Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Dainius Strautininkas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui „(duomenys neskelbtini) dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas vykdo oro pervežimo paslaugas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2025 m. sausio 7 d. vyko skrydis Oslas-Gardermoen (OSL) - Vilnius (VNO), Nr. DY 1082, kuris vėlavo atvykti 5 val. Sutrikdyto skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis, yra 1 354,43 km. Nurodytu skrydžiu keliavo keleivis D. V.. Keleivis 2025 m. sausio 12 d., reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovei perleido reikalavimo teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 tam, kad pastaroji teismine tvarka ją išieškotų iš atsakovo. Ieškovė 2025 m. sausio 21 d. kreipėsi į atsakovą dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo, tačiau atsakovas kompensacijos pretenzijos pagrindu neišmokėjo.

9. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo yra numatyta Reglamente Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad keleiviai gauna 250,00 Eur dydžio kompensaciją visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką.

10. Nors Reglamento Nr. 261/2004 tekste tiesiogiai nenurodyta, kad teisę į kompensaciją kaip skrydžio atšaukimo atveju turi atidėtų skrydžių keleiviai, šią teisę patvirtina Reglamento Nr. 261/2004 tikslas – užtikrinti aukštą apsaugos lygį oro transporto keleiviams, nesvarbu, ar situacija, kurioje jie atsidūrė, yra atsisakymo vežti, skrydžio atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui, nes visi jie yra panašių dėl oro transporto patiriamų rimtų nemalonumų ir nepatogumų aukos. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2009 m. lapkričio 19 d. priimtame prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodyta, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais – taigi jie gali remtis Reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio keleiviai praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas.

11. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo, kad 2025 m. sausio 7 d. skrydis Oslas-Gardermoen (OSL) - Vilnius (VNO), Nr. DY 1082, vėlavo atvykti 5 val.

12. Atsakovas apie keleivių reikalavimo teisių perleidimo faktą informuotas 2025 m. sausio 21 d. pateikiant pretenziją. Atsakovas byloje neginčijo aplinkybės dėl to, kad ieškovės 2025 m. sausio 21 d. pretenziją yra gavęs. Pretenzijos ir keleivių reikalavimo teisių perleidimo sutartys atsakovui taip pat įteiktos su ieškiniu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

13. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad atsakovas tiek apie reikalavimo teisių perleidimą, tiek apie reikalavimą išmokėti kompensaciją informuotas tinkamai, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė neįvykdė pirminės ikiteisminės ginčo sprendimo procedūros ir dėl to neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu (CPK 178, 185 straipsniai).

14. Byloje nėra duomenų, kad skrydis buvo sutrikdytas dėl kokių nors ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, kurios yra nurodytos Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje. Atsakovas neginčijo ieškovės prašomos priteisti kompensacijos susidarymo fakto ar jos dydžio, t. y. atlyginti 250,00 Eur. Teismas įvertinęs tai, kad skrydis vėlavo 5 val., t. y. buvo atidėtas, ir nors atsakovei 2025 m. lapkričio 6 nurodant, kad mokėjimas buvo padarytas į ieškovės sąskaitą, tačiau nepateikiant mokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų, konstatuoja, kad ieškovės pateikti įrodymai pakankami pagrįsti, jog ji įgijo teisę gauti 250,00 Eur kompensacijos iš atsakovo ir šį reikalavimą tenkina.

15. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas dydis. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

17. Nagrinėjamu atveju abi pirmiau nurodytos sąlygos egzistuoja, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

18. Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-340-794/2025).

19. Byloje ieškovė pateikė prašymą atlyginti ieškovės bylinėjimosi išlaidas – 749,00 Eur, kurias sudaro 726,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 23,00 Eur žyminis mokestis. Teismui kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ieškovė pateikė 2025 m. liepos 8 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitą faktūrą Nr. ZIP-2131, kurioje pateikiama suteiktų paslaugų detalizacija – bylos dokumentų analizė, vertimas, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimas ir pateikimas teismui, atstovavimas klientui byloje (c. b. Nr. e2-10425-857/2025), (1 keleiv. <...>), mokėtina suma – 726,00 Eur (su PVM). Ieškovė taip pat pateikė teismui tokių išlaidų faktinį patyrimą pagrindžiantį dokumentą - 2025 m. liepos 23 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad ieškovė „(duomenys neskelbtini)“ advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 726,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtis ZIP-2131 (2025 m. liepos 8 d. PVM sąskaitos faktūros numeris). 2025 m. rugsėjo 25 d. atsakovas „(duomenys neskelbtini) pateikė teismui pranešimą, kad patvirtina, kad gavo teismo pranešimą, ir informavo, kad sutinka mokėti 250 Eur kompensaciją ir teisines išlaidas. „(duomenys neskelbtini)“ atsakovą informavo, kad teisinės išlaidos siekia 749,00 Eur, tačiau jie nepateikė jokių patvirtinamųjų dokumentų ar paaiškinimų dėl šios sumos. Ieškovė 2025 m. spalio 8 d. teismą informavo, kad el. būdu susisiekė su atsakovu ir pateikė išverstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, PVM sąskaitą-faktūrą bei mokėjimo nurodymo kopiją. Teismas neturi duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovo prašomas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija ieškovės teisės gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas pažymi, kad ieškovės prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau - Rekomendacijos), numatytų maksimalių dydžių. Bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju priteistinos iš juridinio asmens – oro vežėjo, kuris ikiteisminės stadijos metu nebendradarbiavo ir ieškovės pareikštų reikalavimų netenkino, todėl ieškovė buvo priversta pažeistas teises ginti teisme. Neatlyginęs ieškovui kompensacijos ikiteisminės stadijos metu atsakovas prisiėmė atsakomybę už neigiamas bylinėjimosi proceso pasekmes – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20. Teismas pažymi, jog pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ir CPK 98 straipsnį, bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, jei sprendimas priimtas kitos šalies naudai. CPK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teismui diskreciją taikyti išimtinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdą tais atvejais, kai procesinis šalių elgesys buvo netinkamas arba egzistuoja ypatingos aplinkybės, pateisinančios kitokį šių išlaidų paskirstymą.

21. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų kontrolę, vertindamas jų būtinumą, pagrįstumą ir protingumą, teismas vykdo ex officio (savo iniciatyva).

22. Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020 28 punktas).

23. Spręsdamas dėl išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, t. y. 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

24. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-127-656/2025 konstatavo, kad tokio pobūdžio byloms yra būdingas tam tikras specifiškumas, kai kiekvienu konkrečiu atveju advokatas, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsniu, privalo įvertinti kompensacijos pagrįstumą atsižvelgiant į skrydžio atstumą, atidėjimo ar atšaukimo laiko trukmę bei kitas aplinkybes, kurias pripažinus ypatingomis kompensacijos išmokėjimas nebūtų įmanomas. Taigi tikslus faktinių aplinkybių pateikimas ir teisinių argumentų kiekvienai konkrečiai situacijai parinkimas, negali būti vertinamas kaip analogiškas darbas. Priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis negali būti apskaičiuojamas tik vadovaujantis taikomos materialinės teisės normos pasikartojimo daugelyje ieškinių kriterijumi, neatsižvelgiant į kartu su ieškiniu teikiamus priedus, bei juose atskleistų faktinių aplinkybių individualumą.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro bylos dokumentų analizė, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimas ir pateikimas teismui, vertimas į lietuvių ir anglų kalbas bei atstovavimas byloje.

26. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

27. Pažymėtina tai, kad atsakovas, pripažindamas pareigą mokėti kompensaciją, galėjo ją atlyginti iki ieškovės kreipimosi į teismą, tokiu būdu išvengiant bylinėjimosi išlaidų. Taigi, bylinėjimosi išlaidos iš dalies patirtos ir dėl pačio atsakovo veiksmų (neveikimo), kuomet po ieškovės kreipimosi į atsakovą su pretenzijomis atlyginti kompensaciją, atsakovas nesiekė ginčo spręsti ikiteismine tvarka, o teisme šio reikalavimo neginčijo. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės prašomas 726,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos byloje patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 749,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 726,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas ir 23,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

28. Nagrinėjamu atveju byloje susidarė 7,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios nesiekia 8,00 Eur, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo „(duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (250,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 749,00 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.