- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-580-798/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00312-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Antanas Rudzinskas, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- L. J., A. J.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-869-357/2017, pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Saugila“ ieškinį atsakovams L. J. ir A. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Saugila“ kreipėsi į teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų L. J. ir A. J. 186 037,34 Eur turtinę žalą, priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo nutarčiai, administratorius įpareigojo paskutinį iki bankroto bylos iškėlimo buvusį UAB „Saugila“ vadovą L. J. sudaryti balansą, nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, t.y. 2017-03-16, bei perduoti administratoriui visą įmonės turtą ir dokumentus. Atsakovas tai daryti atsisakė, L. J. dėl administratoriaus įpareigojimų nevykdymo Šiaulių apygardos teismas 2017-06-08 nutartimi skyrė baudą, BUAB „Saugila“ turtas bei dokumentai iki šiol nėra perduoti, nuo 2012-11-05 iki 2015-09-25 bendrovei vadovavo A. J.. Ieškovė remiasi kasacinio teismo praktika, kai įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei (2014-07-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1162/2014). Civilinė atsakomybė už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą atsiranda ir bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, numatytais CK 2.87 straipsnio 1 dalies, specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatose. BUAB „Saugila“ administratoriui bendrovės turtas nebuvo perduotas, turto neperdavimu bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala, įmonės kreditorių pareikštų kreditorinių reikalavimų apimtimi. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje BUAB „Saugila“ bankroto byloje ieškinio padavimo dieną, kreditorių reikalavimai sudaro 186 037,34 Eur, todėl bendrovei BUAB „Saugila“ ir jos kreditoriams padaryta tokio dydžio žala. Ieškovė vertino, kad jau 2014-01-01 tuo metu bendrovei vadovavusiai A. J. buvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Saugila“ iškėlimo. Tai, kad atsakovai bendrovės vadovais buvo skirtingu laiku, nešalina jų atsakomybės solidarumo, nes CK 6.279 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. J. prašė ieškovės pareikštą ieškinį atmesti, skirti ieškovei 5 000 Eur baudą, 2500 Eur iš jos priteisiant A. J., priteisti iš ieškovės visas atsakovės turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškinyje nėra materialinės teisės normų, kurių pažeidimas galėtų būti siejamas su prašomos sumos faktine kilme, nenurodyta kokiu būdu atsakovė A. J. padarė žalą, ar žala atsirado dėl finansinių ataskaitų rinkinių už buhalterinius apskaitos metus nesudarymo, ar dėl ieškovei nuosavybės teise priklausiusio turto neperdavimo bankroto bylos administratoriui, ar dėl savalaikio nesikreipimo į teismą su prašymu iškelti UAB „Saugila“ bankroto bylą. Cituojama teismų praktika abstrakti, pasirenkant tik tam tikras jos dalis, nėra konkretus ieškinio faktinio pagrindas, kas varžo galimybę efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio. Teigia, kad eidama direktorės pareigas, tinkamai organizavo bendrovės buhalterinės apskaitos vedimą, visi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai būdavo pateikiami buhalterijos darbuotojams, kurie įtraukdavo juos į buhalterinę apskaitą, buvo sudarinėjami bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai bei pateikiami valstybiniam registrui. Ieškovės į bylą pateiktas 2013-12-31 balansas, 2013-12-31 pelno (nuostolių) ataskaita bei 2013-12-31 nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita patvirtinta LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka ir pateikta valstybiniam registrui. Už 2013 finansinius metus valstybiniam registrui buvo pateiktas 2014-05-30, direktoriaus pareigas atliko tinkamai ir nepadarė žalos. Įgaliojimas veikti kaip UAB „Saugila“ vienasmeniam valdymo organui, direktoriui, baigėsi 2015-02-19. Nurodė, kad atsakovė neturi jokių UAB „Saugila“ finansinių ar kitų dokumentų, turto, nes paskutinę savo įgaliojimų dieną viską perdavė naujajam bendrovės direktoriui. Taip pat nurodė, kad bendrovė 2014-01-01 nebuvo nemoki, o atsakovė neturėjo atitinkamos pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą teisme, pradelstų įmonės įsipareigojimų kreditoriams nebuvo, o trumpalaikių įsipareigojimų suma su pradelstais mokėjimais neturi nieko bendra. Ieškovė tvirtindama apie netinkamą pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vykdymą, nenurodė jokių argumentų, ir nepateikė skaičiavimų, neįrodinėjo, kaip laiku neinicijuodama bankroto bylos iškėlimo UAB „Saugila“ atsakovė padarė žalą, kokios yra tariamo vėlavimo atlikti pareigą pasekmės.
5. Atsakovas L. J. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš buvusios direktorės A. J. 2015 m. vasario mėnesį perimto UAB „Saugila“ turto bei dokumentų, o ir vėliau susikaupusio turto ir dokumentų administratoriui neperdavė dėl to, kad buhalterė nepadarė suvestinių, tai atlikus, turtas ir dokumentai administratoriui bus perduoti. Neteisėtų veiksmų nepadarė, dėl ko UAB „Saugila“ kreditoriai nepatyrė žalos dėl jo veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo L. J. 19 565,66 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteisė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje atsakovo L. J. atžvilgiu ieškinį atmetė. Atsakovės A. J. atžvilgiu ieškinį atmetė iš viso.
7. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškinys ieškovės nurodytu teisiniu pagrindu atsakovės A. J. atžvilgiu yra neįrodytas. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė paskaičiavimų, kiek padidėjo kreditoriniai įsipareigojimai nuo 2014-01-12 iki 2015-02-19 vadovaujant A. J. ir vėliau iki bankroto bylos iškėlimo. Neįrodytas pradelstų kreditorinių įsipareigojimų dydis keičiantis bendrovės vadovams, taip pat pripažino, kad iki 2015-02-19 bendrovei vadovaujant A. J., įsipareigojimas didžiausiam kreditoriui AB Šiaulių bankui, nebuvo pradelstas.
8. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovės argumentai, kad vadovaujant atsakovei A. J. nebuvo sudarinėjami finansinių ataskaitų rinkiniai ir kiti buhalterinės apskaitos dokumentai, nėra pagrįsti, todėl konstatavo, jog neįrodyta, kad eidama direktoriaus pareigas, atsakovė A. J. netinkamai organizavo bendrovės buhalterinės apskaitos vedimą.
9. Šiaulių apygardos teismas sprendė, kad BUAB „Saugila“ administratoriui bendrovės turtas nebuvo perduotas, turto neperdavimu bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala, įmonės kreditoriams vykdytinų kreditorinių reikalavimų apimtimi. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje BUAB „Saugila“ bankroto byloje nepadengti kreditorių reikalavimai (be AB Šiaulių bankas kreditorinio reikalavimo) ir be buvusių darbuotojų reikalavimų, su kuriais bendrovė atsiskaitė, sudaro 19 565,66 Eur (I eilės kreditoriniai reikalavimai darbuotojams 3472 72 Eur; II eilės kreditoriniai reikalavimai 10811,12 Eur; III eilės kreditoriniai reikalavimai (be AB Šiaulių bankas kreditorinio reikalavimo 164 388,82 Eur) 5281 82 Eur. Kreditorinių reikalavimų 15 070,44 Eur apimtimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo L. J. padaryta žala BUAB „Saugila“ kreditoriams, neperduodant įmonės turto ir finansinių dokumentų bankroto administratoriui.
10. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl galimybės padengti kreditoriaus AB Šiaulių bankas reikalavimą iš neperduoto bankrutuojančios įmonės turto pažymėjo, kad BUAB „Saugila“ prievolė kreditoriui AB Šiaulių bankas yra išvestinė, vykdomas išieškojimas iš pagrindinio skolininko įkeisto turto, kurį pardavus, prievolė gali būti visiškai padengta. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nekonstatavus skolos likučio, kuris būtų išieškomas konkrečiai iš BUAB „Saugila“ turto, kreditoriaus AB Šiaulių bankas patvirtinto kreditorinio reikalavimo apimties (sumos) negalima vertinti kaip atsakovo L. J. veiksmais padarytos žalos.
11. Pasisakydamas dėl solidariosios atsakomybės, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog netenkinus ieškinio atsakovės A. J. atžvilgiu nėra pagrindo tenkinti ir ieškinio dalį dėl solidariosios atsakomybės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Atsakovas L. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas L. J. neperdavė bankroto administratoriui ieškovės finansinių dokumentų, yra nepagrįsta bylos medžiaga, kadangi dokumentus buvo pavėluota pateikti ne dėl atsakovo kaltės, o kai atsakovas ketino perduoti dokumentus, dokumentai nebuvo perduoti ne dėl atsakovo kaltės, o dėl bankroto administratoriaus atsisakymo juos priimti;
12.2. Neatvykdamas pasiimti reikalingų ieškovės dokumentų, neteisėtus veiksmus atliko ir pats bankroto administratorius, kadangi atsakovas L. J. neturėjo finansinių galimybių pats pristatyti šiuos dokumentus bankroto administratoriui. Dėl šių priežasčių atsakovui L. J. negali būti taikoma civilinė atsakomybė;
12.3. Pirmosios instancijos teismas nepaaiškino kaip dokumentų nepateikimas bankroto bylos administratoriui yra susijęs su kreditorių patirta žala. Svarbu tai, kad įmonės finansiniai dokumentai nėra materialus turtas, kuris gali padengti kreditorių reikalavimus. Be to, pagal finansinius dokumentus ieškovė neturi jokio turto, ir jų gavimas nesuteiks jokios materialinės naudos. Administratoriui neperduotas turtas nėra identifikuotas, nėra nustatyta jo vertė, byloje nėra įrodymų apie tai, jog koks nors turtas priklausytų BUAB „Saugila“. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas neatskleidė priežastinio ryšio, pažeidė procesinę pareigą motyvuoti sprendimą;
12.4. Ieškovė jokio turto nebeturi, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neperduodamas įmonės turto atima iš kreditorių galimybę padengti reikalavimų dalį, yra nepagrįsta bylos medžiaga. Be to, nenustačius koks turtas nuosavybės teise priklauso ieškovei, ir kad atsakovas L. J. tokį turtą valdo, nebuvo pagrindo konstatuoti ir atsakovo L. J. veiksmų neteisėtumą dėl bendrovės turto neperdavimo.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą bankroto administratorius UAB „Opek“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovo L. J. teiginiai bei motyvai yra visiškai neteisingi ir klaidinantys, kadangi atsakovas nuo pat bankroto bylos iškėlimo vengė vykdyti įstatyme numatytą pareigą perduoti bankroto administratoriui BUAB „Saugila“ finansinės atskaitomybės dokumentus, ir šios nėra įvykdęs bei nevykdo iki šiol;
13.2. Bankroto administratorius siekė su atsakovu suderinti dokumentų perdavimą, tačiau to nepavyko padaryti dėl atsakovo kaltės, dokumentai nebuvo perduoti dėl atsakovo kaltės. Vertinant atsakovo veiksmus, galima daryti išvadą, jog bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai yra neperduodami ne dėl to, kad jie buvo sisteminami ar dėl administratoriaus vengimo padėti atsakovui juos perduoti, tačiau dėl paties atsakovo nenoro suteikti administratoriui bei teismui informacijos apie bendrovei priklausančio turto sudėtį, ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto apskaita bei jo perleidimu;
13.3. Sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą, argumentai, jog administratoriui neperduotas turtas nėra identifikuotas, nėra nustatyta jo vertė, byloje nėra duomenų apie tai, jog koks nors turtas priklausytų BUAB „Saugila“, negali būti pripažinti pagrįstais. Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovas negali remtis ta aplinkybe, jog byloje nebuvo identifikuotas administratoriui neperduotas turtas, nėra nustatyta neperduoto turto vertė. Visi bendrovės finansinės apskaitos dokumentai yra pas atsakovą. Atsižvelgiant į tai, įrodinėjimo našta, susijusi su BUAB „Saugila“ turto identifikavimu, vertės nustatymu teko pačiam atsakovui. Atsakovas, teikdamas procesinius dokumentus pirmos instancijos teismui, taip pat bylos nagrinėjimo metu, teikdamas apeliacinį skundą, turėjo galimybę pateikti bendrovės dokumentus, susijusius su turto apskaita, identifikavimu bei jo verte. Atsakovas pateikti šiuo dokumentus vengė ir jų neteikė;
13.4. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Saugila“ administratoriui bendrovės turtas nebuvo perduotas, turto neperdavimu bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala. Vadovaujantis teismų praktika, tokio pobūdžio bylose įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos dydžiui yra prilygintinas įmonės kreditorių pareikštų kreditorinių reikalavimų sumai.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. J. prašo atsakovo L. J. apeliacinį skundą tenkinti. Atsakovės A. J. atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšminga yra tai, kad ieškovės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti per šį ginčą nagrinėjusio teismo nustatytą papildomą 10 dienų terminą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti situaciją ne bendrais aspektais, tačiau išsiaiškinti tikrąsias įpareigojimo neįvykdymo priežastis. Manytina, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo įvykdytas teismo įpareigojimas perduoti dokumentus, yra ne atsakovo L. J. neteisėti veiksmai ar nepateisinamas aplaidumas, o paties bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumas. Tokį teiginį pagrindžia tai, kad net ir teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad paskambinus bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui, buvo derintas dokumentų perdavimas, atsakovas siūlo perimti dokumentus, tačiau buvo atsisakyta motyvuojant tuo, kad įgaliotas asmuo šiuo metu atostogauja ir dokumentus būtina pristatyti į Kauną. Kitokių galimybių operatyviai informuoti bankroto administratorių atsakovas neturėjo, o telefoninio pokalbio fakto neginčijo ir pats bankroto administratorius;
14.2. Priimdamas procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas turėjo identifikuoti konkrečius neteisėtus atsakovo L. J. veiksmus, aprašyti priežastinį ryšį ir apskaičiuoti padarytą žalą, tačiau tai nebuvo padaryta. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik tuo, kad dėl dokumentų ir turto neperdavimo ieškovei padaryta žala yra lygi nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dydžiui. Tačiau byloje taip ir nebuvo nustatyta, kad ieškovė bankroto bylos iškėlimo metu turėjo kokio nors turto, kuris galėjo būti panaudotas kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Byloje nenustačius konkrečių neperduotų daiktų ir jų vertės, spręsti dėl žalos ir jos dydžio nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.
Dėl ginčo esmės
16. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-398-856/2017 UAB „Saugila“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Opek“, nutartis įsiteisėjo ir įmonė bankrutuojančios įmonės statusą įgijo 2017 m. kovo 16 d., bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma ieškinio padavimo dieną sudarė 186 037,34 Eur. Įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo nutarčiai, bankroto administratorius UAB „Opek“ įpareigojo paskutinį iki bankroto bylos iškėlimo buvusį UAB „Saugila“ vadovą L. J. sudaryti balansą, nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei perduoti bankroto administratoriui visą įmonės turtą ir dokumentus. Atsakovui atsisakius, Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovui L. J. skyrė baudą. BUAB „Saugila“ turtas bei dokumentai iki šiol nėra perduoti.
17. BUAB „Saugila“ administratoriui bendrovės turtas nebuvo perduotas, turto neperdavimu bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala, įmonės kreditoriams vykdytinų kreditorinių reikalavimų apimtimi. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje BUAB „Saugila“ bankroto byloje nepadengti kreditorių reikalavimai (be AB Šiaulių bankas kreditorinio reikalavimo) ir be buvusių darbuotojų reikalavimų, su kuriais bendrovė atsiskaitė, sudaro 19 565,66 Eur (I eilės kreditoriniai reikalavimai darbuotojams 3472 72 Eur; II eilės kreditoriniai reikalavimai 10811,12 Eur; III eilės kreditoriniai reikalavimai (be AB Šiaulių bankas kreditorinio reikalavimo 164 388,82 Eur) 5281 82 Eur. Bankroto administratorius teismo posėdyje nurodė, kad negali nustatyti tikslios neperduoto turto apimties, tačiau neperduotos transporto priemonės galėtų sudaryti apie 51 000 Eur. Kreditorinių reikalavimų 15 070,44 Eur apimtimi konstatuotina atsakovo L. J. padaryta žala BUAB „Saugila“ kreditoriams, neperduodant įmonės turto ir finansinių dokumentų bankroto administratoriui.
18. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Šios nuostatos įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui.
19. Civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą atsiranda ir bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, numatytais CK 2.87 straipsnio 1 dalies, specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatose. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims.
20. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Šios pareigos tinkamas vykdymas leidžia nustatyti atliktas ūkines operacijas ir įvertinti įmonės valdomo turto apimtį, jos masės pokytį tiek įmonės veiklos kontrolę vykdančioms institucijoms, tiek ir teisėtus interesus ginantiems tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vertinant civilinės atsakomybės už dokumentų neperdavimą sąlygas, buvusiam įmonės vadovui atsakomybė kyla dėl dviejų įstatyme nustatytų pareigų pažeidimo: 1) įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 1 p.), 2) vadovo pareigos rūpintis įmonės finansine atskaitomybe pažeidimą, kurios turinys detalizuojamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 27 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas. Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
23. Atsakovas L. J., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dokumentai nebuvo perduoti, nurodo, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovo argumentu nesutinka. Pažymėtina, kaip teisingai nurodoma bankroto administratoriaus atsiliepime į apeliacinį skundą, įmonės finansiniai dokumentai bankroto administratoriui nebuvo perduoti. Be to, pats atsakovas, teigdamas, jog minėta pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, prieštarauja pats sau, kadangi toje pačioje apeliacinio skundo dalyje, nurodydamas, jog nebuvo galimybių pristatyti dokumentus bankroto administratoriui, pripažįsta, jog įmonės finansiniai dokumentai bankroto administratoriui nebuvo perduoti.
24. Be to, laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo ir atsakovės A. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, jog bankroto administratorius elgėsi neteisėtai, o atsakovo L. J. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, ir dėl to atsakovo L. J. atžvilgiu negalėjo būti taikoma civilinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, bei vadovaudamasis aktualia šiuo klausimu formuojama teismų praktika, įvertinęs bylos aplinkybes, teisingai nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas.
25. Pažymėtina, jog deklaratyvūs apeliacinio skundo ir atsakovės A. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nei CK, nei Įmonių bankroto įstatymo normos, nei teismų praktika nenumato išimčių netaikyti bendrovės vadovui civilinės atsakomybės dėl tokių subjektyvių aplinkybių, kaip galimybių pristatyti įmonės finansinius dokumentus bankroto administratoriui neturėjimo. Nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nebuvo nurodyta ir nebuvo pagrįsta nei viena objektyvi aplinkybė, leidžianti daryti išvadą, jog atsakovas L. J. neturėjo objektyvių galimybių pristatyti įmonės finansinius dokumentus bankroto administratoriui. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad bankroto administratorius elgėsi neteisėtai. Iš bylos medžiagos matyti, jog bankroto administratorius atliko visus veiksmus nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų, buvo laikomasi visų bankroto procedūrų taisyklių, numatytų ĮBĮ. Atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų apeliacinės instancijos teismui, kurie leistų daryti priešingą išvadą.
26. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepaaiškino kaip dokumentų nepateikimas bankroto bylos administratoriui yra susijęs su kreditorių patirta žala taip pat laiko nepagrįstu. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atsakovo atžvilgiu, motyvuojamoje dalyje teisingai identifikavo ginčo klausimui aktualias teisės normas bei teismų praktiką, reglamentuojančią vadovo pareigą perduoti įmonės turtą bei dokumentus. Be to, byloje aiškiai nustatyta, jog įmonės turtas ir dokumentai nebuvo perduoti, dėl to buvo padaryta žala. Šios aplinkybės atsakovas nepaneigia, taip pat nepagrindžia ir to, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigų nevykdymas yra susijęs su padaryta žala, kadangi pirmosios instancijos teismas aiškiai ir pagrįstai nurodė, kokia žala ir dėl ko tokia žala laikytina padaryta.
27. Akcentuotina, jog žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal konkrečios bylos faktinę situaciją, todėl vienais atvejais jis gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad BUAB „Saugila“ bankroto byloje nei bendrovės dokumentai, nei turtas nebuvo perduotas, pagrįstai sprendė, atlygintinos žalos dydį apskaičiuoti įmonės kreditoriams vykdytinų kreditorinių reikalavimų apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas priešingų aplinkybių nei tos, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas, nenustatė.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
31. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.