Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. M. (K. M.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. (K. M.) ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „(Duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo suformuotos praktikos (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-407-459/2022), išaiškinimų, netinkamai įvertino įrodymus, aplinkybes, todėl nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6.2. Teigia, jog teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad atsakovė su ieškovu visiškai nebendradarbiauja, neatsako į pretenzijas, darbų, kaip numato Sutarties 2.6 punktas, aktu neperdavė. Pažymi, jog faktas, kad atsakovė nevykdo sutartinės pareigos perduoti darbų rezultatą aktu, nevykdo Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 2 dalyje numatytos imperatyvios pareigos bendradarbiauti atsakant į pretenziją, tartis dėl defektų taisymo būdo, pagrindžia atsakovės nesąžiningumą, piktybinį vengimą vykdyti prievoles ir nesvarbu kokio pobūdžio (piniginio ar natūra).

6.3. Nurodo, kad teismas nepagrįstai kaip nesąžiningumo neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovė prieštaravimuose priimtam teismo įsakymui neginčija nustatytų defektų, tačiau siekia ekonomiškai brangesnio proceso – prašo pareikšti ieškinį.

6.4. Pažymi, jog faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atvejų yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma). Mano, kad taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016). Atkreipia dėmesį, jog įvertinus aplinkybę, kad atsakovės įsteigimui įstatymas nereikalauja turėti įstatinį kapitalą, darbai atlikti iš ieškovo atsakovei sumokėto avanso, pripažintina, jog skola atsakovei didelė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovės turtą teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

11. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti, siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo ieškinys yra preliminariai pagrįstas (ginčo šioje dalyje nėra), tačiau, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė galimos grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

13. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi iš esmės teigia, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo suformuotos praktikos (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-407-459/2022), išaiškinimų, netinkamai įvertino įrodymus, aplinkybes, todėl nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

14. Nagrinėjamu atveju labai svarbu akcentuoti, jog finansinė atsakovės padėtis yra tik vienas iš vertinimo kriterijų, kuris nėra esminis sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantės cituojamoje Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties (civilinėje byloje Nr. e2S-407-459/2022) 22 punkte nurodyta, kad: „Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pažymėtina tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019; 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-888-643/2022)“. Tai reiškia, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomą galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant klausimą dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nuspręsti dėl tokios grėsmės buvimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1122-1120/2019, 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1199-553/2020, 2021 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1082-1120/2021, 2022 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-494-910/2022 ir kt.).

15. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai išplėtotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje nurodoma, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir (ar) įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, dėl kurio prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019; kt.).

16. Atskiruoju skundu apeliantė įrodinėja atsakovės nesąžiningumą teigdama, kad teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, jog atsakovė su ieškovu visiškai nebendradarbiauja, neatsako į pretenzijas, darbų, kaip numato Sutarties 2.6 punktas, aktu neperdavė. Mano, kad faktas, jog atsakovė nevykdo sutartinės pareigos perduoti darbų rezultatą aktu, nevykdo Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 2 dalyje numatytos imperatyvios pareigos bendradarbiauti atsakant į pretenziją, tartis dėl defektų taisymo būdo, pagrindžia atsakovės nesąžiningumą, piktybinį vengimą vykdyti prievoles ir nesvarbu kokio pobūdžio (piniginio ar natūra). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

17. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo tarpu atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl atsakovės nebendradarbiavimo su ieškove, neatsakymo į pretenzijas, darbų akto neperdavimo ir pan., akivaizdžiai yra susiję su bylos išnagrinėjimu iš esmės – ieškovės pateiktų įrodymų detaliu ir išsamiu vertinimu. Apeliacinės instancijos teisme yra tik patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi sprendė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Apeliantės teiginiai niekaip nepagrindžia aplinkybių, jog atsakovė ketintų paslėpti turimą turtą, jį perleisti kitiems asmenims bet kokia forma, jį įkeisti ar apsunkinti bet kokia kita forma ir pan., todėl atskiruoju skundu nurodomos aplinkybės nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo.

18. Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, jog atsakovės nesąžiningumą įrodo tai, kad atsakovė prieštaravimuose teismo įsakymui neginčija nustatytų defektų, tačiau siekia ekonomiškai brangesnio proceso – prašo pareikšti ieškinį. Civilinio proceso įstatymas numato, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 439 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad įstatymas nenumato atsakovei reikalavimo nurodyti prieštaravimo pagrindus, todėl akivaizdu, jog tai, kad atsakovė neginčijo galimų defektų, nereiškia, jog atsakovė yra nesąžininga, o tuo labiau nereiškia, kad toks elgesys suponuoja, jog atsakovė ketina paslėpti, ar kitaip apsunkinti turimą turtą, o galimai ieškovei palankaus sprendimo nebus galimybės įvykdyti.

19. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina išvada, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie atsakovės veiksmus, liudijančius jos ketinimą turtą paslėpti ar perleisti. Nesant jokių duomenų apie atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus, teismas neturi teisinio pagrindo nuspręsti, jog jos elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo požiūriu yra nesąžiningas. Ieškovei dėstant teiginius apie atsakovų nesąžiningumą ginčo teisiniuose santykiuose, pažymėtina, jog ieškovės teiginiai susiję su kilusio ginčo esme, todėl teismas šioje procesinėje stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos ir atitinkamai negali jomis vadovaujantis spręsti dėl atsakovės nesąžiningumo.

20. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas bei formuojamą teismų praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktų, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį palikti pakeistą.