPK 328 straipsnis).
51. Pažymėtina, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. perkančioji organizacija pateikė apeliantei KAM 2023 m. birželio 30 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad Pirkimo sutarties sudarymas su apeliante kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl siūloma perkančiajai organizacijai atmesti jos pasiūlymą Pirkimo sąlygose nustatyta tvarka. VTPĮ 25 straipsnio 1 dalis nustato apeliantės teisę kreiptis į paslapčių subjektą – šiuo atveju KAM, ir prašyti pateikti atitinkamą informaciją, todėl skunde nepagrįstai apeliuojama, kad perkančioji organizacija nesiėmė veiksmų, jog nurodytą KAM išvadą pagrindžiantys motyvai būtų išslaptinti.
52. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
53. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, įpareigojančių teismą atskleisti ginčo esmę, iš esmės laikėsi proceso taisyklių ir principų, spręsdamas šalių procesinius prašymus, tinkamai aiškino ir pritaikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
54. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.