Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-426-267/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Edanas“ ieškinį atsakovams M. J., M. R. ir A. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl žalos, kildinamos iš juridinio asmens organų ir dalyvio neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų

Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai. Nuo pat tapimo įmonės vadovu momento asmuo turi elgtis atidžiai ir apdairiai, rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, kitų teisės aktų bei nustatytų jos veiklos apribojimų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai jos interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti, todėl kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditorių reikalavimų, atsiranda prielaidos vertinti vadovo atsakomybę. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Civilinė atsakomybė vadovui taikytina nustačius šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

Akcinių bendrovių įstatyme numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti sutinkamai su teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7, 8, 12 d.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ar apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Pastaroji teisės norma sietina su Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. Šios pareigos tinkamas vykdymas leidžia nustatyti atliktas ūkines operacijas ir, kas aktualu nagrinėjamu atveju, įvertinti įmonės valdomo turto apimtį, jo masės pokytį tiek įmonės veiklos kontrolę vykdančioms institucijoms, tiek ir teisėtus interesus ginantiems tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, įmonės kreditoriams). Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

Apeliantas savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien bankroto byloje 2013-09-04 priimtoje nutartyje daroma prielaida, kad atsakovas M. J. po atleidimo iš direktoriaus pareigų perdavė apeliantui, kaip UAB „Edanas“ akcininkui, dokumentus ir balanse užfiksuotą turtą (pinigines lėšas), nesant jokių kitų tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų, pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą pagrįsti sprendimą tik teismo posėdyje ištirtais įrodymais bei aplinkybėmis, todėl toks klausimas turi būti nagrinėjamas iš naujo. Tokius skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais.

Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas BUAB „Edanas“ prašė priteisti įmonei padarytą žalą iš buvusių trijų jos vadovų (vienas jų buvo ir įmonės akcininku), kurių bendrų veiksmų neteisėtumą grindė bendrovės turto, keičiantis įmonės vadovams, neperdavimu naujam vadovui, o įmonei iškėlus bankroto bylą - atitinkamai šio turto, įrašyto į įmonės balansą, neperdavimu įmonės bankroto administratoriui. Priteistinos solidariai iš visų atsakovų žalos dydį ieškovas siejo su bankroto administratoriui pagal 2010-03-31 balanso duomenis neperduoto turto verte.

Jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, pirmiausia turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 str.). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 str.). Vertinant balanso kaip atskiros įrodinėjimo priemonės duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą bei darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti, kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys, kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-14/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės atsakovams taikymo, apskritai nenustatinėjo ir nenustatė aplinkybės, ar bankrutuojančiai įmonei padaryta žala ir koks jos dydis.

Nenustatęs, ar buvo padaryta žalos neperduodant kurio nors turto ar piniginių lėšų (turto sudėtis, vertė, dydis) bankrutuojančios bendrovės administratoriui, teismas ėmėsi vertinti dviejų iš trijų solidariųjų atsakovų veiksmų teisėtumą. Iš skundžiamo dalinio sprendimo matyti, kad teismas atsakovo A. Š. civilinės deliktinės atsakomybės nebuvimą argumentavo tuo, kad šis, nutraukdamas darbo sutartį, pagal perdavimo priėmimo aktą perdavė naujajam vadovui M. J. visus bendrovės dokumentus, banko kortelę ir antspaudą. Šią išvadą grindė paties atsakovo bei liudytojos R. N. paaiškinimais teisminio nagrinėjimo metu (t. 2, b. l. 52). M. J. kaltės ar aplaidumo dėl galimai prarasto bendrovės turto teismas nenustatė konstatavęs, kad šis po darbo sutarties nutraukimo bendrovės dokumentus ir pinigus perdavė akcininkui M. R. (t. 2, b. l. 53-54). Konstatuodamas pastarąjį faktą, teismas rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2013-09-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-126-357/2014, padaryta prielaidą, kad po M. J. atleidimo iš direktoriaus pareigų, UAB „Edanas“ dokumentus turėjo ir tvarkė akcininkas M. R. (t. 2, b. l. 53-54). Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad byloje taip ir liko nenustatyta, kam, kada, kokios apimties UAB „Edanas“ turtas, iš kurio galima būtų tenkinti bendrovės kreditorių reikalavimus, buvo perduotas ar neperduotas, kokie objektyvūs faktiniai įrodymai tokias aplinkybes patvirtina. Neištirta ir visiškai neįvertinta liko ir pirmosios instancijos teismo sprendime tokia nurodyta aplinkybė, jog 2009-06-08 dokumentų priėmimo perdavimo aktu UAB „Edanas“ dokumentus, antspaudą ir kasoje esančius 106 503,80 Lt M. R. perdavė naujajam akcininkui C. L. (t. 2, b. l. 51). Apeliacinės instancijos teismas, nedisponuodamas net tais įrodymais, kuriuos turėjo ir kuriais sprendime rėmėsi pirmosios instancijos teismas (prijungta civilinė byla Nr. 2-485-124/2013 ar jos kopija su apeliaciniu skundu nebuvo atsiųsta) dėl tokių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių pasisakyti negali.

Tai sudaro pagrindą teisėjų kolegijai konstatuoti, jog spręsdamas dėl UAB „Edanas“ 2010-03-31 balanse nurodyto 144 281,32 Lt vertės turto (ne)perdavimo bei jo vertės (ne)priteisimo iš atsakovų, teismas iš esmės nepasisakė dėl reikalavimo atlyginti žalą pagrindo – turto perdavimo / neperdavimo, t. y. šio turto neidentifikavo, nesprendė dėl realios jo vertės nustatymo, nesiaiškino šio turto buvimo vietos ir pan. Tuo tarpu faktinės bylos aplinkybės dėl ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl atsakovų veiksmų kvalifikavimo. Tinkamai neišnagrinėjus ir nenustačius bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, nėra galimybės spręsti ir dėl atsakovų, kaip bendrovės valdymo organo, veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), taip pat dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio bei atsakovų kaltės.

Pažymėtina ir tai, kad visos pirmiau nurodytos aplinkybės yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl nustatinėtinos, tirtinos ir vertintinos kompleksiškai, atsižvelgiant į ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą. Ieškovas materialųjį reikalavimą dėl 144 281,32 Lt dydžio žalos atlyginimo grindė solidaria atsakovų atsakomybe, tačiau teismas, skundžiamame daliniame sprendime šiuo aspektu taip pat visiškai nepasisakė ir nenustatė asmenų, skirtingu laikotarpiu turėjusių pareigą apskaityti, saugoti ir perduoti UAB „Edanas“ turtą, atsakomybės formos - bendra (solidarioji) ar dalinė. Pažymėtina, kad byloje, atsižvelgiant į veiksmų (neveikimo), iš kurių ieškovas kildina žalos atsiradimą, pobūdį, aktualu įvertinti ne tik tai, kad buvęs vadovas privalo perduoti bendrovės turtą naujai paskirtam direktoriui, bet ir tai, jog įmonės vadovu paskirtas asmuo (ar jo funkcijas faktiškai atliekantis dalyvis –savininkas, akcininkas, jeigu vadovas neskiriamas) dėl jo teisinės padėties ir jį su įmone siejančių santykių specifiškumo turi pareigą, kaip už įmonę ir jos veiklą atsakingas asmuo, rūpintis tiek įmonės dokumentų, tiek jos turto perėmimu ir reikalauti iš buvusio vadovo jų perdavimo.

Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, jog spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo taikyti atskirais laikotarpiais įmonės vadovais buvusių atsakovų atžvilgiu solidariąją deliktinę atsakomybę pagrįstumo/nepagrįstumo, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam žalos atlyginimo reikalavimo išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir dėl to galėjo ginčą išspręsti neteisingai (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Tokiu atveju ginčo dėl 144 281,32 Lt priteisimo dalis perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teisėjų kolegijos nurodytos bei kitos tinkamam bylos išnagrinėjimui reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės turėtų būti ištirtos pirmosios instancijos teisme, remiantis civilinio proceso teisės normose įtvirtintomis įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 12 str., 42 str., 176 str. 1 d., 177 str. 1 d., 179 str.), ir pirmosios instancijos teisme naujais aspektais išnagrinėjus bylą dėl ieškovo reikalavimo taikyti atsakovams solidariąją deliktinę atsakomybę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus bei įvertintus duomenis galėtų patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl privalomojo procesinio bendrininkavimo

Apeliacinį skundą dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo padavė tik atsakovas M. R., keldamas jame teismo sprendimo atmesti 144 281,32 Lt ieškinio reikalavimą, pareikštą M. J., pagrįstumo klausimą. Kolegijos vertinimu, ieškovui žalos priteisimo prašant iš visų atsakovų vienu reikalavimu, teismas nepagrįstai išskaidė bylą ir vertino šį konkretų reikalavimą kaip kelis, leidžiančius taikyti dalinio sprendimo priėmimo institutą (CPK 261 str.). Iš šio ieškovo materialinio teisinio reikalavimu kildinamos deliktinės civilinės atsakomybės prievolės (bendros pareigos, nesvarbu solidariai ar tam tikromis, savo apimtimi, be kita ko, viena nuo kitos priklausančiomis, dalimis, atlyginti reikalaujama žalą) atsirado atsakovų CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas privalomas procesinis bendrininkavimas. Jį lemia materialieji teisiniai santykiai, iš kurių kilo nagrinėjamas ginčas. Todėl konstatavus, kad atsakovus šioje byloje sieja privalomo procesinio bendrininkavimo teisinis santykis dėl vieno materialaus reikalavimo - 144 281,32 Lt žalos atlyginimo ir skundžiamu sprendimu nenustačius priešingai (kad solidari jų atsakomybė pagal konkrečias faktines šios bylos aplinkybes negalima), pripažintina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pagal atsakovo M. R. apeliacinį skundą buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka dėl visų atsakovų. Atitinkamai bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka proceso baigtis – teisėjų kolegijos sprendimas perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti šį klausimą iš naujo, turi įtakos visų atsakovų (A. Š., M. J.) teisėms, pareigoms bei interesams (CPK 44 str. 3 d.), o bendrininkų atsakomybės klausimas nagrinėtinas kartu (LITEKO duomenimis, atnaujintos M. R. atžvilgiu bylos teismo posėdis paskirtas 2014-08-07).

Be to, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad atsakovas M. J. UAB „Edanas“ direktoriaus pareigose dirbo nuo 2009-01-30 iki 2009-04-24 ir naujas vadovas po jo paskirtas nebuvo. Nuo 2009-02-13 49 vnt. bendrovės akcijų priklausė M. R., o 51 vnt. turėtų akcijų jis pirkimo pardavimo sutartimi perleido Danijos piliečiui L. C.. Po 2009-06-08 įvykusio visuotinio UAB „Edanas“ akcininkų susirinkimo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl M. R. priklausiusios 49 proc. akcinio kapitalo dalies pardavimo L. C., pastarajam 2009-06-08 dokumentų priėmimo perdavimo aktu M. R. perdavė UAB „Edanas“ dokumentus, antspaudą ir kasoje esančius 106 053,80 Lt (teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, t. 2, b. l. 51). Nurodytos faktinės aplinkybės sudaro prielaidas apsvarstyti klausimą dėl nurodyto Danijos piliečio, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo - tikėtinai buvusio vieninteliu UAB „Edanas“ akcininku iki bankroto bylos įmonei iškėlimo ir galimai disponavusio įmonės piniginėmis lėšomis bei dokumentais, įtraukimo dalyvauti šioje byloje.

Dėl atsakovo M. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą

CPK 318 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalių atsiliepimai į apeliacinį skundą paduodami per pirmosios instancijos teismą per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos. Pagal bylos duomenis, atsakovo M. R. apeliacinio skundo kopijos išsiųstos 2014-03-03 (t. 2, b. l. 59). Tuo tarpu atsakovo M. J. atsiliepimas į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 65-66, kopija) Lietuvos apeliaciniame teisme gautas 2014-05-19 (ant voko nurodyta išsiuntimo data 2014-05-16, t. 2, b. l. 68), t. y. daugiau nei po dviejų mėnesių. Nustatyta aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsiliepimas gautas praleidus įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą ir jį gražinti atsakovui (CPK 318 str. 3 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. dalinį sprendimą toje dalyje, kuria atmestas BUAB „Edanas“ ieškinio reikalavimas priteisti 144 281,32 Lt iš A. Š. ir M. J., panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti atsakovo M. J. atsiliepimą į apeliacinį skundą jį pateikusiam asmeniui.